- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- I-3908-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02566-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui M. S., atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui Deniui Riabcevui (Denis Riabcev), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S.skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) direktoriaus 2014-02-11 nutarimą Nr. 28-184(1) (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2014-03-13 sprendimą Nr. 2S-1493 (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–2).
Pareiškėjas paaiškina, jog Nutarimu jam buvo skirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 15 parų, nes 2014-01-31 14.30 val. atliktos kratos metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priedo 6 p., todėl skundžiamu Nutarimu, vadovaujantis BVK 142 str. jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Pareiškėjas nesutiko su jam skirta nuobauda ir kreipėsi į Departamentą, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas nurodo, jog jokio mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele neturėjo, todėl nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Telefonas buvo rastas spintelės stalviršyje, o ne jo asmeniniuose daiktuose, todėl daryti išvadą, jog rastas telefonas yra pareiškėjo nėra pagrindo. Pareiškėjo teigimu, ginčijami Nutarimas ir Sprendimas yra formalūs ir nepagrįsti, neįsigilinta į teisinį bei faktinį nuobaudos skyrimo pagrindą, Nutarime nenurodyti teisiniai pagrindai. Pareiškėjas teigia, jog tarnybinio tyrimo išvada, tarnybinis pranešimas ir kratos protokolas kaip ir kiti dokumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, pareiškėjas su jais nebuvo supažindintas. Be to, ginčijamu atveju nebuvo surinkti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo kaltę, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, priežastinio ryšio tarp pasekmių ir veikos, pareiškėjas nepažeidė jokių teisės normų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti (b. l. 10–12).
Paaiškino, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų ir yra adekvati pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui. 2014-02-12 Departamentas gavo pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, kurį išnagrinėjęs Departamentas nustatė, jog pareiškėjo skunde nepateikti jokie faktiniai duomenys ir kitos aplinkybės bei argumentai, kurie leistų abejoti Nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Departamentas tinkamai ir laiku pateikė Sprendimą, jį pagrindė teisės normomis ir nurodė apskundimo tvarką, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. reikalavimus. Departamentas remiasi BVK 110 str. 1 d. 1 ir 6 punktais, 142 str. 1 d. bei 143 str. 2 d.
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti (b. l. 20–22).
Paaiškino, kad Nutarimas priimtas remiantis 2014-01-31 Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto tarnybiniu pranešimu Nr. 43-178(1), kuriame nurodyta, jog 2014-01-31 14.30 val. 1 gyvenamojo korpuso 403 patalpoje buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjo asmeninių daiktų spintelės stalviršyje įrengtoje slėptuvėje buvo rastas bei paimtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele. 2014-02-03 gautas pareiškėjo rašytinis pasiaiškinimas, kuriame jis nepripažino savo kaltės ir tvirtino, jog apie mobiliojo ryšio telefoną nieko nežinojo ir nematė kas galėjo įdėti telefoną į slėptuvę. Dėl minėto pažeidimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris patvirtino, jog spintelėje, kurioje rastas telefonas, buvo sudėti pareiškėjo asmeniniai daiktai, o nuteistieji, gyvenantys toje pačioje patalpoje, tvirtino nežinantys kam priklauso telefonas ir nematė, kad kas nors juo naudotųsi. Taip pat, kiti nuteistieji nurodė, jog kiekvienas nuteistasis turi savo asmeninę spintelę daiktams susidėti ir kitomis spintelėmis nesinaudoja. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių duomenų, jog kas nors galėjo pareiškėjui pakišti telefoną, todėl tokia pareiškėjo pozicija buvo vertinta kaip gynyba, siekiant išvengti bausmės. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga buvo padaryta išvada, jog telefonas priklauso būtent pareiškėjui. Atsakovas vadovaujasi BVK 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p. ir 3 d., 112 str. 1 d. ir 4 d., 113 str. ir 142 str., 1 priedo 6 p. ir nurodo, jog nėra pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu ir patvirtinta tarnybinio tyrimo išvada, nėra jokių duomenų, jog Vilniaus PN pareigūnai būtų turėję suinteresuotumą apkaltinti pareiškėją, pareiškėjas taip pat nenurodė jokių suinteresuotumo priežasčių. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti pataisos įstaigos režimą (pareiškėjui ne kartą skirta nuobauda už draudžiamų daiktų turėjimą), o šis faktas įrodo, jog pareiškėjui paskirtos nuobaudos neatlieka savo tikslų, jis nepasitaiso.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-02-11 nutarimo Nr. 28-184(1) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014-03-13 sprendimo Nr. 2S-1493 pagrįstumo bei teisėtumo.
Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčija Vilniaus PN 2014-02-14 nutarimą ir Departamento 2010-03-13 sprendimą, tačiau byloje yra pateiktas Vilniaus PN 2014-02-11 nutarimas Nr. 28-184(1) ir Departamento direktoriaus pavaduotojo 2014-03-13 sprendimas Nr. 2S-1493. Iš šių dokumentų bei pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia būtent šiuos dokumentus, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavime panaikinti Vilniaus PN 2014-02-14 nutarimą ir Departamento 2010-03-13 sprendimą yra techninė klaida, o pareiškėjas iš tikrųjų skundžia Vilniaus PN 2014-02-11 nutarimą Nr. 28-184(1) ir Departamento direktoriaus pavaduotojo 2014-03-13 sprendimą Nr. 2S-1493.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, kiekvienas individualus administracinis aktas, tame tarpe – ir nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar ginčijami Nutarimas ir Sprendimas priimti remiantis objektyviais duomenimis bei galiojančiomis teisės normomis.
Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, jog nuobauda pareiškėjui skirta vadovaujantis BVK 142 str. 1 d. 4 p., kuris nustato, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų. Ši nuobauda pareiškėjui skirta už BVK 1 priedo 6 p. pažeidimą, t. y. už tai, kad 2014-01-31 14.30 val. 1 gyvenamojo korpuso 403 patalpoje kratos metu pareiškėjo asmeninių daiktų spintelės stalviršyje įrengtoje slėptuvėje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele.
BVK 142 str. numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Taigi sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 142 str., paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas Nutarimu skirdamas pareiškėjui nuobaudą už BVK 1 priedo 6 p. pažeidimą rėmėsi 2014-02-10 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-33 (b. l. 26–27), Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2014-01-31 tarnybiniu pranešimu (b. l. 28) bei tos pačios dienos protokolu Nr. 51-294(1) (b. l. 29), kurį pasirašė Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus du pareigūnai, užfiksuotas telefono radimo faktas – nurodyta, kad minėtą dieną 1 gyvenamojo korpuso 7 būrio 403 gyvenamojoje patalpoje atliktos kratos metu pareiškėjo asmeninių daiktų spintelės stalviršyje įrengtoje slėptuvėje buvo rastas bei paimtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele. 2014-02-03 paaiškinime pareiškėjas paaiškino, jog kratos metu rastas telefonas jam nepriklausė. Taip pat nematė kas naudojosi šiuo telefonu ir kas galėjo padėti jį į slėptuvę, įrengtą pareiškėjo spintelės stalviršyje. Kitų nuteistųjų paaiškinimuose nurodyta, jog jie taip pat nematė kas naudojosi telefonu bei kas galėjo jį įdėti į slėptuvę, įrengtą pareiškėjo asmeninių daiktų spintelėje. Be kita ko, paaiškinimuose kalinamieji nurodė, jog kiekvienas naudojasi tik jam paskirta spintele. Kitų kalinamųjų spintelėmis niekada nesinaudojama (b. l. 33–38). Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus 2014-02-10 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 33-33 (b. l. 17) grindžiama tuo, jog nėra duomenų, kad telefonas buvo „pakištas“ pareiškėjui, be to, jis buvo rastas pareiškėjo asmeninės spintelės stalviršyje įrengtoje slėptuvėje. Šioje spintelėje buvo laikomi tik jo asmeniniai daiktai (tą patvirtino ir pareiškėjas), uždėtas jo ženklas, todėl pareiškėjo teiginį, jog jis nieko nežino apie telefoną įvertino kaip gynybinę poziciją.
Įvertinus minėtas faktines aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad rastas mobilusis telefonas yra ne pareiškėjo. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, jog apie telefoną nieko nežino, tačiau jokių objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog telefonas galbūt buvo ne pareiškėjo, byloje nėra. Kaip minėta, nuteistieji paaiškinimuose nurodė, jog kiekvienas naudojasi savo asmenine spintele, pareiškėjas pripažino, jog spintelė, kurioje rastas telefonas, yra jo, taip pat niekaip nepagrindė savo abstraktaus teiginio, jog telefoną į slėptuvę jo spintelėje įdėjo kitas kalinamasis. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad kuris nors kartu kalintis asmuo būtų asmeniškai prieš jį nusiteikęs ir dėl kokių nors priežasčių siekęs jam pakenkti. Tai, kad telefonas buvo ne šiaip kur padėtas, bet įrengta slėptuvė, kuriai padaryti reikia atitinkamai laiko ir sąlygų, daroma išvada, kad to padaryti negalėjo kiti asmenys. Tokių duomenų nenustatyta ir tarnybinio patikrinimo metu, todėl pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė BVK 1 priedo 6 p. pažeidimą. Nustačius, jog pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, darytina išvada, jog ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Vertinant Departamento Sprendimą pažymėtina, jog į skundą pareiškėjui atsakyta laiku ir išsamiai, atsakymas pagrįstas teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog ginčijamu Nutarimu pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant nuobaudą nebuvo pažeista teisės aktais nustatyta nuobaudų skyrimo procedūra ir tvarka, o paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir BVK tikslus, nes pareiškėjas jau ne kartą buvo baustas už kalinimo režimo taisyklių pažeidimus. Taigi, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Nutarimą ir Sprendimą.
ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo M. S.skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.