- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1975-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- L., L. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, A. T. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- I. L. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant I. L. Š., jos atstovei advokatei S. Žukauskienei, atsakovui L. K., jo atstovei advokatei V. Limantienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei V. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. L. Š. ir atsakovo L. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-417-774/2010 pagal ieškovės I. L. Š. ieškinį atsakovui L. K., tretiesiems asmenims - Kauno miesto savivaldybei, A. T. G., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. L. Š. ieškinyje nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 1 d. tarp sugrąžinto namo dalies savininkės trečiojo asmens A. T. (nuomotojo) ir Kauno miesto savivaldybės buvo sudaryta savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartis Nr. 10-4-25. Pagal minėtą sutartį nuomotojas išnuomojo savivaldybei butus Nr. 3 ir Nr. 5, adresu (duomenys neskelbtini) (82,82 kv. m. bendrojo naudingojo ploto gyvenamąsias patalpas). 2004 m. vasario 9 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės buvo sudaryta gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name, jo dalyje, bute nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės garantijų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įvykdymo, valdyti ir naudoti 44,70 kv. m. bendrojo ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) . 2003 m. kovo 15 d. tarp atsakovo L. K. bei trečiojo asmens A. T. buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią L. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,18 dalių gyvenamojo pastato / vieno aukšto gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su atitinkama dalimi kitų statinių - kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės, atliekų duobės, lauko tualeto). Atsakovas L. K., atsikraustęs į jam priklausančią namo dalį, pradėjo griauti bei ardyti bendro naudojimo patalpas, užkalė duris, kad ieškovė nepatektų į savo nuomojamas patalpas. Kadangi butas, kuriame ieškovė gyvena nuo 1963 m., yra minėto namo antrajame aukšte, atsakovas užkalęs duris įrengė kopėčias, kuriomis ieškovei tenka laipioti norint patekti į savo patalpas. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės. Atsakovas iš esmės pablogino ieškovės nuomojamo buto būklę. Tokiais atsakovo kaltais veiksmais buvo ženkliai sumažintos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos. L. K., vykdydamas gyvenamo namo rekonstrukciją ir įrengęs įėjimą į ieškovės butą ne pagal suderintą projektą, buvo įpareigotas iki tų pačių metų rugpjūčio mėnesio atlikti statybos darbus kaip numatyta projekte, tačiau darbų neatliko. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus pažyma patvirtina, kad statybos metu nukrypta nuo projekto, kad laiptų nuolydis viršija normatyvinį, kad lauko durys neatitinka lauko durims taikomų reikalavimų. 2007 m. lapkričio 23 d. ieškovė, lipdama neatitinkančiais normatyvinio nuolydžio laiptais į jos nuomojamas patalpas, paslydo, nukrito nuo laiptų, susimušė galvą bei koją ir susilaužė kairę ranką. Ieškovei buvo atlikta sudėtinga operacija. Po minėtos traumos atsirado kairės plaštakos tirpimas, jėgos sumažėjimas, skausmas. Dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą, 300 Lt už antstolio paslaugas, 108 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovo 49 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad 2004 m. gegužės 14 d. atsakovui L. K. buvo išduotas leidimas dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Buvo projektuojamas užlipimas į antrą aukštą. Rekonstrukcija ir įėjimas į ieškovės butą vykdoma ne pagal suderintą projektą ir pažeidžiamos ieškovės kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkės teisės saugiai patekti į savo butą. Atsakovas įrengė laiptus ne pagal suderintą projektą, ir tai sąlygojo ieškovės susižalojimą bei sveikatos sutrikdymą. Kauno centro poliklinikos pažymėjimas patvirtina, kad traumos metu įvyko kairio stipinkaulio lūžimas, 2 mėnesius kairė ranka imobilizuota gipso langete. Po to atsirado kairės plaštakos tirpimas, jėgos sumažėjimas, skausmas, ieškovė buvo konsultuota neurologo, įtartas kairio riešo tunelinis sindromas su vidurinio nervo pažeidimu, paskirtas medikamentinis gydymas. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į ieškovės sveikatos sužalojimo laipsnį ir pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę. Atsakovas L. K. yra neįgalus, neterminuotai nedarbingas, turi tik 20 procentų darbingumo, todėl ieškovės prašomas priteisti 20000 Lt neturtinės žalos dydis būtų jam sunki turtinė prievolė, neatitinkanti jo finansinių išgalių, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant 2000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė I. L. Š. apeliaciniu skundu prašo 2010 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skunda grindžiamas šiais motyvais. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo sumažintas žalos atlyginimo dydis - nėra tas teisinis pagrindas, dėl ko ieškovė neturėtų būti grąžinta į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtino tą aplinkybę, jog šalių santykiai nuolat buvo konfliktiški, atsakovas pastoviai pažeidinėjo ieškovės teises, užkalė antrame aukšte esančias duris, eilę metų kenkė ieškovei. Šioje byloje reikšmingų objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį, nėra. Be jokio teisinio pagrindo sumažindamas priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neginčytinai pažeidė visiško žalos atlyginimo principą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas visiškai neanalizavo žalą padariusio asmens finansavimo šaltinių ir jo turtinės būklės, turimo turto ir lėšų, todėl visiškai neįvertino jo turtinės padėties. Teismo išvada, kad ieškovės prašomas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų atsakovui prievolė, neatitinkanti jo finansinių išgalių, yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas yra sėkmingas verslininkas. Atsakovas, dėl kurio nerūpestingų ir teisės normų reikalavimus pažeidžiančių veiksmų, ieškovė buvo sužalota, teismo buvo pripažintas kaip turintis teisę į žalos atlyginimo sumažinimą. Tai pažeidžia asmenų lygias teises, šalių interesų pusiausvyros principus ir neatitinka civilinės atsakomybės tikslų ir principų.
Atsakovas L. K. apeliaciniu skundu prašo 2010 m. gegužės 25 d. Kauno miesto teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Neteisėtais veiksmais teismas pripažino dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstrukciją ir užlipimą į 5 butą, kuriame gyveno ieškovė. Teismas pasirėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus raštu, kuriame neva konstatuota, kad rekonstrukcija vykdoma ne pagal suderintą projektą. Teismas neatsižvelgė ir nesivadovavo oficialiu rašytiniu įrodymu - Kauno miesto savivaldybės atsakovui išduotu statybos leidimu namo rekonstrukcijai, kuriame buvo nurodyta, jog „visus matmenis tikrinti vietoje“. Ši pastaba galiojo ir įrengiant laiptus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas elgėsi kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, nes 2005 m. gegužės 12 d. informavo Kauno miesto savivaldybę apie patekimo į mansardą, kurioje gyveno ieškovė, būklę. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo pateiktu rašytiniu įrodymu, ūkinio pastato statinio dalinės ekspertizės aktu, 2005 m. birželio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu, kuriame buvo atsakoma į atsakovo prašymą dėl statinio pripažinimo avariniu pastatu. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracijos TPPSP rašė paaiškinimą, kad atraminės sienelės šliaužiančiam šlaitui sustiprinti reikalingi papildomi derinimai, ir kad atsakovas yra įrengęs laikinus laiptus patekti ieškovei į savo butą. Tai buvo būtinas reikalingumas, sąlygotas iškilusių aplinkybių: avarinio statinio, pačios ieškovės veiksmų, skundų rašymo ir trukdymo, bei Kauno miesto savivaldybės pasyvaus elgesio. Teismas nesivadovavo CK 6.253 straipsniu ir netaikė civilinės atsakomybės atleidimo, nors pateikti įrodymai byloja buvus būtinajį reikalingumą. Teismas pasirėmė medicininiais dokumentais, kuriuose fiksuota buitinė trauma. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės asmens sveikatos istorijos siuntime yra nurodyta diagnozė „bendrinė osteoporozė“, kas galėjo sukelti lūžius ir be pašalinių veiksmų.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad pritaria teismo sprendime padarytai išvadai, jog apeliantui vykdant gyvenamojo namo rekonstrukciją ir įėjimą į atsakovės butą bei laiptus įrengus ne pagal suderintą projektą, šie pažeidimai sąlygojo ieškovės susižalojimą bei sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl atsakovo L. K. apeliacinio skundo argumentų
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. vasario 9 d. tarp Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“, ir ieškovės I. L. Š. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name bute nuomos sutartis, pagal kurią iki valstybės garantijų įvykdymo ieškovei buvo suteikta teisė naudotis 44,70 kv. m patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 23-26). 2004 m. rugsėjo 1 d. tretysis asmuo A. T. ir Kauno miesto savivaldybė sudarė savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartį Nr. 10-4-251 (1t., b.l. 88-90), pagal kurią A. T. išnuomojo savivaldybei 82,82 kv. m bendrojo naudingojo gyvenamojo ploto 3 ir 5 butus, esančius (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytomis sąlygomis.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2004 m. gegužės 14 d. atsakovui L. K. išdavė leidimą (1t., b.l.42) rekonstruoti dalį gyvenamojo namo. Iš byloje esančios gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto eksplikacijos (1t., b.l. 43) ir užlipimo į mansardą plano (1t., b.l. 44) matyti, kad buvo suprojektuotas lauko užlipimas į antrą aukštą.
Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius 2005 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais konstatavo, kad įėjimas į ieškovės patalpas vykdomas nukrypstant nuo projekto, kad laiptų nuolydis viršija normatyvinį, kad yra pažeidžiamos ieškovės teisės saugiai patekti į savo butą (1t., b.l. 13-21). Pats atsakovas 2005 m. gruodžio 28 d. rašte Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (1t., b.l.56) pripažino, kad dėl statinio 3I1b, per kurį buvo patenkama į mansardoje esančius butus, avarinės būklės įrengė laikinus laiptus, o pagal projektą laiptų įrengti negalėjo, nes reikalinga nukasti dalį smunkančio šlaito. 2007 m. lapkričio 23 d. ieškovė, lipdama atsakovo pastatytais laiptais, nukrito ir susižalojo.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis elgėsi kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, nes informavo Kauno miesto savivaldybę apie patekimo į mansardą avarinę būklę, kad įrengė laikinus laiptus patekti ieškovei į savo butą, nes tam buvo būtinas reikalingumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šie atsakovo apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Tai, jog atsakovas įrengė neatitinkančius projekto ir normatyvų laiptus vietoje buvusio avarinio įėjimo, nepašalina jo atsakomybės. Laiptai, kuriais lipdama susižalojo ieškovė, yra atsakovo veiksmų rezultatas. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei žalą.
Dėl ieškovės I. L. Š. apeliacinio skundo argumentų
Ieškovė I. L. Š. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai. Jos nuomone apylinkės teismas neatsižvelgė, kad atsakovas pastoviai pažeidinėjo ieškovės teises, neanalizavo žalą padariusio asmens turtinės padėties, ir pažeisdamas šalių interesų pusiausvyros principą, priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad padidinti priteistą sumą nėra pagrindo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė į bylą pateikė VšĮ Kauno centro poliklinikos 2009 m. sausio 23 d. pažymėjimą (1t., b.l. 6), patvirtinantį, kad ieškovei 2007 m. lapkričio 23 d. buitinės traumos metu lūžo kairysis stipinkaulis, 2 mėnesius kairė ranka buvo imobilizuota gipso langete, atsirado kairės plaštakos tirpimas, jėgos sumažėjimas, skausmas, pacientė buvo konsultuota neurologo, Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad ieškovė dėl patirtos traumos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad patirta trauma sukels sunkių padarinių ateityje. Kolegija pripažįsta, kad ieškovei atsiradusi žala yra atsakovo veiksmų (tai yra neatitinkančio projekto ir normatyvų laiptų pastatymo) rezultatas, tačiau šiais veiksmais nebuvo siekiama sužaloti ieškovę. Taip pat, turi būti atsižvelgta ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, kurioms esant, jis pastatė neatitinkančius projekto ir normatyvų laiptus. Kauno miesto apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio sumos priteisimas šalių pusiausvyros principo nepažeidžia ir atitinka CK 1.5 ir 6.250 straipsnių nuostatas.
Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.