Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. (V.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, anksčiau teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 70 parų arešto bausmė;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2021 m. lapkričio 3 d. apie 14.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiąja O. U. metu, jai sėdint automobilyje Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo, atidaręs duris ir pasakęs ,,nelįsk prie mano šeimos ir gyvenimo“, tyčia ranka smogė O. U. į veidą, o jai bandant išlipti iš automobilio, sugriebęs ranka jai už kaklo, įsodino atgal į automobilį ir pradėjo smaugti, O. U. ištrūkus ir išlipus iš automobilio, sugriebęs ranka už kaklo ją smaugė ir stumdė, dėl ko ji, krisdama ant automobilio, susitrenkė dešinį šoną, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. U. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis žastuose ir kairėje kojoje.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad O. U. pažįsta nuo vaikystės, ji yra jo draugo sesuo. Jo žmona A. B. dirba O. U. priklausančioje kavinėje. Visą laiką su O. U. buvo draugiški santykiai. Nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. žmona jį išvarė iš namų, vengia su juo bendrauti. Jis dėl to kaltina O. U.. 2021 m. lapkričio 3 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo labai girtas, kiek išgėrė, nežino. Kadangi per bendrus pažįstamus sužinojo, kad A. B. turi kitą vyrą, tą dieną, būdamas neblaivus, labai dėl to susinervino, jį apėmė stiprus pyktis. Taigi jis nuėjo į kavinę ir sukonfliktavo su A. B.. Išėjęs iš kavinės, prie parduotuvės ,,Maxima“, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo O. U., stovinčią prie jos automobilio ,,Citroen“. Jam sukilo dar didesnis pyktis. Su savimi nešėsi viskio butelį, kurioje rankoje laikė butelį, neatsimena. Taigi nesusitvardęs, priėjo prie O. U. ir aprėkė ją necenzūriniais, kad ji kalta dėl jo blogų santykių su žmona. Tiksliai ką sakė, dėl girtumo neatsimena. Taip pat dėl girtumo neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau pamena, kad pastūmė O. U., galimai ji trenkėsi į kitą automobilį. Kad būtų sudavęs smūgį į veidą, smaugęs ją, neleidęs išlipti iš automobilio ar kišęs ją atgal į automobilį, neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad susistumdymo metu galėjo kažkas panašaus įvykti. Galimai savo veiksmais sukėlė O. U. fizinį skausmą ir dėl to apgailestauja. O. U. jam šio įvykio metu pradūrė ausį, tačiau dėl sužalojimo jai pretenzijų neturi. Sutiktų, kad ikiteisminis būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su bet kuria bausme, tik prašo neskirti laisvės atėmimo (b. l. 80-81, 87).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. U. parodė, kad įvykio metu buvo viena. Visų grumtynių metu V. B. vienoje rankoje, neatsimena kurioje, laikė butelį, ją smaugė ir stumdė viena ranka, tačiau jėgos jis turėjo daug ir tiek smaugimas, tiek jos stumdymas ir tąsymas buvo stiprus ir jai tai kėlė fizinį skausmą. Akivaizdžiai matėsi, kad V. B. buvo neblaivus. Kai jis nustūmė ją ant šalia stovėjusio automobilio, ji trenkėsi į automobilį, atrodo dešiniu šonu ir tai jai sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio kreipėsi pas šeimos gydytoją poliklinikoje. Buvo matomos kraujosruvos ant kaklo, dešinės rankos žaste, kairės kojos šlaunyje, dešinės kojos blauzdoje. Dešinę blauzdą ji galėjo susižaloti, kai V. B. bandė įsodinti ją į automobilį. Kitos kraujosruvos galėjo atsirasti, kai ji buvo stumdoma ir atsitrenkdavo į automobilius. Po savaitės buvo apžiūrėta Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Visos kraujosruvos jai buvo padarytos įvykio metu. Kaip minėjo, kai V. B. smogė jai į veidą, buvo deformuoti akiniai (akiniai nesulūžo, tik deformavosi, todėl yra netinkami nešioti). Akinius pirko 2021 m. rugsėjo mėn. už 140,43 Eur. Taip pat buvo suplėšyta striukė, ji buvo pirkta maždaug prieš 2 metus, ją šiuo metu vertina 40 Eur. Jai dėl šio įvykio padaryta fizinė ir 180,43 Eur turtinė žala, todėl prašo pripažinti ją civiline ieškove (b. l. 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta O. U. parodė, kad V. B. atlygino jai padarytą turtinę žalą. 2021 m. lapkričio 23 d. jis pervedė į jos sąskaitą 180,43 Eur, todėl turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Taip pat sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad 2021 m. lapkričio 3 d. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro ,,Maxima“ pažįstamas V. B. užpuolė ir smaugė pranešėją. Atvykus juos pasitiko O. U., kuri paaiškino, kad jai sėdint nuosavame automobilyje ,,Citroen Berlingo“, prie jos priėjo pažįstamas, jos darbuotojos sutuoktinis V. B., kuris ištraukė ją iš automobilio, smaugė, stumdė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. O. U. nurodė, kad V. B. buvo neblaivus. V. B. įvykio vietoje nebuvo, O. U. paaiškino, kad jis pabėgo. O. U. buvo susijaudinusi, matėsi ant kaklo rausvos dėmės, galimai atsiradusios nuo V. B. smaugimo, šie sužalojimai buvo nufotografuoti. Patikrinus alkotesteriu, nustatyta, kad O. U. buvo blaivi. Įvykio vietoje buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 40-43).

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo ir nukentėjusiosios O. U. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 3-7), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2923/2021 (01) duomenimis (b. l. 35-36), 2021 m. lapkričio 23 d. daiktų apžiūros protokolu (b. l. 49-50, 52-54), 2021 m. lapkričio 10 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis (b. l. 58), 2021 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 63-64), 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškimo apie darytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 131-134, 135-138).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuoją nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius minėtą veiką patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys duomenys. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo V. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 120-122, 124). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 126). Taip pat ji patvirtino, jog turtinė žala jai yra atlyginta ir ji jokių pretenzijų V. B. neturi (b. l. 130).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl V. B. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 144-118), per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 112), šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 109-111). Byloje duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė uždraudžiant V. B. bausmės vykdymo laikotarpiu bet kokia forma bendrauti su nukentėjusiąja O. U. bei įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.

V. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vokas, kuriame yra CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Vitalijų (Vitalij) Balionį pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant V. B. bausmės vykdymo laikotarpiu bet kokia forma bendrauti su nukentėjusiąja O. U. bei įpareigoti tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant V. B. bausmės vykdymo laikotarpiu bet kokia forma bendrauti su nukentėjusiąja O. U. bei įpareigoti tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Voką, kuriame yra CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.