Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo – G. T. atstovės – advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos „SGKA Legal“ atstovei – advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei – šios institucijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei Rasetai Medutienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – G. T. skundą atsakovui – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

1. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvoje. Tarptautinė apsauga suteikiama, kai prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Pareiškėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, kadangi mano, jog vien paaiškinimas apie tariamai gresianti persekiojimą savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Turtinius ginčus, nesutarimus tarp žmonių nagrinėja bei baudžiamąjį persekiojimą vykdo policijos ar teismų institucijos, pagal šalies nacionalinę teisę, o ne kitos valstybės institucija, kaip mano pareiškėjas. Pareiškėjas savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) net nebandė ginti savo neva pažeistas teises.

2. 2012 m. balandžio 7 d. 23.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnai Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, pastebėjo keturis asmenis, neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės; vieną asmenį pareigūnai sulaikė iš karto, vykdant bėglių paiešką buvo sulaikyti dar du asmenys, ketvirtas asmuo pabėgo, nes tarnybinis šuo pametė pėdsakus. Apžiūrėję įvykio vietą, pareigūnai surado išmestus (duomenys neskelbtini) piliečių pasus. 2012 m. balandžio 8 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose prie (duomenys neskelbtini) posto, pasienio pareigūnai sulaikė ketvirtą asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu G. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. Pristačius minėtą asmenį į VSAT Vilniaus rinktinę nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis G. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., kurio (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) lapas buvo rastas įvykio vietoje. VSAT Vilniaus rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6071-12 dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutarime nutarė (duomenys neskelbtini) pilietį G. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., laikinai sulaikyti VSAT Užsieniečių registracijos centre, kol bus nustatytas jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. Gyvendamas VSAT Užsieniečių registracijos centre, pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

3. Remiantis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą savo veiksmais ar neveikimu, jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas net nebandė paaiškinti ar paneigti Migracijos departamento sprendime nustatytų prieštaravimų, o apsiribojo bendrais teiginiais ir nekomentavo priežasčių, dėl kurių jo prieglobsčio prašymas buvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjo – G. T. atstovė – advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos „SGKA Legal“ atstovė – advokatė Asta Astrauskienė (2012 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–20), 2012 m. rugsėjo 12 d. advokato orderis, serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29)), remdamasi pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė – šios institucijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Raseta Medutienė (2012 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 3K-13 „Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei Rasetai Medutienei (b. l. 9)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. VSAT Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialistas M. Kuprevičius 2012 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime „Dėl sulaikytų asmenų“ (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 1)), be kita ko, nurodė, jog: 2012 m. balandžio 7 d. 23.30 val. VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose pastebėjo keturis asmenis, neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės; vienas asmuo sulaikytas iš karto, vykdant bėglių paiešką, sulaikyti dar du asmenys, ketvirtas asmuo pabėgo, nes tarnybinis šuo pametė pėdsakus; apžiūrint įvykio vietą, surasti (duomenys neskelbtini) piliečių asmens dokumentai; 2012 m. balandžio 8 d. 14.20 val. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose prie (duomenys neskelbtini) posto pareigūnai sulaikė ketvirtą asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu G. A., gim. (duomenys neskelbtini) d.; pristačius minėtą asmenį į VSAT Vilniaus rinktinę nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis G. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., kurio (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų lapas buvo rastas, atliekant pakartotinį įvykio vietos apžiūrą; dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

1.2. Pareiškėjas – G. T. apklausos metu 2012 m. balandžio 10 d. (užsieniečio apklausos lapas (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 5))), be kita ko, nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), baigė 9 klases, turi mechaniko profesiją, iš kilmės valstybės, iš (duomenys neskelbtini), išvyko 2012 m. balandžio 1 d. į (duomenys neskelbtini),; vyko į Lietuvos Respubliką, tikslas – geresnis gyvenimas; į Lietuvą atvyko 2012 m. balandžio 7 d., nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną; sugrįžti į kilmės valstybę nepageidauja.

1.3. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2012 m. balandžio 13 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 11; vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 12))).

1.4. Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu 2012 m. gegužės 7 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–18))), be kita ko, nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), taip pat moka (duomenys neskelbtini) kalbą (kalba, bet nerašo), yra (duomenys neskelbtini), politinėms organizacijoms nepriklauso, karinės patirties neturi, išsilavinimas – vidurinis, nedirbo, asmeninio verslo neturėjo; iš kilmės valstybės išvyko 2012 m. kovo 27 d., bėgo nuo persekiojimo, galimo keršto, norėjo vykti į bet kurią valstybę, turėdamas tikslą ramiai gyventi; jo tėvas 1998 m. turėjo bendrą verslą su 2 žmonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), verslas buvo susijęs su cemento gamyba bei išvežiojimu; tarp pareiškėjo tėvo ir verslo partnerių kilus konfliktui, partneris (duomenys neskelbtini) buvo nušautas, tuomet pagal tradiciją „kraujas už kraują“ nužudytojo šeimas ėmė keršyti pareiškėjo šeimai; 2003 m. su tėvu slapstėsi (duomenys neskelbtini) pas tėvo draugą, po 7–9 mėn. grįžus į (duomenys neskelbtini), 2004 m. tėvas buvo nužudytas; pareiškėjas 2011 m. slapstėsi pas savo gimines kalnuose, ten gyveno apie metus; asmeniškai pareiškėjui niekas niekada negrasino; 2012 m. kovo mėn. nusileido nuo kalnų ir, grįžęs į (duomenys neskelbtini), nutarė išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nesijautė saugiai; (duomenys neskelbtini) turėjo pažįstamą merginą, tačiau kol gyveno (duomenys neskelbtini) 2 dienas, pas tą merginą buvo atėję teirautis dėl pareiškėjo: kur jis yra, kur gyvena; minėtai merginai paskambinus pareiškėjui, jis nieko nelaukęs nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą; į Lietuvą atvyko 2012 m. balandžio 7 d. vakare; problemų su valdžios institucijomis tranzito valstybėse neturėjo, užsienio valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė; grįžti į kilmės valstybę kol kas nepageidauja.

Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su prieglobsčio prašytojo teisėmis, nurodytomis 3 punkte, be kita ko, teise naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba (3.1 punktas), teise naudotos nemokamomis vertėjo paslaugomis (3.2 punktas), teise kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti (3.4 punktas), taip pat pareigomis, nurodytomis 4 punkte, be kita ko, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1 punktas), vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose nustatytas prieglobsčio prašytojo pareigas (4.2 punktas), kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (4.4 punktas). Pareiškėjas taip pat pasirašytinai patvirtino, jog prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) perskaitytas jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba ir surašytas teisingai (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 13–18))).

1.5. Pareiškėjas, atsakydamas į papildomus klausimus (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29 (vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą, asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25)))) pateikė šiuos atsakymus (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 (vertimas į lietuvių kalbą, asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26)))):

1.5.1. Klausimas: prašau nurodyti adresą ir tikslią datą kada gyvenote (duomenys neskelbtini). Atsakymas: Prieš karą iki 1993 m., po to nuo 2003 m. iki 2004 m. gyveno Gali rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

1.5.2. Klausimas: prašau nurodyti pavardes, vardus pareiškėją persekiojusių asmenų bei adresus, kur jie gyvena. Atsakymas: su jais nebuvo susitikęs, jeigu būtų susitikęs, su juo nebūtų nieko gero; pavardės nežino.

1.5.3. Klausimas: kaip pasireiškė pareiškėjo persekiojimas, kaip jis suprato, kad yra persekiojamas? Atsakymas: pasireiškė tuo, kad norėjo keršyti.

1.5.4. Klausimas: kiek kartų pareiškėjui grasinta, kas grasino (nurodyti vietą, datą, pavardes)? Atsakymas: grasino daug kartų, jis buvo pavojingoje situacijoje, jis yra laimingas, kad iki šiol yra gyvas.

1.5.5. Klausimas: ar pareiškėjas buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) (kur, kada, kiek kartų)? Atsakymas: jeigu jį būtų sumušę, tik sumušimu jie nebūtų viską baigę.

1.5.6. Klausimas: kur pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) (nurodyti tikslų adresą)? Atsakymas: paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje.

1.5.7. Klausimas: kur gyvena pareiškėjo šeima (nurodyti tikslų adresą)? Atsakymas: dėl savo gyvybės saugumo negali pasakyti.

1.5.8. Klausimas: iš kokių lėšų pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini)? Atsakymas: dirbo pas giminaitį, kuris mokėjo normalų atlyginimą.

1.5.9. Klausimas: kur ir kada pareiškėjas dirbo? Atsakymas: Pas giminaitį dirbo nuo 2008 m. iki 2009 m., gaudavo valandinį atlyginimą.

1.5.10. Klausimas: kur ir kada pareiškėjas susipažino su mergina iš (duomenys neskelbtini), pas kurią gyveno (duomenys neskelbtini) (taip pat nurodyti jos vardą, pavardę, adresą)? Atsakymas: seniai susipažino (duomenys neskelbtini), vardo ir pavardės negali pasakyti todėl, kad ji padarė pareiškėjui daug gero, o jis nenori, kad dėl jo turėtų problemų.

1.5.11. Klausimas: kodėl pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini)? Atsakymas: norėtų būti saugioje vietoje, ten jį persekiojo, kiekvienas, atsidūręs jo situacijoje, norėtų būti saugioje vietoje.

Rezoliucinė dalis

1.6. Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas J. Vidickas, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 2 dalimi, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 128 straipsniu, 133 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 136 ir 138 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16.3, 17.3 ir 66 punktais, 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija), 96 straipsniu, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–38)), (duomenys neskelbtini) d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 2–4; asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 39–41)) nusprendė:

„1. Nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi jis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį.

2. Nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi jis nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, kaip tai yra apibrėžta Tvarkos aprašo 66.1 punkte, ar smurto, kaip tai yra apibrėžta Tvarkos aprašo 66.5 punkte. Savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje G. T., gim. (duomenys neskelbtini), motyvavo išskirtinai asmeninėmis ir ekonominėmis priežastimis („persekioja tėvo verslo partneriai, nes tėvas skolingas“, „neturiu darbo“). (duomenys neskelbtini) piliečio G. T. prašymo dėl prieglobsčio jam suteikimo nagrinėjimo metu nerasta informacijos, leidžiančios teigti, kad (duomenys neskelbtini) teisinė sistema savaime yra neveiksminga ir nepajėgi smurto prieš šalies piliečius veiksmams nustatyti, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti už šiuos veiksmus. Atsižvelgiant į G. T., gim. (duomenys neskelbtini), bylos aplinkybes, akivaizdu, kad jis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos prieglobsčio procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje, nes pagrindinis G. T. išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra ekonominės ir asmeninės priežastys, kas akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro išleistame „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte teigiama, kad „Migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime [pabėgėlio], priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies, turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis“. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau – EBTT) 2009-02-17 sprendime byloje Nr. C-465/07 išaiškino 2004-04-29 Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punktą, aiškinamą kartu su minėtos direktyvos 2 straipsnio e punktu, pagal kuriuos „papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – tai trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis arba ji būtų grąžintas (-a) į savo kilmės šalį, arba asmens be pilietybės atveju – į jo arba jos gyventą šalį, jam arba jai iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurtinius veiksmus, kuriam arba kuriai netaikomos 17 straipsnio 1 ir 2 dalys ir kuris arba kuri negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga“. Būtent minėtos direktyvos 15 straipsnio c punktas ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad smurto veiksmus sudaro rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. EBTT konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo grėsmės egzistavimui įrodyti pakanka to, kad grąžinimo į kilmės valstybę ar regioną atveju asmeniui kiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje ir joje paplitusio bendro pobūdžio smurto, tačiau kuris kyla būtent tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. tik tada prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų būtent su jo asmeniu susijusių aplinkybių. Remiantis surinkta informacija apie G. T. kilmės šalį, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad G. T., gim. (duomenys neskelbtini), nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas pagrįstomis priežastimis, kadangi jis neįrodė, jog jo teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos, todėl G. T. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai akivaizdžiai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo ir kuris dėl šios priežasties akivaizdžiai neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu. Pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento sprendimu jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

3. Įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), nesuteikimo, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 str. 2 d., sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

4. Pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui vykdyti (duomenys neskelbtini) piliečio G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

5. Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo (duomenys neskelbtini) piliečio G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą, siekiant uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį dvejiems metams nuo (duomenys neskelbtini) piliečio G. T., gim. (duomenys neskelbtini), išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7. Informuoti (duomenys neskelbtini) pilietį G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kad šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“

1.7. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo pagrindas – Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–38)).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, būtina įvertinti pareiškėjo – G. T. skunde pateiktus argumentus, taip pat skundžiamame sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą motyvaciją.

Anot pareiškėjo – G. T., jo tėvas (duomenys neskelbtini) turėjo verslą, tarp tėvo ir jo partnerių kilusio konflikto metu vienas partneris buvo nušautas, nušauto asmens šeima norėjo atkeršyti pareiškėjo tėvui, todėl 2003 m. jis su tėvu slapstėsi (duomenys neskelbtini), pas tėvo draugą; po 7–9 mėn. grįžus į (duomenys neskelbtini), 2004 m. tėvas buvo nužudytas. Pareiškėjas 2011 m. slapstėsi pas savo gimines kalnuose, gyveno ten apie metus; 2012 m. nutarė išvykti iš savo šalies į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nebesijautė saugiai. Teismo vertinimu, šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes pačioje pirminėje apklausoje, vykusioje 2012 m. balandžio 10 d. (užsieniečio apklausos lapas (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 5))) bei vykusioje pareiškėjui suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, pareiškėjas – G. T. teigė, kad vyko į Lietuvos Respubliką, siekdamas geresnio gyvenimo. Tik vėliau, t. y. 2012 m. balandžio 13 d., pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 11; vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 12))), o 2012 m. gegužės 7 d. pateikė duomenis, kad jį persekioja tam tikri asmenys (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–18))), kurių jis net nurodyti negalėjo (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29 (vertimas į (duomenys neskelbtini) kalbą, asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25)))), (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 (vertimas į lietuvių kalbą, asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26)))).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Pareiškėjo persekiojimas kaip atitinkantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ sąlygas būtų traktuojamas tik tuomet, jeigu jį persekiotų subjektai, numatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 2 punkte. Pagal šią nuostatą persekiojimo dalyviais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo kontekste gali būti valstybė; valstybę ar žymią jos teritoriją valdančios partijos ar organizacijos; nevalstybiniai dalyviai, jeigu galima įrodyti, kad prieš tai minėti persekiojimo dalyviai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo. Pareiškėjo atveju tariami persekiojimo dalyviai nesiejami su asmenimis, veikiančiais valstybės vardu. Nėra jokių priežasčių manyti, kad dėl tariamų asmeninio pobūdžio konfliktų pareiškėjas negalėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, kurių pirminė pareiga – ginti šalies piliečius nuo tokio pobūdžio persekiojimo. Pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos atsisakytų suteikti pareiškėjui veiksmingą apsaugą arba toleruotų šalies piliečių persekiojimą, tai pat nėra (žr. (duomenys neskelbtini) d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–38))).

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teismas pabrėžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog nėra ir prielaidų bei sąlygų teigti, kad yra Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis darytina išvada, jog atsakovas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagrįstai nenustatė pagrindų, numatytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalyje, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – G. T. skundas atsakovui – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl (duomenys neskelbtini) d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamentui išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo – G. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.