Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teigia, kad Vilniaus TM nepagrįstai rėmėsi faktine aplinkybe, kad sutartis pasirašyta susijusių asmenų – pareiškėjos direktorius T. B. yra ir sutartį Islandijos įmonės vardu pasirašęs D. B. yra T. B. brolis. Pareiškėja šių faktinių aplinkybių (pirkimo-pardavimo sutarties šalių susijimo fakto) neginčija, nes šalių susijimas atitinka bent vieną iš 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Pažymi, kad sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas galėtų būti netaikomas tik nustačius, kad automobilio pirkėjas ir pardavėjas yra ne tik susiję, bet ir jų ryšys turėjo įtakos kainai.

Remiasi Aprašo 16 ir 17 punktais bei teigia, kad SPA nemotyvuota, kokią realią įtaką automobilio kainai turėjo pirkėjo ir pardavėjo ryšys, kuriuo nustatymas pats savaime nėra pakankamas išvadai, kad pirkėjo ir pardavėjo ryšys turėjo įtaką pirkimo-pardavimo sutarties kainai bei savaime nesudaro pagrindo, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 3 dalies d punktu, 74 straipsnio 1 dalimi, netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta reali automobilio kaina, atsižvelgus į faktą, kad automobilis yra apgadintas, o sutarties šalių ryšiai prekės kainai neturėjo jokios įtakos.

Remiasi SMK 74 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Aprašo 22-25 punktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Christodoulou ir kt., C-116/12, EU:C:2013:825, 39, 40 ir 44 punktai) bei Generalinio advokato Nils Wahl išvada pateikta 2019 m. sausio 24 d. byloje Nr. C-1/18 ir teigia, kad Vilniaus TM bei Muitinės departamentas nustatydami pareiškėjos importuotos prekės vertę turėjo taikyti sandorio vertės metodą.

Akcentuoja, kad Muitinė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog kaina neatitinka realios šalių sutartos ir pirkimo-pardavimo sutartyje įvertintos kainos. Mano, kad ne pareiškėja turi pareigą įrodinėti savo veiksmų teisėtumą ir pateiktų dokumentų teisingumą, o Muitinė, kuriai kyla abejonių, turi pagrįsti savo sprendimus, dėl ko jos nuomone pateikti duomenys yra neteisingi.

Vertina, kad Vilniaus TM ir Muitinės departamentas, nesant SMK 74 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų sąlygų bei pažeisdami muitinės vertės nustatymo metodų griežtą hierarchinę tvarką, importuojamos prekės muitinės vertės nustatymui nepagrįstai ir neteistai pasirinko SMK 74 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvų nustatymo metodą ir neteisingai nustatė pareiškėjos importuotos prekės vertę 59 924,62 Eur. Vilniaus TM neturėjo pagrindo atlikti pareiškėjos importuotos prekės, įformintos EID, muitinės vertės, trečiųjų šalių muito, PVM apmokestinamosios vertės ir importo PVM perskaičiavimo, apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą delspinigius, skirti už mokėtinų mokesčių sumažinimą baudą, įregistruoti mokestinę prievolę bei atlyginti nepagrįstai apskaičiuotą didelę mokestinę prievolę muitinio įforminimo metu sumokėtu piniginiu užstatu. Muitinės departamentas neturėjo pagrindo tvirtinti SPA.

Paaiškina, kad muitinio įforminimo metu, įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir kilus abejonėms dėl deklaruotos prekės (Porsche Cayenne E-HYBRID, kėbulo Nr. WP1ZZZ9YZNDA15390, 2022 m.) muitinės vertės teisingumo, pareiškėjai 2023 m. balandžio 21 d. informaciniu pranešimu buvo pranešta apie importuojamų prekių muitinės vertės patikrinimą po prekių išleidimo ir nurodyta pateikti deklaruotą sandorio vertę pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja Vilniaus TM pateikė transporto priemonės techninio paso, sąskaitos-faktūros, pirkimo-pardavimo sutarties, bankinio mokėjimo nurodymo ir turto vertinimo ataskaitos kopijas. Vilniaus TM, įvertinusi muitinio įforminimu metu ir papildomai pateiktą informaciją, 2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą, kuriame išdėstė abejones dėl deklaruotos sandorio vertės.

Remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas praktika (žr. 1986 m. birželio 12 d. sprendimo Repening, 183/85 16 punktą; 2009 m. kovo 19 d. sprendimo Mitsui & Co. Deutschland, C-256/07 24 punktą; 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Christodoulou ir kt., C-116/12 39 punktą ir 2016 m. birželio 16 d. sprendimo EURO 2004. Hungary, C-291/15 25 punktą) bei SMK 71 straipsnio 1 dalies e punktu.

Pažymi, kad pareiškėja nepateikė prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją eksporto dokumentų bei gabenimo dokumentų, todėl muitinė nebuvo įtikinta, kad deklaruota sandorio vertė atspindi faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už ginčo prekę. Pagal deklaruotas prekių pristatymo sąlygas „CIF Klaipėda“ (pardavėjas apmoka pagrindinio transportavimo išlaidas ir organizuoja transportavimą bei apmoka transportavimo išlaidas iki nurodyto paskyrimo uosto; pardavėjas privalo gauti leidimą išvežti prekes bei sudaryti draudimo sutartį) šios išlaidos turi būti pridėtos prie sandorio vertės. Nei prekių pirkimo-pardavimo sutartyje, nei sąskaitoje-faktūroje nėra nurodyta, kad šios išlaidos įtrauktos į prekių kainą. Pareiškėja nepaaiškina, kodėl negali pateikti Islandijos eksporto deklaracijos bei kitų su prekių gabenimu susijusių dokumentų, kurie pagrįstų gabenimo išlaidas ir leistų muitinei įsitikinti, ar patirtos išlaidos neturėjo būti pridėtos deklaruotos sandorio vertės.

Akcentuoja, jog pareiškėja neginčija, kad prekių pirkėjas ir pardavėjas susiję asmenys. Vadovaujantis SMK 70 straipsnio 3 dalies b punktu, sandorio vertė taikoma, jeigu (be kitų apribojimų) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 133 straipsniu, kai importuotų prekių pardavimui arba kainai turi įtakos kokia nors sąlyga arba aplinkybė, kurios vertę vertinamų prekių atžvilgiu įmanoma nustatyti, tokia vertė laikoma faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos dalimi, išskyrus atvejus, kai tos sąlygos ar aplinkybės susijusios su vienu iš šių elementų: veikla, kuriai taikoma šio reglamento 129 straipsnio 2 dalis (a punktas); muitinės vertės elementu pagal SMK 71 straipsnį (b punktas). Nustatytos aplinkybės atitinka Reglamento (ES) 2015/2447 133 straipsnio b punktą, nes jos yra susijusios su SMK 71 straipsnio1 dalies e punkte nurodytu sandorio vertės elementu. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 134 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, ir siekiant nustatyti, ar toks tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, pardavimo aplinkybės prireikus nagrinėjamos, o deklarantui suteikiama galimybė, jei reikia, pateikti papildomos išsamios informacijos apie šias aplinkybes. Prekės vertinamos pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, jeigu deklarantas įrodo, kad deklaruota sandorio vertė beveik nesiskiria nuo tikrinimui naudojamų vienos iš šių tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių. Tokios informacijos pareiškėja Muitinės departamentui nepateikė.

Pažymi, kad nustatytas ryšys tarp pirkėjo ir pardavėjo nebuvo aplinkybė, lėmusi sprendimą netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo. Pateikti dokumentai neišsklaido abejonių dėl deklaruotos muitinės vertės teisingumo, pareiškėja nenurodo priežasčių, dėl kurių nepateikti eksporto, gabenimo dokumentai. Pareiškėja transporto priemones iš susijusio asmens įsigyja reguliariai (nuo 2023-03-29 iki 2023-04-24 importuoti dar 4 automobiliai), todėl muitinė turėjo pagrindą abejoti ir vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 140 straipsnio 2 dalimi (Taisyklių 13.2 punktas) nepripažinti deklaruotos sandorio vertės prekės muitine verte.

Remiasi Taisyklių 24, 30 ir 42 punktais bei teigia, kad pateikta turto vertinimo ataskaita sudaryta jau po transporto priemonės išleidimo į laisvą apyvartą, tuo tarpu EID (2023-04-19) prekė aprašyta „po autoįvykio“, konkrečiai nenurodant tikslių apgalinimų, o muitinio įforminimo metu Aktas, iš kurio būtų galima nustatyti importuojamos transporto priemonės, apgadinimus, taip pat nepateiktas. Pirkimo-pardavimo sutartyje transporto priemonės apgadinimai nėra nurodyti, priešingai, sutarties 3 punkte numatyta, kad pardavėjas pristatys „tvarkingą Prekę“. Todėl pareiškėjos pateikta vertinimo ataskaita negali būti laikoma pakankamu įrodymu, neginčijamai pagrindžiančiu deklaruotą sandorio vertę.

Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio, 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 a straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad pareiškėja yra atsakinga už deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą ir privalo nustatyta tvarka įtikinti muitinę, kad deklaruota vertė pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnį importuotos prekės muitinė vertė yra sandorio vertė. Jei abejonių nepavyksta išsklaidyti muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame sprendime nurodyta, kodėl netaikytini SMK 74 straipsnio 2 dalyje numatyti muitinio įvertinimo metodai ir ginčo prekės muitinė vertė nustatyta vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje.

Akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 23 punktu, jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų, taip pat per eismo įvykį ar dėl kitų priežasčių apgadintų transporto priemonių muitinės vertės negalima nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnį jų muitiniam įvertinimui atlikti, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, naudojami Muitinės departamento aprobuoti naudotų transporto priemonių kainų žinynai (katalogai). 2023 m. balandžio mėnesį taikytos VšĮ „Emprekis“ 2023 m. balandžio mėnesio žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytos kainos (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. 1BE-223 „Dėl žinynų taikymo“).

Atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog priėmimo-perdavimo akte prie sutarties Nr. APS2303-04 (2023-03-15) nėra parašų ir datos, todėl negali būti tinkamai išpildytos sutartyje numatytos pirkėjo ir pardavėjo prekės pirkimo-pardavimo sąlygos ir įsipareigojimai. Sutartis pasirašyta susijusių asmenų - UAB „Highlanderis“ direktorius T. B. yra ir Islandijos įmonės „DTV Verk ehf“ akcininkas, o sutartį minėtos Islandijos įmonės vardu pasirašęs D. B. yra T. B. brolis. Automobilio gabenimo iš Islandijos į Klaipėdą dokumentai muitinei nepateikti, todėl muitinė neturi galimybės nustatyti automobilio faktinių gabenimo išlaidų iki Sąjungos muitų teritorijos. Tikrinamos EID prekės (automobilio) aprašyme nurodyta „po auto įvykio”, tačiau nepateikti jokie tai pagrindžiantys dokumentai. UAB „Pajūrio autorika” atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita nebuvo deklaruota deklaracijos pateiktų dokumentų sąraše, joje nurodyti vizualiai matomi ir nematomi defektai nebuvo užfiksuoti Importuotos naudotos transporto priemonės defektų, atsiradusių dėl apgadinimo, Akte, kuris nebuvo pateiktas muitinei įforminimo metu. Todėl turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma dokumentu, pagrindžiančiu deklaruotą transporto priemonės sandorio vertę. Tikrinamoje EID deklaruotos transporto priemonės muitinė vertė kelia abejones, nes deklaruota vertė (37 158,1 1 Eur) yra apie 1,6 karto mažesnė už VŠĮ „Emprekis“ katalogo duomenimis vidutinę rinkos kainą (88 750 Eur; importo kaina - 59 924,62 Eur). Nepateikti prekės pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją eksporto dokumentai; deklaruota prekės būklė „po auto įvykio“ nepagrįsta transporto priemonės remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais (sąskaitos faktūromis ir banko mokėjimo pavedimais).

Teigia, kad vykdydama Prekių muitinio įvertinimo tvarkos aprašo 19 ir 34.2 punktų reikalavimus, nusprendė nepripažinti pareiškėjos importuotos transporto priemonės, kuriai buvo įforminta importo deklaracija, deklaruotos muitinės vertės, taip pat perskaičiuoti pareiškėjos importuotos transporto priemonės muitinę vertę ir importo mokesčius bei įregistruoti jai mokestinę prievolę muitinei.

Vertina, kad muitinio įforminimo metu pateikti transporto priemonės pirkimo dokumentai: pranešimas apie transporto priemonės nuosavybės teisės perdavimą be numerio (2023-03-15) ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. APS2303-04 (2023-03-15) negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais transporto priemonės muitinę vertę. Pareiškėja neatskleidė visų importuojamo automobilio sandorio sudarymo aplinkybių. Prekės pardavimui ar jos kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekės pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, o tai yra pagrindas, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalies b punktu, pareiškėjos importuoto naudoto automobilio deklaruotos sandorio vertės nepripažinti muitine verte, todėl sandorio vertės metodas netaikytinas. Nesant galimybės muitinės vertės nustatyti vadovaujantis SMK 70 straipsniu, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Kadangi dėl skirtingo importuojamų naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžimą, pateiktą Įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalies 4, 14 punktuose, tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodai importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui negali būti taikomi. SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei priimtiną informaciją apie naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas. Bendrovė tokios informacijos nepateikė, todėl dedukcinis muitinio įvertinimo metodas netaikomas. Apskaičiuotosios vertės metodas (74 straipsnio 2 dalies d punktas) importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikomas, nes taikant šį metodą, importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama pagal jų gamybos kaštus.

Tvirtina, jog kai importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti, vadovaujantis SMK 70 straipsniu arba 74 straipsnio 2 dalimi, jų muitinis įvertinimas atliekamas, vadovaujantis to paties kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, Įgyvendinimo akto 144 straipsnio 1 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei Taisyklių 17 punkto nuostatomis. Todėl automobilio deklaruota muitinė vertė nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyvus metodas), remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. taikant naudotos transporto priemonės importo kainą, kurį apskaičiuojama remiantis transporto priemonės rinkos kaina, nurodyta Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge).

SMK 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama.

Pagal 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (SMKĮT), 140 straipsnio 1 dalį, jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta SMK 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį (SMKĮT 140 straipsnio 2 dalis).

SMK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos: i) įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus; ii) geografinės srities, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus; iii) prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti; c) jokia pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, dalis tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję arba jų ryšys neturėjo įtakos kainai.

SMK 74 straipsnio 1 dalis nustato, kad Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.

SMK 74 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.

Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad “Naudotų transporto priemonių muitinė vertė visų pirma turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą, t. y. turi būti deklaruojama visa sumokėta ar mokėtina už naudotas transporto priemones pinigų suma, pridėjus pirkėjui tenkančias Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant transporto priemonių gabenimo iki įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas.“