- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-10-31
- Bylos Nr.
- e1-1438-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28360-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- I. M.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017-08-24 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 48 MGL bauda (bauda išieškota);
2) 2024-02-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) 2024-04-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
I. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025-08-10, (duomenys neskelbtini) apie 02:10 namo vidiniame kieme kilus žodiniam konfliktui tarp jo sugyventinės A. C.č ir jo sesers I. M., tyčia pastūmė A. C. ant žemės, tada neleisdamas jai atsistoti, vilko ją žeme paėmęs už rankos iki pripilto vandeniu pripučiamo vaikų baseino ir abejomis rankomis pastūmė A. C., kuri nukrito ant sėdmenų į baseiną, po to laikydamas abi rankas ant jos krūtinės/pilvo laikė ją po vandeniu, neleisdamas jai kvėpuoti. Tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kairėje ausyje, dešinės akies vokuose, kairėje blauzdoje, abiejuose žastuose, odos kraujosruvą kakle, odos nubrozdinimą dešiniame juosmens šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. C. sveikatą bei sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis I. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad 2025-08-09 buvo namuose su sugyventine A. C., jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Tą vakarą kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Prie jų prisijungė jo sesuo I. M. Jie visi kartu vartojo alkoholį. Iš pradžių jis gėrė alų, o A. sidrą, po to parašė ir jiems parvežė degtinės vieną kartą atvežė 0,7 litro, po kiek laiko vėl atvežė jiems dar vieną 0,7 l talpos degtinės butelį. Degtinę gėrė trise: jis, A. ir jo sesuo I. Po kiek laiko, jau buvo naktis A. garsiai kalbėjo, juos buvo kelis kartus atėjęs kaimynas tildyti dėl keliamo triukšmo. Antrą sykį atėjus ir paprašius, kad būtume tyliau, A. panaudojo necenzūrinius žodžius to kaimyno atžvilgiu. Kadangi yra probacijoje ir negalėjo vartoti alkoholio, todėl prašė, kad A. nurimtų ir nekeltų triukšmo, kad neiškviestų niekas policijos. Ją ramino ir jo sesuo I. Kai sesė bandė įsiterpti į dialogą, A. pasakė jo seseriai, kad ši nesikištų į dialogą. Jam sukilo emocijos, pyktis dėl jos tokio elgesio ir jis paėmė A. už rankos ir nutempė ją iki baseino, įmetė ją į baseiną, kaip tiksliai tai padarė, nepamena, ir įmetęs panardino ją vandenyje. Kiek viskas truko nepamena. Girdėjo, kad sesuo sakė paleisk ją. Jis paleido A., ji išniro iš baseino. A. išlipo iš baseino ir nubėgo namo. Pirmos apklausos metu tik dalinai pripažino kaltę, nes buvo stipriai neblaivus ir po įvykio iškart negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių, detalių, todėl kaltę pripažino tik dalinai. Vėliau prisiminė dėl ko kilo konfliktas, aplinkybes ir ką padarė, todėl kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad nutempė A. iki baseino, įmetė ją į baseiną, po to ją laikė trumpai po vandeniu ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Bylą sutinka baigti baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo pripažinimo kaltinamojo kaltė įrodyta kitais rašytiniais bylos įrodymais.
Iš byloje esančio A. C. pareiškimo, kurio pagrindu 2025-08-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje matyti, kad 2025-08-10 adresu (duomenys neskelbtini) apie 02:10 vidiniame kieme pokalbio metu su jos sugyventinio I. M. gim. (duomenys neskelbtini) m., seserimi I. M. gim. (duomenys neskelbtini) pasakė savo nuomonę, kuri I. nepatiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas po, ko jos sugyventinis su nenustatyta ranka paėmė ją už maikės ir įmetė į šalia esantį pripučiamą vaikišką baseiną ir galimai abiejomis rankomis laikė ją po vandeniu, po ko ji negalėjo kvėpuoti, dėl tokių jos sugyventinio I. M. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtos fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas yra namo vidinis kiemas adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į namo kiemą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Patekus į namo kiemą po dešine matome dviaukšti namą adresu (duomenys neskelbtini), tiesiai maždaug už 10 metrų matome dviejų aukštų namą adresu taip pat (duomenys neskelbtini), kurio kiemas ir yra apžiūros objektas. Patekus į namo kiemą kairiau matome dviejų aukštų namą, dešiniau matome raudonos spalvos vaikišką pripučiamą baseiną. Už baseino matome dvi rudos spalvos medines kėdes, prie kurių guli apverstas medinis stalas, prie kurio ant žemės mėtosi maisto likučiai, prie kėdžių taip pat yra juodos spalvos „JBL“ kolonėlė. Prie stalo dešiniau matomi girtavimo požymiai, alkoholinio gėrimo „Jagermaster“ tarą. Apžiūros metu reikšmingi objektai ar pėdsakai rasti ir paimti nebuvo. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.
Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta A. C. Adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai – A. C. gim. (duomenys neskelbtini) m. – davus žodinį sutikimą buvo apžiūrėtas jos kūnas. Ant A. C. dešines puses apatinės pilvo dalies matome paviršutinius odos sužalojimus. Taip pat ant kaklo matome paviršutinius odos sužalojimus, įdrėskimus. Daugiau ant A. C. sužalojimų nepastebėta. Žr. fotolentelė. Adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai – A. C. gim. (duomenys neskelbtini) m. – davus žodinį sutikimą buvo apžiūrėtas jos kūnas. Ant A.C. dešinės pusės apatinės pilvo dalies matome paviršutinius odos sužalojimus. Taip pat ant kaklo matome paviršutinius odos sužalojimus įdrėskimus. Daugiau ant A. C. sužalojimų nepastebėta.
A. C. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu I. M. gim. (duomenys neskelbtini)ir, kartu jie turi du vaikus, kurie yra K. M. gim. (duomenys neskelbtini), bei O. M. gim. (duomenys neskelbtini). 2025-08-09 apie 18:00 val., buvo kartu su savo sugyventiniu I. ir savo vaikais K. ir O. ir jie visi leido gerai laiką, vaikai maudėsi vaikiškame baseine, o ji ir I. vartojo alkoholinius gėrimus, po kokių 3 val., pas juos atvyko I. sesuo I. M. gim. (duomenys neskelbtini), su kuria leido laiką ir po to, kai ji su I. užmigdė savo vaikus, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tada po maždaug 5 valandų ji, I., bei I. toliau sėdėjo vidiniame kieme ir vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 02:10 val., kartu su I. seserimi I. kalbėjo giliomis temomis ir ji kažką I. pasakė, kas tikriausiai I. nepatiko, tačiau apie ką tiksliai kalbėjosi ir ką tiksliai pasakė neprisimena, ir tada tarp jų kilo žodinis konfliktas po ko jos sugyventinis pasakė, kad „nu tu dabar kentėsi“ ir su nenustatyta ranka paėmė už jos maikės ir įmetė ją į pripučiamą vaikišką baseiną, kuriame buvo vanduo. Ir su galimai dvejomis rankomis laikė ją už krūtinės ir neleido išnirti iš vandens ir, mano, kad po vandeniu buvo apie 10 sekundžių, ir būdama po vandeniu ji nesipriešino, bet rėkė ir bandė iškelti galvą iš vandens, kad galėtų įkvėpti oro, tačiau jai tai padaryti nepavyko, kadangi I. ją laikė prispaudęs, dėl tokių I. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat būdama po vandeniu girdėjo, kaip rėkė I. sesuo I. ir sakė žodžius kaip „Baik, paleisk ją, nustok, apsiramink“ ir po maždaug 10 sekundžių tikriausiai I. pavyko patraukti I. nuo jos ir ji išniro iš vandens ir tik kai I. ją paleido pabėgo ir užsirakino namuose, o I. ir I. liko lauke. Po to jai būnant namuose po 5 minučių I. bandė patekti į namus, tačiau durys buvo užrakintos ir šis sulaužė pagrindinių durų rankeną ir, kai jam nepavyko patekti į namus, I. apsiramino ir nuo durų pasitraukė ir po maždaug 10-15 minučių išgirdo, kad I. ir I. vėl vaikšto kieme ir per virtuvės langą pastebėjo, kad atvyko policijos pareigūnai, tačiau kas iškvietė policiją, nežino. Taip pat nori pridurti, kad prieš daugiau nei metus laiko jos sugyventinis I. ją smaugė, dėl ko ji rašė pareiškimą. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali.
A. C. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad prašo vadovautis jos prieš tai pateiktais parodymais, tačiau nori patikslinti, kad 2025-08-10 iki pastūmimo į baseiną buvo kilęs konfliktas tarp jos ir I. dėl ko tiksliai, ji neprisimena, tačiau jo metu įsitraukė I. sesė I., kuri vis kartojo I., kad viskas gerai. Ji buvo apimta pykčio, nes nebuvo gerai. Ji tada jai pasakė pakeltu tonu, kad ji atsiknistų, nesikištų į jų santykius, galbūt pavartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, tačiau to neprisimena. I. tada jai pasakė kažką panašaus į ,,o dabar tai gausi“. Ir tada turbūt ją pastūmė ir ji nugriuvo ant žemės, kaip nugriuvo ar kaip jis ją pastūmė tiksliai neprisimena. Tada, kiek prisimena, jis ją toliau vis tampė, neleido atsistoti. Po to miglotai prisimena, bet jis tikrai jos už rankos nevedė, ir nutempė ją iki baseino. Jo po įvykio paklausus, kodėl jis ją įstūmė į vaikų baseiną, jis jai pats pasakė, kad čia buvo jo tikslas ,,kad ji atsičiūhintų“. Ji tada neprisimena, ar jis atsistojo po jo tempimo ar jai nespėjus atsistoti, jis ją abejomis rankomis įstūmė į vaikų baseiną ir iš karto puolė ją laikyti po vandeniu rankomis ties jos krūtine/pilvu. Jos visas kūnas ir galva buvo po vandeniu, negalėjo kvėpuoti, laikė ją apie 7-10 sekundžių. Po to jis ją paleido, pajuto, kaip atsilaisvino svoris nuo krūtinės ir ji būdama šoke iš karto bėgo į namus ir užsirakino, net nebendravo su I. ir I. I. bandė patekti į namus, tačiau nesėkmingai. Po to atvažiavo policija. Nori paminėti, kad tiesioginių smūgių iš I. nebuvo, tačiau visą konflikto metu vyko susistumdymas, tampymas, tąsymas jos. Kaip tiksliai patyrė visus savo sužalojimus negali nurodyti, nes buvo neblaiva. Kraujosruvas kairėje ausyje, dešinės akies vokuose, kairėje blauzdoje ir abiejuose žastuose bei kakle mano atsirado kai ją I. vis stumdė ir neleido atsikelti ir ji vis griūdavo ant žemės. Odos nubrozdinimas dešiniame juosmens šone, mano, atsirado tempimo jos į baseiną metu. Odos nubrozdinimas su kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo atsirasti kai ją I. įstūmė į baseiną, nes ji krito nugaros puse ir krito ant sėdmenų. Ji konfliktą ir tempimą į baseiną prisiminė tik kitą dieną, kai pastebėjo visus sužalojimus ir pradėjo jausti skausmą, todėl pareigūnams ne iš karto nurodė visas įvykio aplinkybes. Po įvykio I. paklausus, kodėl jis ją įstūmė į vaikų baseiną, jis jai pats pasakė, kad čia buvo jo tikslas ,,kad ji atsičiūhintų“. Šiuo metu su I. šaltą ryšį palaiko tik dėl vaikų ir teisinių dalykų. Su juo gyventi toliau neplanuoja. Jis jai iki dabar sako, kad ji perdeda dėl visos situacijos, kad jie yra abu kalti.
I. M. liudytojų apklausos protokole nurodė, kad yra I. sesuo, palaiko gerus santykius. 2025-08-10, ji atvažiavo pas I. ir jo sugyventinę A. kepti šašlykus apie 21 val. Vartojo alkoholį, o tiksliau žolelių likerį, trise išgėrė apie 1,5 l. Jų namo kieme sėdėjo ir kalbėjosi, apie ką būtent kalbėjo ji neprisimena, buvo daug išgėrusi. Kažkuriuo metu A. pradėjo labai garsiai kalbėti ir I. ir ji pradėjo ją raminti ir sakė, kad apsiramintų. A. pradėjo ant jos rėkti, būtent ką sakė ji neatsimena. I. tada A. pasakė, kad tu taip su jos sese nekalbėsi ir įstūmė A. į vaikų baseiną, kuris buvo šalia, kaip ją įstūmė ji neprisimena. Tačiau kai tik I. pastūmė jis kartu įkrito į baseiną ant A., nes irgi buvo neblaivus, gal dėl to galėjo pagalvoti, kad ją I. bandė skandinti, kadangi ji irgi buvo tiek pat girta. Ji tada pradėjo rėkti sakydama ,,kas čia vyksta“. Ji nežino ar A. buvo panėrusi po vandeniu, ji to neprisimena, tačiau tik atsimena kaip A. išlipo iš baseino ir nubėgo namo ir užsirakino. Brolis bandė užeiti namo susirinkti daiktus, tačiau negalėjo patekti į vidų ir ištraukė durų rankeną. Po kažkurio laiko atvažiavo policija, jai atrodo ją iškvietė jų kaimynas. Kai policija atvyko jokių konfliktų su A. daugiau nebuvo. Brolis tą naktį nakvojo pas ją ir šiuo metu gyvena su ja, tačiau šiandien išvykta į komandiruotę į Tauragę. I. nėra piktybinis, tačiau išgėręs kartais konfliktuoja, prieš ją rankos nėra pakėlęs. Ji A. žino jau seniai apie 8 metus, ji buvo jos brolio draugo mergina. Jos charakterio būdas yra daug kalbėti, ir visada manyti, kad ji yra teisi. Kiek žino, brolis su A. pykdavosi dėl to, nes ji jo neišklauso. Ji nematė, kad I. būtų A. skandinęs ir tikrai nemano, kad tai būtų daręs. Daugiau nieko pridurti neturi.
V. B. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad į Lietuvą jis atvažiuoja dirbti ir nuomoja adresu (duomenys neskelbtini). namo pirmą aukštą. Antrame aukšte gyvena moteris su vyru ir vaikais, kurie nuomojasi to pačio namo antrą aukštą. Su jais jis nebendrauja, tik pasisveikina praeinant. Tiksliai kada buvo įvykis jau neprisimena, bet tą dieną apie 1 val. nakties jis išgirdo iš jų vidinio kiemo sklindantį triukšmą, o būtent girdėjo kaimynų balsus kaip jie rėkia vienas ant kito. Moters balsas jam priminė, lyg kad jai kažkas kažką darytų. Pačio konflikto jis nematė, kaip ir minėjo girdėjo triukšmą, po ko jis nusprendė iškviesti policiją. Po policijos iškvietimo jis pažiūrėjo pro savo langą ir pamatė, kaip kaimyną ramino kita moteris, kuri galėjo būti jo sesuo. Jis turi vaizdo įrašą kaip jis filmavo juos pro langą, buvo tamsus paros laikas, todėl vaizdo įraše nieko nesimato, tačiau girdisi moters rėkimas. Kaip suprato, konfliktas tada jau buvo į pabaigą. Po konflikto kitą dieną jis matė kaimynę, ji nešėsi lagaminą su savimi, tačiau ji stengėsi nesirodyti jiems vengdama eiti pro jo namo įėjimą. Pridės vaizdo įrašą prie apklausos. Kiek žino, jie konfliktuoja ne pirmą kartą.
2025-08-10 02.47 val. Alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510, patikros sertifikatas Nr. 2361218 I. M. nustatytas 2,08 promilių girtumas.
2025-08-10 02.56 val. Alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510, patikros sertifikatas Nr. 2361218, A. C. nustatytas 1,39 promilių girtumas.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas. Apžiūrimas BPC garso įrašas BPC ID 92410166714. Skambučio data 2025-08-10, skambučio pradžios laikas 02.15.22 val. Skambučio trukmė 1 minutė 52 sekundės. Pranešama apie vykstantį konfliktą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūrimas kūno kameros (BODY) vaizdo įrašas. Vaizdo ir garso įrašų apžiūrai naudojamas darbo stalinis kompiuteris „LG“, kompiuterio vardas NK00121236. Vaizdo įrašai atkuriami naudojantis kompiuterine programa „Media Player“. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas – ,,export-54pfh“, dydis – 871 MB, formatas - MP4, trukmė - 00:30:00. Data ir laikas 2025-08-10 02:36:00 Matomas vaizdas kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą, jiems išlipus iš tarnybinio automobilio ir juos pasitinka vyras pilkos spalvos šortais bei juodos spalvos megztiniu (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai pranešėjas U. B.), kuris nuveda pareigūnus prie namo, kuriame kilo konfliktas ir teigia, kad ten kaimynai gėrė ir po to pradėjo vienas kitą dusinti. Iš tolumos prie pareigūnų prieina du asmenys, moteris dėvinti akinius (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai liudytoja I. M.) ir vyras (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai įtariamasis I. M.). I. M. akivaizdžiai neblaivus, nerišli kalba, vos pastovi nesvirduliuodamas. I. M. teigia, kad įvyko konfliktas tarp jos brolio I. M. ir jo sužadėtinės, pareigūnams paklausus dėl ko susipyko, I. M. atsako, kad ,,be prasmės“. Pareigūnas klausia I. M. kodėl, jo šortai šlapi I. M. atsako, kad jis kartu su savo sužadėtinę įkrito į vaikų baseiną ir jo sužadėtinė galvoja, kad jis ją skandino ir ji dėl to išsigando. Pareigūnai nueina į namus, kuriuose viduje yra sužadėtinė. Pareigūnai užlipa į namo antrą aukštą ir pakeltu balsu bendrauja su I. M. Moters nesimato, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai nukentėjusioji A. C.). Moteris teigia, kad ją baseine skandino ir ji užsirakino savo namuose, nes jų bijo. A. C. sako, kad kažką pasakė ant I. M. ir I. M. tada ją puolė ir ją skandino. Pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio ir patikrina I. M. blaivumą. Atvažiavus GMP A. C. teigia, kad pagalba nereikalinga. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nėra. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo pavadinimas - ,,export-ab6sh“, dydis – 869 MB, formatas - MP4, trukmė - 00:30:00. Matomas tas pats vaizdas kaip ankstesnio vaizdo įrašo. 05:30 pareigūnė užlipa laiptais ir viršuje jos laukia balta palaidine bei tamsiai raudonos spalvos sijoną dėvinti moteris – A. C. Pareigūnei paklausus kas atsitiko moteris teigia, kad nieko. Pareigūnei atsakius, kad triukšmaujant A. C. sako, kad ją skandino raudoname baseine ir ji tada nuėjo namo ir užsirakino. Pareigūnas kartu su I. M. ir I. M. grįžta prie tarnybinio automobilio, o pareigūnė lieka viršuje su A. C. Moteris (vaizdo įraše nesimato) verkia kambaryje. Moteriai išėjus iš kambario pareigūnė klausia, kodėl A. C. mano, kad ją skandino, moteris atsako, kad jie visi trys gražiai sėdėjo lauke ir kalbėjosi, kai A. C. pasakė savo nuomonę I. M. ir tada I. M. pradėjo ją skandinti jų baseine tuo tarpu I. M. bandė jo veiksmus sustabdyti, tačiau nepavyko. Moteris teigia, kad prigėrė vandens ir buvo po vandeniu apie 10-15 sekundžių. ir tik jai pavyko ištrūkti ji įbėgo į namus ir užsirakino. Moteris teigia, kad ji yra įsitikinusi, kad jis ją laikė po vandeniu. Jos sugyventinis yra pakėlęs ranką prieš ją anksčiau, dabar nustojo, nes pas jį yra daug bausmių iš policijos. Atvykus GMP moteris teigia, kad pagalbos nereikia. A. C. patikrinamas blaivumas. Atvažiuoja vaikų teisės. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos medžiagos nėra.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Apžiūrimas prie liudytojo V. B. apklausos pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu ,,video-7ecbbf0bf82b893295f8e808c628bd94-V“. Vaizdo įrašas atkuriamas naudojantis kompiuterine programa „Media Player“. Apžiūrimo vaizdo ir garso įrašo dydis - 22,0 MB, formatas – MP4, trukmė – 00:01:21. Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu, vaizdo nesimato, girdisi tik garsas. Girdisi moterų balsai. Galimai nukentėjusiosios A. C. (M2) ir liudytojos I. M. (M1). Ir vyriškas balsas galimai įtariamojo I. M. (V1)
M1: ,,Tiesiog tu per daug šneki, supranti, tai?
M2: ,,Ne per daug šneku jūs tiesiog per durnai..
M1: ,,Ne“
M2: ,,...durnai kalbat“
M1 ,,Ne“
M2: ,,Tai pisk nachui iš čia ir gyvenk tą gyvenimą''
M1: ,,Tu bet tu durna, ne, ne pažiūrėk''
M2: ,,Ne durna pisk nachui“
Girdisi triukšmas, kuris panašus į apsistumdymą.
M2: ,,Pabandyk mane paliesti“, ,,pabandykit mane paliesti“.
V1: ,,Tu kurva, A. nachui“
M2: ,, Aš sakau piskit nachui už tvoros ir pisk į savo gyvenimą“.
V1: ,,Žiek, Žiek..“
Girdisi galimai M2 moters rėkimas. Garsas panašus į apsistumdymą.
V1: ,,Tu kurva, durna visai“ (nesuprantami žodžiai)
Girdisi garsas, kuris panašus į vandens taškymąsi.
Girdisi garsai panašūs į vandens taškymąsi. Moteris toliau rėkia.
Moteris toliau rėkia.
M2: ,,Prašau I.“.
Vaizdo ir garso įrašo pabaiga.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir tuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be I. M. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė I. M.; vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, liudytojų A. C, I. M., V. B. parodymai, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad I. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. C., tai yra tyčia pastūmė A. C. ant žemės, tada neleisdamas jai atsistoti, vilko ją žeme paėmęs už rankos iki pripilto vandeniu pripučiamo vaikų baseino ir abejomis rankomis pastūmė A. C., kuri nukrito ant sėdmenų į baseiną, po to laikydamas abi rankas ant jos krūtinės/pilvo laikė ją po vandeniu, neleisdamas jai kvėpuoti. Tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kairėje ausyje, dešinės akies vokuose, kairėje blauzdoje, abiejuose žastuose, odos kraujosruvą kakle, odos nubrozdinimą dešiniame juosmens šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su šia baudžiamojo proceso užbaigimo forma, sutiko su prokuroro jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).
I. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo.
Surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė pripažinti I. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Taigi šiuo metu galiojanti BK 27 straipsnio redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl taikytina I. M.
Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. I. M. anksčiau teistas 3 kartus, 2 kartus už analogiškus nusikaltimus. Taip pat šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamąjį I. M. pripažinti recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis, kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis I. M. teistas 3 kartus, kartu pažymėtina, kad kaltinamasis I. M. per penkerius metus administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų, nevedęs, dirbantis. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ankstesniu baudžiamuoju įsakymu skirta su laisvės atėmimu nesusijusį bausmę kaltinamasis vykdyti vengė ir vėl nusikalto. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam – areštą.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis I. M. nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, o dar suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realaus arešto bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti A. C. gyvenamojoje vietoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neprašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72² straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BK 72² straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. M. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę A. C. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties parų) arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais, I. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti A. C. gyvenamojoje vietoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu I. M. pripažinti recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, I. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti I. M, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.