Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-10-13 · Byla Nr. TS-167-548/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
TS-167-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00024-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
M. J.
Byla Nr. TS-167-548/2022
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00024-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 dalį, 244 paragrafo 1 dalies 3 punktą, 303 paragrafą, 303c paragrafą, 52 paragrafą, 242 paragrafo 1 dalį, 244 paragrafo 1 dalies 3, 4 punktus, 303 paragrafą, 303c paragrafą, 52 paragrafą, 53 paragrafą – 7 metų laisvės atėmimo bausme.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartimi pripažinta Vokietijos Federacinės Respublikos Hofo žemės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendis ir vykdytinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1, 3 dalis, galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 23 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 5 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar lieka nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, anksčiau ne kartą teistas, dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus i laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų lik teigiamą jo elgesį.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. J. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad skundžiame nutarime nėra nurodyta nei vienos konkrečios aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą spręsti, kad nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistojo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje ir darbinės nuostatos yra neigiamos, nepagrįsta. Nuteistasis raštu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl vietų trūkumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, nedirba, tačiau raštu yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, turi gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę bus įsidarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad M. J. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką M. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; Neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbo patirties; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; diskriminacinės nuostatos; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, padarymą, nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nepadarė, nes nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistasis būdamas pakankamai jauname amžiuje (15 m.) susilaukė teisėsaugos pareigūnų dėmesio, taip pat nusikaltimai yra finansinio pobūdžio, nes jam reikėjo pinigų pragyvenimui ir pramogoms. Vertinimo metu nuteistasis bendrauja noriai, tačiau kartais stebimas gynybiškumas kai siekiama analizuoti asmens gyvenimo istoriją. Nuteistasis pasižymi agresyviu elgesiu ar negebėjimu susitvardyti – 2021 m. balandžio 9 d. baustas drausmine tvarka už smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį. Analizuojant situacijas kurios priveda prie teisės pažeidimų, atsispindi tai, jog nuteistasis nelinkęs pasimokyti iš ankstesnio patyrimo, neįvertina pasekmių, kurios objektyviai vertinant ir atsižvelgiant į tai, jog už vagystes teistas ne kartą ir yra atlikęs bausmę pataisos namuose - buvo visiškai nuspėjamos. Padarytų nusikaltimų motyvų neįvardina, kaltės jausmas negilus. Pastarojo nusikaltimo nepripažįsta, anksčiau buvusius vertina, kaip nereikšminus. Apskritai, nuteistasis linkęs pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui. Nėra linkęs į problemų analizę, kurios gali būti susijusios su asmens polinkiu nusikalsti. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. J. neatliktos bausmės dalis (2 metai 11 mėnesių 10 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis