- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-402-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27071-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto 41 notarų biuras
- Kategorijos
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl giminystės santykio nustatymo ir palikimo priėmimo (suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto 41 notarų biuras),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad tarp jo ir J. J. yra antros eilės giminystės santykiai; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą po tetos, J. J., mirties priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Paaiškino, kad 2011-12-24 mirė jo teta J. J. (pareiškėjo motinos tėvas buvo ir tetos tėvas), kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Teta šeimos ir vaikų neturėjo, ja rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjas, o jai mirus, pareiškėjas ją palaidojo savo lėšomis. Giminystės ryšio nustatymo juridinis faktas būtinas tam, kad būtų galima nustatyti kitą juridinį faktą – jog pareiškėjas priėmė po jo tetos J. J. mirties palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip savo, t. y. mokėjo mokesčius, dengė įsiskolinimą už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškimui iš esmės neprieštaravo. Paaiškino, kad pareiškėjo surinkti įrodymai patvirtina, kad jis kreipėsi į visas institucijas giminystės faktui su palikėja patvirtinti, tačiau šios institucijos jokių dokumentų neturi ir atkurti negali. Todėl tik teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas yra palikėjos sūnėnas. VMI nėra priėmusi J. J. palikimo, todėl teismui nustačius, kad pareiškėjas po tetos mirties priėmė turtą pradėdamas jį faktiškai valdyti, VMI neprieštaraus pareiškėjo reikalavimui, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas palikimą po tetos, J. J., mirties priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-29 nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtą. Padarė išvadą, jog pareiškimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. nėra CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant teismas gali spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. 2012-03-22 liudijimas apie palikimo priėmimą patvirtina, kad pareiškėjas J. J., priėmė palikimą po J. J., mirties 2011-12-23. Todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis palikimą po tetos J. J. mirties priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą yra nenagrinėtinas teisme, nes tokio fakto nustatymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Taip pat nenagrinėtinas ir prašymas dėl giminystės ryšio nustatymo, kadangi pareiškėjas turi visus dokumentus savo giminystės ryšiui patvirtinti (palikimo priėmimo liudijimas, Lietuvos centrinių metrikų archyvų pažymėjimas, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos, pareiškėjo motinos ir jos sesers gimimo įrašai), tuo tarpu juridinę reikšmę turintis faktas teisme gali būti nustatomas, kai tokių dokumentų nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Paaiškino, kad giminystės ryšio fakto nustatymas turi juridinę reikšmę pareiškėjo atžvilgiu su kitomis valstybės institucijomis ir bankais. Kadangi pareiškėjo pavardė yra J., o tetos J. (be raidės „u“), todėl bankas atsisakė grąžinti pareiškėjui tetos piniginį indėlį ir dokumentus. Todėl kol nenustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjas giminystės ryšiais susijęs su J. J., tol pareiškėjas negali laisvai realizuoti savo teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41 notarų biuras atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti. Paaiškino, kad notarų biurui pareiškėjos pateiktuose dokumentuose yra neatitikimų – nesutampa mirusiosios vardas ir pavardė; nesutampa mirusiosios sesers V. gimimo data ir gimimo liudijime yra nurodyti du jos vardai, tuo tarpu kituose dokumentuose – tik vienas. Todėl paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios J. J. turtą negali išduoti, kol nebus pareiškėjo giminystės ryšių su mirusiąja patvirtinančių dokumentų.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo spręsti atskirąjį skundą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad apeliantas pateikė visus įrodymus, jog kreipėsi į visas būtinas institucijas dėl dokumentų, kurie patvirtintų giminystės ryšį su mirusiąja, tačiau šios institucijos savo dispozicijoje reikalaujamų dokumentų neturi ir negali jų atkurti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Pareiškimu pareiškėjas kėlė du reikalavimus: pirma – nustatyti giminystės santykius su mirusiąja J. J., antra – kad jis po J. J. mirties priėmė palikimą.
Pagal CPK 444 str. 2 d. 1 p. teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo, o pagal CPK 444 str. 1 d. 8 p. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškimą nenagrinėtu pirmosios instancijos teismas CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu – jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Išvadą, jog ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų grindė tuo, kad pareiškime nėra CPK str. nustatytų sąlygų dėl to, kad pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius jo giminystę su mirusia teta, t. y. reikiamus dokumentus jis yra gavęs kitokia – ne teismine tvarka, o apie palikimo priėmimą patvirtina notaro išduotas liudijimas.
Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjo siekis yra įrodyti, kad mirusioji J. J., mirusi 2011-12-24, yra jo teta (t. y. jo motinos sesuo) tam tikslui, kad paveldėti turtą po jos mirties. Jis surinko eilę metrikų dokumentų, kurie turėtų patvirtinti giminystės ryšius, tačiau dėl šiuose dokumentuose esamų neatitikimų jam nepavyksta įrodyti giminystės ryšio.
Pagal CK 5.11 str. 1 d. 5 p. palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiosios J. J. turtą, pareiškėjas J. J. metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra J. J. sūnėnas, t. y. trečios eilės giminaitis (CK 3.134 str.). Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti pareiškėjo motinos ir mirusiosios tėvų vardai ir pavardės, kas įrodo, kad pareiškėjo motina ir mirusioji buvo seserys. Kitais metrikų dokumentais pareiškėjas turi įrodyti, kad jis yra mirusiosios sesers sūnus.
Mirties liudijimas (b. l. 6) tvirtina, kad 2011-12-27 mirė J. J. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažyma, išrašas iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (b. l. 8, 14) tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčioje gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1929-07-10 (duomenys neskelbtini) kaime V. ir O. J. šeimoje gimė duktė J. Jos motinos mergautinė pavardė nurodoma Z. Valstybės istorijos archyvo pažyma, išrašas iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (b. l. 11, 15) tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčioje gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1932-04-28 (duomenys neskelbtini) kaime V. ir O. J. šeimoje gimė duktė V. A. Jos motinos mergautinė pavardė nurodoma Š. Gimimo liudijimas (b. l. 29) rodo, kad 1946-04-23 J. V., V. buvo išduotas gimimo liudijimas, kuriame atžymėta, kad tėvai mirę. Sekančiuose dokumentuose (sudarant santuoką su T. K. Estijoje) jos pavardė nurodoma J., gimusi 1933-04-28 (b. l. 31, 33). 1984-03-16 V. K. (buvusi J.) sudarė santuoką su K. A. B. (b. l. 23), 2012-03-14 V. B. mirė (b. l. 28). Pareiškėjo gimimo liudijimo bei pavardės keitimo kopija tvirtina, kad jis yra V. K. (iki santuokos J.) sūnus, pavardę K. pasikeitė į J. (b. l. 24-28). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog metrikų dokumentus, patvirtinančius jo ir jo tetos 3 eilės giminystės ryšį, pareiškėjas pateikė. Aplinkybė, kad šiuose dokumentuose seserų ir jos tėvų pavardės vienuose dokumentuose rašoma J., kituose J., nepaneigia, kad seserys gimė iš to paties tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad įrašai Romos katalikų bažnyčios metrikų dokumentuose įrašyti iki II pasaulinio karo, rodo, kad šie dokumentai sudaryti krikšto metu remiantis krikštatėvių žodžiais. Todėl nedideli netikslumai pavardžių įrašyme neturėtų būti vertinami kaip neatitikimai, kurie paneigia giminystės ryšį. Pareiškėjo motinos gimimo datos pokariniame liudijime įrašymas iš 1932 į 1933 metus taip pat, žinant pokarinio meto įrašų atlikimo sąlygas, nepaneigia, kad įrašas sudarytas kitam asmeniui, o ne pareiškėjo motinai. 1998-10-14 archyvo pažymėjimas (b. l. 7) tvirtina, kad V. J., miręs 1935-09-19, po mirties paliko dukteris J. ir V.. Taigi metrikų dokumentų visuma tvirtina, kad pareiškėjas turi reikiamus dokumentus giminystei įrodyti, todėl juridinio fakto nustatymas nėra galimas. Pagal CPK 447 str. 1 d. 2 p. pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo turi būti nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tokių priežasčių pareiškėjas nenurodė, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškimas neatitinka jam keliamų procesinio dokumento reikalavimų.
Liudijimas apie palikimo priėmimą (b. l. 27) tvirtina, kad J. J., mirus J. J., palikimą priėmė. Liudijimas išduotas informacijai ir dokumentams apie paveldimą turtą gauti. Taigi pareiškėjas palikimą priėmė ir dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą. Kadangi pareiškėjas kitokia nei teismo (notarine tvarka) yra gavęs patvirtinimą apie palikimo priėmimą, todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo taip pat neatitinka jam CPK 447 str. 1 d. 2 p. keliamų reikalavimų.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pareiškėjas metrikų dokumentų kopijas turi pateikti ne teismui, o notarui. Jei notaras laikytų, kad šios giminystės ryšius aiškiai patvirtinančios metrikų dokumentacijos nepakanka paveldėjimo teisės liudijimui išduoti dėl tam tikrų netikslumų (raidės praleidimo pavardėje ar pan.), pareiškėjas dėl metrikų dokumentuose įrašų ištaisymo, remiantis Civilinės metrikacijos taisyklių 2, 107 punktais, turėtų kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą (Civilinės metrikacijos skyrių).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nutartį palikti nepakeistą.