- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- N-575-1037-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 47.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. vasario 21 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nutarė R. R. už buhalterinės ūkinių operacijų ir piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimus iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹ straipsnio 1 dalies požymius.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyrius (toliau – ir Institucija) 2008 m. vasario 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 150 litų baudą. Nurodė, kad 2008 m. sausio 31 d. atlikus Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir gavus specialisto išvadą Nr. 5-9/2, nustatyta, jog bendrijos pirmininkė R, R,, būdama atsakinga už daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. ją tvarkė aplaidžiai: nesudarė ir nepatvirtino individualaus sąskaitų plano, paslaugų tiekėjų pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neapibendrino apskaitos registruose, atsiskaitymų su paslaugų tiekėjais ir gavėjais nepatvirtino inventorizacijų duomenimis, šiais veiksmais nevykdydama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 4 straipsnio reikalavimo, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 punkto reikalavimo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 7 straipsnio reikalavimo, kad ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos; 16 straipsnio reikalavimo, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 21 straipsnio reikalavimo, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, už apskaitos duomenų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
R. R. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama jos atžvilgiu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nurodė, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Jos nuomone, pagal šį įstatymą Bendrija ir ji, kaip bendrijos pirmininkė, apskritai neturi vykdyti pareigos, kurios nevykdymu yra nubausta. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ realiai veikia revizorius, kuris, pasibaigus ūkiniams metams, pagal bendrijos pirmininko pateiktus reikalingus dokumentus ir paaiškinimus atlieka išsamų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Revizorius Bendrijos finansinėje veikloje jokių pažeidimų nenustatė. Taip pat nurodė, kad pagal buhalterinės apskaitos sąskaitų plano paskirtį, planas konkrečioje įmonėje yra naudojamų sąskaitų sąrašas, sudarytas atsižvelgiant į tos įmonės nuosavybės formą, veiklos pobūdį ir kitus verslo ypatumus, tačiau Bendrija nėra pelno siekianti įmonė, nėra veiklos pobūdžio, verslo ypatumų ir mokesčių inspekcijoje nėra užregistruota, todėl deklaracijų bei finansinės atskaitomybės neprivalo pateikti. Bendrija neatlieka veiklos ekonominės analizės, nepritaikyta valdymo poreikiams ir duomenims apskaičiuoti. Bendrijos yra priskirtos ne pelno siekiančioms organizacijoms. Pelno nesiekiančiose organizacijose ūkinės-komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos valstybės subsidijos, paskolos, kurias bendrija yra paėmusi iš Pasaulio banko ir kitų įstaigų, naudojamos nustatytų tikslų įgyvendinimo finansavimui ir tai į pajamas neįeina. Pelno nesiekiančios organizacijos gali būti laikinai atleidžiamos nuo metinės pelno mokesčio deklaracijos teikimo vietos mokesčių administratoriui, informuodamos laisvos formos raštu apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kurioje jos yra registruotos. Tai Bendrija darė, o Mokesčių inspekcija Bendrijoje atliko auditą ir nenustatė pažeidimo. Inventorizacijos įstatymas reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją, tačiau Bendrija nėra įmonė, ilgalaikio įmonės turto, žaliavų, prekių, pagamintos produkcijos neturi. Bendrija buhalterio neturi, todėl nėra kam inventorizacijos atlikti, o aukščiausias valdymo organas Bendrijoje yra susirinkimas. Bendrija neturi kasos, įregistruotos buveinės, nėra turto, sąnaudų, pajamų. Ji kompensacijų skaičiuoti neturi teisės, jų neskaičiavo. Tai buvo tik projektai pagelbėti ir projektai buvo nusiunčiami į šilumos tinklus. Iki 2006 m. balandžio 13 d. nebuvo sumokėjusi įmokų į garantinį fondą, nes nereikėjo, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė privertė sumokėti mokestį į garantinį fondą nuo 2001 m., nors Bendrija veiklos neregistravo, įmonės nepertvarkė. Jos nuomone, neteisingai buvo taikytas Buhalterinės apskaitos įstatymas, o priimant skundžiamą nutarimą nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė šio įstatymo nurodytų straipsnių pažeidimai, taip pat buvo padaryti kiti procesiniai pažeidimai: apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai nebuvo pranešta, todėl ji negalėjo pasinaudoti savo teise teikti įrodymus, reikšti prašymus ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Institucijos nutarimą ir R. R. skundo nepatenkino.
Teismas nurodė, kad Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. vasario 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių, o R. R. už buhalterinės ūkinių operacijų ir piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimus iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalies požymius. Šis prokuratūros nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Telšių rajono savivaldybėje 1995 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 254 buvo įregistruota Daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kurios valdytoja 1996 m. spalio 26 d. Bendrijos narių susirinkime išrinkta R. R.. Pagal Bendrijos įstatų 2 punktą savo veikloje Bendrija vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais ir Bendrijos įstatais. Skirsnyje „Bendrijos valdymo organai“ 18 punkte numatyta, kad Bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdytojas, o pagal Bendrijos įstatų 27.10 punktą valdytojas atsako už bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą. Pagal Bendrijos įstatų 31 punktą valstybinės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti Bendrijos veiklą. Tikrinimo laikotarpiu R. R. buvo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė ir pagal savo pareigas buvo atsakinga už Bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą. Bendrijos vidaus veiklos organizavimą nustatančių dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareigos, susijusios su Bendrijos ūkine ir finansine veikla ir tvarkymu, nebuvo priskirtos pirmininkei (valdytojai), o buvo perduotos kitam Bendrijos darbuotojui (nariui), nėra. Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje (baudžiamoji byla Nr. 86-1-384-07, t. 1, b. l. 72-77) esančios specialisto išvados matyti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė R. R., būdama atsakinga už daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. pagal gautus mokėjimo už šilumą pranešimus paskaičiuodavo šilumos suvartojimą pagal plotus butams ir apskaičiuodavo mokesčius už šilumą, mokėjimo sąrašus iškabindavo namo skelbimo lentoje. Mokestį už šildymą bendrijos gyventojams skaičiavo vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis, įvertinus paskaičiuotas kompensacijas už šildymą ir kreditus būsto renovavimui ir modernizavimui. Taip pat nurodyta, kad bendrijos pirmininkė R. R. aukščiau paminėtu laikotarpiu nesudarė individualaus sąskaitų plano, PVM sąskaitų-faktūrų neapibendrino apskaitos registruose, atsiskaitymų su paslaugų tiekėjais ir gavėjais nepatvirtino inventorizacijų duomenimis, taip pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57 1 straipsnį, 6 straipsnio 2 punktą, 7 straipsnį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį ir 21 straipsnį. Be to, teismas nurodė, kad byloje pateikti Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, jog R. R. faktiškai tvarkė Bendrijos buhalterinę apskaitą, nes juose yra jos parašai. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad R. R. buvo atsakinga už Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą ir faktiškai juos tvarkė, tačiau neužtikrino, kad ji būtų tvarkoma tinkamai. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinė bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, todėl visiškai nepagrįstas R. R. skundo motyvas, jog negalėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Teismas nurodė, kad R. R. administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimą. Inkriminuotoji teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą norminį aktą. Skundžiamame nutarime nurodyti konkretūs Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai, jų dalys, kuriuos pažeidė R. R., kaltinimas pakankamai aiškus, todėl nurodyti dar ir taisykles (poįstatyminius aktus), kurias pažeidė R. R., teismas konstatavo, kad nėra pagrindo.
Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. motyvai dėl procesinių pažeidimų yra nepagrįsti. Jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, nes pati dalyvavo priimant skundžiamą nutarimą, jį pasirašė, jokių prašymų nepateikė ir nepareiškė.
Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį ir nevertino pareiškėjos atstovo nurodytų aplinkybių dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus prašymo, kuris, atstovo nuomone, yra žinomai melagingas pranešimas apie nusikaltimą ir kitas aplinkybes, taip pat nevertino kitų surinktų įrodymų, nes tai nėra šio teismo kompetencija. Teismas taip pat nevertino posėdžio metu R. R. pateiktų dokumentų (b. l. 44-51), nes jie nebuvo pateikti nei Telšių rajono policijos komisariatui (baudž. byla Nr. 86-1-384-07, b.l. 29. b. l. 43), nei Institucijai (baudž. byla Nr. 86-1-384-07, b.l. 29. b. l. 56-60, 62), nei priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teismas prieina prie išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. nurodytais motyvais panaikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo, nes toks sprendimas būtų grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Teismas nurodė, kad paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda nebūtų teisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jai paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė.
III.
R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto tokius argumentus:
1) teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalis, 87 straipsnio 4 dalį;
2) Institucija priimdama nutarimą vadovaujasi ne tais pačiais Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniais kaip Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;
3) teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėtų pateikti skundą dėl Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo aukštesniajam prokurorui. Skundas buvo pateiktas, tačiau teismas nesulaukė sprendimo ir nagrinėjo bylą iš esmės;
4) jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl to, kad nėra kaltės, tada negalima nei asmens baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė;
5) nebuvo nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Nenagrinėtas buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo atitikimas Finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintoms Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklėms;
6) nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-211/2007 ir prieina prie išvados, kad buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės daugiabučių namų savininkų bendrijoms gali būti paprastesnės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas Bendrijai taikomas ne visa apimtimi, todėl teismas turėjo nurodyti konkrečias taisykles kuriomis Bendrija privalo vadovautis finansinėje veikloje;
7) R. R. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nebuvo pranešta, nes ji tik buvo pakviesta telefonu atsiimti paimtų Bendrijos dokumentų;
8) atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartį administracinė byloje Nr. A14-213/2005 ir nurodo, kad šis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl tokių pačių pažeidimų;
9) neteisėtai ir nepagrįstai pareigūnas, priimdamas nutarimą, remiasi viena abejotina 2008 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 5-9/2 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“, nes ši išvada neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų;
10) neturėjo galimybės pateikti dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, duoti paaiškinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus, apskųsti prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus, susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, naudotis teisine advokato pagalba, pažymi, kad prokuroro priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai;
11) buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis, nes teismas neteisėtai atmetė prašymą apklausti UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorių;
12) UAB „Telšių šilumos tinklai“ su Bendrija sudaryta „Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 1“ yra negaliojanti, nes sutarties sudarymo momentu (2003-10-14) Bendrija neturėjo teisės būti šilumos ir elektros energijos bei vandens tiekėjais daugiabučio namo patalpų savininkams bei pabrėžia, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ nepaiso šios sutarties, taip pat nevykdo valstybės institucijų sprendimų.
Atsiliepimas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių apskrities skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo nepatenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto tokius argumentus:
1) prokuroras priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apie tai R. R. buvo pranešta išsiunčiant pranešimą bei nutarimo kopiją raštu 2008 m. vasario 21 d. Nr. 25-9/13-217, tačiau šio nutarimo R. R. neapskundė, dėl to buvo tęsiamas administracinės bylos nagrinėjimas;
2) apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką R. R. buvo pranešta telefonu. Prieš nagrinėjant bylą R. R. pateikė savo paaiškinimą dėl nustatytų taisyklių pažeidimo. Nurodo, kad administracinė byla buvo išnagrinėta, nes R. R. atvyko į bylos nagrinėjimą, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar kitų prašymų nepateikė, su teisėmis, nurodytomis ATPK 272 straipsnyje, buvo supažindinta pasirašytinai;
3) Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kam yra taikomas šis įstatymas, todėl jis yra nurodytas nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. To paties įstatymo 7 ir 16 straipsniai nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyti todėl, kad šių straipsnių reikalavimų R. R. nesilaikė. Kuo pasireiškė pažeidimai yra tiksliai nurodyta nutarime skirti administracinę nuobaudą;
4) ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne dėl subjekto kaltės nebuvimo, o dėl to, kad nenustatyti BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai;
5) R. R. pažeidė įstatymu nustatytus reikalavimus, skirtus ir ne pelno siekiančioms organizacijoms, todėl Finansų ministro įsakymu patvirtintų taisyklių pažeidimai nutarime skirti administracinę nuobaudą nebuvo aprašomi;
6) ikiteisminio tyrimo metu R. R. pateikė dokumentus, iš kurių buvo nustatyti jos įvykdyti pažeidimai, todėl apeliantės teiginys, kad neturėjo galimybės pateikti dokumentų ar kitokių duomenų, neatitinka tikrovės;
7) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Telšių poskyrio specialistės Z. Š. pateiktoje išvadoje buvo nustatyti konkretūs apskaitos taisyklių pažeidimai, pagrįsti įstatymo reikalavimais, todėl papildomai atlikti Institucijos specialistams pakartotinį tyrimą dėl jos neveikimo tvarkant vadovaujamos Bendrijos buhalterinę apskaitą tikslu įvertinti jos pažeidimus, įtvirtintus poįstatyminiame akte, nėra pagrindo;
8) tai, kad Bendrijos specialistas, vykdydamas savo pareigas, nenustatė Bendrijos veikloje pažeidimų dėl savo kvalifikacijos stokos, neteisingo įstatymo taikymo ar kitokių priežasčių, neatleidžia Bendrijos vadovo (R. R.) nuo Buhalterinės apskaitos įstatymo taisyklių vykdymo, už jų pažeidimą numatytos atsakomybės atleidimo;
9) R. R. savo žodžius, jog neturėjo galimybių susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, administracinės bylos medžiaga, paneigia teigdama pastebėjusi, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebėra pateiktų Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimų ir kitų dokumentų. Minėti dokumentai pateikti specialisto išvados prieduose;
10) viso administracinės bylos nagrinėjimo proceso metu R. R. turėjo galimybę turėti gynėją;
11) klausimai, susiję su šilumos ūko, apskaičiavimo už šilumą tvarka, santykiais su D. R. yra sprendžiami jau vykstančiose civilinėse bylose ir nesusiję su išnagrinėta administracine byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
R. R. patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimą. Inkriminuotoji teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą norminį aktą.
Institucijos nutarime nurodyta, kad R. R. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi pažeidimo darymo metu) (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas; Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos; Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; Įstatymo 21 straipsnį, kuriame nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad Institucija priimdama nutarimą vadovavosi ne tais pačiais Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniais kaip Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Telšių rajono apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nutarė R. R. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį. Šiame nutarime prokuroras išvardijo R. R. padarytą veiką, taip pat nurodė įstatymo straipsnius, kurie turi asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, padarytos veikos požymių. Institucija nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nutarė paskirti baudą R. R. už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Institucija nurodė tuos pačius įstatymo straipsnius, kaip nurodyta prokuratūros nutarime, taip pat detalizavo prokuroro nurodytą veiką, t. y. tai, kad Bendrijos pirmininkė nesudarė sąskaitų plano, bei tai, kad ji PVM sąskaitų-faktūrų neapibendrino apskaitos registruose, kvalifikuodama atitinkamai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 7 ir 16 straipsnius. Institucijos nutarime skirti nuobaudą nėra įvardinta Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kadangi ši įstatymo nuostata neįtvirtina įstatymu draudžiamos veikos, o tik nurodo kam yra taikomas įstatymas.
Apeliaciniame skunde R. R. taip pat nurodo, kad teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl to, kad ji galėtų pateikti skundą dėl Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, tačiau bylą išnagrinėjo iš esmės nesulaukęs sprendimo. Bylos medžiagoje nėra pateikta įrodymų, kad Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą būtų panaikintas. Nagrinėjamai bylai ir jos rezultatui šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės reikšmės neturi.
Apeliantė nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nėra jos kaltės, taigi, negalimas ne tik baudžiamosios, bet ir administracinės atsakomybės taikymas. Telšių rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė dėl to, kad nenustatyti BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Telšių rajono apylinkės prokuratūra nutarime nenagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bylos, bet juo nutraukė ikiteisminį tyrimą R. R. atžvilgiu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad R. R. veikoje yra ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo požymiai. Apie pažeidėjos kaltės nebuvimą šiame prokuroro nutarime nėra kalbama, taigi šis apeliaciniame skunde nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nebuvo nurodyti Bendrijos pažeisti teisės aktai. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš Institucijos nutarimo matyti, jog pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda padarius pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje. Šiame ATPK straipsnyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, tačiau Institucijos nutarime išvardinta eilė Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių pažeidimų nurodant, kokia veika R. R. padarė šiuos pažeidimus. Nurodytos įstatymo nuostatos yra konkrečios, nenukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl apeliantės argumentas, kad nutarime turėjo būti nurodyti Finansų ministro įsakymu patvirtintų taisyklių pažeidimai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007 aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai administracinei bylai, todėl nenagrinėtinos. Atmestinas apeliantės argumentas, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas Bendrijai taikomas ne visa apimtimi. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta kam yra taikomas šis įstatymas, t. y. ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, daugiabučio namo savininkų bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip. Institucijos nutarime išvardinti Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai nenumato išimčių ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims.
Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau iš byloje esančio Šiaulių apygardos administracinio teismo pranešimo (b. l. 63) matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pasirašytinai pranešta apie įvyksiantį teismo posėdį, taip pat išaiškintos ATPK ir ABTĮ įtvirtintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Matyti, kad pažeidėja teismo posėdžiuose dalyvavo, jai buvo suteikta galimybė naudotis šiomis teisėmis. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl galimo jos teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje nenagrinėtinos, nes nėra susiję su nagrinėjama administracine byla. Be to, savo galimai pažeistas teises ikiteisminio tyrimo metu, pažeidėja galėjo įgyvendinti dalyvaudama bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.
Apeliantės nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nagrinėjama byla ir jos aplinkybės neatitinka nagrinėjamos R. R. administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, todėl šia teismo nutartimi nėra pagrindo remtis.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad 2008 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 5-9/2 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ būtų apskųsta ar panaikinta kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų.
Apeliantės argumentai, susiję su šilumos ūkio, apskaičiavimo už šilumą tvarka nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, todėl teismo nenagrinėtini.
Apeliantės argumentai dėl teismo galimai padarytų ABTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių, 87 straipsnio 4 dalies pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Apygardos administracinio teismo nutartyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, grindžiantys teismo išvadas, taip pat argumentai, dėl kurių teismas atmeta įrodymus, konkrečios taikomos teisės normos, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas priimdamas sprendimą atsakė į visus pareiškėjos pareikštus pagrindinius reikalavimus, laikėsi ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs administracinę bylą teisėtai ir pagrįstai paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Apygardos administracinio teismo nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. R. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.