Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str.1d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 8 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2d. ir 5 d.1p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1300 Lt bauda, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams ir 1300 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir 289 str. už tai, kad jis 2009-08-02 laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 21.30 val. Akmenės r., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, neturėdami teisėto pagrindo ir apgaulingai prisistatę valstybės tarnautojais – policijos pareigūnais, atliko nukentėjusiosios A. N. name neteisėtą kratą, kurios metu N. Z. neteisėtai panaudojo policijos pareigūnų specialiąsias priemones – antrankius, surakino jais A. N. nepilnametį sūnų A. R., tuo neteisėtai atimdamas jam laisvę. Po to N. Z. paskambinus nukentėjusiajai A. N. telefonu, panaudodamas kitokią psichinę prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, savo ir asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta, naudai vertė, kad ji perduotų jiems turtą – 2000 Lt, nurodydamas, kad priešingu atveju A. N. atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės laikymo, A. N. sutikus perduoti reikalaujamus 2000 Lt, kuriuos ji turėjo atnešti į N. Z. nurodytą vietą, t. y. Naujojoje Akmenėje V. K. gatvėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, nuėjo į nurodytą vietą paimti 2000 Lt, kur asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo argumentų apie teismo šališkumą, apie pažeistą teisę į gynybą ir

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas N. Z. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 146 str. 1 d. ir BK 289 str., padarė esminį Baudžiamojo proceso įstatymo (toliau Įstatymas) reikalavimų pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos minėtu Įstatymu (BPK 10 str.) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. garantuotos kaltinamojo teisės į gynybą (BPK 369 str. 3 d.). Todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas dėl padaryto esminio LR BPK pažeidimo ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.).

Parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2009-08-05 metu liudytojas R. Ž. atpažino N. Z. ir V. K., kaip asmenis, kuriuos 2009-08-02 apie 20.00 val. vežė iš Naujosios Akmenės į (duomenys neskelbtini) k.(1 t., 34-35; 29-30 b. l.).

Telekomunikacinių paslaugų teikėju pateikta informacija rodo, kad N. Z. naudojosi telefonu ,,LG“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojimosi laikotarpis nuo 2009-07-30 iki 2009-08-20) ir kuriuo buvo užfiksuota 14 telekomunikacinių įvykių su telefonu, kurio Nr.(duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009-08-02 21.30 val. iki 2009-08-02 23.35 val., kuriuo naudojosi nukentėjusioji A. N.. Taip pat nustatyta, kad N. Z. naudotas telefonas su SIM kortele, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-08-02 20.55 iki 2009-08-02 21.51 registravosi bokšte Nr. 594A, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaimo veikimo zonoje (1 t., 60-62 b. l.; 2 t, kompaktinė plokštelė supakuota voke su užrašu „2 vnt. Kompaktinė plokštelė, kurioje informacija apie telekomunikacijų įvykius“).

Įvykio vietos apžiūros 2009-08-03 protokole su vaizdo lentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Naujosios Akmenės kaimiškoje sen., Akmenės r. sav. Protokole aprašytas namo vidus. Iš fotonuotraukų (Nr. 4, 5, 6, 7) matyti, kad svetainėje esančios sekcijos durys atidarytos, iš sekcijos ištraukti stalčiai, ant fotelių-lovų išmėtyti rūbai, ant ištiestos fotelio-lovos numestas sekcijos stalčius su daiktais, fotoalbumas (1 t., 6-12 b. l.).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą V. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, teisiamajame posėdyje parodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) kaimą važiavo N. Z. paprašytas, nes tą dieną buvo girtas ir neturėjo ką veikti. Nuvažiavus į kaimą tik pasiteiravo duris atidariusio vaikino, ar šio mamos nėra namuose. N. Z. užėjus į namo vidų, jis dar kurį laiką gėrė alų lauke prie durų. Tik po kelių minučių užėjęs į namo vidų matė, kaip N. Z. vaikštinėjo po kambarius ir prašo vaikino duoti mamos telefono numerį. Apie ką N. Z. kalbėjo su to vaikino mama jis negirdėjo. Name teigia išbuvęs apie penkiolika minučių, tą laiką vaikštinėjo po namą gerdamas alų, prirakinto prie radiatoriaus vaikino nematė. Padėjo N. Z. nunešti į automobilį maišus su kažkokiais jo daiktais. Kai vairuotojas, kuris taip ir neišlipo iš automobilio, juos parvežė į Naująją Akmenę, jis su N. Z. išsiskyrė, pats nuėjo į namus persirengti, ką tuo metu veikė N. Z. nežino, bet vėliau atsitiktinai sutiko jį mieste prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ten berūkant ir besišnekučiuojant pamatė ateinančias dvi moteris, apie kurias N. Z. jam pasakė, kad jų laukia. Tuomet jis patraukė pas (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenantį pažįstamą, bet pas jį nebeužėjo, nes languose nebuvo šviesos. Einantį namo jį nežinia kodėl sulaikė policijos pareigūnai (3 t., 56-58 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo

Nuteistasis savo skundu ir pasisakymais apeliacinės instancijos teisme iš esmės nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis savo nusikalstamo veikimo aplinkybėmis ir neigia, kad buvo prirakinęs antrankiais nukentėjusįjį A. R. prie radiatoriaus, tvirtina, kad nukentėjusioji A. N. jam pati siūlė pinigus, o žodinį prisistatymą policijos pareigūnu nelaiko baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiu elgesiu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme N. Z. siūlė jo nusikalstamą veikimą traktuoti kaip sukčiavimą ar savavaldžiavimą, o tardamas paskutinį žodį prašė sušvelninti bausmę.

Pagal BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas reiškia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumą. Apeliantas teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme teigė norėjęs iš neteisėtos apyvartos išimti kontrabandines cigaretes ir naminę degtinę, kuo, pasak jo, neteisėtai prekiavo nukentėjusioji A. N., todėl nuėjo į jos namus, nukentėjusiajam A. R. prisistatė policijos pareigūnu, paprašė parodyti, kur yra kontrabandinės cigaretės ir naminė degtinė, parodžius, šiuos objektus pasiėmė ir paskambino A. N., kad praneštų apie tai (4 t., 75-77 b. l.). Akivaizdu, kad tokiais parodymais N. Z. mėgina įteigti esą buvo įsitikinęs turįs faktinį pagrindą taip elgtis, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma, nustatytos faktinės aplinkybės ir atskleistas nusikalstamo sumanymo turinys aiškiai paneigia apelianto keliamas versijas.

Dėl tokių teiginių kolegija pirmiausia pažymi, kad turto prievartavimo objektas – nuosavybė ar turtinės kilmės teisės, taip pat turtiniai interesai – yra siejamas su ekonominiu jų turiniu. Nusikaltimo dalykas – turtinė nauda, nukentėjusiajam priklausantis ar jo žinioje esantis turtas, kurį siekia gauti kaltininkas ir kuris gali būti įvertinamas pinigais. Nepriklausomai nuo to, kad reikalaujama perduoti konkretų turtą ar teisę į turtą dėl apyvartoje draudžiamų, ar nedraudžiamų (arba ribotos apyvartos) ir kokiu būdu nukentėjusio asmens įgytų ir laikomų objektų, tai nepašalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 181 str. Taigi, nepaisant to, būtų N. Z. radęs nukentėjusiosios namuose kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės, ar ne, tai neturėtų įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal BK 181 str. 1 d., nes bet kuriuo atveju teisės reikšti turtines pretenzijas nukentėjusiajai apeliantas neįgytų.

Apeliantas teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme neigė neteisėtai atlikęs kratą nukentėjusiosios namuose, tačiau tokius jo teiginius aiškiai paneigia nuoseklūs ir vienodi nukentėjusiųjų parodymai. Priešingai nei teigia apeliantas, A. N. parodymai, duoti ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 4; 18-19 b. l.) iš kart po įvykio, ir teisiamajame posėdyje, dėl visų esminių aplinkybių buvo vienodi. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis, įvardindamas savo parodymus, kaip išskirtinai vienodus ir teisingus, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių teigė, kad 2009-08-02 pas nukentėjusiąją namuose nebuvo, policijos pareigūnų neapsimetinėjo ir iš nieko pinigų neprievartavo (2 t., 77-78 b. l.).

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino kiti apklausti liudytojai ir iš dalies pats nuteistasis. Nukentėjusysis A. R. aiškiai parodė, kad būnant namuose, atėjo N. Z. su bendrininku (V. K. – asmuo, kurio byla išskirta), prisistatė Šiaulių kriminalinė policijos pareigūnais, pasakė, kad turi orderį daryti kratą ir darys kratą – jis tuo patikėjo (3 t., 172-174 b. l.). Pasak nukentėjusiojo, vyriškiai tikrino spintas, spinteles, sekcijas, tuo pačiu metu vienas buvo viename – kitas kitame kambaryje, o jis vaikščiojo iš vieno kambario į kitą. Be to, A. R. nurodė, kad N. Z. jį buvo apie 5 min. antrankiais prirakinęs virtuvėje prie radiatoriaus, kad nepabėgtų. A. R. parodė, kad po to N. Z. antrankius atrakino ir jį nuvedė į svetainės kambarį, kur pasakė, kad rado kažkokių kontrabandinių prekių, ir liepė skambinti mamai (A. N.), bet jo mobiliojo ryšio telefono kortelės sąskaita buvo tuščia, todėl bekalbant su mama pokalbis nutrūko. Nukentėjusiojo teigimu, tada N. Z. davė savo mobilųjį telefoną, o jis surinko mamos telefono numerį ir toliau su A. N. kalbėjo pats N. Z.. Nors A. R. negalėjo tiksliai nurodyti, ką N. Z. telefonu kalbėjo su A. N., tačiau šiuo atveju esmines pokalbio detales aiškiai atpasakojo pati nukentėjusioji, jos parodymus patvirtino pokalbį per įjungtą mobiliojo ryšio telefono garsiakalbį girdėjusi liudytoja S. N., o nukentėjusiosios parodymus apie vėlesnių telefoninių pokalbių su apeliantu turinį teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai Š. U., A. Š., Š. T. (4 t., 15-17; 30 b. l.).

Nukentėjusioji A. N. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad būnant namuose pas S. N., paskambino jos sūnus A. R. ir pasakė, kad į jų namus atvyko policijos pareigūnai, daro kratą, ieško kontrabandinių prekių (3 t., 170-172 b. l.). Šį pokalbį girdėjo liudytoja S. N. ir patvirtino nukentėjusiosios atpasakotas aplinkybes. Pasak nukentėjusiosios, tada ji patikėjo, jog pas juos į namus, iš tikrųjų, atvyko policija, nors tuo pačiu tvirtino, kad jokių kontrabandinių prekių namuose nelaikė. A. N. nurodė, kad nutrūkus telefoniniam pokalbiui su sūnumi, iš kart po to iš nežinomo telefono numerio paskambinęs vyras pareikalavo sumokėti 2000 Lt, priešingu atveju grasino iškelti baudžiamąją bylą už kontrabandines prekes. A. N. išsigando ir kreipėsi į policiją. Nukentėjusiosios teigimu, tą patį vakarą vyras iš nežinomo numerio skambino dar ne kartą, tuos pokalbius per įjungtą mobiliojo telefono garsiakalbį girdėjo ir policijos pareigūnai, nes tuo metu ji jau buvo policijos įstaigoje. Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai Š. U. ir A. Š. patvirtino nukentėjusiosios parodymus ir nurodė, kad A. N. skambinęs vyras prisistatinėjo kriminalinės policijos pareigūnu iš Šiaulių ir reikalavo nukentėjusiosios atnešti pinigus į nustatytą vietą Naujojoje Akmenėje, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla už naminės degtinės laikymą. Liudytoju apklaustas R. Ž., kuris nuvežė N. Z. į nukentėjusiosios namus, o po to parvežė į Naująją Akmenę taip pat tvirtino girdėjęs, kaip važiuojant automobilyje nuteistasis telefonu kažkam sakė, kad yra Šiaulių policininkai, kalbėjo apie rastas cigaretes, susitikimo vietą (4 t., 14-15 b. l.).

Nukentėjusioji parodė, kad vyras, reikalavęs pinigų ir konkrečiai nurodęs 2000 Lt sumą, dėl kurios ji dar mėgino derėtis, jai skambino 5-6 kartus. Tokie A. N. parodymai neprieštarauja telekomunikacijų paslaugų tiekėjų pateiktai informacijai (1 t., 44-45; 52-54; 61-68 b. l.). Teisiamajame posėdyje pats apeliantas pripažino, kad tik jis ne sykį skambino nukentėjusiajai, vadinasi, nukentėjusioji jam neskambino. Taigi, laikant apelianto parodymus teisingais, kad nukentėjusioji pati siūlė pinigus, išeitų, jog N. Z. eilę kartų skambino nukentėjusiajai, taip suteikdamas galimybę jai siūlyti jam pinigus. Jau savaime tokie nuteistojo parodymai yra nelogiški ir be to, neabejotinai paneigti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, sudarančiais vieningą apelianto kaltę įrodančią medžiagą dėl turto prievartavimo.

Nuteistojo skunde keliamos abejonės dėl liudytojų parodymų, kad jo telefoniniai pokalbiai su nukentėjusiąja nebuvo įrašyti, kad liudytoja S. N. negalėjo girdėti pokalbio – visiškai nepagrįsti. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai aiškiai nurodė, kad įrašyti pokalbių neturėjo techninių galimybių, o liudytoja S. N. paaiškino, kad pati paprašė nukentėjusiosios įjungti mobiliojo telefono garsiakalbį ir todėl girdėjo pokalbį. Objektyvi aplinkybė, dėl kurios nebuvo padaryti telefoninių pokalbių įrašai nemenkina liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų patikimumo ir nėra pagrindas tais parodymais nesiremti.

Visuma aptartų įrodymų rodo, kad N. Z. reikalavo pinigų iš nukentėjusiosios ir šis reikalavimas buvo neteisėtas. Apelianto panaudota psichinė prievarta pasireiškė tuo, kad jis grasino pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės, jei nebus sumokėti reikalaujami 2000 Lt. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų ir nukentėjusiosios parodymus. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji suprato apelianto grasinimus kaip realius, nes šis davė suprasti, jog gali padaryti, kad kontrabandinės cigaretės ir naminė degtinė gali atsirasti...(3 t., 170 b. l.). Taigi, nuteistojo tyčiniais veiksmais sukurta situacija vertė nukentėjusiąją bijoti, kad neįvykdžius jo reikalavimo atsiras žalingos pasekmės. Visuma nustatytų objektyviųjų turto prievartavimo požymių aiškiai atskleidžia ir subjektyviąją minėto nusikaltimo pusę apelianto veikoje. Pats apeliantas pripažino, kad buvo atėjęs į sutartą vietą pasiimti pinigų, tačiau, anot N. Z., supratęs, kad daro nusikaltimą, pinigų nebeėmė. Iš tikrųjų, nukentėjusioji apeliantui pinigų neperdavė ir jis jų nepasiėmė, tačiau tai nepaneigia nuteistojo kaltės turto prievartavime, nes šio nusikaltimo sudėtis (BK 181 str. 1 d.) yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią psichinę prievartą. Taigi, N. Z. suvokė, jog grasindamas iškelti baudžiamąją bylą verčia nukentėjusiąją įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinį reikalavimą ir norėjo taip veikti. Vadinasi, nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia. Toks N. Z. veikimo būdas laikytinas svetimo turto prievartavimu.

Jau buvo minėta, kad apeliantas siūlė jo veiką kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą ar sukčiavimą. Tokie teiginiai nėra pagrįsti. Pirmiausia, jei prievarta reiškiamos turtinės pretenzijos turi teisėtą pagrindą, veika, nustačius visus kitus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 str.). Pabrėžtina ir tai, kad veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas ir tada, kai savavališkai įgyvendinama tariama (įsivaizduojama, realiai neegzistuojanti) teisė, dėl kurios asmuo sąžiningai klysta, t. y. negali arba neturi suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009). Byloje yra aiškiai nustatytas vienas esminių turto prievartavimo požymių, o būtent turtinių pretenzijų teisinis nepagrįstumas, kurį suvokė ir pats kaltininkas, todėl nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 294 str. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad sukčiaujant (BK 182 str.) savo ar kitų naudai įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, išvengiama turtinės prievolės arba ji panaikinama, naudojant tik apgaulę. Apgaulė, tai asmens suklaidinimas, dėl ko jis pats perleidžia turtą ar turtinę teisę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. Z. veikoje yra apgaulės požymių – jis prisistatė tuo, kuo iš tikrųjų nėra – policijos pareigūnu. Tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad nuteistasis be apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo ir psichinę prievartą – grasino nukentėjusiajai neigiamais ir jos nepageidaujamais padariniais, jei pastaroji neperduos reikalaujamų pinigų, o tai jau yra turto prievartavimo požymis, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti N. Z. veikos pagal BK 182 str.

Tačiau dėl ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje išdėstytų argumentų iš N. Z. suformuluoto kaltinimo šalinama faktinė aplinkybė ,,...N. Z. neteisėtai panaudojo policijos pareigūnų specialiąsias priemones – antrankius, surakino jais A. N. nepilnametį sūnų A. R., tuo neteisėtai atimdamas jam laisvę...“, nes ši aplinkybė nebuvo inkriminuojama iš pradžių kaltinamuoju aktu ir, kaip minėta, vėliau papildant kaltinimą ja, buvo nepagrįstai ir neteisėtai pasunkinta nuteistojo padėtis.

Taigi, byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog N. Z. prievartavo nukentėjusiosios turtą ir įvykdė LR BK 181 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad

N. Z. 2009-08-02 apie 21.00 val. Akmenės r., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, neturėdamas teisėto pagrindo ir apgaulingai prisistatęs valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, atliko nukentėjusiosios A. N. name neteisėtą kratą, po to N. Z., paskambinę nukentėjusiajai A. N., reikalavo, kad ji perduotų jam 2000 Lt, už tai, kad A. N. atžvilgiu nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių ir naminės degtinės laikymo, A. N. sutikus perduoti reikalaujamus 2000 Lt, kuriuos ji turėjo atnešti į N. Z. nurodytą vietą, t. y. Naujojoje Akmenėje V. K. gatvėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta, nuėjo į nurodytą vietą paimti 2000 Lt, kur asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti.

N. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kolegija, spręsdama dėl apeliantui skirtinos bausmės už turto prievartavimą, atsižvelgia į tai, kad N. Z., būdamas ne sykį teistas (2 t., 1-7; 59-62 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 2-12 b. l.), nepraėjus nei trims mėnesiams po Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 10 MGL bauda, vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą, kas leidžia daryti išvadą, kad N. Z. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis neigiamas poelgis – tai dėsningas viso ankstesnio jo elgesio padarinys. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad naują tyčinį apysunkį nusikaltimą N. Z. padarė būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) – asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad yra N. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į kitas įvykdyto nusikaltimo aplinkybes (realiai pinigai nebuvo užvaldyti, nukentėjusiajai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta – civilinio ieškinio nereiškė).

Be to, tenka pažymėti, kad N. Z. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams pagal tris LR BK straipsnius (BK 146 str. 1 d. ir 289 str., pagal BK 181 str. 1 d.), todėl nuteisiant jį tik pagal LR BK 181 str. 1 d. skiriama švelnesnė bausmė, nei skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta už tris veikas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

N. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-03-30.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-08-20 iki 2011-03-30.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 289 str. N. Z. bylą nutraukti.

Daiktinius įrodymus: tris kompaktinius diskus ir SIM kortelę „Pildyk“ palikti prie bylos; mobilaus ryšio telefoną „LG“, kurio IMEI Nr.(duomenys neskelbtini), palikti T. A.