- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-775-372/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. 2198,70 Lt, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apylinkės teisme 2013-06-12 gautas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, ir jame ieškovas nurodė, kad atsisako ieškinio ir prašo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi priėmė ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinio atsisakymą, bylą nutraukė ir grąžino ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovas R. M. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydamas priimti papildomą sprendimą ir iš ieškovo priteisti 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą. Nurodė, kad priimdamas sprendimą dėl ieškovo ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo, neturėjo įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl neturėjo pagrindo spręsti dėl jų atlyginimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas atstovavimo išlaidas apmokėjo 2013-06-13, t. y. po teismo 2013-06-12 nutarties priėmimo. Pažymėjo, kad atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepatyrė išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) R. M. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovo apeliantui 1200 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas nepažeidė pareigos laiku pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tvirtinama, kad apeliantas nežinojo apie pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo. Tvirtinama, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo nutraukta byla. Pažymima, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl atsakovo nepagrįsto ieškinio pareiškimo.
Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per Lietuvos filialą, prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė nei materialinių, nei procesinių teisės normų ir pakankamai motyvavo teismo nutartį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) R. M. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas laiku nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetė atsakovo prašymą.
Teismas negali sutikti su prieš tai minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Bylos duomenimis, atsakovas pateikdamas teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, be kita ko, prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (39 b. l.). Atsakovas taip pat pateikė teismui atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatu, kopiją (46 b. l.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarė rengtis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (42 b. l.), ir ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo teisme gautas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu (49 b. l.).
Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas iš esmės prasideda po pasirengimo bylos nagrinėjimui ir tęsiasi iki baigiamųjų kalbų. Jo metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti prašymus ir tuos prašymus pagrindžiančius įrodymus (CPK 249, 251 straipsniai).
Minėta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo baigta teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui pateikus prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovas realiai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, kad nei LR advokatūros įstatymas, reglamentuojantis advokatų veiklos sąlygas ir tvarką, nei Lietuvos advokatūros statutas, nustatantis LR advokatūros įstatymo neaptartą veiklą, nei Lietuvos advokatų etikos kodeksas nenustato, kada klientas turi sumokėti jo atstovui (advokatui) užmokestį už teisines paslaugas. Teismo vertinimu, tai yra kliento ir jo atstovo susitarimo reikalas – advokatas gali reikalauti iš anksto apmokėti paslaugas ar jo veiklos išlaidas (Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.2 punktas), tam tikrais atvejais advokatas ir jo atstovaujamasis taip pat gali susitarti, jog advokato užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 str. 2 d.), taip pat advokatui suteikta teisė teisines paslaugas teikti nemokamai (Advokatūros įstatymo 4 str.).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir įvertindamas tai, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti, be kita ko, atsižvelgta į bylos sudėtingumą ir į suteiktų teisinių paslaugų byloje apimtį, sprendžia, jog advokatas su klientu gali susitarti dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos, ir CPK neįpareigoja šalių būtinai pateikti teismui duomenis apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Minėta, kad įstatymo leidėjas šalims, pateikusioms teismui nagrinėjančiam bylą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nustato vienintelį ribojimą laike – išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, priešingu atveju šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, apeliantas nebuvo informuotas apie ieškovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo, todėl sutiktina su apelianto nuomone, kad apeliantas objektyviai negalėjo iki teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo pateikti advokato pagalbos dydį pagrindžiančių įrodymų, kadangi advokato paslaugos buvo apmokėtos tik 2013-06-13 (66 b. l.).
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina.
Nors apeliantas skunde prašė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręsti iš esmės, teismas pažymi, kad neišspręstą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar paskirstymo klausimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva, priimdamas papildomą sprendimą, išsprendžia teismas, priėmęs byloje sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.), šiuo atveju – Šiaulių apylinkės teismas. Todėl šis klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teismas pažymi, kad sprendžiant minėtą klausimą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėtų įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.