Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl motinos atskyrimo nuo vaikų, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei D. S., trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras ,,Židinys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Atskirti motiną D. S. nuo vaikų T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jos sveikatos būklės.

Nepilnametis N. G. teismo posėdžio metu išreiškė norą grįžti gyventi pas mamą, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl jis gyvena globos centre. Jis patvirtino, kad globos centre jam gerai, tačiau nori grįžti pas mamą. Kodėl nori grįžti vaikas paaiškinti negalėjo. Patvirtino, kad gyvenant pas mamą jį yra skriaudęs brolis A.. Apie tai jis sakė mamai ir ji barė A., liepė nelįsti prie jo, bet brolis mamos neklausė. Patvirtino, kad yra matęs kaip namuose alkoholį gėrė sesuo ir mama.

Nepilnametis T. G. teismo posėdžio metu išreiškė norą grįžti gyventi pas mamą, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl. Paaiškino, kad jis yra atimtas iš mamos, todėl negyvena su ja. Jis patvirtino, kad jį yra skriaudęs D., bet neigė, kad skriaudė brolis A.. Vaikas paaiškino, kad D. dažnai ateidavo į jų namus ir jis D. bijo. Gyvenant globos centre jam trūksta mamos ir jis nori grįžti pas ją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Tai reiškia, kad vaiką galima atskirti nuo tėvų susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, kurios lemia tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams ne dėl tėvų kaltų ir sąmoningų veiksmų, bet ir dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo tėvų valios. Tokios aplinkybės gali būti ir tėvų liga, ir neturėjimas galimybės suteikti vaikui saugių gyvenimo sąlygų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma tada, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų vaikams. Tai nėra tėvų nubaudimo priemonė, o yra pagalba vaikui, siekiant apginti vaiko teises, perkeliant jį į kitą, saugią ir visus vaiko poreikius atitinkančią, gyvenamąją vietą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo ir dėl nesusiformavusių pakankamų socialinių bei motinystės įgūdžių, taip pat dėl kartu gyvenančio pilnamečio sūnaus keliamos grėsmės jos nepilnamečių vaikų saugumui, negali gyventi kartu su savo nepilnamečiais vaikais T. ir N. G., negali jais tinkamai rūpintis, juos auklėti, užtikrinti jų poreikių visapusišką patenkinimą ir vaikų saugumą, todėl nepilnamečiai T. ir N. G. atskirtini nuo jų motinos D. S..

Liudytoja apklausta VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja R. M. patvirtino, kad atsakovę pažįsta apie 10 metų, nes teikia jai socialinę pagalbą. Atsakovė turi protinę negalią ir jos gebėjimai pasirūpinti vaikais yra labai riboti. Kol buvo gyvas atsakovės sugyventinis jis padėjo jai pasirūpinti jų vaikais, gamindavo valgyti, tvarkydavo kambarius. Kai jis mirė, atsakovė pati nemokėjo nei valgyti gaminti, nei susitvarkyti. Tik su pagalba atsakovė išmoko šiek tiek gaminti valgį. Tačiau liudytoja atsakovę ir vaikus apipirkdavo, padėdavo tvarkytis, nes atsakovė su pinigais nemokėjo elgtis, nežinojo ką reikia pirkti, išleisdavo rūkalams. Vaikais atsakovė rūpinosi nepakankamai, nesugebėdavo nupirkti jiems nei drabužių, nei avalynės. Ne visada vaikams paruošdavo pusryčius, jie išeidavo alkani purvini, neišprausti. Liudytoja gaudavo nusiskundimų iš mokyklos dėl atsakovės neprižiūrėtų vaikų. Atsakovė savo buitimi rūpintis nemokėjo, sulaužydavo baldus, reikėdavo nuolat parūpinti jai naujų. Vaikus atsakovė dažniausiai maitino sumuštiniais ir panašiu netinkamu maistu. Liudytoja patvirtino, kad paskutiniais metais progresavo atsakovės liga, nes jos aplaidumas tik didėja. Atsakovės motinystės įgūdžiai per 10 metų nepagerėjo. Atsakovei labiau rūpi jos suaugęs sūnus A., kuris kartu su D. R. dalyvavo tvirkinant atsakovės nepilnametį sūnų T., ir dabar jam iškelta baudžiamoji byla, nors atsakovė visą laiką tvirtina, kad jis nekaltas. Atsakovė pati dėl savo ligos vaikais rūpintis negalėtų visiškai.

Gimimo įrašai patvirtina, kad T. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai atsakovės vaikai (t. 1, b. l. 78, 93).

Mirties liudijimas patvirtina, kad nepilnamečių T. G. ir N. G. tėvas V. G. yra miręs (t. 1, b. l. 77).

2018-07-18 Alytaus apylinkės teismo nutartimis išduoti leidimai paimti vaikus N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaikų motinos D. S. (t. 1, b. l. 74-75, 94-95).

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-31 įsakymais Nr. 10V-656 ir Nr. 10V-657 nepilnamečiams T. ir N. G. nustatyta laikinoji globa Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“ (t. 1, b. l. 73, 96).

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai T. G. ir N. G. negyvena kartu su motina D. S., nes su ja vaikams kyla grėsmė jų sveiktai ir normaliam vystymuisi, o vaikų tėvas yra miręs.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: 2019-04-16 VšĮ „Lazdijų socialinių paslaugų centro“ pranešimas „Dėl D. S.“ (t. 1, b. l. 11-12); 2019-04-25 Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „Židinys“ pranešimas “Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 13-14); vaikų T. G. ir N. G. sveikatos pažymėjimai (t. 1, b. l. 15-16); nepilnamečio T. G. neįgaliojo pažymėjimas (t. 1, b. l. 17-18); mobiliosios komandos pateiktas D. S. stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai įvertinimas ir rekomendacijos (t. 1, b. l. 21-22); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos-duomenų bazės išrašas (t. 1, b. l. 27); D. S. epikrizė (t. 1, b. l. 32); medicininių dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 33); 2016-03-03 Lazdijų rajono savivaldybės Vaiko globos (rūpybos) organizavimo komisijos posėdžio protokolas (t. 1, b. l. 34-37); 2016-02-03 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato raštas „Dėl prevencinės priemonės“ (t. 1, b. l. 38-39); 2016-01-30 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Būdviečio seniūnijos informacija (t. 1, b. l. 40); nepilnamečio T. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės (t. 1, b. l. 42-58); globojamo vaiko aplankymo aktai (t. 1, b. l. 59-63, 79-82); vaiko poreikių vertinimai (t. 1, b. l. 64-67, 87-92), visiškai patvirtina ieškovės, trečiojo asmens ir teisme apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl atsakovės turimo psichikos sutrikimo, dėl kurio ji negali išsiugdyti pakankamų socialinių įgūdžių, nėra pajėgi tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais savo vaikais bei suteikti jiems saugias gyvenimo sąlygas ir apsaugoti nuo smurto ir seksualinės prievartos.

Iš byloje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovė jau daugiau kaip dešimt metų gyvena prižiūrima ir padedama socialinių darbuotojų, nes savarankiškai nesugeba rūpintis nei savo buitimi, nei vaikais, nei savo finansais. D. S. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis dėl psichikos sveikatos sutrikimų, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (F.70.1). Ištirtų įridymų visuma patvirtina, kad šis psichikos sutrikimas trikdo atsakovės socialinę adaptaciją ir ji nesugeba adekvačiai vertinti savo vaikų poreikių ir savo pareigos užtikrini vaikų poreikius, rūpintis jų tinkamu vystymusi ir auklėjimu, suteikti jiems saugias gyvenimo sąlygas ir apsaugoti nuo neigiamos įtakos. Iš nepilnamečio T. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuotų vaiko pasakojimų apie jo brolio A. ir jo draugų nusikalstamą elgesį ir iš ekspertų konstatuotų tokio elgesio pasekmių vaikui akivaizdu, kad mažametis T. G. yra patyręs seksualinę prievartą ir išnaudojimą, tame tarpe ir savo namuose. Todėl visiškai akivaizdu, kad nepilnamečiai atsakovės vaikai negali gyventi kartu su ja, kol namuose gyvena ir vaikus seksualiai išnaudojantis jų suaugęs brolis A. S.. Tuo tarpu atsakovė dėl savo protinio atsilikimo nesugeba priimti adekvačių sprendimų ir nesiėmė priemonių užtikrinti nepilnamečių savo vaikų saugumą, leisdama suaugusiam sūnui ir toliau gyventi kartu. Nors atsakovė pripažįsta, kad nepilnamečiams jos vaikams namuose nesaugu kol juose gyvena jos pilnametis sūnus A. S. ir ji sutinka, kad vaikai gyventų globos centre, tačiau nesiima jokių realių veiksmų, kad suaugęs sūnus A. S. išsikraustytų ir negalėtų gyventi su nepilnamečiais savo broliais. Priešingai, visi proceso dalyviai ir liudytojos patvirtino, kad atsakovė nenori, jog A. S. išsikraustytų ir beatodairiškai jį gina, nepaisant to, kad jis seksualiai išnaudojo savo mažametį brolį. Tai rodo, kad atsakovė dėl turimo intelekto deficito adekvačiai nesuvokia būtent savo nepilnamečių vaikų poreikių prioriteto, jų saugumo ir negali pasirūpinti ne tik jų tinkamu ugdymu ir jų priežiūra, bet ir jų saugumu.

Pažymėtina, kad pagal 2001-07-17 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 386, asmuo negali būti vaiko globėju jeigu jam nustatytas asmenybės ir elgesio sutrikimas, protinis atsilikimas F60-F69, F70-F79 (ligų sąrašo 6 punktas). Taigi toks medicininis kriterijus pripažįstamas objektyviai trukdančiu tinkamai vykdyti pareigas vaikų priežiūros ir jų auklėjimo srityje, todėl jis reikšmingas vertinant ir tėvų galimybes pasirūpinti savo vaikais. Šiuo atveju atsakovei D. S. yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F.70.1), dėl kurio ji pripažinta nedarbinga, o liudytojų ir kitų proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad dėl šios ligos atsakovė objektyviai nesugeba ir negali tinkamai rūpintis savo vaikais, apsaugoti juos nuo neigiamo ir itin žalingas pasekmes keliančio poveikio, vaikams patiriant seksualinę prievartą. Be to, ji nesuvokia švaros ir higienos laikymosi reikšmės, nesugeba užtikrinti tinkamo vaikų ugdymo, todėl vaikus augino netinkamomis sąlygomis. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad vaikų švara ir higiena tekdavo rūpintis pedagogams mokykloje arba socialinei darbuotojai, nes to nesugebėjo padaryti atsakovė, vaikams reikalingus daiktus jų ugdymui ir maistą šeimai pirkdavo socialinė darbuotoja, nes atsakovė nesugeba to padaryti pati ir nesuvokia kaip šiuos poreikius tinkamai patentkinti. Liudytoja R. M. patvirtino, kad atsakovė vaikus maitino arba netinkamu ir sveikam vystymuisi nepakankamu maistu (dažniausiai sumuštiniais), arba iš viso ne visada pamaitindavo išleidžiant į mokyklą.

Atsižvelgiant į tai, kad psichinės ligos sąlygotu elgesiu ir gyvenimo būdu atsakovė, nors ir tyčia to nenorėdama, bet faktiškai kelia grėsmę savo nepilnamečių vaikų sveikatai ir jų raidai bei nesugeba užtikrinti jų saugumo, nepilnamečiai jos vaikai T. ir N. G. atskirtini nuo atsakovės (CK 3.179 straipsnis).

Teismas priimdamas tokį sprendimą neatsižvelgia į išreikštą vaikų nuomonę ir norą gyventi kartu su mama, kadangi tai neatitinka pačių vaikų interesų (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamu atveju vaikų noras gyventi su mama yra natūralus, tačiau dėl amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos jie negali suvokti susiklosčiusios situacijos rimtumo ir rizikos jų tolesniam gyvenimui, jeigu tokiomis aplinkybėmis jie sugrįžtų į šeimą. Tokio amžiaus vaikams, kurie jau ilgą laiką augo netinkamai prižiūrimi, sunku suvokti, kad motina turėtų su jais elgtis kitaip, todėl jie negali adekvačiai vertinti nei savo poreikių, nei motinos elgesio jų atžvilgiu. Jų noras grįžti į nesaugią aplinką, kurioje jie neturi tinkamų gyvenimo sąlygų ir jų raida negali vykti taip, kaip turėtų, prieštarauja jų interesams gyventi saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Tai reiškia, kad toks vaikų noras negali būti patenkintas dėl jų pačių interesų apsaugos.

Įstatymas numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis). Kadangi tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir atskyrus juos nuo vaikų, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams T. ir N. G. (CK 3.195 straipsnis).

Iš atsakovės reikalaujama priteisti periodinė 50 Eur dydžio išmoka kiekvienam vaikui iš esmės nėra pakankama, jeigu vertinti vien tik iš vaiko poreikių pusės, nes teismų praktikoje kaip orientacinis būtinas išlaikymo dydis yra įvardijama viena minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu sudaro 555 Eur neatskaičius mokesčių. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovė tokio dydžio išlaikymo akivaizdžiai nebūtų pajėgi mokėti, nes ji pragyvena tik iš 101,41 Eur netekto darbingumo pensijos, 12,29 Eur našlių pensijos ir gaunamos socialinės pašalpos. Tai reiškia, kad iš esmės pati atsakovė yra socialiai remtina ir dėl riboto darbingumo bei savo sveikatos būklės turtinės savo padėties pasigerinti neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikams dydis nors ir nevisiškai atitinka vaikų poreikius, tačiau yra proporcingas atsakovės turtinei padėčiai. Svarstyti apie dar mažesnį išlaikymo dydį nėra pagrindo, nes net ir sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti juos nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Todėl įvertinus vaikų poreikius, atsakovės turtinę padėtį, iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės CK 3.210 straipsnis).

Kaip minėta, CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato ir vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad anksčiau minėtais Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nepilnamečių atsakovės vaikų T. ir N. G. laikinuoju globėju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras ,,Židinys“, kuris užtikrina visus vaikų poreikius, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su laikinuoju globėju, t. y. Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“, iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo.

Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, nes šalys nuo žyminio mokesčio yra atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), o atsakovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu apmokama 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 126-127).

Teismo sprendimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Atskirti motiną D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jos vaikų T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš motinos D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui ,,Židinys“, kodas 190632634, nuo 2019 m. gegužės 28 d. ir pavesti jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečių T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centru ,,Židinys“, kodas 190632634, Vilniaus g. 1, Lazdijai.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.