Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-192/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 1.2.3.2.5; 1.2.3.2.6; 1.2.3.2.10; 1.2.3.2.11; 1.2.14.10; 1.2.20.7; 1.2.21.1; 1.2.21.2; 1.2.29.1

2010 m. balandžio 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

gynėjams advokatams: Birutei Strimaitytei, Jūratei Kleinauskienei, Aleksandrui Palamarčuk, Jurgitai Lučinskaitei, Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų M. M. , A. G. , S. G. , V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

Lietuvos Respublikos BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl O. K. turto sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 ( dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl I. B. ir kt. turto sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2( dvejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl Šiaulių m. VPK pastato ir kt. sprogdinimo) ir ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą (dėl K. K. ir A. G. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 18 (aštuoniolikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, susijusio su K. K. ir A. G. nužudymais) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 10 punktą (dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, šaudmenų, susijusių su V. J. R. , V. G. nužudymais) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl N. N. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 18 ( aštuoniolikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 278 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl N. N. automobilio sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 278 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo redakcija, dėl N. N. rūbų sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo ir šaudmenų, susijusių su N. N. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl poilsio namų „Pušynas“ sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su poilsio namų „Pušynas“ sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnio 104 straipsnio (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. L. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo ir šaudmenų, susijusių su A. L. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (dėl N. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl M. B. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su M. B. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (dėl A. S. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su A. S. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, šaudmenų, susijusių su V. Č. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su R. M. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl „Dainavos“ policijos komisariato Kauno m. sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su „Dainavos“ policijos komisariato Kauno m. sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos centro „Arčia“ ir kt., esančių Savanorių pr. 170, Kauno m. sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su pastato, esančio Kaune, Savanorių pr. 170 sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo ) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su V. B. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dėl D. K. ir I. U. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su D. K. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl 4 ginklų, šaudmenų, susijusių su S. B. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 250 straipsnio 1 dalį (dėl laivo „Meridianas“ sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su laivo“Meridianas“ sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, laikytų „Lėbartų“ garažų bendrijos J. K. garaže Klaipėdoje) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl Ispanijos pramoninės gamybos 9 mm pistoleto „Astra“ ir šaudmenų) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, laikytų (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajone) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, šaudmenų, laikytų garažų bendrijos „Miškas“ A. R. – U. priklausančiame garaže esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Palangos miesto apylinkės teismo 1999-05-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 235 straipsnio, subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, S. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Šią bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl O. K. turto sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su O. K. gyvenamojo namo sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl I. B. turto ir kt. sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 ( vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su I. B. namo sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 ( trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl Šiaulių m. VPK pastato ir kt. sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 ( vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (199-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų susijusių su Šiaulių m. VPK pastato sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. nužudymo slėpimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija, dėl K. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 131 straipsnio 2 dalį (1961-06-26 įstatymo redakcija, dėl neteisėto laisvės atėmimo A. G. ) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalį (dėl A. G. nužudymo slėpimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, susijusio su K. K. ir A. G. nužudymais) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo ir šaudmenų, susijusių su V. J. R. ir V. G. nužudymais) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl N. N. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 278 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl N. N. rūbų sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl poilsio namų „Pušynas „ sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su poilsio namų „Pušynas“ sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį, 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. L. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (dėl N. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl M. B. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. nužudymo slėpimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl „Dainavos“ policijos komisariato Kauno m. sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439) redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijjusių su „Dainavos“ policijos komisariato Kauno m. sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2 automobilių stovėjimo aikštelių Klaipėdoje sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo NR. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su automobilių aikštelių sprogdinimu Klaipėdoje) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl prekybos centro „ Arčia“ ir kt., buvusių Taikos pr. 170 pastate Kauno m. sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su pastato, esančio Kaune, Taikos pr. 170 sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 ( trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dėl D. K. ir I. U. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija, dėl A. K. sužalojimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl 4 ginklų, šaudmenų, susijusių su S. B. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 250 straipsnio 1 dalį (dėl laivo „Meridianas“ sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogstamųjų medžiagų, susijusių su laivo „Meridianas“ sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, laikytų „Lėbartų“ garažų bendrijos J. K. garaže Klaipėdoje) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, R. Š. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalį (dėl A. S. nužudymo slėpimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su V. Č. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su R. M. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dėl D. K. ir I. U. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, laikytų Klaipėdos r., Judrėnų k.) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl Vokietijos pramoninės gamybos ginklo „ME 38 Magnum - 6R“) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklų, šaudmenų, laikytų garažų bendrijos „Miškas“ A. R. – U. priklausančiame garaže esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. D. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos 237 straipsnio 1 dalį, 2 epizoduose pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį, pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 2 epizoduose pagal Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (dėl ginklų, susijusių su V. Č. nužudymu ir R. M. nužudymu) ir bausmes, paskirtas Palangos miesto apylinkės teismo 1999-09-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 225 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį, subendrinus apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, į šią bausmę įskaičiuota Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (mėnesiai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią likusią bausmės dalį apėmimo ir dalinio būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį, 3 epizoduose pagal Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 ir 2 dalis (dėl ginklų, laikytų Judrėnų km. Klaipėdos rajone, dėl Vokietijos pramoninės gamybos ginklo, dėl ginklų, laikytų GSEB „Miškas“), A. D. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su V. Č. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su R. M. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2 automobilių stovėjimo aikštelių Klaipėdoje sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogmenų, susijusių su automobilių aikštelių Klaipėdoje sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metamas;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo, šaudmenų, susijusių su S. B. nužudymu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 250 straipsnio 1 dalį (dėl laivo „Meridianas“ sprogdinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl sprogmens, susijusio su laivo „Meridianas“ sprogdinimu) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2002-09-23 nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 6 dalies 8 punktą, 258 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir M. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Šią bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, M. M. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 131 straipsnio 2 dalį (1961-06-26 įstatymo redakcija, dėl neteisėto K. K. ir A. G. laisvės atėmimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 237 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. nužudymo slėpimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija, dėl A. K. sužalojimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 131 straipsnio 2 dalį (1961-06-26 įstatymo redakcija), pagal Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalį ir bausmė, paskirta Palangos miesto apylinkės teismo 1998-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį subendrinus dalinio sudėjimo būdu, ir A. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, į šią subendrintą bausmę įskaičiuotas Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas - 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 punktu, likusi subendrintos bausmės dalis subendrinus apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį ir 111 straipsnio 1 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija), A. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. G. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 6 dalį, 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl K. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl N. N. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 278 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl N. N. automobilio sunaikinimo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį, 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. L. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (dėl N. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų;

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija), dėl M. B. nužudymo ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė 18 (aštuoniolikai) metų. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams;

Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl 7,65 mm pistoleto „Berreta“ ir šaudmenų) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šios paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir B. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. G. , R. Š. , V. B. solidariai priteista 4230 (keturi tūkstančiai du šimtai trisdešimt) Lt V. K. padarytai turtinei žalai atlyginti ir, 100000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlygini

Iš S. G. priteista 9900 (devyni tūkstančiai devyni šimtai) Lt V. G. padarytai turtinei žalai atlyginti ir 132000 (vienas šimtas trisdešimt du tūkstančiai) Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 1350 (vienas tūkstantis tris šimtai penkiasdešimt) Lt G. P. (Matiukaitei) padarytai turtinei žalai atlyginti, iš S. G. ir V. B. solidariai priteista 13450 (trylika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt) Lt turtinei žalai atlyginti, iš S. G. , R. Š. , V. B. solidariai priteista 100000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt G. P. (Matiukaitei) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. , R. Š. , V. B. solidariai priteista 100000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt G. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. , M. M. , B. J. , A. G. ir R. Š. solidariai priteista 9900 (devyni tūkstančiai devyni šimtai) Lt S. K. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. , M. M. , B. J. , A. G. , R. Š. solidariai priteista 1108, 80 (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoni Litai, aštuoniasdešimt centų) Lt Valstybinei Ligonių kasai už A. K. gydymą.

Iš S. G. , R. Š. ir M. M. solidariai priteista 41000 (keturiasdešimt vienas tūkstantis) Lt M. R. B. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 16145,54 (šešiolika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt penki) Lt Šiaulių miesto Vyriausiajam Policijos komisariatui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 16145, 54 (šešiolika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt penki Lt 54 ct) Lt likviduojamos AB „Litimpex bankas“ administratoriui AB „Valeksa“ padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 346, 33 (tris šimtai keturiasdešimt šeši Lt 33 ct) Lt Šiaulių rajono apylinkės teismui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 1180, 52 (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt Lt 52 ct) Lt Šiaulių apygardos teismui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 12106,31 (dvylika tūkstančių vienas šimtas šeši Lt 31 ct) Lt Kauno miesto Vyriausiajam Policijos Komisariatui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 178, 68 (vienas šimtas septyniasdešimt aštuoni Lt 68 ct) Lt Kauno kolegijai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 130 (vienas šimtas trisdešimt) Lt P. L. J. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. ir R. Š. solidariai priteista 70 (septyniasdešimt) Lt A. M. K. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. , R. Š. , A. D. , M. M. , A. G. , V. B. ir B. J. nuteisti už tai, kad:

S. G. kartu su A. J. ir R. M. , dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas jiems mirus, bendrai nusikalstamai veiklai: daryti kelis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: tyčinius nužudymus, teroro aktus ir kitus nusikaltimus 1995 m. Klaipėdos mieste tarpusavyje sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis nusikalstamą susivienijimą, šio susivienijimo veiklai vadovaujant S. G. . Bendrai nusikalstamai veiklai daryti į S. G. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukus 1996 m. sausio-gegužės mėnesiais R. Š. , 1996 m. spalio 16 d. - 1997 m. balandžio mėn. A. G. , 1997 m. gegužės mėn. A. D. , 1997 m. rugsėjo 2 - 12 dienų laikotarpiu M. M. , S. G. 1995 m. - 2002 m. rugsėjo 19 d. laikotarpiu, R. Š. nuo 1996 m. sausio-gegužės mėnesių iki 2002 m. rugsėjo 19 d., A. D. nuo 1997 m. gegužės mėn. iki 1998 m. rugpjūčio 20 d. bei nuo 2000 m. vasario 19 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., M. M. nuo 1997 m. rugsėjo 2 - 12 d. iki 2002 m. balandžio 19 d., A. G. nuo 1996 m. spalio 16 d. iki 1997 m. gegužės 17 d. bei nuo 1998 m. rugsėjo 19 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis: 2 vnt. nenustatyto modelio ir nenustatyto kalibro pistoletais, nenustatyto modelio ir nenustatyto kalibro revolveriu, 3 vnt. nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletais „Glock“, nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletu, 3 vnt. nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletais „Berreta“, 1 vnt. Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletu-kulkosvaidžiu „Agram 2000“, 1 vnt. nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolveriu, 2 vnt. nenustatyto modelio 5,45 mm kalibro revolveriu, 1 vnt. nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletu PM („Makarov“) su garso ir liepsnos slopintuvu, 1 vnt. nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletu „Walther“, 1 vnt. Rusijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro modernizuotu Kalašnikovo konstrukcijos automatu AKM, 1 vnt. perdirbtu pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1951 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatu AK, 1 vnt. Ispanijos pramoninės gamybos pusiau automatiniu 9 mm kalibro pistoletu „Astra“ MOD. A -100 Nr. 7508A, 1 vnt. savadarbiu būdu perdirbtu ir pritaikytu šaudyti 5,6 mm kalibro Vokietijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro revolveriu ME 38 Magnum-6R Nr. 008021, 1 vnt. 7,62 mm kalibro Špagino konstrukcijos pistoletu - kulkosvaidžiu PPŠ-41, 2 vnt. koviniais vienkartinio panaudojimo Rusijos karinės pramonės gamybos 64 mm kalibro reaktyviniais prieštankiniais granatsvaidžiais RPG-18 (kodinis pavadinimas – „Mucha“), 158-185 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šoviniais, 36 vnt. 7,65 mm kalibro šoviniais, penkiais 38 Special kalibro šoviniais, 13 vnt. nenustatyto kalibro šoviniais, 7 vnt. 5,45 mm kalibro šoviniais, 8 vnt. 9 mm kalibro PM šoviniais, 8 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šoviniais, 126 vnt. Rusijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio šoviniais, 13 vnt. 5,6 mm kalibro šoviniais, 22 vnt. ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, apie 4000 g heksogenu, 11728 g. trotilu, 5902 g. padidinto galingumo brizantine mišininine sprogstamąja medžiaga, 2700 g. nenustatytos rūšies sprogstamąja medžiaga, iš šių sprogstamųjų medžiagų pagamintais 7 sprogmenimis, Rusijos pramoninės gamybos F-1 tipo kovine gynybine skeleveldrine rankine granata, nusikalstamo susivienijimo veikloje, bendrų pasitarimų metu parengdami nusikalstamos veiklos planus, pasiskirstydami vaidmenis, darant nusikalstamas veikas, nuo 1996 m. sausio mėnesio naujų narių: R. Š. , A. G. , A. D. ir M. M. parinkimu bei jų verbavimu, suvienijimu bendrai nusikalstamai veiklai, transporto, ryšio priemonių įgijimu. S. G. , vadovaudamas ir dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, A. J. , R. M. , R. Š. , A. D. , A. G. ir M. M. įvairiomis sudėtimis, dalyvaudami šio susivienijimo nusikalstamoje veikloje, bendrininkaudami tarpusavyje ir su šiam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis S. J. , R. Č. , dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas jiems mirus, V. D. , dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą jam pasislėpus, ir V. B. , veikusių organizuota grupe, S. Č. , dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, B. J. , padarė šiuos nusikaltimus:

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgijo ir laikė, nešiojo iki 1997 metų vasaros šaunamąjį ginklą: Rusijos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, modernizuotą Kalašnikovo konstrukcijos automatą AKM su savadarbiu būdu pašalinta buože; perdirbtą pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1951 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatą AK, kuriam savadarbiu būdu yra patrumpintas vamzdis, patrumpintas dujų stūmoklis, patrumpintas dujų vamzdelis, patrumpinti apsodo lovelis su vamzdžio apdanga, pašalinta buožė bei įstatytas savadarbiu būdu pagamintas užraktas; daugiau kaip 50 vnt. šaudmenų: 126 vienetus Rusijos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinių; pramoninės gamybos (Rusija), F-1 tipo kovinę gynybinę skeveldrinę rankinę granatą; pramoninės gamybos (Rusija), “UZRGM” markės kovinės rankinės granatos degtuvą; 2928g padidinto galingumo brizantinę mišininę sprogstamąją medžiagą, kurios pagrindiniai komponentai yra heksogenas, amonio junginys ir aliuminio pudra. S. G. 1997 m. vasarą Klaipėdos rajono Kliošų miške prie Vilhelmo kanalo paminėtus šaudmenis, sprogmenį ir sprogstamąją medžiagą nešiojo, kur, jam nurodžius juos paslėpti, R. Š. , veikęs kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, gavęs iš S. G. minėtus ginklus ir šaudmenis, sprogmenį ir sprogstamąją medžiagą, neteisėtai juos įgijo, įgydamas daugiau nei 50 vnt. šaudmenų. Minėtus ginklus ir šaudmenis, sprogmenį ir sprogstamąją medžiagą R. Š. , neteisėtai juos nešiodamas, iš Kliošų miško Klaipėdos rajone nugabeno į J. K. priklausantį garažą Nr. 1212, esantį Klaipėdos miesto metalinių garažų, statybos aikštelės ir eksploatavimo bendrijos „Lėbartai” teritorijoje, kur juos kartu su S. G. neteisėtai laikė iki 2002 m. spalio 17 d., kol juos rado ir paėmė Generalinės prokuratūros ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai;

A. D. , kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, nuo 2002 m. birželio 19 d. iki rugsėjo 19 d. bute, adresu: Reikjaviko 11-21 Klaipėdoje, iš G. P. , neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbiu būdu perdirbtą ir pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais Vokietijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro revolverį “ME 38 Magnum-6R” Nr. 008021, ir šaudmenis – trylika 5,6 mm kalibro, ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių 22 LONG RIFLE. Šį ginklą ir šaudmenis nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. iki rugsėjo 19 d. jis laikė minėtam butui priklausančioje rūsio patalpoje, po to, neteisėtai nešiodamas, nugabeno juos į R. R. priklausančio gyvenamojo namo ir jo priklausinių teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur perdavė nusikalstamo susivienijimo vadovui ir dalyviui S. G. ;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgijo ir laikė iki 2002 m. rugpjūčio - rugsėjo 19 d. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: Ispanijos pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 9 mm kalibro pistoletą „Astra” MOD. A-100 Nr. 7508A, 41 vnt. 9 mm kalibro “LUGER” šovinių. 2002 m. rugpjūčio- rugsėjo 19 d. laikotarpiu S. G. Kalviškių km. Šilutės rajone, turėdamas minėtus ginklus, bei šaudmenis, gavęs iš A. D. šaunamąjį ginklą: savadarbiu būdu perdirbtą ir pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais Vokietijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro revolverį „ME 38 Magnum - 6R“ Nr. 008021 ir šaudmenis: 13 vnt. 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių 22 LONG RIFLE, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Tuo pačiu laikotarpiu S. G. ir A. D. , veikę kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, minėtus ginklus ir šaudmenis iš R. R. priklausančio gyvenamojo namo ir jo priklausinių teritorijos, esančios Kalviškių km. Šilutės rajone, neteisėtai nešiodami, nugabeno į Klaipėdos miestą, GSEB “Miškas”, adresu: (duomenys neskelbtini) bokso garažą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. R. ir jame S. G. kartu su A. D. neteisėtai laikė iki 2002 m. spalio 18 d., kai juos kratos metu rado ir paėmė Generalinės prokuratūros ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė iki 2001 m. gegužės 22 d. R. R. priklausančio gyvenamojo namo ir jo priklausinių teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 2 vnt. šaunamųjų ginklų: 7,62 mm kalibro Špagino konstrukcijos pistoletą – kulkosvaidį PPŠ-41, savadarbiu būdu pakeistomis konstrukcinėmis dalimis; du kovinius vienkartinio panaudojimo šaunamuosius ginklus - karinės pramonės gamybos (Rusija) 64 mm kalibro reaktyvinius prieštankinius granatsvaidžius RPG-18 (kodinis pavadinimas “Mucha”), kuriuos 2001 m. gegužės 22 d. apie 13 val. R. R. priklausančio gyvenamojo namo ir jo priklausinių teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsakydamas paslėpti, perdavė nusikalstamo susivienijimo dalyviui A. D. , o šis, neteisėtai įgijęs iš S. G. daugiau nei du šaunamuosius ginklus, 2001 m. gegužės 22 d., neteisėtai nešiodamas, juos nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančio namo malkinę Klaipėdos rajone ir šioje vietoje kartu su S. G. neteisėtai laikė iki 2003 m. gegužės 9 d., kai juos kratos metu rado ir paėmė Generalinės prokuratūros ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai;

1996 m. rugsėjo mėnesį S. G. ir A. J. Klaipėdos miesto parke dėl asmeninių nesutarimų nutarę visuotinai pavojingu būdu sunaikinti ir sugadinti - susprogdinti O. K. statomą gyvenamąjį namą, susitarė su R. Š. ir R. M. , įsakydami jiems tą padaryti. 1996 m. rugsėjo 1-21 d. laikotarpiu S. G. kartu su A. J. R. Š. ir R. M. parodė O. K. namą, A. J. R. Š. ir R. M. Klaipėdos m. parke perdavė sprogstamąją medžiagą ir buvusios TSRS gamybos „?? ??“ tipo ugnialaidę virvutę. 1996 m. rugsėjo 21 d. R. Š. , vykdydamas susitarimą, kartu su R. M. į miškelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste esančio namo, atgabeno sprogstamąjį įtaisą bei iš miškelio, stebėdami namą, parinko sprogdinimui tinkamą vietą. 1996 m. rugsėjo 22 d. apie 21 val. R. M. prie statomo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), padėjus sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2700g tyrimo metu nenustatytos rūšies sprogstamosios medžiagos, ir ugnialaidės virvutės pagalba susprogdinus šį įtaisą, S. G. , A. J. , R. M. , R. Š. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą: O. K. priklausančio statomo gyvenamojo namo pietinės sienos termoizoliacinę dangą ir langų stiklus;

R. Š. , kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, 1996 m. rugsėjo 20 d. vakare Klaipėdos miesto parke, gavęs iš A. J. , neteisėtai įgijo daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamosios medžiagos - apie 2700 g. tyrimo metu nenustatytos rūšies sprogstamąją medžiagą, detonatorių ir buvusios TSRS gamybos ?? ?? tipo ugnialaidę virvutę ir pagamino sprogmenį, kurį 1996 m. rugsėjo 20-21 d. neteisėtai laikė to pačio parko teritorijoje, po to pernešė į miškelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdos mieste ir ten neteisėtai laikė iki 1996 m. rugsėjo 22 d. 21. 00 val., kol šį sprogmenį R. M. panaudojo sprogdinant nebaigtą statyti O. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Klaipėdoje Molo 2a.

1997 m. vasario 22 d. S. G. ir A. J. Klaipėdos mieste, siekdami visuomenėje sukelti įtampą ir suformuoti neigiamą nuomonę apie policijos darbą, policijos vadovų tinkamumą užimamoms pareigoms, siekdami per teisėsaugos pareigūnų prevencinius bei procesinius veiksmus keršyti su nusikalstama veikla susijusiems asmenims nepriklausantiems S. G. vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, susitarė su R. Š. ir R. M. , įsakydami tai padaryti, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti ir sugadinti, t. y. susprogdinti buvusio Greitojo reagavimo rinktinės “Aras” Klaipėdos kuopos vado V. L. gyvenamąjį namą. 1997 m. vasario 22-28 d. A. J. R. Š. parodė V. L. namą bei bute, esančiame Klaipėdoje, Kauno gatvėje, perdavė sprogstamąsias medžiagas, po to R. Š. kartu su R. M. šiame bute pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu. 1997 m. kovo 1 d. apie 20-22 valandą R. Š. tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežė sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2700 g. sprogstamosios medžiagos – trotilo, ir padėjo ant statomo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pamatų. 1997 m. kovo 1 d. apie 22 val. 20 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą, nusikalstamo susivienijimo bendrininkai S. G. , A. J. , R. M. , R. Š. visuotinai pavojingu būdu tyčia sugadino I. B. statinio pamatų blokuotę, padarydami 10000 litų žalą, tyčia sunaikino ir sugadino šalia esančio (duomenys neskelbtini) namo gyventojų butų ir bendro naudojimo patalpų langų stiklus ir rėmus: (duomenys neskelbtini) buto gyventojos A. K. , 12 buto gyventojos Z. B. , 16 buto gyventojos A. B. , 33 buto gyventojos A. V. , (duomenys neskelbtini) buto gyventojos T. V. , (duomenys neskelbtini) buto gyventojos S. P. , (duomenys neskelbtini) buto gyventojos J. I. , (duomenys neskelbtini) buto gyventojo J. M. , (duomenys neskelbtini) buto gyventojos I. K. , tuo padarydami Klaipėdos miesto savivaldybei 2587,63 litų žalą, (duomenys neskelbtini) buto gyventojos N. S. , padarydami jai 45 litų žalą, (duomenys neskelbtini) buto gyventojo V. N. , padarydami 70 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos D. A. , padarydami 65 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos J. U. , padarydami 200 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojo P. S. ; (duomenys neskelbtini) buto gyventojo B. V. , padarydami jam 50 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos S. A. , padarydami 60 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos A. F. , padarydami 50 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos N. Č. , padarydami 88 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos V. J. , padarydami 58 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojų V. G. ir M. G. , padarydami 80 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos R. V. ; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos B. V. , padarydami jai 50 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos A. M. , padarydami 40 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojo J. R. , padarydami 50 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos E. J. ; (duomenys neskelbtini) buto gyventojo S. V. , padarydami 52 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojos A. P. , padarydami 120 Lt žalą; (duomenys neskelbtini) buto gyventojo P. D. , padarydami 45 Lt žalą, tuo S. G. , A. J. , R. Š. ir R. M. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, sunaikino ir sugadino svetimą turtą bendrai už 13710,63 litų;

R. Š. , kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, 1997 m. vasario 28 d. Klaipėdos mieste Kauno gatvės rajono tyrimo metu nenustatytame bute, gavęs iš A. J. , neteisėtai įgijo daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamosios medžiagos - apie 2700 g sprogstamosios medžiagos– trotilo ir detonatorių, iš kurių, panaudodamas laikrodį, pagamino sprogmenį ir šioje vietoje sprogmenį neteisėtai laikė iki 1997 m. kovo 1 d. 20-22 val., po to šį sprogmenį Klaipėdos mieste neteisėtai nešiojo ir panaudojo sprogdinant nebaigtą statyti I. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini);

1997 m. kovo 1 d. - balandžio 1 d. S. G. ir A. J. Klaipėdos mieste, siekdami per teisėsaugos pareigūnų prevencinius bei procesinius veiksmus keršyti Šiaulių mieste gyvenantiems ir su nusikalstama veikla susijusiems asmenims, susitarė su R. Š. , įsakydami tą jam padaryti, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti ir sugadinti- susprogdinti Šiaulių m. vyriausiąjį policijos komisariato (toliau - VPK) pastatą. Apie 1997 m. balandžio 1 d. A. J. Šiaulių m. R. Š. parodė policijos komisariato pastatą, vietą, kurioje reikia susprogdinti sprogstamąjį įtaisą, paaiškino pasišalinimo kelią bei bute, esančiame Kauno gatvės rajone Klaipėdoje, perdavė sprogstamąsias medžiagas. 1997 m. balandžio 2 d. R. Š. bute, esančiame Kauno gatvės rajone Klaipėdoje, pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu, kurį 1997 m. balandžio 3 d. traukiniu nugabeno į Šiaulių miestą. 1997 m. balandžio 3 d. nuo 20 val. 10 min. iki 21 val. 30 min. R. Š. Šiaulių m., Žemaitės gatvės Nr. 56 ir Nr. 58 namų kieme paruošė sprogstamąjį įtaisą sprogdinimui, po to šį sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2700 g. sprogstamosios medžiagos – trotilo, nunešė ir padėjo prie Šiaulių miesto VPK pastato, esančio Šiauliuose, Aušros al. 19, rytinės sienos. 1997 m. balandžio 3 d. apie 21 val. 53 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą, S. G. , A. J. ir R. Š. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą: sunaikino ir sugadino Šiaulių m. VPK pastato langų stiklus, langų rėmus, pertvarines sienas, lubas, duris, pastato išorinę ir vidinę apdailą, pastate buvusius baldus, ryšio priemones, padarydami 22157,04 litų žalą; sunaikino ir sugadino “Litimpex” banko Šiaulių filialo, esančio: Aušros alėja 17, pastato langų stiklus, langų rėmus, žaliuzes, apsauginę signalizaciją, du lauko šviestuvus, prie banko pastato stovėjusį banko automobilį “Ford Escort”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami 16145,54 litų žalą; sunaikino ir sugadino gyvenamojo namo, esančio Aušros alėja Nr. 15a Šiaulių m., trijų butų langų stiklus: 3 buto gyventojui B. G. , padarydami 350 litų žalą; 4 buto gyventojui J. K. , padarydami 80 litų žalą; 5 buto gyventojai B. Š. ; sunaikino ir sugadino Lietuvos nacionalinės filharmonijos Šiaulių skyriaus, esančio Aušros alėja 15, pastato dešimties langų stiklus, padarydami 2458 litų žalą; sunaikino ir sugadino Šiaulių apygardos teismo, esančio Dvaro g. 83, pastato keturių langų stiklus, padarydami 402 litų žalą; sunaikino ir sugadino Šiaulių rajono apylinkės teismo, esančio Dvaro g. 81, pastato langus, padarydami 346,33 litų žalą; sunaikino ir sugadino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojos V. K. buto lango stiklą, padarydami 60 litų žalą, tai yra sunaikino ir sugadino didelės, 41998,91 litų vertės svetimą turtą;

R. Š. , kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, 1997 m. balandžio 1 d. vakare Klaipėdos mieste Kauno gatvės rajono tyrimo metu nenustatytame bute, iš A. J. gavęs, neteisėtai įgijo daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamosios medžiagos - apie 2700 g sprogstamosios medžiagos – trotilo ir detonatorių, iš kurių, panaudodamas laikrodį, 1997 m. balandžio 2 d. pagamino sprogmenį ir šioje vietoje sprogmenį neteisėtai laikė iki 1997 m. balandžio 3 d. 17-19 val., po to šį sprogmenį neteisėtai nešiojo Klaipėdos mieste nunešdamas į traukinį; geležinkelio kelyje Klaipėda - Šiauliai; Šiaulių mieste nunešdamas į Žemaitės gatvės namų Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą bei nunešdamas iš šio kiemo prie Šiaulių m. VPK pastato, esančio Aušros alėja 19, kur apie 21 val. 53 min. panaudojo sprogdinant Šiaulių m. VPK pastatą;

Nuo 1997 m. kovo 1 d. iki balandžio 1 d., apie 10-14 val. R. Š. , veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, iš anksto nepažadėjęs, A. J. miške prie Palangos miesto nušovus R. M. ir jam nurodžius užkasti jo lavoną, toje pat tiksliau nenustatytoje vietoje paslėpė R. M. lavoną, jį užkasdamas žemėje, tuo paslėpė A. J. padaryto nužudymo pėdsakus;

1997 m. balandžio mėnesį S. G. dėl asmeninių nesutarimų, manydamas, kad K. K. ir jo pažįstami asmenys gali kėsintis į jo gyvybę bei yra susiję su S. G. draugų nužudymu, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir jo dalyvis, bendrininkaudamas su A. J. , R. Š. , kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviais, V. B. , S. J. ir V. D. , veikusių su jais bendrininkų grupe, susitarė su jais nužudyti K. K. . Turėdamas šį tikslą, S. G. nurodymu, R. Š. 1997 metų balandį Marijampolės mieste surinko informaciją, ar K. K. gyvena šiame mieste, tuo pat metu S. G. nurodymu S. J. , V. D. surado Alytaus rajono apylinkėse sodybą, kaip vietą tinkamą K. K. nužudymui. Nuo 1997 m. balandžio 30 d. iki gegužės 1 d. A. G. , nesusitaręs su S. G. dėl K. K. nužudymo, bet S. G. nusikalstamus ketinimus suprasdamas abstrakčiai, pastarojo nurodymu susitiko su K. K. ir 1997 m. gegužės 1 d. apie 12-13 val. iš tyrimo nenustatytos susitikimo vietos išgalvota dingstimi išviliojo K. K. ir atsitiktinai su juo buvusį A. G. į S. G. nurodytą vietą, atvežė juos K. K. automobiliu „VW Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į pasalos vietą, esančią Alytaus rajone 3 km. nuo kelio Alytus - Kaišiadorys link Vaisodžių sankryžos. Tą pačią dieną apie 12 val., laukiant pasalos vietoje A. G. , atvežančio K. K. ir A. G. , S. G. ir A. J. nurodė R. Š. automobilio sulaikymo metu blokuoti galines dureles, tam A. J. R. Š. perdavė tyrimo nenustatyto modelio 7, 65 mm kalibro pistoletą „Berreta“. 1997 m gegužės 1 d. apie 12-13 valandą A. G. atvežus į pasalos vietą K. K. ir A. G. , S. G. kartu su A. J. ir R. Š. , turėdami rankose šaunamuosius ginklus ir nukreipdami ginklus į automobilyje sėdinčius K. K. ir A. G. , užpuolė juos. S. G. , A. J. , R. Š. ir A. G. , sukeldami K. K. ir A. G. fizines kančias, surakindami jų rankas antrankiais, surišdami rankas ir kojas lipnia juostele, S. G. nurodymu A. G. uždarant automobilio bagažinėje, juos sulaikė. Po to, S. G. pranešus, atvykus į tą vietą S. J. ir V. B. , 1997 m. gegužės 1 d. apie 15-16 valandą S. G. , A. J. , R. Š. , V. B. , S. J. ir V. D. pervežė K. K. ir A. G. į V. D. parodytą namą, priklausantį J. B. ir esantį (duomenys neskelbtini), kur S. G. , peržengdamas susitarimo su R. Š. , V. B. , S. J. ir V. D. ribas dėl K. K. nužudymo būdo, susitarimą dėl žmonių nužudymo skaičiaus - dėl A. G. nužudymo, siekiant nuslėpti K. K. nužudymą, sukeldamas dideles fizines kančias, žiauriai kankino K. K. ir A. G. , suduodamas smūgius rankomis surištam K. K. į galvą ir kitas kūno vietas, ugnyje įkaitintu žarstekliu liesdamas prie kūno ir juo degindamas K. K. antakius ir pakinklius, ugnyje įkaitintą žarsteklį įkišdamas A. G. į išeinamąją angą, po to tą pačią dieną tarp 20-23 valandos, S. G. , greta stovint ir saugant A. J. , rankomis ir virve suverždamas K. K. kaklą ir A. G. kaklą, vieną po kito juos pasmaugė, taip juos nužudydamas. Po to S. G. , A. J. ir R. Š. , užkasdami žemėje, paslėpė K. K. ir A. G. lavonus tyrimo metu nenustatytoje Skuisto miško, esančio Druskininkų savivaldybėje šalia kelio Leipalingis - Merkinė, vietoje. V. B. , S. J. , V. D. , S. G. žudant K. K. , A. G. iš jų sulaikymo vietos pašalino K. K. automobilį „VW Jetta“ v/n (duomenys neskelbtini) , tuo, iš anksto susitarus, paslėpdami K. K. nužudymo pėdsakus. A. G. , nesusitaręs dėl K. K. ir A. G. nužudymo, bet juos 1997-05-01 apgaule atvežęs iš jų susitikimo vietos į pasalos vietą, kartu su bendrininkais fizine jėga, sukeliant jiems fizines kančias, juos pasalos vietoje sulaikęs, tyčia neteisėtai atėmė laisvę K. K. ir A. G. . R. Š. , nesusitaręs dėl A. G. nužudymo, jį A. G. atvežus į pasalos vietą, kartu su bendrininkais smurtiniais veiksmais sulaikęs A. G. , saugodamas jį, kad nepasišalintų, suvaržė jo laisvę nuo jo atvežimo momento iki jo nužudymo, tuo kaip nusikalstamo susivienijimo narys, tyčia neteisėtai, sukeliant A. G. fizines kančias, atėmė jo laisvę. Taip pat R. Š. , nesusitaręs dėl A. G. nužudymo, užkasdamas po nužudymo jo lavoną, iš anksto nepažadėjęs, kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, tyčia paslėpė A. G. nužudymo pėdsakus;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė nenustatyto modelio nenustatyto kalibro pistoletą, kurį 1997 m. gegužės 1 d. nešiojo Alytaus rajone K. K. ir A. G. sulaikymo metu;

R. Š. , kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, 1997-05-01 Alytaus rajone iš A. J. gavęs neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą- nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą „Berreta“ ir šaudmenis - 12 vnt. 7,65 mm kalibro šovinių, kuriuos 1997-05-01 nešiojo Alytaus rajone K. K. ir A. G. sulaikymo metu;

1997 m. birželio 27 d. apie 17 val. 30 min. Klaipėdos rajono kelio Mikoliškiai - Šakiniai vietoje, esančioje 1 km 500 m. atstumu nuo Mikoliškių km., V. J. R. ir V. G. , vykdę piliečio pareigą, siekdami sulaikyti viešosios tvarkos pažeidėjus - S. G. ir R. Š. , prieš tai tam nepritaikytoje vietoje - netoli Mikoliškių k. prie Trumpės upelio neteisėtai šaudžiusius iš 2 šaunamųjų ginklų, sustabdė S. G. vairuojamą automobilį, pastarasis, nesitardamas ir savo veiksmų nederindamas su R. Š. , veikdamas ne kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, iš tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoleto “Glock” tyčia nužudė V. J. R. , tris kartus iššaudamas jam į galvą, krūtinę, dešinįjį dilbį ir tuo padarydamas galvos sužalojimą su liežuvio šaknies, gomurio pakenkimu, skyliniu kaukolės pamato lūžimu, galvos smegenų dangalų, smegenų audinio pakenkimu, skyliniu kairiojo viršugalvinio kaulo lūžimu; kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą su II-o šonkaulio apatinio krašto, dešiniojo plaučio viršutinės skilties, VII-o krūtininio slankstelio pakenkimu; liestinį dešiniojo dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus sužalojimą, tuo pat metu tyčia nužudė V. G. , tyčia iššaudamas penkis šūvius jam į galvą, dešinį žastą, liemenį, kairįjį dilbį, kairę plaštaką ir tuo padarydamas galvos sužalojimą su skyliniu pakauškaulio lūžimu, galvos smegenų dangalų, smegenų audinio pakenkimu, skyliniu kairiojo smilkinkaulio lūžimu; kiaurinį liemens sužalojimą su kryžkaulio, kairės plaštakos sužalojimą;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė 2 šaunamuosius ginklus: nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “GLOCK”; nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą; daugiau kaip 50 vnt. šaudmenų: 75-102 vienetus 9 mm kalibro “LUGER” šovinių, kuriuos 1997 m. birželio 27 d. nešiojo Klaipėdos mieste, Klaipėdos rajone. Po to 1997 m. birželio 27 d. apie 17 val. prie Trumpės upelio, esančio Klaipėdos rajone netoli Mikoliškių kaimo, nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą ir 30 šovinių perdavė R. Š. , veikiančiam kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviui, taip šis neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis ir juos nešiojo. Tą pačią dieną 17 val. – 17 val. 30 min. prie Trumpės upelio Klaipėdos rajone S. G. iššaudė 30-54 šovinius, o R. Š. - 30 šovinių. Tą pačią dieną S. G. apie 17 val. 30 min. iš nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “GLOCK” iššovė ne mažiau 8 šovinių į V. J. R. ir V. G. . Po to kartu su R. Š. nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “GLOCK”, nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą ir likusius 7-10 šovinių nešiojo iki 1997 m. birželio 27 d. 20-22 valandos Klaipėdos rajone, keliuose Klaipėda - Kaunas, Kaunas - Kėdainiai, Kaunas - Trakų rajono Markininkų kaimas, A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje Trakų rajone (duomenys neskelbtini), po ko turėtus pistoletus išardė dalimis, pistoleto dalis mechaniniu būdu - daužydamas plaktuku, sulankstydamas, sugadino ir šias dalis išmetė į šalia sodybos esantį Margio ežerą;

1997 m. liepos 10 d. Klaipėdos m. S. G. dėl asmeninių nesutarimų susitarus su A. J. , S. Č. , V. B. , R. Č. ir S. J. tyčia nužudyti N. N. , 1997 m. liepos 11 d. po 18 valandos S. Č. padedant, šiam įviliojus N. N. į iš anksto aptartą sulaikymo vietą, esančią Klaipėdos m. apylinkėse, S. G. kartu su A. J. , V. B. ir R. Č. užpuolė N. N. ir surišo, po to pastarąjį pervežė prie tvenkinio, esančio šalia kelio Klaipėda-Palanga 8 kilometro. 1997 m. liepos 11 d. apie 21-22 valandą į šią vietą S. G. nurodymu atvykus R. Š. , S. G. susitarė su pastaruoju dėl šio bendrininkavimo nužudant N. N. , pranešęs apie ketinimą jį nužudyti bei įsakęs jį saugoti. Klaipėdos m. apylinkėse S. G. , A. J. , R. Š. , V. B. , R. Č. ir S. J. N. N. saugojo iki 1997 m. liepos 12 d. 17 valandos, po to N. N. pervežė į Klaipėdos rajone šalia automagistralės Klaipėda-Vilnius 51-o kilometro esantį Judrėnų mišką, kur tą pačią dieną S. G. tyčia peiliu supjaustė antrankiais surakinto ir gulinčio ant pilvo N. N. apnuogintus sėdmenis. Po to S. G. , A. J. , R. Š. , V. B. ir R. Č. iškasus duobę, tą pačią dieną tarp 20-21 val. V. B. , R. Č. , S. J. , A. J. ir R. Š. greta stovint ir saugant, S. G. liepė N. N. atsigulti į iškastą duobę, šiam atsigulus, jis iš tyrimo metu nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoleto “Bereta” tyčia iššovė ne mažiau vieno šūvio į jį, taip jis, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, bendrininkaujant su nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. J. , R. Š. , organizuotos grupės nariais R. Č. , S. J. ir V. B. , padedant S. Č. , peržengdamas susitarimo su jais ribas dėl N. N. nužudymo būdo, itin žiauriai ir kankindamas jį tyčia nužudė. Po to S. G. kartu su A. J. , R. Š. , V. B. ir R. Č. , užkasdami žemėje, paslėpė N. N. lavoną tyrimo metu nenustatytoje Judrėnų miško vietoje Klaipėdos rajone;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą ”BERRETA” ir dvylika 7,65 mm kalibro šovinių, kuriuos 1997 m. liepos 12 d. 17- 21 valandos laikotarpiu nešiojo Klaipėdos rajono Judrėnų miške ir panaudojo tyčia nužudant N. N. ;

1997 m. liepos 12 d. iki 17 valandos S. G. ir V. B. , veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą paslėpti numatomo nusikaltimo - N. N. nužudymo, pėdsakus, susitarė sunaikinti N. N. naudotą, D. S. vardu registruotą automobilį “Audi 80” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Dėl to V. B. , nepaaiškinęs tikrųjų tikslų ir taip suklaidinęs D. S. ir A. A. , tyrimo metu nenustatytoje automagistralės Klaipėda-Vilnius vietoje perdavė jiems automobilį “Audi 80” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodė šį automobilį nuvaryti į sporto klubo “Agatas” patalpas, esančias Panevėžio rajone Navaršonių km., šiose patalpose V. G. automobilį išardyti, išardžius automobilio dalis išmėtyti. V. G. išardžius ir supjausčius automobilį bei D. S. su A. A. išmėčius tyrimo metu nenustatytoje vietoje šio automobilio dalis, S. G. kartu su V. B. sunaikino svetimą turtą - automobilį “Audi 80” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13450 litų vertės;

1997 m. liepos 12 d. tarp 20-21 val. nužudžius N. N. , turėdamas tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus, S. G. ir R. Š. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviai, susitarė sunaikinti N. N. rūbus, S. G. tą įsakius padaryti R. Š. . R. Š. , vykdydamas susitarimą, 1997 m. liepos 13 d. Klaipėdos miesto vietovėje, esančioje šalia autobusų stotelės “Terminalas 18” Kairių gatvėje, tyčia sunaikino, sudegindamas N. N. rūbus: bliuzoną 150 litų vertės, džinsines kelnes 100 litų vertės, odinę liemenę 700 litų vertės, sportinius batelius 400 litų vertės, viso 1350 Lt vertės turtą.

1997 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais Latvijos Respublikoje, Rygos m. S. G. dėl asmeninių nesutarimų norėdamas nužudyti A. L. , Rygos m. tyrimo nenustatyto viešbučio kambaryje susitarė dėl jo nužudymo su A. J. , R. Š. , V. B. , R. Č. ir S. J. , nurodydamas ką kiekvienas turės daryti nusikaltimo metu. Tą pačią dieną tarp 16-18 val. išgalvota dingstimi atsiviliojus A. L. į Tirelos girininkijos miško aikštelę Latvijos Respublikoje, esančią 820 metrų atstumu nuo sankryžos kelio A-9 Ryga - Liepoja kelio link Tareni gyvenvietės, S. G. , vykdydamas išankstinį susitarimą, davė bendrininkams ženklą, dėl to, veikiant pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, A. J. plastmasiniu buteliu su skysčiu sudavė smūgį A. L. į galvą, R. Š. kartu su V. B. ir R. Č. sugriebė A. L. už kaklo, rankų ir kojų. Po to A. J. ir S. J. stovint šalia ir saugant, R. Š. , V. B. ir R. Č. laikant prispaustą prie žemės A. L. , S. G. iš tyrimo metu nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoleto “Berreta” tyčia iššovė ne mažiau dešimties šūvių į A. L. liemens - širdies sritį, taip jį nusikalstamo susivienijimo nariai S. G. , A. J. , R. Š. , bendrininkaudami tarpusavyje ir bendrininkaudami su organizuotos grupės nariais V. B. , R. Č. ir S. J. , tyčia nužudė A. L. . Po to S. G. , A. J. , R. Š. , V. B. , R. Č. ir S. J. Tirelos girininkijos miške iškasė duobę ir paslėpė A. L. lavoną;

1997 m. birželio - rugpjūčio mėn. tą pačią dieną po A. L. nužudymo, siekiant nuslėpti A. L. nužudymą, Rygos mieste automobilyje S. G. pasiūlymu, jis, A. J. , R. Š. , V. B. ir R. Č. susitarė nužudyti A. L. sugyventinę N. K. . S. G. A. J. , R. Š. , V. B. ir R. Č. sutikus, paskirstė kiekvienam nusikaltimo realizavimo užduotis. Tą pačią dieną S. G. , A. J. , R. Š. , V. B. ir R. Č. atvažiavus į N. K. gyvenamąją vietą- namą, esantį Latvijos Respublikoje Rygos rajono Saulkrastų gyvenvietėje Rygas g. 73, apie 21-23 valandą S. G. , vykdydamas išankstinį susitarimą, davė bendrininkams ženklą, dėl to, veikiant pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, V. B. su R. Č. sugriebė N. K. už rankų ir kojų, o R. Š. iš nugaros pusės ranka apglėbęs kaklą pradėjo ją smaugti. A. J. esant kitame namo kambaryje ir saugant nuo netikėtų kliūčių, S. G. stovint šalia ir saugant, R. Č. laikant N. K. už kojų, V. B. apvyniojo jos kaklą virve ir kartu su R. Š. , traukdami už virvės galų ir tokiu būdu suverždami kaklą, ją pasmaugė, taip nusikalstamo susivienijimo nariai S. G. , A. J. , R. Š. , bendrininkaudami tarpusavyje ir bendrininkaudami su V. B. , R. Č. , veikusiais organizuota grupe, N. K. tyčia nužudė. Po to kitą dieną S. G. kartu su R. Š. , V. B. ir R. Č. Saulkrasts gyvenvietės miške, esančiame kelio Ryga- Talinas 22-23 kilometrų atkarpoje, užkasdami žemėje, paslėpė N. K. lavoną;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą „Berreta“ ir 12 vnt. 7,65 mm kalibro šovinių, kuriuos 1997m. birželio- rugpjūčio mėn. laikotarpiu nešiojo Tirelos miške Latvijos Respublikoje ir panaudojo nužudant A. L. ;

Tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 1997 m. liepos 25 d. S. G. , siekdamas per teisėsaugos pareigūnų prevencinius bei procesinius veiksmus keršyti Kauno ir kituose Lietuvos Respublikos miestuose gyvenantiems ir su nusikalstama veikla susijusiems asmenims atostogaujantiems Palangos m., susitarė su A. J. ir R. Š. susprogdinti Vidaus reikalų ministerijos poilsio namų “Pušynas” pastatą, liepdamas R. Š. jį susprogdinti. 1997 m. liepos 25 d. vakare Palangos mieste S. G. ir A. J. perdavė R. Š. sprogstamąją medžiagą, po to, R. Š. , S. G. ir A. J. stovint greta ir saugant, Palangos miesto smėlio kopose pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu, kuriame buvo apie 2000g sprogstamosios medžiagos – heksogeno. Tada R. Š. , S. G. ir A. J. einant greta ir saugant, sprogstamąjį įtaisą nunešęs prie Vidaus reikalų ministerijos poilsio namų “Pušynas”, esančių Žvejų g. 1, pastato vakarinės sienos ir ten jį palikęs, 1997 m. liepos 26 d. apie 00 val. 30 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdino sprogstamąjį įtaisą, taip S. G. , A. J. ir R. Š. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino poilsio namų “Pušynas” pastato langų stiklus, signalizacijos ir ryšio instaliaciją, vidaus ir išorės apdailą, pastate buvusį įvairų mažavertį inventorių, padarydami 23921,13 litų dydžio žalą;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė tyrimo nenustatytoje vietoje daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamųjų medžiagų: apie 2000 g heksogeno iki 1997-07-25, po to jis kartu su A. J. ir R. Š. , veikiantiems kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, šią sprogstamąją medžiagą nešiojo, 1997-07-26 iš tyrimo nenustatytos vietos automobiliu ją nugabendami į Palangos m., kur dėl sprogmens pagaminimo perdavė R. Š. , šis iš S. G. neteisėtai įgijęs šią sprogstamąją medžiagą Palangos m. prie jūros kopose, panaudodamas iš S. G. gautą šią sprogstamąją medžiagą, laikrodį, detonatorių, pagamino sprogmenį ir 1997 m. liepos 26 d. apie 00 val. 30 min. panaudojo sprogdinant poilsio namų “Pušynas” pastatą;

1997 m. rugsėjo 1 d. S. G. prašymu A. D. organizavus susitikimą su A. S. , susitikimo metu laukymėje, esančioje šalia kelio Klaipėda- Palanga 8-o kilometro, S. G. sužinojęs, kad A. S. pažįsta M. B. ir gali pastarąjį iškviesti į susitikimą, dėl asmeninių nesutarimų nutaręs jį nužudyti, nepaaiškinęs A. S. tikrųjų susitikimo tikslų, per jį, šiam paskambinus, iškvietė M. B. susitikti. Tą pačią dieną S. G. , paskambinęs S. J. , iškvietė jį, V. B. ir R. Č. į Klaipėdą, kur tą pačią dieną tarp 11-16 val. automobilyje, važiuojant į numatomą susitikimą prie viešbučio „Pasaka“ Klaipėdos m. su M. B. susitarė su jais bei su A. J. ir R. Š. nužudyti M. B. , nurodydamas ką kiekvienas turės daryti nužudymo metu, tačiau 1997 m. rugsėjo 1 d. šio nusikalstamo ketinimo jie nerealizavo, nes numatomoje nusikaltimo vietoje buvo pašalinių asmenų. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, S. G. 1997 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai per A. S. , nepaaiškinęs šiam susitikimo tikslų, susitarus su M. B. susitikti prie poilsio namų “Žuvėdra“, esančių Klaipėdoje, Giruliuose, nuvyko ten 1997-09-02 apie 13 val. kartu su A. J. , R. Š. , V. B. ir R. Č. , kur, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, R. Š. likus automobilyje stebėti aplinką ir laukti nurodymo dėl pasišalinimo iš nusikaltimo vietos, S. G. , ginkluotam nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletu ”Glock”, V. B. ir R. Č. miške prie poilsio namų „Žuvėdra“ stovint greta ir saugant, A. J. , ginkluotas 7,65 mm kalibro pistoleto “Beretta” mod. 81 BB Nr. E98560W, šiuo pistoletu tyčia iššovė ne mažiau septynių šūvių į automobilių stovėjimo aikštelę šalia poilsio namų “Žuvėdra” atvykusio M. B. galvą, kaklą, liemenį ir padarė pastarajam daugybinius galvos, kaklo, krūtinės ląstos bei juosmens sužalojimus su kaukolės skliauto ir pamato bei stuburo, galvos ir nugaros smegenų, ryklės, abiejų plaučių, kepenų ir dešinio inksto pažeidimais, taip jį nusikalstamo susivienijimo nariai S. G. , A. J. , R. Š. , bendrininkaudami tarpusavyje ir bendrininkaudami su V. B. , S. J. ir R. Č. , veikusių organizuota grupe, tyčia nužudė M. B. ;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą ”GLOCK” ir aštuoniolika 9 mm kalibro “LUGER” šovinių, kuriuos 1997 m. rugsėjo 2 d. apie 13 valandą nešiojo Klaipėdoje Giruliuose ir ketino panaudoti M. B. nužudymui;

1997 m. rugsėjo 2 d. po M. B. nužudymo, S. G. ir A. J. , siekdami nuslėpti šį nužudymą, susitarė nužudyti A. S. . Po to S. G. , paaiškinęs, kad nuveš paslėpti A. S. ir A. D. , kartu su A. J. , R. Š. , A. D. ir A. S. atvažiavus į Trakų rajoną, 1997 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. Trakų rajono Dergionių miško pakraštyje, nesitardamas ir savo veiksmų nederindamas su R. Š. ir A. D. , greta stovint ir saugant A. J. , iš Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoleto - kulkosvaidžio “AGRAM 2000” tyčia iššovė į A. S. kaklą, taip jį S. G. ir A. J. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia nužudė. Po to S. G. nurodė Trakų rajono Dergionių miške R. Š. ir A. D. iškasti duobę ir paslėpti A. S. lavoną;

1997 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. S. G. ir A. J. Trakų rajono Dergionių miško pakraštyje nužudžius A. S. , S. G. nurodymu R. Š. ir A. D. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, iš anksto nepažadėję, Trakų rajono Dergionių miške iškasė duobę ir paslėpė A. S. lavoną, užkasdami toje duobėje, tuo paslėpė A. S. nužudymo pėdsakus;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą - kulkosvaidį “AGRAM 2000” ir 9 mm kalibro “LUGER” šovinį, kuriuos 1997 m. rugsėjo 2 d. apie 17 valandą nešiojo Trakų rajono Dergionių miško pakraštyje ir panaudojo A. S. nužudymui;

1997 m. rugsėjo 2-25 d. laikotarpiu Klaipėdos m. S. G. dėl asmeninių nesutarimų manydamas, kad S. B. ir jo pažįstami asmenys gali kėsintis į jo gyvybę bei kad jie yra susiję su S. G. draugų nužudymu, įsakė A. D. kartu su M. M. nužudyti V. Č. , parodydamas A. D. V. Č. gyvenamąją vietą, automobilį bei Klaipėdos m. parke perdavęs tyrimo metu nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverį su penkiais šoviniais ir tyrimo metu nenustatyto modelio, nenustatyto kalibro revolverį su penkiais šoviniais. 1997 m. rugsėjo 2-26 d. laikotarpiu 18 val. A. D. perdavė M. M. S. G. įsakymą nužudyti V. Č. , parodė jo gyvenamąją vietą, automobilį, pasakė, kad jis dirba “Angio” klube bei Klaipėdos m. parke perdavė iš S. G. gautą tyrimo metu nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverį su penkiais šoviniais. 1997 m. rugsėjo 2-25 d. laikotarpiu A. D. ir M. M. , vykdydami S. G. įsakymą, sekė V. Č. , stebėdami jo gyvenamąją ir darbo vietas, žvalgė numatomo nusikaltimo vietą. 1997 m. rugsėjo 26 d. 18 val. 20 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. 147 Klaipėdoje, Minijos g., M. M. , vykdydamas išankstinį susitarimą nužudyti V. Č. , netoliese ginkluotam revolveriu stovint ir saugant A. D. , iš tyrimo metu nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverio tyčia iššovė penkis šūvius į automobilyje “Volvo 480” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio V. Č. galvą ir tuo pastarajam sulaužydamas kaukolės skliauto bei pamato kaulus, pažeisdamas galvos smegenis, pažeisdamas kairio smilkinio plaukuotosios dalies odos, poodžio ir kairės ausies kaušelio viršutinę dalį, taip S. G. , A. D. ir M. M. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, jį tyčia nužudė;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė 2 vnt. šaunamųjų ginklų ir šaudmenis: 1vnt. nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverį, 1 vnt. nenustatyto modelio ir kalibro pistoletą, 5 vnt. nenustatyto kalibro šovinius, 5 vnt. 38 Special kalibro šovinius, kuriuos 1997 m. rugsėjo 2-25 dienų laikotarpiu nešiojo Klaipėdos mieste, iki perdavė A. D. , veikusiam kaip nusikalstamo susivienijimo narys, panaudoti V. Č. nužudymui. A. D. , neteisėtai įgijęs minėtus ginklus ir šaudmenis, 1 vnt. nenustatyto modelio nenustatyto kalibro revolverį ir penkis vnt. nenustatyto kalibro šovinius 1997 m. rugsėjo 2-27 d. laikotarpiu laikė bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugsėjo 26-27 d. laikotarpiu nešiojo Klaipėdos mieste, kitą revolverį, penkis vnt. 38 Special kalibro šovinius 1997 m. rugsėjo 2-27 d. laikotarpiu neteisėtai nešiojo Klaipėdos m., laikė nenustatytoje vietoje, iki 1997m. rugsėjo 26 d. iki 18 val. perdavė M. M. . M. M. , veikęs kaip nusikalstamo susivienijimo narys, gavęs iš A. D. 1 vnt. nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverį ir 5 vnt. 38 Special kalibro šovinius, neteisėtai juos įgijo, nešiojo tą pačią dieną, po to tos dienos vakare po V. Č. nužudymo grąžino A. D. . A. D. 1 vnt. nenustatyto modelio ir kalibro revolverį, 1 vnt. . 38 Special kalibro revolverį, 5 vnt. šovinių 1997m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos mieste grąžino S. G. , kuris po to tą dieną šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nešiojo.

1997 m. rugsėjo 27 - spalio 28 d. Klaipėdos m. S. G. dėl asmeninių nesutarimų, manydamas, kad S. B. ir jo pažįstami asmenys gali kėsintis į jo gyvybę bei yra susiję su S. G. draugų nužudymu, įsakė A. D. ir M. M. nužudyti R. M. , turėdamas šį tikslą S. G. A. D. ir M. M. parodė R. M. gyvenamąją vietą, automobilį, A. D. parodė patį R. M. bei A. D. Klaipėdos m. parke perdavė V. Č. nužudyme naudotą tyrimo metu nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverį su penkiais šoviniais ir tyrimo metu nenustatyto modelio, nenustatyto kalibro pistoletą su aštuoniais šoviniais. 1997 m. spalio 7 - spalio 28 d. A. J. A. D. parodė naująjį R. M. automobilį, parodė šio automobilio laikymo vietas bei pasakė, kad A. D. pats asmeniškai turi nužudyti R. M. . 1997 m. rugsėjo 27 - spalio 28 d. A. D. ir M. M. , vykdydami S. G. įsakymą, sekė R. M. , stebėdami jo gyvenamąją vietą, žvalgė numatomo nusikaltimo vietą. 1997 m. rugsėjo 27 - spalio 29 d. 19 val. A. D. M. M. Klaipėdos m. parke perdavė iš S. G. gautą V. Č. nužudyme naudotą tyrimo metu nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverį su penkiais šoviniais. 1997 m. spalio 29 d. apie 19 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, M. M. , vykdydamas išankstinį susitarimą nužudyti R. M. , netoliese ginkluotam pistoletu stovint ir saugant A. D. , iš V. Č. nužudyme naudoto tyrimo metu nenustatyto modelio 38 Special kalibro revolverio tyčia iššovė penkis šūvius į automobilyje “BMW 540” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio R. M. krūtinę, pilvą, kairę šlaunį, kairį dilbį ir pastarajam sužalojo krūtinės ląstos kairę pusę, pažeisdamas aortos stambios šakos - žastinio galvos kamieną, dėl ko išsivystė ūmus nukraujavimas; sužalodamas pilvo - užpilvaplėvinio tarpo kairę pusę, pažeisdamas kairio inksto ir kairės pusės XII šonkaulio priestuburinę dalį; dviejose vietose sužalodamas pilvo- užpilvaplėvinio tarpo kairę pusę; sužalodamas kairės šlaunies viršutinę dalį, kairio dilbio apatinę dalį, taip jį S. G. , A. J. , A. D. ir M. M. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia nužudė R. M. ;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, 1997 m. rugsėjo 28 d. - spalio 30 d. Klaipėdos m. neteisėtai nešiojo tyrimo V. Č. nužudymui naudotą 38 Special kalibro revolverį, iki jį tuo laikotarpiu perdavė A. D. panaudoti R. M. nužudymui. Taip pat S. G. , veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nenustatyto modelio ir kalibro pistoletą, penkis vnt. 38 Special kalibro šovinius, aštuonis vnt. nenustatyto kalibro šovinius, kuriuos tuo laikotarpiu perdavė A. D. , veikusiam kaip nusikalstamo susivienijimo nariui, panaudoti R. M. nužudymui, taip tuo metu A. D. neteisėtai įgijo minėtą ginklą ir šaudmenis, kuriuos bei 38 Special kalibro revolverį 1997 m. rugsėjo 28 - spalio 30 d. laikotarpiu neteisėtai nešiojo Klaipėdos mieste, nenustatyto kalibro ir modelio pistoletą ir 8 vnt. nenustatyto kalibro šovinius neteisėtai laikė bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). 1997 m. spalio 29 d. iki 19 val. A. D. perdavė M. M. , veikusiam kaip nusikalstamo susivienijimo nariui, 38 Special kalibro revolverį ir 5 vnt. 38 Special kalibro šovinius, ir M. M. , gavęs šį ginklą ir šaudmenis iš A. D. , neteisėtai įgijo šaudmenis, po to gautą ginklą ir šaudmenis, neteisėtai nešiojo Klaipėdos mieste tą pačią dieną ir tos dienos vakare po R. M. nužudymo grąžino A. D. ginklą. A. D. M. M. grąžintą ginklą - 38 Special kalibro revolverį ir nenustatyto modelio ir kalibro pistoletą ir 8 vnt. nenustatyto kalibro šovinius grąžino tą patį vakarą S. G. , kuris juos neteisėtai tuo laikotarpiu nešiojo Klaipėdos m.

1997 m. lapkričio 1-14 d. A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) S. G. ir A. J. , siekdami visuomenėje sukelti įtampą ir suformuoti neigiamą nuomonę apie policijos darbą, policijos vadovų tinkamumą užimamoms pareigoms, siekdami per teisėsaugos pareigūnų prevencinius bei procesinius veiksmus keršyti Kauno mieste gyvenantiems ir su nusikalstama veikla susijusiems asmenims, susitarė su R. Š. visuotinai pavojingu būdu sugadinti ir sunaikinti - susprogdinti Kauno miesto “Dainavos” policijos komisariato pastatą, tą jam padaryti įsakius S. G. . 1997 m. lapkričio 14 d. iki 22 valandos A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rakų rajone S. G. ir A. J. perdavė R. Š. sprogstamąją medžiagą, po to R. Š. šioje sodyboje pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu, kuriame buvo apie 1800 g sprogstamosios medžiagos – trotilo. Tada S. G. kartu su R. Š. tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabeno sprogstamąjį įtaisą į Kauną, kur R. Š. šalia “Dainavos” policijos komisariato esančių namų kieme sprogdinimui parengė sprogstamąjį įtaisą, kurį S. G. kartu su R. Š. nunešė prie Kauno m. “Dainavos” policijos komisariato, esančio Taikos pr. 115 pastato rytinės sienos. 1997 m. lapkričio 14 d. 22 val. 25 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą, S. G. , A. J. ir R. Š. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino “Dainavos” policijos komisariato turtą, sugadindami, sunaikindami pastato langų stiklus, langų rėmus, langų grotas, duris, pastato išorinę ir vidinę apdailą, tuo padarydami 12106,31 litų žalą; sunaikino ir sugadino Kauno aukštesniosios technologijos mokyklos, esančios Pramonės pr. 20, turtą, sugadindami ir sunaikindami pastato septynių langų stiklus, padarydamas 178,68 litų žalą; sunaikino (duomenys neskelbtini) namo gyventojų turtą, išdauždami butų langų stiklus: padarydamas 1 buto gyventojai T. M. 35 Lt žalą, 2 buto gyventojai I. S. (M.) 150 Lt žalą, 3 buto gyventojai R. M. 30 Lt žalą, 6 buto gyventojui P. K. 50 Lt žalą, 7 buto gyventojai A. T. 80 Lt žalą, 10 buto gyventojai K. O. 68,13 Lt žalą, 11 buto gyventojai L. R. 24 Lt žalą, 13 buto gyventojai V. B. 75 Lt žalą, 15 buto gyventojai R. G. 96 Lt žalą, 18 buto gyventojai O. B. 57 Lt žalą, 20 buto gyventojui R. T. 30 Lt žalą, 22 buto gyventojai J. Š. 67,13 Lt žalą, 23 buto gyventojai D. L. J. 144 Lt žalą, 26 buto gyventojai A. M. A. Š. 72 Lt žalą, 27 buto gyventojui R. A. 100 Lt žalą, 28 buto gyventojai R. G. 30 Lt žalą, 31 buto gyventojai Z. M. 203,48 Lt žalą, 35 buto gyventojai L. K. 102 Lt žalą, 36 buto gyventojai E. K. 69 Lt žalą, 41 buto gyventojui Č. K. 75 Lt žalą, 42 buto gyventojui V. S. 180 Lt žalą, 44 buto gyventojai L. A. 30 Lt žalą, 48 buto gyventojai N. D. 60 Lt žalą, 49 buto gyventojai I. L. 30 Lt žalą, 50 buto gyventojui T. U. 150 Lt žalą, 52 buto gyventojai I. O. 30 Lt žalą, 53 buto gyventojai A. Ž. 40 Lt žalą, 54 buto gyventojai G. R. 250 Lt žalą, 55 buto gyventojai V. S. 70 Lt žalą, 58 buto gyventojui S. D. 100 Lt žalą, 63 buto gyventojui D. S. 30 Lt žalą, 64 buto gyventojui A. M. 60 Lt žalą, 65 buto gyventojai Z. K. 30 Lt žalą, 66 buto gyventojui A. S. 280 Lt žalą, 71 buto gyventojai R. N. 50 Lt žalą; sunaikino Pramonės prospekto 45 namo gyventojų turtą, išdauždami butų langų stiklus: padarydamas 1 buto gyventojai I. N. J. 100 Lt žalą, 2 buto gyventojai D. P. 50 Lt žalą, 6 buto gyventojai F. M. 110 Lt žalą, 8 buto gyventojai A. M. 100 Lt žalą, 9 buto gyventojai B. V. 230 Lt žalą, 10 buto gyventojai J. N. 134,87 Lt žalą, 11 buto gyventojai O. Č. 60 Lt žalą, 13 buto gyventojui A. A. 640 Lt žalą, 14 buto gyventojai T. M. 75 Lt žalą, 16 buto gyventojui J. K. 50 Lt žalą, 17 buto gyventojai I. Š. 150 Lt žalą, 18 buto gyventojai R. G. 150 Lt žalą, 20 buto gyventojai J. D. 35 Lt žalą, 21 buto gyventojui P. L. J. 130 Lt žalą, 22 buto gyventojai V. D. 30 Lt žalą, 24 buto gyventojai A. G. 35 Lt žalą, 25 buto gyventojai A. M. K. 1070 Lt žalą, 26 buto gyventojai A. P. 50 Lt, 29 buto gyventojams V. ir M. V. 120 Lt žalą, 30 buto gyventojai J. M. 33 Lt žalą, 31 buto gyventojai M. G. 21 Lt žalą, 34 buto gyventojui J. K. Vaičaičiui 12 Lt žalą, 50 buto gyventojai A. M. 50 Lt žalą, 51 buto gyventojai P. R. 50 Lt žalą, 52 buto gyventojai M. J. 70 Lt žalą; sunaikino Taikos prospekto 111 namo gyventojų turtą, išdauždami butų langų stiklus: padarydamas 5 buto gyventojai E. D. 40,56 Lt žalą, 17 buto gyventojui J. F. 70 Lt žalą, 40 buto gyventojai Z. M. 47 Lt žalą, 60 buto gyventojai R. A. 180 Lt žalą, 65 buto gyventojui K. J. Endriukaičiui 60 Lt žalą, taip S. G. , A. J. ir R. Š. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, sunaikino ir sugadino 19186,16 litų vertės svetimą turtą;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamųjų medžiagų - apie 1800 g trotilo, kurias bei detonatorių 1997 m. lapkričio 14 d. iki 22 valandos A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Trakų rajone perdavė R. Š. , veikusiam kaip nusikalstamo susivienijimo nariui, dėl sprogmens pagaminimo. Šioje sodyboje R. Š. , panaudodamas laikrodį, gautą iš S. G. sprogstamąją medžiagą, detonatorių pagamino sprogmenį, po to tą patį vakarą šį sprogmenį S. G. kartu su R. Š. neteisėtai nešiojo, jį nugabendami iš jo pagaminimo vietos į Kauno m., kur tą patį vakarą apie 22 val. 45 min. panaudojo sprogdindami Kauno m. „Dainavos” policijos komisariato pastatą;

1998 m. sausio 1-14 d. Klaipėdos m. A. J. , R. Š. susitarė A. J. nurodymu susprogdinti automobilių stovėjimo aikšteles, esančias Klaipėdoje, Artojų g. 2 ir Tilžės g. 53, ir turėdamas šį tikslą A. J. pateikė R. Š. sprogstamąją medžiagą, iš ko pagamino du sprogstamuosius įtaisus su laikrodiniu mechanizmu. 1998 m. sausio 15 d. apie 15-16 valandą M. M. , R. Š. persakius A. J. nurodymą susprogdinti aukščiau paminėtas automobilių stovėjimo aikšteles, sutiko su pasiūlymu ir 1998 m. sausio 15 d. nuo 15 iki 16 val. 30 min. laikotarpiu M. M. automobiliu “VW Golf” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė R. Š. į A. V. individualios įmonės nuomojamą automobilių pardavimo aikštelę, esančią Klaipėdoje, Artojų g. 2, kur R. Š. po automobiliu “Isuzu Trooper”, tranzitinis Nr. F 00814, padėjo sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno, po to M. M. nuvežė R. Š. į A. M. individualios įmonės automobilių pardavimo aikštę, esančią Klaipėdoje, Tilžės g. 53, kur R. Š. po automobiliu “Volkswagen Passat”, tranzitinis Nr. F 00855, padėjo sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno. 1998 m. sausio 15 d. apie 16 val. 55 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą padėtą Artojų g. 2 automobilių stovėjimo aikštelėje ir tą pačią dieną apie 16. 50 val. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą padėtą Tilžės g. 53 automobilių stovėjimo aikštelėje, A. J. , R. Š. , M. M. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą, buvusį Klaipėdos m., Artojų g. 2, automobilio stovėjimo aikštelėje: sunaikino V. C. priklausantį automobilį “Isuzu Trooper”, tranzitinis Nr. F 00814, padarydami 40000 Lt žalą; sugadino J. B. priklausantį automobilį “Mitsubishi Space Wagon”, padarydami 15000 Lt žalą; sugadino O. K. priklausantį automobilį “Geo Tracker”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami 10000 Lt žalą; sugadino V. O. priklausantį autobusą MAN, tranzitinis Nr. A 69409, padarydami 12000 Lt žalą; sugadino A. D. įmonei priklausančius automobilius MAN, tranzitinis Nr. F 00728, MAN, tranzitinis Nr. F 00729, “Ford Mondeo”, tranzitinis Nr. C 12441, padarydami įmonei 4000 Lt žalą; sugadino A. V. įmonei priklausančius automobilius “Audi 80”, tranzitinis Nr. C 18710, “Honda Accord”, tranzitinis Nr. A 99941, padarydami įmonei 900 Lt žalą; sugadino A. G. priklausantį automobilį “Ford Tranzit”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami 800 Lt žalą; sunaikino UAB “Mūsų statyba”, esančios Klaipėdoje, Artojų g. 6, armatūrinio cecho langų stiklus, padarydami bendrovei 1800 Lt žalą, taip A. J. , R. Š. , M. M. , tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą, buvusį Klaipėdos m., Tilžės g. 53, automobilio stovėjimo aikštelėje: sunaikino A. M. įmonei priklausantį automobilį “Volkswagen Passat”, tranzitinis Nr. F 00855, padarydami 18000 litų žalą; sugadino A. M. įmonei priklausančius ar jos žinioje esančius automobilius: “Audi 80” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami 400 litų žalą; “Audi 80”, tranzitinis Nr. 18468, padarydami 600 litų žalą; “Opel Kadett”, tranzitinis Nr. C 18039, padarydami 400 litų žalą; “Volvo 340DL”, tranzitinis Nr. K 39082, padarydami 200 litų žalą; “Nissan 200SLX”, tranzitinis Nr. C 36654, padarydami 3000 litų žalą; “Volkswagen Passat”, tranzitinis Nr. F 00061, padarydami 250 litų žalą; “Mitsubishi GLS”, tranzitinis Nr. 56931, padarydami 400 litų žalą; “Opel Kadett”, padarydami 100 litų žalą; sugadino T. K. priklausantį automobilį “Mersedes Benz” valst. Nr. 514, padarydami 24000 litų žalą; sugadino R. P. priklausantį automobilį “BMW 324” tranzitinis Nr. R 36274, padarydami 4400 litų žalą; sugadino V. U. priklausančius automobilius: BMW 324, tranzitinis Nr. C 80215, padarydami 1000 litų žalą; “Peugeot 305 ETX” be numerių, padarydami 200 litų žalą; “Volkswagen Passat”, tranzitinis Nr. C 55011, padarydamas 250 litų žalą, tai yra sunaikino ir sugadino didelės 135900 Lt vertės svetimą turtą;

R. Š. , kaip nusikalstamo susivienijimo narys, 1998 m. sausio 1-14 d. Klaipėdos mieste Kauno gatvės rajono tyrimo metu nenustatytame bute iš A. J. gavęs neteisėtai įgijo daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamosios medžiagos - apie 4000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno, ir detonatorių, iš kurių, panaudodamas du laikrodžius, pagamino du sprogmenis, kuriuos neteisėtai laike šiame bute iki 1998 m. sausio 15 d. 15 val. 1998 m. sausio 15 d. 15-16,30 valandų laikotarpiu šiuos sprogmenis kartu su M. M. , veikusiu kaip nusikalstamo susivienijimo narys, neteisėtai nešiojo Klaipėdos m. ir panaudojo sprogdindami automobilių stovėjimo aikšteles, esančias Artojų g. 2 ir Tilžės g. 53.

1998 m. sausio 15-22 d. A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Takų rajone S. G. ir A. J. , siekdami per teisėsaugos pareigūnų prevencinius bei procesinius veiksmus keršyti Kauno mieste gyvenantiems ir su nusikalstama veikla susijusiems asmenims, susitarė su R. Š. susprogdinti Savanorių prospekte Kauno m. esančios parduotuvės pastatą, tą įsakydami jam padaryti. 1998 m. sausio 22 d. iki 23 valandos, A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje Trakų r., (duomenys neskelbtini), S. G. ir A. J. perdavė R. Š. sprogstamąją medžiagą, iš kurios R. Š. šioje sodyboje pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu, kuriame buvo apie 2000g sprogstamosios medžiagos – heksogeno. Po to S. G. kartu su R. Š. tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabeno sprogstamąjį įtaisą į Kauną, kur S. G. parodė reikalaujamos susprogdinti parduotuvės pastatą, esantį Savanorių prospekte Taikos g. 170. R. Š. sprogstamąjį įtaisą nunešė ir padėjo šiame pastate ant pirmame aukšte išnuomotose patalpose įkurto prekybos centro “Arčia” ir baro „Stiklo siena” bendro stiklinio stogo. 1998 m. sausio 22 d. apie 23 val. 30 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą, S. G. , A. J. ir R. Š. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą turtą: sunaikino ir sugadino prekybos centro įrangą ir prekes, padarydami UAB “Edelveisas” 14047,13 litų žalą; sunaikino ir sugadino baro įrankius ir prekes, padarydami UAB “Hedlis” 4226,82 litų žalą, viso 18273,95 litų vertės turtą;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamosios medžiagos - apie 2000 g heksogeno ir detonatorių, kuriuos 1998 m. sausio 23 d. iki 23 valandos A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje Trakų rajone (duomenys neskelbtini), perdavė R. Š. , veikusiam kaip nusikalstamo susivienijimo nariui, dėl sprogmens pagaminimo. R. Š. neteisėtai įgijęs šią sprogstamąją medžiagą toje pat sodyboje tą patį vakarą, panaudodamas sprogstamąją medžiagą, detonatorių ir laikrodį, pagamino sprogmenį. Po to tą patį vakarą S. G. šį sprogmenį kartu su R. Š. , nugabendami automobiliu iš sprogmens pagaminimo vietos iki Kauno miesto, neteisėtai nešiojo ir panaudojo sprogdindami prekybos centro ir baro patalpas, esančias Kaune, Taikos pr. 170;

1998 m. gegužės 3 d. S. G. dėl asmeninių nesutarimų kartu su A. J. susitarė nužudyti V. B. , tą pačią dieną jie Klaipėdos mieste iš Bangų gatvės namo Nr. 7 ir Kūlių Vartų gatvės Nr. 7 rajono, išsivežė V. B. į tyrimo metu nenustatytą vietą, kurioje jį laikė iki 1998 m. gegužės 4 d. 5-7 val. 1998 m. gegužės 4 d. 5-7 val. S. G. kartu su A. J. Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) susitarė su R. Š. ir M. M. nužudyti V. B. , pastariesiems jį parodę, nurodę jiems kartu važiuoti ir ieškoti vietos, tinkamos nužudymui ir lavono paslėpimui. Po to S. G. kartu su A. J. , R. Š. ir M. M. nuvežus V. B. į mišką, esantį prie Palangos miesto, jie 1998 m. gegužės 4 d. tarp 10-12 val. miške saugojo V. B. , nusikaltimo vietą ir iškasė duobę, o po to S. G. iš tyrimo metu nenustatyto modelio nenustatyto kalibro pistoleto tyčia iššovė 3 šūvius į V. B. galvą, taip jį S. G. , A. J. , R. Š. ir M. M. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia nužudė. Po to S. G. kartu su A. J. , R. Š. ir M. M. , užkasdami žemėje, paslėpė nužudytojo V. B. lavoną tyrimo metu nenustatytoje Palangos miško vietoje;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą ”BERRETA”, nenustatyto modelio 5,45 mm kalibro pistoletą, dvyliką 7,65 mm kalibro šovinių bei šešis 5,45 mm kalibro šovinius, kuriuos 1998 m. gegužės 4 d. 7- 12 valandų laikotarpiu neteisėtai nešiojo V. B. nužudymo vietoje - Palangos m., Palangos miške;

1998 m. gegužės 7 d. S. G. dėl asmeninių nesutarimų kartu su A. J. susitarė nužudyti - D. K. ir I. U. . 1998 m. gegužės 7 d. iki 16 val. S. G. A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitarė su R. Š. ir A. D. dėl šių bendrininkavimo D. K. nužudyme, nurodydamas ką kiekvienas turės daryti, kad šiam atimtų galimybę priešintis. 1998 m. gegužės 7 d. 16-19 valandų laikotarpiu A. J. atvežus D. K. ir I. U. į minėtą sodybą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, S. G. smūgiu ranka į veidą apsvaiginus D. K. , A. D. kartu su R. Š. lipnia juosta surišus jį, po to A. J. su A. D. lipnia juosta surišus I. U. , S. G. kartu su A. J. papildomai dėl D. K. ir I. U. nužudymo susitarė su R. Š. ir A. D. . Po to S. G. nurodė R. Š. ir A. D. Užtrakių miške Trakų rajone iškasti duobę lavonų paslėpimui. 1998 m. gegužės 7 d. 19-21 valandos laikotarpiu S. G. kartu su A. J. į Užtrakių mišką Trakų rajone atvežus D. K. ir I. I. , S. G. tyčia iš tyrimo metu nenustatyto modelio 5,45 mm kalibro pistoleto iššovęs 2 šūvius į D. K. galvą ir padaręs galvos smegenų pažeidimus, o A. J. tyčia iš tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoleto iššovęs vieną šūvį į I. U. galvą ir padaręs galvos smegenų pažeidimus, taip jie, kaip nusikalstamo susivienijimo nariai bendrininkaudami su kitais susivienijimo nariais A. D. ir R. Š. , tyčia nužudė du žmones. Po to S. G. kartu su A. J. , R. Š. ir A. D. , užkasdami žemėje, paslėpė D. K. ir I. U. lavonus;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė nenustatyto modelio 5,45 mm kalibro pistoletą ir du 5,45 mm kalibro šovinius, kuriuos 1998 m. gegužės 7 d. nuo 19 iki 21 val. neteisėtai nešiojo Trakų rajono Užtrakių miške pakraštyje ir panaudojo D. K. nužudymui;

1998 m. lapkričio 27-28 dienomis Klaipėdos mieste S. G. dėl asmeninių nesutarimų ir siekdamas atkeršyti už B. J. sumušimą, susitarė su R. Š. , A. G. , M. M. , B. J. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis sumušti A. K. , tuo sunkiai jam sutrikdant sveikatą. 1998 m. lapkričio 29 d. S. G. , vykdydamas šį išankstinį susitarimą, kartu su R. Š. , A. G. , M. M. , B. J. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis prie Pamario vidurinės mokyklos, esančios Klaipėdoje, Naikupės g. 25, pasiruošė A. K. užpuolimui: A. G. , M. M. ir B. J. kartu su nenustatytais asmenimis išsidalino nenustatytų asmenų atsineštus 5-6 metalinius strypus, S. G. nurodymu R. Š. ir A. G. liko šalia pastato, esančio Naikupės g. 25a saugoti nusikaltimo vietą, siekiant užkirsti kelią galimam A. K. pasišalinimui, tyrimo metu nenustatyti asmenys saugojo nusikaltimo vietą kitoje priešingoje pusėje nei R. Š. ir A. G. . Po to S. G. kartu su M. M. ir B. J. prie gyvenamojo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pasislėpę laukė A. K. , apie 14 val. 25 min. A. K. išėjus iš namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), laiptinės, S. G. kartu su M. M. ir B. J. užpuolė jį. S. G. peiliu sudavus du smūgius į pilvo dešinę pusę bei smūgį į kaklo kairės pusės apatinę dalį, B. J. kartu su M. M. metaliniais strypais sudavus ne mažiau septynių smūgių į galvą bei į kairįjį dilbį, jie A. K. padarė sunkius, pavojingus gyvybei kūno sužalojimus: dvi durtines-pjautines kiaurymines pilvo dešinės pusės žaizdas su taukinės pažeidimu ir hemoperitoneumu; pjautinę kaklo kairės pusės apatinės dalies žaizdą; muštines galvos plaukuotosios dalies ir veido žaizdas bei odos nubrozdinimus, minkštųjų audinių kraujosruvas; atvirus daugybinius skeveldrinius kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžius su kaukolės deformacija, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimais, smegenų sumušimu ir masyviu apardymu; odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas aplinkui kairiojo dilbio nugarinį paviršių, nuo kurių A. K. 1998 m. lapkričio 29 d. 21 val. Klaipėdos m. “Raudonojo Kryžiaus” ligoninės reanimaciniame skyriuje mirė, taip, nusikalstamo susivienijimo nariai S. G. , M. M. , bendrininkaudami su B. J. , veikusiu su jais organizuota grupe, peržengdami susitarimo su kitais su jais bendrininkaujančiais nusikalstamo susivienijimo nariais R. Š. , A. G. ribas dėl kūno sužalojimo sunkumo padarymo, tyčia nužudė A. K. .

Nuo 1999 m. sausio iki vasario 12 d. Klaipėdos mieste S. G. dėl asmeninių nesutarimų, manydamas, kad S. B. ir jo pažįstami asmenys gali kėsintis į jo gyvybę, susitarė su R. Š. dėl S. B. nužudymo, pasakydamas jam apie būtinumą jį nužudyti bei parodydamas pastarojo gyvenamąją ir darbo vietas. 1999 m. kovo 1-6 d. S. G. , būdamas suimtas ir laikomas Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje Klaipėdoje, Jūros g. 1, per advokatą A. D. , nepaaiškindamas pastarajam savo ketinimų, perdavė R. Š. raštelį, kuriame išdėstė įsakymą nužudyti S. B. . R. Š. paklusus ir jo įsakymą nužudyti S. B. 1999 m. kovo 1-6 d. Klaipėdos m. parke perdavus M. M. ir šiam sutikus, S. G. kartu su R. Š. ir M. M. susitarė tyčia nužudyti S. B. . 1999 m. kovo 1-6 d. R. Š. M. M. Klaipėdos m. parke perdavė tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “PM (Makarov)”su garso ir liepsnos slopintuvu ir aštuoniais šoviniais bei tyrimo metu nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą “WALTHER” su aštuoniais šoviniais, M. M. parodė S. B. gyvenamąją ir darbo vietas. 1999 m. kovo 1-8 d. laikotarpiu R. Š. ir M. M. , vykdydami S. G. įsakymą, sekė S. B. , stebėdami jo gyvenamąją ir darbo vietas, žvalgė numatomo nusikaltimo vietą. 1999 m. kovo 9 d. apie 1 val. 25 min. M. M. , vykdydamas išankstinį susitarimą nužudyti S. B. , Klaipėdos mieste (duomenys neskelbtini) esančio namo vidurinės laiptinės pirmo aukšto laiptų aikštelėje, iš tyrimo metu nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoleto “WALTHER” tyčia iššovė keturis šūvius S. B. į galvą, tuo jam padarydamas skeveldrinius kaukolės kaulo veidinės dalies ir pamato kaulų lūžius; veidinių arterijų šakų ir kairiosios liežuvinės arterijos pažeidimą; dešiniojo pusrutulio smegenėlių sumušimą ir apardymą dėl ko išsivystė išorinis nukraujavimas ir aspiracija krauju, taip S. G. , R. Š. , M. M. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, tyčia jį nužudė;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė daugiau kaip du vienetus šaunamųjų ginklų: nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą PM “Makarov” su garso ir liepsnos slopintuvu; nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “Glock”; nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą “Walther”; nenustatyto modelio nenustatyto kalibro pistoletą, šaudmenis: 8 vnt. 9 mm kalibro PM šovinų, 15 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinius, 8 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinius, 8 vnt. nenustatyto kalibro šovinius, juos 1999 m. vasario 1-12 d. neteisėtai nešiojo Klaipėdos mieste iki perdavė juos nusikalstamo susivienijimo nariui R. Š. , siekdamas juos paslėpti. R. Š. , gavęs 1999 m. vasario 1-12 d. Klaipėdos mieste iš S. G. minėtus ginklus, šaudmenis: 8 vnt. 9 mm kalibro PM šovinų, 15 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinius, 8 vnt. 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinius, 8 vnt. nenustatyto kalibro šovinius, neteisėtai įgijo daugiau kaip du vienetus šaunamųjų ginklų ir šaudmenis, kuriuos 1999 m. vasario 1-12 d. neteisėtai nešiojo Klaipėdos mieste, iki S. G. nurodymu juos nunešęs paslėpė tyrimo nenustatyto modelio automobilyje, stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdoje, šalia H. Manto ir Pušyno gatvių sankryžos, kur šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis R. Š. neteisėtai laikė iki 1999 m. kovo 1-6 d. 1999 m. kovo 1-6 d. Klaipėdos mieste, Klaipėdos miesto parke R. Š. , paėmęs iš slėptuvės neteisėtai nešiojo tyrimo metu nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “PM „Makarov”su garso ir liepsnos slopintuvu su aštuoniais 9 mm kalibro PM šoviniais ir tyrimo metu nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą “Walther” su aštuoniais 7,65 mm kalibro “Browning” šoviniais, kai juos S. B. nužudymui perdavė M. M. . M. M. , veikęs kaip nusikalstamo susivienijimo narys, gavęs minėtus ginklus ir šaudmenis, iki 1999 m. kovo 9 d. šiuos ginklus ir šaudmenis tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo Klaipėdos mieste, iki panaudojo S. B. nužudymo metu, po to 1999 m. kovo 9-16 d. Klaipėdos mieste tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą “Walther” ir keturis 7,65 mm kalibro “Browning” šovinius M. M. grąžino R. Š. , kuriuos pastarasis nunešė į slėptuvę - į tyrimo metu nenustatytą automobilį, stovintį minėtoje automobiliu stovėjimo aikštelėje, taip juos neteisėtai nešiodamas ir laikydamas 2000 m. sausio 15-31 d., S. G. nurodymu R. Š. grąžinus, neteisėtai nešiojant, jis - S. G. Klaipėdos mieste neteisėtai nešiojo nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoletą “Glock”; nenustatyto modelio 7,65 mm kalibro pistoletą “Walther”; nenustatyto modelio nenustatyto kalibro pistoletą; penkiolika 9 mm kalibro “Luger” šovinių; keturis 7,65 mm kalibro “Browning” šovinius; aštuonis tyrimo metu nenustatyto kalibro šovinius;

S. G. 2000 m. rugsėjo 19-24 d., siekdamas visuomenėje suformuoti neigiamą nuomonę apie policijos darbą bei siekdamas suformuoti nepasitenkinimą Klaipėdos m. Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos bei jos vadovo V. P. darbo rezultatais, susitarė su R. Š. ir M. M. susprogdinti žmonių darbo ir viešoje vietoje - laive “Meridianas”, sprogstamąjį įtaisą, įsakydamas jiems tą padaryti. Turėdami šį tikslą, 2000 m. rugsėjo 23 d. S. G. ir R. Š. iš slaptavietės paėmė sprogstamąją medžiagą, iš kurios R. Š. V. K. priklausančioje sodyboje, esančioje Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu. 2000 m. rugsėjo 24 d. apie 21-23 valandą S. G. Klaipėdos m. prie “Joniškės” kapinių susitikę su R. Š. ir M. M. , kartu automobiliu sprogstamąjį įtaisą nugabeno prie Klaipėdos irklavimo centro teritorijos, esančios Pylimo g. 6. Šioje vietoje R. Š. sprogdinimui paruošė sprogstamąjį įtaisą, po to jį perdavė M. M. , kurį pastarasis kartu su R. Š. nunešė prie laivo “Meridianas” stovinčio Danės upėje, priešais pastatą Kurpių g. 8 Klaipėdos m. 2000 m. rugsėjo 24 d. 21-23 valandų laikotarpiu, R. Š. stovint netoliese ir saugant, M. M. sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2000 g sprogstamosios medžiagos – heksogeno, pritvirtino prie Danės upės krantinėje stovėjusio laivo “Meridianas” kairiojo borto. 2000 m. rugsėjo 24 d. apie 23 val. 15 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdinus sprogstamąjį įtaisą, S. G. , R. Š. ir M. M. , bendrininkaudami kaip nusikalstamo susivienijimo nariai, įvykdė teroro aktą- žmonių darbo ir viešoje vietoje susprogdino sprogmenis, tuo sugadindami UAB “Meridianas” priklausančio laivo “Meridianas” kairįjį bortą ir vidaus patalpų apdailą;

S. G. , kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas ir dalyvis, Lietuvos Respublikoje tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė daugiau kaip 0,1 kg. sprogstamųjų medžiagų - 6148g normalaus galingumo brizantinę sprogstamąją medžiagą – trotilą ir apie 2974 g padidinto galingumo brizantinę mišininę sprogstamąją medžiagą, iš jų 6148 g trotilo ir 974 g padidinto galingumo brizantinės mišininės sprogstamosios medžiagos neteisėtai laikė užkasęs žemėje Klaipėdos rajone, Šilgalių kaime – 50 m atstumu nuo V. K. priklausančio žemės sklypo su statiniais teritorijos, kol juos 2002 m. spalio 17 d. rado ir paėmė Generalinės prokuratūros ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Apie 2000 g padidinto galingumo brizantinės mišininės sprogstamosios medžiagos S. G. neteisėtai laikė užkasęs žemėje iki 2000 m. sausio 23 d. toje pačioje slėptuvėje - Klaipėdos rajone, Šilgalių kaime – 50 m atstumu nuo V. K. priklausančio žemės sklypo su statiniais teritorijos, po to kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu R. Š. , šią sprogstamąją medžiagą pernešė iki V. K. priklausančios sodybos, kur R. Š. panaudojęs detonatorių ir laikrodį, pagamino sprogmenį, kurį neteisėtai laikė V. K. sodyboje iki 2000 m. rugsėjo 24 d. 21-23 valandos, kai šį sprogmenį, neteisėtai nešiodami, S. G. ir R. Š. tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežė prie Klaipėdos miesto “Joniškės” kapinių teritorijos, po to 2000 m. rugsėjo 24 d. 21-23 val. S. G. , R. Š. ir nusikalstamo susivienijimo narys M. M. , tyrimo metu nenustatytu automobiliu šį sprogmenį nuvežė nuo Klaipėdos “Joniškės” kapinių iki Klaipėdos irklavimo centro teritorijos, esančios Pylimo g. 6, o po to šį sprogmenį R. Š. kartu su M. M. neteisėtai pernešė nuo Klaipėdos irklavimo centro teritorijos iki laivo “Meridianas” stovinčio Danės upėje, priešais pastatą Klaipėdos mieste Kurpių g. 8, kur tą patį vakarą apie 23 val. 15 min. panaudojo sprogdindami laivą “Meridianas”;

Nusikalstamo susivienijimo narys A. G. , tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau, kaip 1999-09-23, S. G. nurodžius jam ir R. Š. perslėpti 1997 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais nužudyto A. L. lavoną, 1999 m. rugsėjo 23 d. rytą jis Tirelos girininkijos miške, esančiame šalia kelio A-9 Ryga - Liepoja kartu su R. Š. surado žemėje užkastus A. L. palaikus, padalino juos į dvi dalis ir automobiliu VW Passat valst. Nr. HLU O28 pervežė į kitą šio miško vietą, užkasdamas lavono dalis dviejose tyrimo nenustatytose vietose Tirelis girininkijos miško vietose, tuo iš anksto nepažadėjęs paslėpė A. L. nužudymą.

B. J. 1998 m. rugsėjo mėn., paėmęs iš tėvo A. J. naudoto garažo, esančio Klaipėdos m. garažų bendrovėje šalia Šilutės pl. namo Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą ir dvi dėtuves šovinių, neteisėtai įgijo 7,65 mm kalibro pistoleto “Beretta” mod. 81 BB Nr. E98560W ir dvidešimt keturis 7,65 mm kalibro šovinius, po to 7,65 mm kalibro pistoletą “Beretta” mod. 81 BB Nr. E98560W ir 24 šovinius, juos neteisėtai nešiodamas, pernešė ir paslėpė, užkasdamas žemėje, miške, esančiame Klaipėdos rajone šalia Šilgalių kaimo, šioje vietoje pistoletą ir šovinius neteisėtai laikė iki 2000 m. sausio mėn., po to juos, neteisėtai nešiodamas, nuvežė į Šiaulių m. ir 2000 m sausio mėn. Šiaulių m. šalia Lyros g. 2 namo jis 7,65 mm kalibro pistoletą “Beretta” mod. 81 BB Nr. E98560W ir dvidešimt keturis 7,65 mm kalibro šovinius, neteisėtai juos realizuodamas, perdavė S. S. .

M. M. , veikdamas ne kaip susivienijimo narys, 1999 m. kovo 9-12 d. siekdamas susidaryti alibi dėl S. B. nužudymo bei pateisinti 1997 m. rugpjūčio 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo - uždrausti išeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos ryto, pažeidimą, atspausdino tikrovės neatitinkančią 1999-03-10 pažymą – „š. m. kovo 7 ir 9 dienomis mūsų firmos darbuotojas M. M. esant užsakymams buvo išsiųstas į Kauną parvežti darbo medžiagų. Direktorius G. B. ”, šioje pažymoje pasirašė už G. B. bei uždėjo G. B. individualios įmonės antspaudo atspaudą. Po to šią netikrą pažymą M. M. panaudojo, 1999 m. kovo 9-12 d. ją pateikdamas Klaipėdos m. 4 policijos komisariato 1 nuovados pareigūnams.

Prokuroras apeliaciniame skunde vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsniu, 313 straipsniu, 326 straipsniu, 328 straipsniu, prašo Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendį pakeisti ir:

- pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą (dėl K. K. ir A. G. nužudymo) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

- pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 10 punktą (dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

- pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl N. N. ) ir nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija, dėl ginklo ir šaudmenų, susijusių su A. L. nužudymu), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės už šį nusikaltimą nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl M. B. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl V. Č. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes bei bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, ir bausmę paskirtą Palangos miesto apylinkės teismo 1999-05-21 nuosprendžiu pagal LR 1961 m. BK 235 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir S. G. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalies dėl S. G. nekeisti.

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl K. K. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl N. N. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl M. B. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams,

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalies dėl R. Š. nekeisti.

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl V. Č. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalies dėl A. D. nekeisti.

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl V. Č. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl R. M. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. nužudymo), nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės nekeisti;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes bei bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, ir bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2002-09-23 nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą, 258 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir M. M. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalies dėl M. M. nekeisti.

- pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį ( 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nubausti laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. K. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 131 straipsnio 2 dalį, ir bausmę, paskirtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, į šios subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laiką - 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, likusios subendrintos bausmės dalį apėmimo būdu subendrinti su paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį ir bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 237 straipsnio 1 dalį, po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, ir A. G. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalies dėl A. G. nekeisti.

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl N. N. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų;

- pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (dėl N. K. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos;

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl M. B. nužudymo) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtas bausmes bei bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu ir V. B. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, šią bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalies dėl V. B. nekeisti.

Apeliaciniame skunde neaptartą Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Vilniaus apygardos teismas be pagrindo sutapatino 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 straipsnyje numatytą veiką su 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, remdamasis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes S. G. , R. Š. , A. D. , M. M. ir V. B. veikos pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 straipsnio nebuvo kvalifikuotos. Teismas neatsižvelgė, kad įtarimai ir kaltinimai buvo parengti jau įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos BK, todėl vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos buvo kvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį

Apeliantas teigia, kad įstatymas nenumato, kad tuo pat metu kaltininkui gali būti palankesni abu kodeksai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnį, vienai nusikalstamai veikai kvalifikuoti paprastai taikomas tik vienas baudžiamasis įstatymas.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tokiu būdu veikos padarymo metu:

- S. G. įvykdyti nužudymai kvalifikuotini pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 6 punktą (darant kitą sunkų nusikaltimą), 12 punktą (jeigu tai padarė asmuo, ankščiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 arba 105 straipsniuose). Taip būtų kvalifikuotas ir A. L. nužudymas, nes jis sekė po kvalifikuotų K. K. ir A. G. , V. J. R. ir V. G. nužudymų;

- R. Š. įvykdyti nužudymai kvalifikuotini pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 6 punktą (darant kitą sunkų nusikaltimą), 12 punktą (jeigu tai padarė asmuo, ankščiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 arba 105 straipsniuose). Taip turėtų būti kvalifikuotas ir N. N. nužudymas, nes jis sekė po K. K. nužudymo;

- A. D. įvykdytas V. Č. nužudymas kvalifikuotinas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 6 punktą (darant kitą sunkų nusikaltimą), o R. M. nužudymas kvalifikuotinas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 6 punktą (darant kitą sunkų nusikaltimą), 12 punktą (jeigu tai padarė asmuo, ankščiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 arba 105 straipsniuose);

- M. M. įvykdytas V. Č. nužudymas kvalifikuotinas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 6 punktą (darant kitą sunkų nusikaltimą), o padaryti kiti aptarti nužudymai kvalifikuotini pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 6 punktą (darant kitą sunkų nusikaltimą), 12 punktą (jeigu tai padarė asmuo, ankščiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 arba 105 straipsniuose);

- V. B. įvykdyti nužudymai kvalifikuotini pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 12 punktą (jeigu tai padarė asmuo, ankščiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 arba 105 straipsniuose). Taip turėtų būti kvalifikuotas ir N. N. nužudymas, nes jis sekė po K. K. nužudymo.

Naujajame Lietuvos Respublikos BK vietoje dviejų 1961 m. baudžiamojo kodekso 104 (tyčinis nužudymas) ir 105 (tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis) straipsnių, įvardijančių veikas, kuriomis asmeniui tyčia yra atimama gyvybė, yra vienas straipsnis – Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnis. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų, o 2 dalis numato nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, tarp kurių nėra atitinkančio senojo Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio 6 punktą - kai veiką padarė asmuo, darantis kitą sunkų nusikaltimą, o taip pat nėra 12 punkto - kai nužudė asmuo, ankščiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu. Senojo Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio sankcija buvo laisvės atėmimas nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnis nenumato senojo Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnyje buvusių dviejų aptartų kvalifikuojančių požymių, kurie būtų inkriminuotini S. G. , R. Š. , A. D. , M. M. ir V. B. , be to, Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimali ir maksimali bausmės yra mažesnės nei senojo Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio sankcijoje, todėl remiantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies taikymas suteikia kaltininkui galimybę taikyti palankesnę naujojo Lietuvos Respublikos BK normą ir taip lengvina kaltininko teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs senąją (negaliojančią) baudžiamojo įstatymo normą, S. G. , M. M. ir V. B. paskyrė neteisingą, t.y. per švelnią bausmę.

Be to, Vilniaus apygardos teismas S. G. paskyrė neteisingą, t. y. taip pat per švelnią bausmę ir už kvalifikuotus K. K. ir A. G. ; V. J. R. ir V. G. ; N. N. nužudymus.

Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomoje dalyje tinkamai įvertino S. G. asmenybę, padarytas nusikalstamas veikas ir, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų veikų pobūdį, į tai, kad jis buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, nusikalstamų veikų organizatorius, aktyviai dalyvavęs darant daugumą nusikaltimų, į nusikaltimų darymą įtraukė kitus asmenis, didžioji dalis jo padarytų nusikaltimų yra labai sunkūs, padaryti pačia pavojingiausia kaltės forma - tiesiogine apibrėžta tyčia. Įvertinusi šias aplinkybes, apkaltinamajame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad S. G. už kvalifikuotus nužudymus, vadovavimą ir dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje skirtina pati griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesirėmė savo išvada ir pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą dėl K. K. ir A. G. nužudymo nuteisė S. G. laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 10 punktą dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo - laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą dėl N. N. nužudymo - laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų.

Apeliantas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, vertindamas V. B. asmenybę, jo vaidmenį darant nusikaltimus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, o tai įtakojo neteisingų, t.y. per švelnių bausmių paskyrimą už visus V. B. padarytus nužudymus, išskyrus už K. K. nužudymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad V. B. , darydamas jam inkriminuotus nusikaltimus, atliko antraeilį vaidmenį, pats savo veiksmais nenužudė nei vieno žmogaus, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta maksimali bausmė.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad:

- dėl K. K. nužudymo: V. B. 1997 m. balandžio mėnesį susitarė su S. G. nužudyti K. K. ; 1997 m. gegužės 1 d. S. G. Alytaus rajone sulaikius K. K. , V. B. atvyko į sulaikymo vietą ir palydėjo S. G. iki namo Lazdijų rajone, kurį parinko S. G. ; S. G. žudant K. K. , V. B. iš sulaikymo vietos pašalino K. K. automobilį „VW Jetta“ v/n (duomenys neskelbtini) .

- dėl N. N. nužudymo: 1997 m. liepos 10 d., Klaipėdos mieste V. B. susitarė su S. G. nužudyti N. N. ; 1997 m. liepos 11 d., po 18 val. V. B. iš pasalos užpuolė N. N. , surišo ir nugabeno šį į parinktą laikymo vietą; iki 1997 m. liepos 12 d., 17 val. saugojo N. N. ; D. S. ir A. A. perdavė N. N. automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodydamas nuvaryti jį į Panevėžio rajone, Navaršonių kaime esančias sporto klubo „Agatas“ patalpas, kur liepė V. G. šį automobilį išardyti; 1997 m. liepos 12 d., po 17 valandos nugabeno N. N. į Klaipėdos rajone esantį Judrėnų mišką, kur iškasė duobę bei saugojo S. G. jį nužudant;

- dėl A. L. nužudymo: V. B. nuo 1997 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio Latvijos Respublikoje, Rygos mieste su S. G. susitarė nužudyti A. L. ; S. G. žudant A. L. , V. B. laikė pastarąjį sugriebęs už rankų ir kojų, o po nužudymo iškasė duobę ir paslėpė lavoną;

- dėl N. K. nužudymo: nuo 1997 m. birželio iki rugpjūčio mėnesio Latvijos Respublikoje, Rygos mieste tą pačią dieną po A. L. nužudymo V. B. susitarė su S. G. nužudyti N. K. ; S. G. davus ženklą žudyti, V. B. su R. Č. sugriebė N. K. už rankų ir kojų, o R. Š. iš nugaros pusės ranka apglėbęs kaklą pradėjo ją smaugti; po to, V. B. apvyniojo N. K. kaklą virve ir kartu su R. Š. , traukdami už virvės galų ir taip suverždami kaklą, nužudė N. K. ; po nužudymo V. B. iškasė duobę ir paslėpė lavoną.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiantis šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, darytina tik viena išvada, kad nusikaltimų padarymo metu V. B. buvo aktyvus vykdytojas. Jis nebuvo priklausomas nuo S. G. , turėjo galimybę atsisakyti, tačiau pastarojo paprašytas, kartu su juo darydavo nusikaltimus. V. B. padaryti nusikaltimai yra labai sunkūs, sukėlę neatstatomas pasekmes. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalto veikdamas organizuota grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, jis praeityje buvo teistas, nedirbo, per trumpą laiko tarpą (penkis mėnesius) padarė penkias labai sunkias nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia V. B. vertinti kaip ypatingai pavojingą visuomenei asmenį, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artimesnė maksimaliai, o už kvalifikuotą nužudymą skirtina pati griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje dėl A. K. nužudymo padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl R. Š. ir A. G. paskyrė neteisingas, t. y. per švelnias bausmes.

Teismas teisingai nustatė, kad S. G. kartu su R. Š. , A. G. , M. M. , B. J. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė sumušti A. K. . Tačiau, nustatydamas šias aplinkybes, teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo apibrėžtos susitarimo ribos. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių (R. Š. , B. J. parodymų, M. M. 2002-04-24 paaiškinimo VSD pareigūnui, kurie buvo užfiksuoti garso įraše) matyti, kad buvo du šio nusikaltimo motyvai - S. G. asmeninis nesutarimas su A. K. bei jo kerštas už ankstesnį B. J. sumušimą. Be to, S. G. , įtraukdamas B. J. į nusikaltimą, siekė pastarąjį „sutepti“; prieš nusikaltimą buvo sutarta mušti A. K. metaliniais strypais, t. y. „atplakti, sulaužyti kaulus“; nebuvo tartasi, kokius kaulus laužyti ir į kokias kūno vietas suduoti smūgius; R. Š. ir A. G. , turintis metalinį strypą, turėjo saugoti nusikaltimo vietą ir neleisti A. K. pabėgti.

Nustatydamas R. Š. ir A. G. tyčios turinį, teismas įvykio situaciją, parinktus įrankius, skirtus sužaloti A. K. , vertino kaip nepakankamą pagrindą pripažinti, jog R. Š. ir A. G. bendrininkavo tyčia nužudant A. K. . Tokia išvada, prokuroro manymu, nepagrįsta. Nustatant nuteistųjų tyčios formą, būtina atsižvelgti ir į R. Š. , B. J. parodymus bei į tai, kaip buvo parinkti nusikaltimo įrankiai (5 - 6 metaliniai, apie 1 metro ilgio strypai ir peilis); į susitarimą, kad nukentėjusįjį vienu metu užpuls trys asmenys, turintys du metalinius strypus ir peilį; kad nusikaltimo vietą iš abiejų pusių, turėdami metalinius strypus, saugos ne mažiau kaip 4 asmenys. Šios aplinkybės rodo, kad visi nusikaltimo dalyviai suvokė, jog jų bendrais veiksmais (vieniems tiesiogiai suduodant smūgius, kitiems saugant nusikaltimo vietą ir užtikrinant, kad nukentėjusysis nepasišalintų ir jam būtų suduoti smūgiai) siekiama arba sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba atimti jam gyvybę, jie numatė, kad dėl jų pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai - nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ar net nukentėjusiojo mirtis, jų savo sąmonėje nedetalizavo ir iš esmės vienodai norėjo tiek vienų, tiek kitų padarinių. Taigi visi nusikaltimo dalyviai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jų veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas. Prokuroras pažymi, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai nepriklausomai nuo jų vaidmens nusikaltimo metu, jei jų veiksmus apjungė bendra tyčia, atsako kaip vykdytojai. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliantas mano, kad R. Š. ir A. G. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Remiantis nuosprendyje išdėstytais bausmių R. Š. ir A. G. skyrimo motyvais, R. Š. skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o A. G. skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroras taip pat pažymi, kad teismas, pripažindamas R. Š. ir A. G. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalį, taikė ne veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, be to, A. G. paskyrė ne kaip nurodyta bausmės skyrimo motyvuose didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, bet mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. G. asmenybę, teisingai nustatė, kad jis išvadų iš teistumų nėra padaręs ir yra pavojingas visuomenei, tačiau skirdamas bausmes, nepagrįstai taikė dvi skirtingas taisykles, taip išskirdamas dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje normą nuo kitų nusikalstamų veikų. Tokį išskyrimą ir išvadą, kad už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, lėmė nepagrįsta išvada, jog nenustatyta, kad A. G. buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo dalyvis. Teismas teisingai konstatavo, kad A. G. į S. G. vadovaujamą nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukė 1996 m. spalio 16 d. - 1997 m. balandžio mėnesio laikotarpiu ir dalyvavo šiam susivienijimui darant nusikaltimus. Teismas tinkamai nustatė, kad minėto nusikalstamo susivienijimo vadovas buvo S. G. , kuris parinkdavo nusikalstamos veikos kryptis, tinkamus nusikaltimams objektus, planavo nusikaltimus, paskirstydavo bendrininkams vaidmenis ir užduotis nusikaltimo metu, koordinavo ryšius tarp nusikalstamo susivienijimo narių bei šių asmenų veiksmus nusikaltimų metu. Prokuroras teigia, kad iš šių nustatytų aplinkybių matyti, jog kiekvienas nusikalstamo susivienijimo narys buvo aktyvus tiek, kiek pavesdavo šio susivienijimo vadovas. A. G. darydamas visus nusikalstamo susivienijimo nusikaltimus, buvo aktyvus dalyvis: į nusikalstamo susivienijimo veiklą jis įtraukė A. D. ; neteisėtai atėmė laisvę K. K. ir A. G. , įviliodamas juos į S. G. nurodytą vietą; A. K. nužudymo epizode A. G. kartu S. G. , R. Š. ir B. J. važinėjo po Klaipėdos miestą, ieškodami su B. J. konfliktavusių asmenų, nužudant A. K. , turėjo metalinį strypą. Įvertinus šias aplinkybes bei A. G. asmenybę (praeityje jis teistas penkis kartus, teistumas tęsiasi nuo 1978 metų, naujas nusikalstamas veikas padarė netrukus po bausmės atlikimo) ir nenustačius A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastarajam už visas nusikalstamas veikas, prokuroro nuomone, turėtų būti paskirtos didesnės nei sankcijų vidurkiai laisvės atėmimo bausmės.

Vilniaus apygardos teismas subendrindamas A. G. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta bausmė, paskirta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998-02-24 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, ir bausmės už veikas, padarytas tiek prieš nuosprendžio priėmimą - 1997-05-01 neteisėtas K. K. ir A. G. laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos BK 131 straipsnio 2 dalis (1961-06-26 įstatymo redakcija)), tiek ir po nuosprendžio priėmimo - 1999-09-23 A. L. nužudymo slėpimas (A. L. lavono slėpimo vietos pakeitimas (Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnio, 237 straipsnio 1 dalis)).Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalį galima subendrinti bausmes ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą. Be to, teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu subendrindamas bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį ir 111 straipsnio 1 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija). Tiek senojo Lietuvos Respublikos BK tyčinio sunkaus kūno sužalojimo norma, tiek naujojo Lietuvos Respublikos BK sunkaus sveikatos sutrikdymo norma priskirtinos prie sunkių nusikaltimų ir negali būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą normą kaip veika, kuri labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriama skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms.

Be to, Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pripažindamas S. G. kaltu dėl A. L. nužudymo, dėl ginklo ir šaudmenų, susijusių su A. L. nužudymu, R. Š. - dėl A. L. nužudymo, V. B. - dėl A. L. nužudymo, taikė Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normą dėl Lietuvos Respublikos piliečių padarytų nusikaltimų užsienyje (Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnis), tačiau dėl techninės spausdinimo klaidos nurodė Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto manymu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes jis nepadarė nei vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nuteistasis taip pat prašo paskirti jam ambulatorinę medicininę ekspertizę, kad būtų ištirta jo klausa, nes teigia, kad jei ir buvo tartasi sumušti A. K. , dėl silpnos klausos tokių ketinimų jis galėjo negirdėti ir nesuprasti. Be to, prašo apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti V. V. , pas kurią gyvendamas Alytuje, Naujoji g. 100-6, susitikinėjo su K. K. prieš šiam dingstant. Nuteistasis taip pat prašo nustatyti V. V. brolio asmenybę ir apklausti jį apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nes jis dalyvavo jo (A. G. ) ir K. K. susitikimuose. A. G. prašo nustatyti ir V. V. draugės Jūratės asmenybę ir ją taip pat apklausti teismo posėdyje apie A. G. bei K. K. ir A. G. susitikimus. Be to, apeliantas prašo nustatyti dabartinę G. B. gyvenamąją vietą ir iškviesti jį į teismo posėdį, kad šis papasakotų, jog dirbdamas A. G. vadovaujamoje agentūroje „Jauki pastogė“ būtent jis, o ne A. G. bendravo su M. M. , ir šios aplinkybės paneigia, kad A. G. ir M. M. buvo to paties nusikalstamo susivienijimo nariai. Nuteistasis taip pat prašo nustatyti dabartinę D. G. gyvenamąją vietą ir apklausti ją teismo posėdyje apie tai, kiek ir kokius mobiliojo ryšio telefonus naudojo A. G. bei apie jo darbą ir užimtumą nekilnojamojo turto agentūroje „Jauki pastogė“.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 131 straipsnio 2 dalyje (1961 m. įstatymo redakcija), išimtinai rėmėsi R. Š. parodymais, tačiau nenustatė, kad pastarasis pats dalyvavo atimant laisvę ar nužudant K. K. ir A. G. . Kaip šalutiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistųjų V. B. ir A. D. parodymais, kurie teigė, kad S. G. jiems pasakojęs, jog A. G. atvežė K. K. ir A. G. į susitikimą. S. G. šiuos jų parodymus neigia. Be to, teismo posėdžio metu V. B. pareiškė, kad niekuomet nepažinojo A. G. , jam apie pastarąjį niekas nebuvo pasakojęs. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog su V. B. jie buvo laikomi tame pačiame Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo korpuse ir dažnai matėsi koridoriuje, todėl 2003-04-29 V. B. iš jam parodytų atpažinti nuotraukų parodė į A. G. nuotrauką teigdamas, kad šis asmuo iš matymo jam yra pažįstamas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog A. G. turėjo žinoti apie įvykius Priekulėje bei apie nusikalstamus S. G. ketinimus dėl K. K. . Nuteistasis nesutinka su šia teismo išvada ir pažymi, jog įvykių Priekulėje metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir apie minėtus įvykius sužinojo iš spaudos. Apie priešiškus S. G. ir K. K. santykius apeliantas teigia taip pat nežinojęs, tik buvo pastebėjęs, kad šie asmenys nebendrauja. Nuteistasis nurodo, kad K. K. ir S. G. buvo jo draugai, todėl jei būtų žinojęs, jog jie yra susipykę, būtų padėjęs jiems susitikti tik tam, kad šie susitaikytų, o ne tam, kad K. K. būtų pagrobtas ir vėliau nužudytas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. V. , jos draugė Jūratė bei brolis galbūt galėtų papasakoti reikšmingas aplinkybes susijusias su K. K. dingimu, nes šie asmenys dalyvavo paskutiniuose jo ir šio nukentėjusiojo susitikimuose.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalyje (1994-07-19 įstatymo redakcija; dėl A. K. sumušimo) nepagrįstai rėmėsi R. Š. ir tariamai juos papildančiais B. J. parodymais. Pastarojo parodymai, apelianto manymu, yra šiek tiek prieštaringi, be to, jis (B. J. ) niekada neparodė, jog A. G. buvo žinomas susitarimas sumušti A. K. ar kitus jį (B. J. ) sumušusius asmenis. Priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, 2002-12-04 akistatos metu B. J. patvirtino, jog 1998-11-28, važiuojant kartu su S. G. , R. Š. bei A. G. , pastarasis galėjo ir nežinoti, jog važiuojama surasti ir sumušti B. J. sumušusius asmenis. Šios akistatos metu B. J. taip pat parodė, jog tą dieną, kai buvo sumuštas A. K. , jis A. G. sutikęs nebuvo. Vėlesniuose parodymuose B. J. neigia 1998-11-28 važiavęs su A. G. vienu automobiliu, tik parodė, jog likus valandai iki A. K. sumušimo, matė nuteistąjį prie mokyklos. Apeliantas pažymi, kad B. J. , duodamas parodymus, nei karto nesakė, kad jis (A. G. ) būtų su kuo nors taręsis padėti sumušti A. K. , darant šį nusikaltimą būtų turėjęs kokį nors vaidmenį ar galiausiai, jog muštynių metu ar tuoj po muštynių jis būtų matęs A. G. . Apeliantas taip pat pažymi, kad B. J. parodymai apie tai, kad jis nežino, kas atvežė metalinius strypus, o apie ketinimą sumušti A. K. sužinojo tik tada, kai su M. M. bei S. G. priėjo prie namo, kur jam buvo duotas nurodymas mušti A. K. , patvirtina, jog išankstinio susitarimo, dalyvaujant ir A. G. , sumušti minėtą nukentėjusįjį nebuvo, B. J. , M. M. ir S. G. galėjo susitarti tik įvykio vietoje, prie namo.

Lygindamas R. Š. bei B. J. parodymus, apeliantas teigia, kad jie yra prieštaringi. R. Š. parodė po muštynių matęs atbėgančius B. J. , M. M. ir S. G. , su kuriais po šio įvykio važiavo vienu automobiliu prie Dituvos slėpti nusikaltimo įrankių – metalinių strypų. Tuo tarpu B. J. parodė, kad po muštynių R. Š. nematė, kartu su S. G. ir M. M. nepažįstamų asmenų automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, nusikaltimo įrankių niekur neslėpė, juos paliko muštynių vietoje. Nuteistojo A. G. manymu, šie prieštaringi parodymai duoda pagrindą teigti, kad B. J. , M. M. bei S. G. nuėjus prie A. K. namų, R. Š. ir kiti susirinkę asmenys išsiskirstė, nes nebuvo susitarę padėti sumušti nukentėjusįjį.

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. G. nužudė A. K. dėl asmeninių nesutarimų bei keršydamas už B. J. sumušimą, tačiau A. G. teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad S. G. pažinojo A. K. , todėl negalėjo būti ir jokių nesutarimų tarp šių asmenų. Be to, pats S. G. taip pat neigia pažinojęs šį nukentėjusįjį. Apeliantas pažymi, kad vien tik noras atkeršyti už B. J. sumušimą yra per menkas motyvas ne tik nužudyti, bet ir sunkiai sužaloti A. K. . Nuteistojo A. G. manymu, S. G. teisingai parodė, kad su A. K. susitiko norėdamas pakalbėti, kad šis nekonfliktuotų su B. J. . S. G. priėjus prie A. K. , šis jam sudavė smūgį, nuo kurio S. G. parkrito. Šią aplinkybę patvirtina ir įvykio vietoje buvę B. J. , M. M. bei A. K. draugė N. Š. . Po šio smūgio B. J. , susijaudinęs dėl neteisėtų A. K. veiksmų bei bijodamas, kad bus vėl sumuštas, smogė jam į galvą metaliniu strypu. Šiuos S. G. parodymus patvirtino ir M. M. . Nuteistasis pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad B. J. , naudojant neteisėtas priemones, buvo apklaustas Ukmergės r. policijos komisariato areštinėje, nedalyvaujant advokatui. Advokatas buvo pakviestas tik po savaitės, kad dalyvautų B. J. duodant su tyrėjais suderintus parodymus. Tai buvo padaryta tam, kad nusikaltimas atrodytų kaip nužudymas, padarytas nusikalstamo susivienijimo, o ne kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų.

Nuteistasis teigia, kad su niekuo nesitarė sumušti A. K. , įvykyje nedalyvavo, tik atsitiktinai buvo už kelių šimtų metrų nuo šio įvykio vietos, su tuo susijusių aplinkybių nurodyti negali, nes pirmą kartą apie A. K. sumušimą parodymus davė tik 2002-11-06, praėjus ketveriems metams nuo įvykio, todėl neprisimena, nei ką tą dieną veikė, nei kur buvo.

Nuteistasis mano, kad jo ir R. Š. veiksmai, sumušant A. K. , turėjo būti kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalį (1994-07-19 įstatymo redakcija), o pagal BK 140 straipsnį, nes, remiantis R. Š. parodymais, buvo tartasi tik sumušti A. K. , bet ne sunkiai jį sužaloti.

Pasak A. G. , teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį ir 237 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. lavono slėpimo). Jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką tariamai pagrindžia tik prieštaringi R. Š. parodymai, kuris net negalėjo tiksliai nurodyti, kur paslėpti A. L. palaikai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog aplinkybė, kad A. G. ir R. Š. keletą kartų kartu yra buvę Latvijos Respublikoje, taip pat neįrodo A. G. kaltės padarius minėtą nusikaltimą. Nuteistasis nurodo, kad į šią užsienio valstybę tiek kartu su R. Š. , tiek vienas vykdavo išimtinai verslo reikalais.

Taip pat nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (dėl dalyvavimo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje), nes jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos tariamai įrodo tik prieštaringi R. Š. , A. D. ir B. J. parodymai. Nors R. Š. ir A. D. įvardijo jį (A. G. ) kaip nusikalstamos grupuotės narį, tačiau nei vienas iš minėtų asmenų nepateikė tą patvirtinančių įrodymų. Priešingai, R. Š. 2002-12-05, ikiteisminio tyrimo metu parodė neprisimenantis, kad A. G. būtų dalyvavęs planuojant kokį nors nusikaltimą arba, kad prie jo būtų aptarinėjamas jau padarytas nusikaltimas. Be to, R. Š. S. G. buvo sakęs, jog A. G. dėl savo psichologinių ir fizinių savybių nėra tinkamas nusikaltimams daryti. Nors apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, tačiau pirmosios instancijos teisme R. Š. taip pat parodė, kad A. G. buvo savarankiškas. A. D. parodė, kad A. G. susitikimuose dalyvaudavo retai, su S. G. nebuvo susijęs jokiais ryšiais, niekur jo nevežiodavo, jokių užduočių atlikti jam patikėta nebuvo. Be to, A. D. neparodė, kad A. G. buvo žinoma apie kokį nors planuojamą arba jau padarytą nusikaltimą. Nuteistasis pažymi, B. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra S. G. draugas, tačiau nesakė, kad jis (A. G. ) yra nusikalstamo susivienijimo narys. Priešingai, šis nuteistasis patvirtino nežinąs, kas sieja S. G. ir A. G. . Be to, B. J. pažymėjo, kad S. G. buvo kur kas artimesnis draugas su A. D. ir R. Š. nei su A. G. .

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nieko nežinojo ir apie nusikalstamo susivienijimo vidinę struktūrą – paklusnumą susivienijimo vadovui, elgesio normas bendraujant, griežtą konspiraciją ir t. t. Nuteistasis nurodo, kad nesilaikė nuosprendyje įvardintos konspiracijos taisyklių. Tai patvirtina aplinkybės, jog jis (A. G. ) buvo nekilnojamojo turto agentūros savininkas bei vadovas ir dažniausiai vilkėjo kostiumą, savo vardu buvo sudaręs sutartį su bendrove „Omnitel“ ir turėjo mobiliojo ryšio telefono numerį, kurį žinojo visi, taip pat ir policijos pareigūnai, taip pat turėjo savo vardu registruotą automobilį, niekada neturėjo jokio suklastoto dokumento, šaunamųjų ar sprogstamųjų ginklų, nekonfliktavo nei su vienu nuo šioje byloje nukentėjusiu asmeniu. Apeliantas teigia, kad su S. G. , R. Š. ir A. D. jį siejo tik bendras laisvalaikio praleidimas bei verslo reikalai.

Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde neigia 1997 m. supažindinęs A. D. su S. G. . Jis nurodo, kad 1992 m. A. D. dirbo kavinėje „Linas“, kur taip pat prižiūrėdavo S. G. žaidimų aparatus, o gautą pelną dalindavosi su S. G. . Kadangi pirmosios instancijos teismas nepatenkino jo prašymo apklausti kavinės „Linas“ savininkus, apkaltinamajame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad A. G. įtraukė A. D. į nusikalstamą susivienijimą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis 1998-02-24 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, nors iš tikrųjų buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo. Apeliantas nesupranta, kodėl 1998-02-24 nuosprendžiu paskirta bausmė nėra bendrinama su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį, nors teismas pripažino jį kaltu dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje jau nuo 1996-10-16, o Klaipėdos rajono apylinkės teismas jį teisė už nusikaltimą, padarytą 1997-05-17. Apeliantas nurodo, kad į jam paskirtą bausmę neįskaičiuotos 27 paros išbūtos suėmime nuo 2000 m. gegužės mėnesio, byloje, kuri vėliau nutraukta.

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga, nes jis buvo pripažintas kaltu dėl kitų žmonių padarytų nusikaltimų.

Apeliantas mano, kad jam nesutikus bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą organizavusiu prokuroru, šis ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, jog nieko nežino ir nurodytų asmenų nepažįsta, nepagrįstai ir šališkai vertino kaip gynybinę taktiką ir norą išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. M. teigia, kad toks jo atsisakymas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais buvo apgalvotas veiksmas, nes teisingus parodymus jis norėjo duoti tik teisme. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. M. parašė nuoširdų prisipažinimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai apie sunkius nusikaltimus, apie kuriuos nutylėjo A. D. , R. Š. bei kiti asmenys.

Apeliantas teigia V. Č. nužudyme nedalyvavęs ir jo nežudęs. Tai padarė A. J. ir A. D. . M. M. nurodo, kad nei jie, nei kiti asmenys jam neliepė sekti ir nužudyti minėtą asmenį, nedavė ginklų, nenurodė jo gyvenamosios ar darbo vietos, jis (M. M. ) taip pat nežinojo ir kokia mašina važinėja V. Č. . Nuteistasis teigia, kad įvykio dieną, apie 16 val. kartu su juo buvusiam A. P. paskambino A. D. ir nurodė atvažiuoti prie viešbučio „Viktorija“. Nuvykus į nurodytą vietą, į A. P. automobilį įlipo A. D. ir nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – A. J. . Apeliantas teigia, kad A. D. nurodymu, verslo reikalais jie visi važinėjo į įvairias vietas, tiek A. D. , tiek A. J. buvo išlipę iš automobilio, kalbėjo telefonais. Po kažkurio laiko, A. D. pasakė, kad reikia pavogti automobilį. Nuvykus į nurodytą vietą, automobilio „Volvo“ pavogti nepavyko, nes jame buvo įtaisyta signalizacija, be to, M. M. teigia išsigandęs link automobilio einančios merginos, kuri, jo manymu, galėjo būti šio automobilio savininkė. Negalėję baigti nusikaltimo, M. M. nurodo nuvykęs pas savo merginą, o A. P. – tvarkyti savo reikalų. Apie tai, kad tą dieną buvo nužudytas V. Č. jam papasakojo A. P. , kuris matė įvykį, nes buvo dar kartą grįžęs prie minėto automobilio. Vėliau A. P. nužudė D. J. , E. M. , V. M. , R. M. , V. M. ir R. Š. , gavę A. D. , kuris tuo metu atlikinėjo bausmę už ginklo laikymą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įsakymą. Nuteistasis nurodo, kad A. D. apšmeižė jį dėl V. Č. nužudymo, nes po A. J. ir A. P. mirties V. Č. nužudymo liudininkų neliko. Apeliantas mano, kad A. D. ir A. J. specialiai suplanavo, kad jeigu jam (M. M. ) bandant pavogti automobilį, kuriuo važinėjo V. Č. , pastarasis būtų tai pastebėjęs ir išėjęs aiškintis, kas vyksta, A. J. ir A. D. tuo metu jį būtų nužudę.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad po to, kai ant nužudytojo V. Č. automobilio buvo rasti jo rankos antspaudai, jis nebuvo apklaustas ar sulaikytas, nors teisėsaugos institucijų duomenų bazėje tikrai buvo jo pirštų antspaudai, todėl pareigūnai galėjo iš karto nustatyti ir rastos rankos antspaudo savininką. Be to, liudininkas A. B. patvirtino, kad į V. Č. šaudęs asmuo stovėjo 0,5 metro atstumu nuo automobilio. Šios aplinkybės, M. M. teigimu, patvirtina, kad tai ne jis šaudė į nukentėjusįjį, nes priešingu atveju ant automobilio lango, stovint liudininko nurodytu atstumu, negalėjo atsirasti jo rankos antspaudai. Nuteistasis pabrėžia, kad norėdamas pavogti minėtą automobilį „Volvo“, jis dėvėjo pirštines, turėjo specialų visraktį, todėl jokie antspaudai apskritai negalėjo likti. Nors pirmosios instancijos teisme prokuroras teigė, kad M. M. , sužinojęs, jog yra rasti antspaudai, sugalvojo istoriją apie bandymą pavogti V. Č. vairuojamą automobilį „Volvo“, tačiau pats M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apie minėtus antspaudus dar ankščiau jam ikiteisminio tyrimo metu pasakė jį gynusi advokatė L. Karvelienė.

Apeliantui atrodo neįtikėtina, jog automobilio „Volvo“, kurį A. D. jam ir A. P. buvo nurodęs pavogti, savininkas V. P. nežino, ar jame buvo įtaisyta signalizacija. M. M. mano, kad šis asmuo sąmoningai nutyli reikšmingas aplinkybes, norėdamas nepakenkti kuriai nors pusei.

Nuteistojo manymu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai ištirti svarbių liudytojų A. B. ir V. M. parodymai. Šios liudytojos, dirbusios sporto klube „Angis“, matė, kaip V. Č. prieš pat jo nužudymą iš šio sporto klubo išėjo su joms nepažįstamu vyru. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina šias moteris suvesti akistaton su juo bei A. D. , o taip pat turėjo būti padarytas A. J. atpažinimas pagal jo nuotrauką. Tuo metu buvęs nepilnametis liudytojas A. B. , nuteistojo manymu, taip pat galėtų atpažinti V. Č. nužudžiusį vyrą, nes buvo arti įvykio vietos ir įsidėmėjo net ginklą, iš kurio buvo nušautas nukentėjusysis. Šis liudytojas, M. M. teigimu, turėtų būti apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliantui nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta akistata su šiuo liudininku ir abejoja, ar jam buvo pateikta filmuota medžiaga su M. M. , iš kurios jis galėtų atpažinti asmenį, šaudžiusį į V. Č. . Pirmosios instancijos teisme su tuo susiję nuteistojo prašymai buvo nepagrįstai atmesti, nors juos patenkinus, apeliantas teigia būtų įrodęs savo nekaltumą.

Nuteistasis mano, kad, atmetus jo prašymus apklausti liudytoją A. B. , buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punkte bei Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Be to, jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytojas S. N. parodė, kad įvykio vietoje, kai buvo nužudytas V. Č. , matė du, 170-175 cm bei 180-185 cm ūgio, vyriškius. Šio liudytojo teigimu, žemesnis, 170-175 cm vyriškis ėjo nuo automobilio „Volvo“, kuriame buvo nužudytas V. Č. . Nuteistasis pažymi, kad jo ūgis, dėvint batus bei kepurę, yra apie 188 cm, todėl jis nėra tas pats asmuo, kurį minėtas liudytojas matė nueinantį nuo automobilio „Volvo“. A. D. parodymai neatitinka minėto liudytojo parodymų, todėl nuteistasis teigia, kad ir tai patvirtina, jog A. D. jį apšmeižė. Kadangi V. Č. nužudymas nėra tinkamai ištirtas, M. M. mano, kad šis epizodas turėtų būti išskirtas į atskirą bylą, o byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai nuteistas ir už R. M. nužudymą. Mano, kad A. D. , kuris pats ir nužudė R. M. , jį apkalba, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis neneigia kartu su A. D. ir A. J. dalyvavęs nužudant minėtą asmenį, tačiau pats R. M. nežudė, tuo metu sėdėjo automobilyje ir laukė A. D. ir A. J. . Nuteistasis teigia pats matęs, kaip į R. M. 3 ar 4 kartus šovė A. D. , tuo metu A. J. stovėjo šalia.

Liudytoja E. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad grįžusi į namus, virtuvėje ant stalo pamatė paliktą R. M. mobiliojo ryšio telefoną. Tai jai pasirodė keista, nes R. M. taip niekada nesielgdavo. Virtuvėje buvo prirūkyta. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės, M. M. manymu, patvirtina, kad nukentėjusysis buvo pažįstamas ne tik su S. G. , bet ir su A. J. , todėl įvykio vakarą iš namų išėjo ne tik norėdamas pastatyti automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, bet ir susitikti su A. J. .

Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis visiškai prisipažino dėl automobilių stovėjimo aikštelių, esančių Klaipėdoje, Tilžės g. 53 ir Artojų g. 2, sprogdinimo, tačiau jo parodymai nepagrįstai buvo pripažinti kaip melagingi. Nuteistasis teigia, kad už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta per griežta bausmė, nes jis tik atvežė R. Š. į minėtas aikšteles, o sprogstamųjų medžiagų negamino, jų niekur nelaikė ir neslėpė. M. M. pažymi, kad siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, R. Š. jį apkalbėjo bei nuslėpė tikrąsias šio nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus.

M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad už V. B. nužudymą jam paskirta taip pat per griežta bausmė. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teisme prisipažino ir dėl dalyvavimo nužudant V. B. , tačiau teigia jokių nužudymo veiksmų neatlikęs ir nežinojęs, kad planuojama minėtą nukentėjusįjį nužudyti. Jis pažymi, kad darant šį nusikaltimą, buvo tik R. Š. pagalbininkas, kuris paskambinęs paprašė jį nuvežti į nurodytą vietą. Apeliantas nurodo, kad V. B. 3 ar 4 šūviais nužudė R. Š. , o jo kūną užkasė duobėje, kurią jis (M. M. ) iškasė kartu su B. J. . Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad darant šį nusikaltimą, S. G. nedalyvavo, o ankščiau duodamas parodymus jis (M. M. ) jį specialiai apšmeižė nes pyko dėl nesumokėtų pinigų už gabentą kontrabandą. Apeliantas neatmeta galimybės, kad V. B. nužudymą S. G. stebėjo būdamas kur nors netoli tos vietos, ir taip saugojo aplinką nuo pašalinių žmonių. Nuteistasis pažymi, kad ginklą, kuriuo buvo nužudytas V. B. , jis slapta paėmė iš R. Š. automobilio, nes tuo metu savo ginklo neturėjo ir nenorėjo pirkti.

Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę ir už A. K. nužudymą, nes jis šiam nukentėjusiajam nesudavė mirtį sukėlusių smūgių. Apeliantas nurodo, kad konflikto metu A. K. sudavė smūgį S. G. , nuo kurio pastarasis parkrito ant žemės. Toks nukentėjusiojo elgesys išprovokavo kitų įvykio vietoje buvusių asmenų (B. J. , R. Š. , A. G. ir kitų asmenų) smurtinius veiksmus. Tai, kad M. M. nesudavė smūgių A. K. akistatos metu bei pirmosios instancijos teisme patvirtino B. J. .

Nuteistasis taip pat pripažįsta dalyvavęs nužudant S. B. , tačiau neigia jį nužudęs. Jis nurodo, kad matė, kaip šį nukentėjusįjį iš arti nušovė V. M. . Tokias įvykio aplinkybes, nuteistasis papasakojo VSD inspektoriui, būdamas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, tačiau šie jo parodymai nepagrįstai pripažinti kaip melagingi, šmeižiantys R. Š. bei V. M. . M. M. teigia, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį apkalbėjo V. M. ir R. Š. . Tai patvirtina šio asmens parodymuose esantys prieštaravimai. Akistatos su M. M. metu V. M. parodė, kad jis turėjo raktą nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, balkone esančio sandėliuko. Atvykus policijos pareigūnams, jis (V. M. ) ir M. M. pasislėpė. Pirmosios instancijos teisme V. M. teigė, kad balkone juos užrakino kažkokia moteris, todėl jis paskambino R. Š. , kad šis juos išleistų. Apie tai, kad rengiamasi nužudyti S. B. , V. M. parodė nežinojęs. M. M. mano, kad nusikalstama V. M. praeitis bei jo parodymuose esantys prieštaravimai duoda pagrindą nesiremti jo parodymais apie S. B. nužudymo aplinkybes. Apie tai, kad ne nuteistasis, o V. M. nužudė S. B. liudija ir S. G. laiškas R. Š. , kuriame jis (S. G. ) įvardija V. M. kaip S. B. žudiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. nužudymo panaikinti. Kadangi šis nusikaltimas, nuteistojo manymu, yra tinkamai neištirtas, S. B. nužudymo epizodas turėtų būti išskirtas į atskirą bylą ir byla grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nuteistasis nurodo, kad po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jam buvo nustatytas įpareigojimas būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val. Tam, kad pateisintų šio įpareigojimo nevykdymą ir vėl nebūtų grąžintas į įkalinimo įstaigą, nuteistasis prisipažįsta suklastojęs dokumentą, tačiau neigia, kad taip pasielgė turėdamas tikslą užsitikrinti alibi dėl S. B. nužudymo.

Nuteistasis neneigia kartu su R. Š. Klaipėdos mieste, prie Danės upės susprogdinęs laivą „Meridianas“, tačiau mano, kad jam paskirta bausmė už šį nusikaltimą yra per griežta, nes jis darydamas šį nusikaltimą buvo tik R. Š. pagalbininkas. Apeliantas nurodo, kad sprogmenį pritvirtino prie laivo pantono, o ne kaip jam liepė R. Š. – prie laivo borto, todėl šis sprogimas sukėlė daug mažesnius padarinius.

Apeliantas nurodo, kad S. G. , R. Š. , A. D. ir A. J. artimai bendravo ir galėjo planuoti bei kartu daryti nusikaltimus, tačiau tai nebuvo nusikalstamas susivienijimas, nes jie neturėjo nei bendro fondo (kasos), nei kito bendro turto. Visi nuteistieji turėjo jiems priklausančius namus, butus, piniginių lėšų, transporto priemones. Nuteistasis teigia taip pat turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį.

Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog nepadarė nei vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nebuvo skundžiamajame nuosprendyje minimo nusikalstamo susivienijimo narys ar organizatorius, todėl turėtų būti išteisintas.

Apeliantas teigia, kad jį apšmeižė nusikaltimus padarę asmenys - R. Š. , A. D. , V. M. , A. L. , B. J. . Jis pažymi, kad nei vieno iš nužudytų asmenų nepažinojo ir neturėjo jokio motyvo jų žudyti.

Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje byloje atliko neišsamų tyrimą, kurio metu nebuvo nustatyti tikrieji nusikaltimus padarę asmenys, jų ryšiai su aukomis, kaltininkams už įvykdytus nusikaltimus sumokėti piniginiai atlyginimai. S. G. pažymi, kad šioje byloje nusikaltimus padarę asmenys nepagrįstai tapo nusikaltimų liudininkai, jie patys klastojo bylą nurodydami melagingas įvykių aplinkybes. Apeliantas teigia, kad per 1 metus buvo tariamai išaiškinta 17 nužudymų, o tai, jo manymu, patvirtina, jog tyrimas atliktas neišsamiai.

Nuteistasis nurodo, kad prokurorai, organizavę ikiteisminį tyrimą, pažeidinėjo įstatymų reikalavimus: buvo atliekamos apklausos nedalyvaujant advokatams, kai kurios apklausos ir pokalbiai nebuvo protokoluojami, protokolai dažnai buvo surašomi pačių prokurorų, su jų pataisymais, pakoregavimais. Nepatenkinus nuteistojo prašymų padaryti akistatas su pagrindiniais įtariamaisiais, buvo apribota galimybė gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, išsakyti savo argumentus. Nuteistojo teigimu, prokurorai skatino įtariamuosius R. Š. , V. M. bei B. J. duoti melagingus, tarpusavyje suderintus parodymus, pažadėję jiems švelnesnes bausmes. Nuteistasis nurodo, kad įtariamieji, būdami suimti, bendravo ir suderino parodymus mobiliaisiais telefonais bei per juos lankančius asmenis.

Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai netyrė, kokia veikla vertėsi R. Š. po 1992 m., kokio nekilnojamo turto turėjo R. Š. , A. J. ir A. D. 1996-1998 m. laikotarpiu, A. L. narkotikų verslo. Šios aplinkybės, jeigu būtų ištirtos, patvirtintų, jog nei vienas iš minėtų asmenų nei bijojo S. G. , nei buvo nuo jo priklausomi. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar R. Š. , V. M. bei A. L. pažinojo aukas.

Apeliantas pažymi, kad 2002 m. buvo apklaustas prokuroro dėl A. S. , M. B. bei A. K. nužudymų. Tuo metu nuteistasis parodė, kad šių nužudymų neorganizavo ir pats nukentėjusiųjų nežudė. 2002 m. jis prašė prokuroro, kad būtų padarytos akistatos su R. Š. . 2003 m. balandžio mėnesį jam buvo pateikti kaltinimai, tačiau ir tuo metu jokios apklausos nevyko. 2003-2004 m. rašydamas panašius raštus jis prašė, kad būtų atliekamas tyrimas, daromos akistatos, tačiau prokuroras A. S. atsakydamas į šiuos prašymus nurodė, jog visos aplinkybės yra aiškios. Be to, nuteistasis teigia, kad prokuroras jį lankė ir kalėjime ir šie apsilankymai turėjo būti užfiksuoti kalėjimo žurnale. Visos šios aplinkybės paneigia prokuroro pasisakymus pirmosios instancijos teisme, kad jis (S. G. ) nesutiko, kad su juo būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Nuteistasis mano, kad M. M. apklausę pareigūnai V. Ž. bei V. P. buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir pirmosios instancijos teisme nepagrįstai apklausti kaip liudytojai, nes jam (S. G. ) dar būnant laisvėje, grasino su juo susidoroti.

Nuteistasis teigia, kad nuo 2002 m. spalio mėnesio iki 2003 m. balandžio mėnesio leidiniuose „Lietuvos rytas“ ir „Akistata“ pasirodžiusios publikacijos apie nusikaltimus, kurių padarymu jis buvo apkaltintas, pažeidė jo teises, nes tuo metu jam dar nebuvo pareikšti kaltinimai. Šiose publikacijose buvo paskelbti melagingi R. Š. parodymai. Dėl spaudoje paskelbtos melagingos informacijos, tikrieji nusikaltimų kaltininkai R. Š. , A. D. , V. M. , A. L. bei B. J. turėjo galimybę suderinti savo parodymus ir taip nepagrįstai apkaltinti S. G. .

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirta, kas iš tikrųjų šaudė į nukentėjusiuosius ir atkreipia dėmesį, kad tam tikros nusikaltimų padarymo aplinkybės, kurias papasakojo A. D. ir R. Š. , nesutampa, tarp jų yra prieštaravimų. Nuteistasis neigia žudęs A. S. ir nurodo, kad tai padarė A. D. , kuris, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės jį (S. G. ) apšmeižė. Nuteistasis taip pat neigia organizavęs ir vykdęs D. K. bei I. U. nužudymus. Tai patvirtina ir R. Š. parodymai. S. G. nurodo, kad šių nukentėjusiųjų nepažinojo ir mano, kad juos nužudė A. D. ir A. J.

S. G. teigia, kad nuteistieji R. Š. , B. J. ir A. D. nuolat bendravo su suėmime buvusiu M. M. , vežė su pastaruoju pasimatyti moterį, pasamdė jam advokatą ir taip suderino parodymus dėl A. K. , V. B. , S. B. nužudymų bei laivo „Meridianas“ ir automobilių stovėjimo aikštelių sprogdinimo.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir patikėjo R. Š. , B. J. , V. M. ir A. L. versijomis. M. M. buvo verčiamas duoti melagingus, S. G. apšmeižiančius parodymus. Šiam nesutikus, akistatų su R. Š. bei A. D. metu M. M. buvo įkalbinėjamas, pažadant paskirti jam švelnesnę bausmę, papasakoti tokias įvykio aplinkybes, kaip parodė R. Š. , tačiau M. M. nusprendė visą tiesą pasakyti tik pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas nurodo, kad N. K. ir A. L. nužudymus organizavo A. L. ir A. J. ; R. Š. su V. M. organizavo S. B. nužudymą; M. M. susprogdino laivą „Maridianas“ ir automobilių stovėjimo aikšteles; R. Š. nužudė V. J. R. ir V. G. ; B. J. nužudė A. K. ; R. Š. su V. M. nužudė A. P. , A. S. bei M. B. ir pasikėsino nužudyti L. K. ; A. L. su B. J. organizavo A. L. ir N. K. nužudymus.

Visi padaryti nusikaltimai, S. G. teigimu, ištirti neišsamiai ir neobjektyviai, nes nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad R. Š. ir V. M. nuslėpė, kad V. M. ir D. J. bendravo su nužudytu S. B. ; R. Š. , A. L. ir A. D. nuslėpė, kad A. L. artimai bendravo su nužudytu V. Č. ir A. L. . Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, koks buvo A. P. vaidmuo darant nusikaltimus.

Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tai galėtų patvirtinti kriminalinės policijos pareigūnai Šepšinskas, Marma ir kiti, kurie veikė pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Apeliantas pažymi, kad kiti nuteistieji - R. Š. , A. D. , A. G. ir M. M. - priklausė nusikalstamam susivienijimui, ir tai įrodo jų draugiški santykiai, bendras laisvalaikio praleidimas, turtiniai interesai.

Nuteistasis nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, įrodančių A. G. , K. K. , R. M. , N. N. ir V. B. nužudymus. Kadangi šių asmenų lavonai nerasti, o nužudymo vietos nenustatytos, nuteistasis mano, kad šie nukentėjusieji slapstosi.

S. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai nuteisė ir dėl neteisėto ginklų laikymo, nes nei jo sodyboje, nei namuose šie daiktai rasti nebuvo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad apklausos protokoluose jis yra nurodęs visus R. Š. , A. D. , A. L. , A. J. , V. M. ryšius, jų priklausymą nusikalstamam susivienijimui, šio susivienijimo veiklą bei kitus narius. Visi išvardinti asmenys, S. G. manymu, buvo nusikalstamo pasaulio autoritetai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai į tai neatsižvelgė. Apeliantas dar kartą pažymi, kad R. Š. buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys, kuris prievartavo turtą, žudė žmones dėl pinigų ar narkotikų.

Nuteistasis V. B. skunde prašo iš naujo peržiūrėti baudžiamąją bylą, nes mano, kad yra pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija bei teisė į gynybą, byla yra suklastota, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas šališko teismo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad 2001 m. lapkričio 23 d. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, kur be jo sutikimo jam atliko kraujo tyrimą. Apeliantas teigia, kad apie šio tyrimo rezultatus jo niekas neinformavo, todėl mano, kad buvo pažeista teisė žinoti apie jam atliekamus medicininius tyrimus. Nežinodamas tikrosios sveikatos būklės, V. B. turėjo vykti į apklausas, kuriose nedalyvavo gynėjas. Be to, apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis sirgo įvairiomis ligomis (venų varikozė, hipertoninės ligos, periferinės nervų sistemos susirgimai, raumenų atrofija, vegetaciniai sutrikimai, akies srities raumenų trūkčiojimai ir kitos), jautė skausmus rankose bei kojose. Apeliantas teigia, kad dėl minėtų sveikatos sutrikimų jautėsi blogai, todėl negalėjo suprasti, kokie veiksmai buvo atliekami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo bei ilgo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ligos paūmėjo. Iškviesta psichologijos ekspertė neatsižvelgė, kad apeliantas serga įvairiomis ligomis, o paskirta psichologinė ekspertizė buvo atliekama neišsamiai, abejingai, neatsižvelgta į rašysenos pokyčius. V. B. manymu, jam esant sunkios sveikatos būklės, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atliekami.

Apeliantas teigia, kad jo suėmimo laikotarpiu, spaudoje pasirodžiusios melagingos publikacijos suformavo apie jį neteisingą, išankstinę ir šališką teismo nuomonę. Publikacijose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes jis juose nurodytų nusikaltimų nepadarė.

V. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teisme jį gynė nekompetentingas advokatas, todėl buvo pažeistos jo teisės. Be to, atliekant sveikatos patikrinimą, jo gynėjas, pažeidžiant įstatymus, visai nedalyvavo. Taip pat, jo manymu, teisė į gynybą buvo pažeista, nesudarant galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, įstatymais, kuriuos jis tariamai pažeidė, nesuteikiant reikiamos teisinės pagalbos, todėl mano, kad visi su juo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai yra neteisėti.

Ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai, todėl, nuteistojo nuomone, turėjo būti nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BPK 215 straipsnį.

Nuteistasis mano, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžių salėje jam buvo neteisėtai surakintos rankos už nugaros, dėl to jis jautė didelį skausmą. Apeliantas teigia, kad antrankiai neteisėtai buvo naudojami kaip bausmė.

Esant išvardintoms aplinkybėms, V. B. mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistieji S. G. , M. M. , A. G. ir jų bei nuteistojo V. B. gynėjai advokatai J. Kleinauskiėnė, A. Palamarčuk, J. T. Litvinskienė ir B. Strimaitytė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. B. nuomonės dėl apeliacinių skundų nepareiškė. Nuteistųjų A. D. ir R. Š. gynėja advokatė J. Lučinskaitė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus bei prokuroro apeliacinio skundo dalį, kurioje jis prašo nuteistųjų A. D. ir R. Š. veikas perkvalifikuoti pagal naują Lietuvos Respublikos BK patenkinti, kitą prokuroro apeliacinio skundo dalį atmesti.

Prokuroro ir nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistųjų S. G. , V. B. , M. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 5 punktas taip pat nustato, kad nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai.

Šiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato aptartos ir dvi išimtys iš šios bendros taisyklės.

Pirma, viršyti apeliacinių skundų ribas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiu atveju teismas patikrina, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.

Antra, BPK 320 straipsnio 5 dalis numato teisę švelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis neapskųstas.

Šioje byloje esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nėra nustatyta. Bausmių švelninti kolegija taip pat nerado pagrindo (apie tai išsamiau bus pasisakyta tolesnėje šio nuosprendžio dalyje). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu, skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinami apeliacinių skundų ribose, tuo pačiu atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas. Remiantis minėtomis teisės normomis nebus tiriamos S. G. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kokia veikla vertėsi R. Š. po 1992 m., teiginiai apie R. Š. darytus turto prievartavimus, apie narkotikus ir kitus kaltinamajame akte nenurodytus nusikaltimus, kokio nekilnojamo turto turėjo R. Š. , A. J. ir A. D. 1996-1998 m. laikotarpiu, dėl A. L. „narkotikų verslo“ ir pažinties su A. L. , dėl V. M. , V. D. J. pažinties su nužudytuoju S. B. , dėl A. P. vaidmens nusikaltimuose ir dėl jo paties nužudymo ir kitos aplinkybės, išeinančios iš bylos nagrinėjimo ribų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nors S. G. apeliaciniame skunde ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirta, kas iš tikrųjų šaudė į nukentėjusiuosius, šie duomenys nustatyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme ir išvados tuo klausimu yra išsamiai pagrįstos skundžiamame nuosprendyje.

Nėra pagrįsti S. G. apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kad nuteistieji R. Š. , B. J. ir A. D. nuolat bendravo su suėmime buvusiu M. M. , vežė su pastaruoju pasimatyti moterį, pasamdė jam advokatą ir taip suderino parodymus dėl A. K. , V. B. , S. B. nužudymų bei laivo „Meridianas“ ir automobilių stovėjimo aikštelių sprogdinimo. Iš M. M. parodymų matyti, kad pirmosios instancijos teisme jis dėl šių nusikaltimų davė palankius S. G. parodymus ir nepalankius R. Š. , A. D. , B. J. parodymus. Todėl nėra logiška teigti, kad R. Š. , B. J. ir A. D. padarė įtaką M. M. .

Pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistųjų padarytos veikos kvalifikuojamos būtent taip. Apeliacinius skundus padavę nuteistieji kelia ne veikų kvalifikavimo, o savo kaltės klausimus. Todėl šiame nuosprendyje veikų kvalifikavimas išsamiau aptariamas tais atvejais, kai toks kvalifikavimas keičiamas, o kitais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo veikų kvalifikavimas yra tinkamas, pirmosios instancijos teismo motyvai tuo klausimu nekartojami.

M. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jam nesutikus bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą organizavusiu prokuroru, šis ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, jog nieko nežino ir nurodytų asmenų nepažįsta, nepagrįstai ir šališkai vertino kaip gynybinę taktiką ir norą išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. M. teigia, kad toks jo atsisakymas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais buvo apgalvotas veiksmas, nes teisingus parodymus jis norėjo duoti tik teisme. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. M. parašė nuoširdų prisipažinimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai apie sunkius nusikaltimus, apie kuriuos nutylėjo A. D. , R. Š. bei kiti asmenys.

Šie teiginiai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo nepaneigia. Kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir pats M. M. pirmosios instancijos teisme jau neneigė, kad pažįsta kitus nuteistuosius, nors ikiteisminio tyrimo metu, 2004 m. vasario 17 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad nėra padaręs nei vieno nusikaltimo, o S. G. , A. J. , R. M. , R. Š. , A. D. ir A. G. nepažįsta ir su jais jokių reikalų neturėjo (b. l. 182, t. 29). Tokį pažinties su asmenimis, kurie įtariami, o dalis jų ir prisipažino padarę nusikaltimus, tarp jų ir kartu su M. M. , neigimą tiek prokuroras, tiek ir teismas visiškai pagrįstai galėjo vertinti kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tai vadinti šališkumu nėra pagrindo. Tai, kad jis rašė prisipažinimus (b. l. 121, t. 39, 212, t. 43) apie kitų asmenų padarytus nusikaltimus, nepatvirtina, kad apie savo padarytas veikas jis davė nuoseklius ir teisingus parodymus. Jo teiginiai, kad pirmosios instancijos teisme jis norėjo duoti teisingus parodymus, nepasitvirtina. Aptariant įrodymus dėl atskirų nusikaltimų bus paminėta, kad ir teisme duoti M. M. parodymai nelaikomi teisingais. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad duodamas parodymus apie atskirus nusikaltimus (V. B. , V. R. ir V. G. nužudymą), M. M. apeliacinės instancijos teisme davė jau kitokius parodymus negu pirmosios instancijos teisme. Tai akivaizdžiai paneigia jo teiginį apie nusistatymą teisme duoti teisingus parodymus.

Nėra pagrįstas ir M. M. apeliacinio skundo teiginys, kad jam nebuvo leista susipažinti su byla. Iš prokuroro 2004-03-01 rašto Nr. 8.2-799(06) matyti, kad M. M. bei jo gynėja buvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, pageidavimų dėl susipažinimo su byla, kaip tai padarė kai kurie kiti įtariamieji, neišreiškė (b. l. 190, t. 33).

Kolegija nenustatė jokių duomenų, kurie patvirtintų S. G. ir V. B. apeliacinių skundų teiginius, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, ir kad buvo pažeista šio bei kitų nuteistųjų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtų bei išanalizuotų parodymų visuma patikėjo R. Š. , A. D. , B. J. ar liudytojų parodymais ir padarė kitokias išvadas, negu jų tikėjosi V. B. ar S. G. , nerodo teismo šališkumo. Niekas neįrodo, kad M. M. buvo verčiamas, įkalbinėjamas, pažadant paskirti jam švelnesnę bausmę, duoti melagingus, S. G. apšmeižiančius parodymus.

Byloje yra išrašas iš V. B. ambulatorinio ligonio asmens sveikatos istorijos (b. l. 17-18, t. 33). Išraše nurodyta,kokie buvo atliekami V. B. sveikatos tyrimai nuo pat 2001-12-05, kai jis atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Kaip matyti iš išrašo, pats pirmas tyrimas buvo kraujo tyrimas dėl ŽIV ir sifilio, rezultatas – neigiamas. Teismas neturi duomenų, ar V. B. buvo informuotas apie šio tyrimo rezultatus, tačiau tai neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Iš įrašų išraše galima teigti, kad V. B. turėjo pasirinkimo laisvę dėl tyrimų, gydymo naudojimo arba atsisakymo nuo to ir šia teise naudojosi. Įrašai patvirtina, kad V. B. medikų apžiūrėtas daug kartų, jam ne kartą rekomenduotas gydymas stacionare, medikamentinis gydymas, tačiau jis jų dažniausiai atsisakydavo, atsisakydavo ir nuo medicininių apžiūrų, skelbė bado akcijas. Nėra pagrindo pripažinti, kad V. B. pirmosios instancijos teisme dėl savo ligų negalėjo suprasti, kas vyksta. Iš bylos matyti, kad V. B. atliktos net kelios teismo psichiatrijos ekspertizės bei gauta konsultacinė specialisto išvada (2002-05-06-2002-05-20; 2002-10-30; 2003–12-01; 2005-04-20- 2005-05-05). Specialistai visais atvejais atsakė, kad V. B. supranta savo veiksmų esmę, gali juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime (b. l. 21-35, t. 33; b. l. 51-58, t. 43). Tai paneigia V. B. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad dėl sveikatos sutrikimų su V. B. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atliekami.

Nėra pagrįstas ir V. B. apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas dėl per ilgos trukmės turėjo būti nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BPK 215 straipsnį. Pažymėtina, kad ši byla yra labai didelės apimties (kaltinamasis aktas yra 34 tome) ir sudėtinga, joje ištirta virš dvidešimties sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Dėl nurodytų priežasčių teigti, kad ikiteisminio tyrimo trukmė per ilga, nėra pagrindo. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 215 straipsnis numato ne tik galimybę nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl per ilgos trukmės, bet ir nustato tokios procedūros tvarką, t. y. įtariamojo ar jo gynėjo kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, posėdį, kuriame toks prašymas nagrinėjama ir kitas procedūras. To padaryta nebuvo, todėl toks bylos nutraukimas nėra galimas ir dėl procesinių priežasčių.

Konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas baudžiamajame procese įgyvendinamas taikant BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri reglamentuoja, kad tik pagal įstatyme nustatytas taisykles ištyrus ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą asmenį galima pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. V. B. apeliaciniame skunde nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu prašo pripažinti tai, kad spaudoje pasirodžiusios melagingos, tikrovės neatitinkančios publikacijos suformavo apie jį neteisingą, išankstinę ir šališką teismo nuomonę. Konkrečių publikacijų ar laidų V. B. apeliaciniame skunde nenurodo. Taigi, apeliaciniame skunde keliama problema dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, kuris galėjo būti, tačiau pasireiškė ne procesiniuose baudžiamosios bylos dokumentuose, bet spaudos publikacijose. S. G. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nuo 2002 m. spalio mėnesio iki 2003 m. balandžio mėnesio leidiniuose „Lietuvos rytas“ ir „Akistata“ pasirodžiusios publikacijos apie nusikaltimus, kurių padarymu jis buvo apkaltintas, pažeidė jo teises, nes tuo metu jam dar nebuvo pareikšti kaltinimai. Šiose publikacijose, pasak S. G. , buvo paskelbti melagingi R. Š. parodymai. Kaip teigiama S. G. apeliaciniame skunde, dėl spaudoje paskelbtos melagingos informacijos, tikrieji nusikaltimų kaltininkai R. Š. , A. D. , V. M. , A. L. bei B. J. turėjo galimybę suderinti savo parodymus ir taip nepagrįstai apkaltinti S. G. .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismo teisėjai buvo susipažinę su tokiomis publikacijomis, o juo labiau, kad jie buvo vienaip ar kitaip paveikti tokių publikacijų ir kad buvo susidarę išankstinę nuomonę dėl V. B. , S. G. , o ir kitų nuteistųjų kaltumo. Todėl pripažinti skundžiamą nuosprendį neteisingu kaip pažeidusį nekaltumo prezumpcijos principą, nėra pagrindo. Jokie duomenys nepatvirtina ir S. G. teiginio apie tai, kad publikacijas skaitė R. Š. , A. D. , V. M. , A. L. bei B. J. ir kad tai padėjo jiems derinti parodymus.

V. B. skundžiasi ir tuo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Pasak jo, tai pasireiškė tuo, kad jį gynė nekompetentingas gynėjas, kad jis nedalyvavo tikrinant V. B. sveikatą, neužtikrino reikiamos gynybos, susipažinimo su byla.

Iš bylos dokumentų matyti, kad V. B. gynyba buvo užtikrinta nuo pat sulaikymo. Jau 2001-11-24 išrašytas advokatės orderis dėl V. B. gynybos, vėliau jį gynė ir kiti gynėjai, tai matyti iš advokatų orderių (b. l. 36, 37, t. 33). 2001-11-24 gynėja dalyvavo įteikiant V. B. nutarimą patraukti jį kaip kaltinamąjį, apklausiant jį dėl pareikšto kaltinimo (b. l. 38-39, t. 33). Gynėjo dalyvavimas buvo užtikrintas ir atliekant kitus tyrimo veiksmus, tai matyti iš protokolų, įrašų apie gynėjų dalyvavimą ir gynėjų parašų juose (b. l. 40,41, 44-46, 47-48, 49-51, 52-54, 55-56, 57-59, 60, 61-62, 63-64,65-67, 68-69, t. 33). 2002-10-21 protokole V. B. pareiškė, kad 2002 m. spalio 22-29 parodymų patikrinimo vietoje metu gynėjo dalyvavimo nepageidauja, todėl gynėjo nedalyvavimas tuose tyrimo veiksmuose V. B. teisės į gynybą nepažeidė (b. l. 70, 71-77 t. 33). Tolesniuose tyrimo veiksmuose V. B. vėl turėjo gynėją (b. l. 78-89, t. 33). 2003-03-04 V. B. paskirtas kitas gynėjas, tai su juo suderinta ir jis sutiko su gynėjo V. G. paskyrimu (b. l. 92-93, t. 33). Šis gynėjas dalyvavo tolesniuose su V. B. atliekamuose tyrimo veiksmuose, išskyrus parodymų patikrinimą vietoje, nes V. B. nepageidavo, kad gynėjas dalyvautų šio veiksmo metu (b. l. 94-97, 98, 99-109, 139). V. B. bei jo gynėjas buvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, pageidavimų dėl susipažinimo su byla, kaip tai padarė kai kurie kiti įtariamieji, neišreiškė (b. l. 192, t. 33).Kai V. B. gynėjo V. G. pirmosios instancijos teisme atsisakė, gynėju buvo teismo paskirtas advokatas S. Pelš. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme asmens paskyrimo advokatu detaliai reglamentuotas, tam kad asmuo būtų įtrauktas į advokatų sąrašus turi atitikti įstatyme nurodytus reikalavimus. V. B. dėl gynėjo S. Pelš nušalinimų nereiškė, advokatas dalyvavo posėdžiuose teikė klausimus, pasisakė baigiamojoje kalboje, advokato pozicija neprieštaravo V. B. parinktai gynybos pozicijai, todėl teiginys dėl gynėjo nekompetentingumo neparemtas bylos medžiagas ir yra nepagrįstas. Įstatymas neįpareigoja gynėją dalyvauti atliekant ginamo asmens sveikatos patikrinimą, todėl ir tai, kad gynėjas tai atliekant nedalyvavo nevertintina kaip netinkama gynyba.

V. B. skundžiasi ir tuo, kad pirmosios instancijos teisme jo rankos už nugaros buvo surakintos antrankiais, tai vertindamas kaip bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo negalima spręsti, kad V. B. rankos buvo surakintos jo nurodytu būdu. Iš 2004-01-13 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko D. L. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad V. B. įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo drausmės komisija nutarė V. B. iš kameros išvedinėti tik su antrankiais (b. l. 124-125, t. 33). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1r-240/1v-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ 195 punktas taip pat numatė taisyklę, kad teismo posėdžių salėje konvojuojamieji asmenys laikomi su antrankiais (numatyta ir tai, kad „įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti“). Šie duomenys patvirtina, kad antrankių naudojimas buvo pagrįstas.

V. B. apeliaciniame skunde teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Šis argumentas taip pat nėra pagrįstas, vėliau bus aptariami argumentai apie tai, kad V. B. paskirta ne per griežta, bet per švelni bausmė, kuri bus griežtinama.

Nuteistasis S. G. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog nepadarė nei vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nebuvo skundžiamajame nuosprendyje minimo nusikalstamo susivienijimo narys ar organizatorius, todėl turėtų būti išteisintas.

Apeliantas teigia, kad jį apšmeižė nusikaltimus padarę asmenys - R. Š. , A. D. , V. M. , A. L. , B. J. . Jis pažymi, kad nei vieno iš nužudytų asmenų nepažinojo ir neturėjo jokio motyvo jų žudyti.

Tokie nuteistojo teiginiai neatitinka bylos aplinkybių. Byloje surinkti įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys duomenys paneigia šiuos deklaratyvaus pobūdžio teiginius ir patvirtina S. G. kaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismo ir šiame (apeliaciniame) teisme ištirti duomenys, apie kuriuos bus kalbama vėliau, nepatvirtina, kad R. Š. , A. D. , V. M. , A. L. , B. J. nepagrįstai apkaltino S. G. nusikalstamų veikų padarymu. Nors S. G. apeliaciniame skunde teigia, kad nei vieno nužudyto asmens nepažinojo, kitų asmenų parodymai, o iš dalies ir S. G. parodymai apie nužudymo detales (teigiant, kad nužudymus padarė R. Š. , A. D. , V. M. , A. L. , B. J. ), patvirtina, kad taip nėra ir dauguma nužudytųjų asmenų jam buvo žinomi.

Apeliaciniame skunde, kritikuodamas ikiteisminio tyrimo eigą ir kokybę, S. G. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje byloje atliko neišsamų tyrimą, kurio metu nebuvo nustatyti tikrieji nusikaltimus padarę asmenys, jų ryšiai su aukomis, kaltininkams už įvykdytus nusikaltimus sumokėti piniginiai atlyginimai. S. G. pažymi, kad šioje byloje nusikaltimus padarę asmenys nepagrįstai tapo nusikaltimų liudininkai, jie patys klastojo bylą, nurodydami melagingas įvykių aplinkybes. Apeliantas teigia, kad per vienerius metus buvo tariamai išaiškinta 17 nužudymų, o tai, jo manymu, patvirtina, jog tyrimas atliktas neišsamiai. Su šiais teiginiais sutikti nėra pagrindo.

Iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2002-09-19 nutarimo „pakeisti tardymo grupės sudėtį“ matyti, kad į prokuroro A. Urbelio vadovaujamos tardymo grupės sudėtį buvo įtraukta 17 pareigūnų (b. l. 49, t. 1). Ikiteisminis tyrimas byloje užbaigtas 2004-03-08, surašant kaltinamąjį aktą (b. l. 1-181, t. 34). Tokia tyrimo trukmė - apie 1,5 metų - ir toks tyrimo grupę sudariusių pareigūnų kiekis paneigia S. G. apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl galimumo kokybiškai atlikti ikiteisminį bylos tyrimą. Apeliacinio skundo teiginiai apie kaltininkams už įvykdytus nusikaltimus sumokėtus piniginius atlyginimus, apie bylos duomenų klastojimus, apie tai, kad prokurorai skatino įtariamuosius R. Š. , V. M. bei B. J. duoti melagingus, tarpusavyje suderintus parodymus, pažadėję jiems švelnesnes bausmes, apie tai, kad šie įtariamieji, būdami suimti, bendravo ir suderino parodymus mobiliaisiais telefonais bei per juos lankančius asmenis, yra deklaratyvūs, neparemti konkrečiais duomenimis, todėl jie negali būti laikomi pagrįstais.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2004-07-02 liudytoja O. S. pateikė S. G. rašytą laišką, kurį buvo prašoma perduoti R. Š. (b. l. 76-82, t. 41). Iš laiško turinio matyti, kad šiuo laišku S. G. įtikinėja R. Š. esąs jo draugas, prognozuoja, kad jie „abu gali gyventi ir būti labai turtingais“, ragina jį keisti parodymus dėl daugybės kaltinimų, duoda užuominas apie kaltės suvertimą A. J. , A. D. , A. L. . Tokį laišką kolegija vertina kaip akivaizdų bandymą paveikti R. Š. ir pasiekti, kad šis duotų ne teisingus, tačiau S. G. reikiamus parodymus apie padarytus nusikaltimus. Jei tokio tikslo S. G. laiške nebūtų, jis nerašytų apie konkrečių nusikaltimų kaltininkus, pav. „D. nušovė S.“, „tuos latvius kur sprogdino Šiauliuose mokesčius tai J. su D. švė“ „Tą karatistą su M. juk A. užsakė“ ir t. t., kadangi jokių duomenų apie R. Š. atminties sutrikimus nebuvo ir nėra, tai siekiant teisingų parodymų, pakaktų R. Š. paprašyti ir duoti teisingus parodymus, o ne aiškinti kas ką padarė. Iš patalpų tyrimo protokolo matyti, kad 2005-08-29 Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo laikino sulaikymo kameroje rasti užrašai: „D. tau peili melagi baik kaltinti mane“, „Dok parodimus ant Š.“, „Kumpi baik nesamones ateitis gyvenimo“ (prieš paskutinius du žodžius nupieštas vyriškas lytinis organas) (b. l. 100-104, t. 43). Iš specialisto išvados matyti, kad šiuos tekstus parašė S. G. 106-110, t. 43). Šie įrodymai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o pats S. G. bandė daryti poveikį parodymus duodantiems asmenims.

Nepagrįsti ir S. G. apeliacinio skundo argumentai, kad prokurorai, organizavę ikiteisminį tyrimą, pažeidinėjo įstatymų reikalavimus: buvo atliekamos apklausos nedalyvaujant advokatams, kai kurios apklausos ir pokalbiai nebuvo protokoluojami, protokolai dažnai buvo surašomi pačių prokurorų, su jų pataisymais, pakoregavimais, kad liko nepatenkti nuteistųjų prašymai padaryti akistatas su pagrindiniais įtariamaisiais ir taip buvo apribota galimybė gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, išsakyti savo argumentus, kad 2003 m. balandžio mėnesį jam buvo pateikti kaltinimai, tačiau ir tuo metu jokios apklausos nevyko, nors jis norėjo, kad su juo būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tik prokuroras pirmosios instancijos teisme neteisingai aiškino, kad jis (S. G. ) nesutiko, kad su juo būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Iš apklausos protokolų matyti, kad S. G. , 2002-10-31 apklausiamas kaip kaltinamasis, poziciją dėl pareikšto kaltinimo (įtarimo) išdėstyti atsisakė, į klausimus atsakinėti taip pat atsisakė (b. l. 76, t. 24). Parodymus dėl pareikštų kaltinimų, o įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos BPK – dėl įtarimų, S. G. duoti atsisakė ir 2002-11-06, 2003-02-03, 2003-05-21, 2003-08-07, 2003-09-09, 2004-02-23 (b. l. 78, 85, 90, 103, 109, 148, t. 24). 2003-01-13 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnams A. M. bei G. G. nuvykus pas S. G. , kadangi šis buvo išreiškęs pageidavimą duoti parodymus apie jam žinimas kitų asmenų padrytų nusikaltimų aplinkybes, S. G. duoti paaiškinimus atsisakė (b. l. 84, t. 24). Šie duomenys apie daugkartinį S. G. atsisakymą duoti pardymus paneigia jo argumentus apie tai, kad jam buvo apribota teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų, išsakyti savo argumentus. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai apie akistatų neatlikimą. Pirmiausia pažymėtina, kad akistata nėra privalomas tyrimo veiksmas, ar jis reikalingas, sprendžia bylą tiriantis pareigūnas, kuriam įtariamojo prašymas dėl akistatos nėra privalomas. Nežiūrint to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-04-30 buvo atlikta S. G. akistata su A. L. (b. l. 224-225, t. 6), 2002-12-12 buvo atlikta jo akistata su V. B. (b. l. 88-89, t. 33), 2002-12-12 atlikta akistata su B. J. (b. l. 128-129, t. 32). 2003-08-07 apklausiamas kaip įtariamasis S. G. pareiškė, kad atsisako dalyvauti bet kokiuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose (b. l. 103, t. 24). Esant tokiai jo pozicijai akistatų atlikimas nebuvo galimas.

S. G. apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar R. Š. , V. M. bei A. L. pažinojo aukas. Ši aplinkybė buvo nustatinėjama atsižvelgiant į tai, kiek šie asmenys susiję su nužudymais, ar ką nors žino apie nužudytus asmenis, o nustatinėti tų asmenų ryšį su visais nužudytais asmenimis nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 78 straipsnis numato, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis numato, kad „Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas“. Todėl nėra pagrįsti S. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad M. M. apklausę pareigūnai V. Ž. bei V. P. pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo apklausti kaip liudytojai. Pažymėtina ir tai, kad M. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog parodymai duoti VSD pareigūnui D. N. yra teisingi. Ir ši aplinkybė nepatvirtina S. G. teiginių apie V. Ž. bei V. P. tariamai neteisėtą įtaką M. M. parodymams. Ta aplinkybė paneigta ir išsamiais motyvais, išdėstytais skundžiamame nuosprendyje bei pagrindžiaičiais tai, kad V. P. išvis neturėjo galimybės susitikti su M. M. dėl to, kad sirgo; o V. Ž. įtakos M. M. nebandė daryti ir nepadarė.

Dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo, dėl neteisėto šaunamųjų ginklų įgijimo laikymo ir nešiojimo

Nuteistųjų R. Š. ir S. G. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų įrodyta R. Š. parodymais ir juos patvirtinančiais kai kuriais kitais įrodymais. S. G. apeliaciniame skunde teigia, kad šių nusikaltimų nepadarė, kad V. J. R. bei V. G. galėjo nužudyti R. Š. ir A. J. . R. Š. parodymus S. G. vertina kaip melagingus, duotus pačiam R. Š. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegija tokį S. G. teiginį atmeta kaip nepagrįstą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu nuteistojo R. Š. parodymų vertinimu.

Pirmosios instancijos teisme R. Š. parodė, kad 1997 m. vasaros pradžioje S. G. pasiūlius, automobiliu „VW Santana” nuvažiavo į apleistą sodybą, kurią norėjo apžiūrėti S. G. . Sodyboje išbuvo apie 15 minučių, o paskui S. G. nuvežė prie upelio pašaudyti. Ten S. G. jam padavė 9 mm kalibro Argentinos gamybos pistoletą, kurio pavadinimo neprisimena. Šiam pistoletui buvo tinkami tie patys 9 mm Luger šoviniai kaip ir S. G. tą dieną turėtam pistoletui „Glock”. Šioje vietoje jis iššaudė dvi dėtuves šovinių po 15 šovinių kiekvienoje, o S. G. taip pat iššaudė panašų šovinių kiekį. Paskui jie grįžo iki automobilio ir važiavo. Tuo metu šį automobilį krisdami tiesiai po automobilio ratais blokavo du dviratininkai. Jam ir S. G. išlipus, vienas vyriškis į jį (R. Š. ) nukreipė ginklą, o kitas, jaunesnis vyriškis kėsinosi suduoti S. G. . Tada S. G. išsitraukė pistoletą „Glock” ir iššovė į šiuos vyrus. Vyrams nugriuvus, S. G. iššovė ne mažiau kaip po šūvį abiems į smakrą. Po to, abu lavonus nutempus nuo kelio į griovį, jie su S. G. išvažiavo iš nusikaltimo vietos. Kaune jie susitiko su A. J. . Dėl susitikimo su pastaruoju telefonu susitarė S. G. . Paskui jie nuvažiavo į aikštelę ir ten susitiko su panevėžiečiais V. B. , S. J. ir R. Č. . Jis tame pokalbyje nedalyvavo. Po pokalbio panevėžiečiai minėtą automobilį „VW Santana” paėmė sunaikinimui. Apie tokį automobilio perdavimo panevėžiečiams tikslą jam pasakė S. G. . Po to su A. J. ir S. G. grįžo į Kauną, kur A. J. paliko, o jis su S. G. nuvažiavo į Trakų rajone esančią S. G. sodybą. Sodyboje S. G. plaktuku sugadino abu pistoletus ir mėlynos spalvos plastikine gelbėjimo valtimi išplaukęs į ežerą, šias dalis išmėtė (b. l. 119-124, t. 44).

S. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo nieko nežino, tik mano, kad tai padaryti galėjo R. Š. ir A. J. , nes vieną 1997 m. vakarą jam paskambino R. Š. ir prašė atvažiuoti prie Kėdainių kelio, sakė, kad atsitiko bėda. Jis iš Trakų r. esančios sodybos automobiliu per 2 valandas atvyko į nurodytą vietą. Ten stovėjo R. Č. automobilis „BMW” ir „VW Santana”. Ten buvo R. Č. , V. B. , A. J. , S. J. ir R. Š. . Jie buvo kažko susinervinę, bet paklausus, pasakė, kad nieko neatsitiko. A. J. automobilio raktą atidavė R. Č. , o jis A. J. bei R. Š. parsivežė į sodybą Trakų r. R. Š. buvo susijaudinęs, prašė išgerti, bet apie įvykį nepasakojo. Susitikimo metu jis pas A. J. matė ginklą. Koks automobilio „VW Santana” likimas po to, kai jo raktelius A. J. atidavė R. Č. , nežino. S. G. nurodė, kad jokių ginklų neturėjo ir nenaikino, V. B. apie įvykį nieko nepasakojo, o jo (S. G. ) buvimą sodyboje Trakų r. ir tuo pačiu negalėjimą būti Klaipėdos r. gali patvirtinti sodybos darbininkai I. T. bei A. R. (b. l. 116-119, t. 44).

Kaip matyti iš šių parodymų, R. Š. ir S. G. parodymai dėl to, kas kaltas dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo, iš esmės prieštarauja tarpusavyje.

Todėl kolegija, spręsdama, kurie parodymai teisingesni, atsižvelgia į kitus galinčius padėti tai nustatyti faktorius – parodymų nuoseklumą, į tai, kiek kiti įrodymai patvirtina vieno ar kito nuteistojo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Š. davė parodymus, kurie atitinka tuos parodymus, kuriuos R. Š. davė ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 76-91, t. 26).

2002 m. spalio 16-17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. parodė vietą, esančią Klaipėdos r., netoli Mikoliškių gyvenvietės, kur S. G. nušovė 2 žmones, bei vietą prie upelio, kur prieš tai kartu su S. G. šaudė (b. l. 88-95, t. 25). R. Š. nurodytos vietos atitinka jo parodymus, apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, taip pat įvykio vietos apžiūrų protokolų, teisės medicinos ekspertizių duomenis apie lavonų radimo vietą, nužudymo būdą.

2003 m. birželio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje metu Trakų rajone, Markininkų kaime R. Š. parodė, kur S. G. sulaužė pistoletus, turėtus per įvykį Klaipėdos rajone, Mikoliškių kaime, taip pat parodė kryptį Margio ežere, kuria plaukdamas S. G. išmetė tų pistoletų dalis (b. l. 18-21, t. 26). Iš protokolo matyti, kad šio parodymų patikrinimo vietoje metu nieko nerasta ir nepaimta, taigi, materialūs daiktai nepatvirtina R. Š. parodymų apie ginklų sunaikinimą. Tačiau šis protokolas vis tik neprieštarauja R. Š. parodymams, ir jame esantys duomenys jo parodymus leidžia vertinti kaip nuoseklius. Taip jo parodymus įvertinti leidžia ir visuma čia cituotų jo parodymų, nes visuose protokoluose nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės.

O S. G. parodymų laikyti nuosekliais nėra galima, nes apie tai, kad dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo gali būti kaltas R. Š. , jis parodė tik teisme, o ikiteisminio tyrimo metu apie tai nesakė.

Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. R. ir I. T. nepatvirtino S. G. versijos, kad tuo metu, kai buvo nužudyti J. V. R. ir V. G. , S. G. buvo sodyboje, esančioje Trakų rajone. Liudytojai parodė, kad toje sodyboje buvo nenuolat, kartais ir 2 savaites nebūdavo. O S. G. taip pat ten gyveno ne nuolat (b. l. 52-53, t. 46, 66-67, t. 45). Iš tokių parodymų akivaizdu, kad liudytojų parodymai nepatvirtina, kad įvykio metu – 1997 m. birželio 27 d S. G. buvo sodyboje Trakų rajone ir negalėjo būti Klaipėdos rajone, kur buvo nužudyti J. V. R. ir V. G. .

R. Š. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti V. B. parodymai. Jis 2002 m. spalio 1 d. apklausiamas kaip kaltinamasis parodė, kad 1998 m. vasarą, jam būnant su S. J. , kažkas paskambino pastarajam į mobilų telefoną. Pakalbėjęs telefonu, S. J. pasakė, jog skambino S. G. , kuris atvažiuoja į Panevėžį ir nori su jais susitikti. Jis ir S. J. su S. G. susitiko prie Upytės kelio, S. G. į susitikimą atvažiavo vyšnių spalvos automobiliu „VW Santana”, kurio registracijos numeriai buvo Klaipėdos miesto. S. G. papasakojo, kad kartu su R. Š. šaudė miške prie Klaipėdos, ir prie jų privažiavo girininkas su dar vienu vyru, su kuriais įvyko konfliktas ir S. G. nušovė tuos du vyrus. S. G. su savimi turėjo pistoletą „Glock”. S. G. pasakė, jog reikia sunaikinti automobilį, kadangi jį galėjo kas nors pamatyti. Jie nuvažiavo į sporto klubą „Agatas”, kur paliko automobilį „VW Santana”. S. G. susiskambino su R. Š. ir sutarė, kad pastarasis atvažiuos jo paimti. Jis (V. B. ) su S. J. pavežė S. G. Krekenavos keliu ir paleido tarp Kėdainių ir automagistralės. Toje vietoje S. G. paėmė atvažiavęs R. Š. . Tas susitikimas įvyko apie 19-20 valandą. Jis – V. B. pasakė V. G. išardyti automobilį „VW Santana”. Kas buvo padaryta su išardyto automobilio dalimis, nežino (b. l. 61-62, t. 33). Pirmosios instancijos teisme perskaičiuos šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. B. jų nepatvirtino, nurodydamas, kad tie parodymai išgalvoti prokuroro, neigė net savo parašo protokole tikrumą. Tačiau toks jo aiškinimas atmetamas kaip nepagrįstas, nes apklausos protokolas surašytas laikantis apklausos metu galiojusio Lietuvos Respublikos BPK 170 straipsnio reikalavimų, patvirtintas paties V. B. , jo gynėjo ir apklausą atlikusio prokuroro parašais.

Šioje apklausoje V. B. nurodė kitus to susitikimo metus - 1998, nors žinoma, kad iš tikrųjų V. J. R. ir V. G. buvo nužudyti 1997 m. Nesutampa ir V. B. nurodytos susitikimo su S. G. kai kurios kitos detalės, tačiau kolegija dėl to neturi pagrindo visiškai netikėti šiame protokole užfiksuotais duomenimis, o svarbiausi iš jų – S. G. pripažinimas kad nušovė du asmenis, kuriuos palaikė gamtosaugininkais, nusikaltimo vieta, aplinkybės (po pašaudymo), automobilio perdavimas sunaikinimui – atitinka R. Š. parodymus. Todėl laikoma, kad esami neesminiai neatitikimai yra natūralūs dėl praėjusio laiko ir pripažįstama, kad V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina R. Š. parodymus. Įrodymų, kurie duotų pagrindą šiuo nuteistuoju netikėti, nėra. Dėl nurodytų priežasčių visumos teisėjų kolegija teisingais laiko R. Š. parodymus, o S. G. parodymus vertina kaip neteisingus.

Apie aptariamą epizodą apklausta ir liudytoja J. A. , tačiau iš jos parodymų galima nustatyti tik tiek, kad tą dieną, kai buvo nužudyti V. J. R. ir V. G. , į sodybą Klaipėdos rajone, kurioje ji gyveno, buvo užvažiavę du vyrai, kurių vienas pasakė, kad tą sodybą nupirko iš A. J. , tuo pačiu pasakė, kad ji gali toliau sodyboje gyventi. Tie vyrai neprisistatė, kas jie tokie nežino ir neatpažintų. Jai panašus į vieną iį atvažiavusių pasirodė A. G. , kurio nuotrauką matė laikraštyje, tačiau iš tikrųjų A. G. į jos sodybą pradėjo atvažinėti tik po metų (b. l. 92-9, t. 46). Taigi, šios liudytojos parodymai jau aptartų įrodymų nei patvirtina, nei paneigia.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, M. M. parodė, kad dėl V. G. ir V. J. R. nužudymo R. Š. jam pasakojo, kad jis ir S. G. važiavo mišku ir pasirodė du kaimo gyventojai, iš kurių vienas nukreipė ginklą į S. G. . S. G. bijojo net pajudėti. Tuo metu R. Š. išsitraukė ginklą ir keliais šūviai nušovė tuos žmones.

M. M. anksčiau apie tokias aplinkybes neparodė. Jo parodymai tiek dėl šio, tiek ir dėl kitų nusikaltimų keitėsi, jų laikyti nuosekliais negalima, jais tikėti taip pat galima tik tais atvejais, kai tai patvirtina kiti įrodymai. Šiuo atveju M. M. galima remtis tik tiek, kad jo parodymų dalis, kuri atitinka R. Š. ir V. B. jau paminėtus parodymus, patvirtina tai, kad įvykio vietoje buvo ir S. G. . Tuo pačiu paneigiami S. G. parodymai apie tai, kad S. G. ten išvis nebuvo. Tačiau M. M. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie tai, kad V. J. R. ir V. G. nušovė S. G. .

Remdamasi šiais įrodymais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog S. G. yra kaltas dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo ir dėl neteisėto šaunamųjų ginklų - nenustatyto modelio 9 mm kalibro pistoleto, 9 mm kalibro pistoletą „GLOCK” - ir daugiau kaip 50 vnt. šaudmenų jiems nešiojimo. Dėl to S. G. apeliacinio skundo teiginys, kad jis tų nusikaltimų nepadarė, atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo veikas dėl aptartų šiame epizode veikų kvalifikavo tinkamai.

Dėl K. K. ir A. G. nužudymo, dėl neteisėto šaunamųjų ginklų įgijimo, laikymo ir nešiojimo

Nuteistųjų kaltė dėl šiame epizode ištirtų nusikaltimų įrodyta nuteistųjų R. Š. , A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, atpažinimo protokolais, šiuos įrodymus patvirtinančiais V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje ištyrė ir įvertino nuosprendyje.

R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad jis S. G. nurodymu nustatė, kad K. K. tikrai yra Marijampolėje, sužinojo, kokiu automobiliu jis naudojasi, ir apie tai pranešė S. G. . Jis taip pat parodė, kad S. G. nurodymu kartu su pastaruoju ir A. J. nuvažiavo į mišką netoli Alytaus, kur laukė, kol A. G. automobiliu atvežė K. K. bei R. Š. iki tol nežinotą A. G. . R. Š. parodė, kaip padėjo S. G. ir A. J. K. K. ir A. G. sulaikyti, kaip jie laukė atvykstančių panevėžiečių – V. B. , S. J. ir V. D. , po ko sulaikytuosius nuvežė į panevėžiečių nurodytą sodybą Lazdijų rajone. Jis parodė matęs, kaip S. G. įkaitusiu žarstekliu kankino K. K. . Pačio nužudymo nematė, nes buvo išėjęs iš namo į lauką, po to palydėjo panevėžiečius ir jiems perdavė K. K. automobilį. Grįžęs apie 22-23 valandą iš S. G. pasakojimo suprato, kad būtent jis nužudė K. K. ir A. G. . Apie 5-6 valandą lavonus jie užkasė miške.

Kaip K. K. nužudymo priežastį R. Š. nurodė tai, kad S. G. K. K. laikė savo priešu. R. Š. nurodė dar prieš sulaikant K. K. ir A. G. suvokęs, kad ruošiamasi nužudyti K. K. , tačiau nežinojęs, kad tai bus padaryta ir A. G. .

S. G. nurodė, kad šiame epizode aptariamų nusikaltimų nepadarė, K. K. sekti neliepė, jo ir A. G. nenužudė.

V. B. pirmosios instancijos teisme dėl šiame epizode aptariamų nusikaltimų nurodė esąs nekaltas ir išsamesnių parodymų nedavė.

A. G. parodė, kad su K. K. susipažino Alytaus pataisos namuose atlikinėdamas bausmę. 1997 m. K. K. jį apgyvendino Alytuje pas savo draugę Vilmą, žadėjo padėti jam rasti kokį nors su automobiliais susijusį užsiėmimą Alytuje. Į tą Vilmos butą užsukdavo ir A. G. . Apie tai, kad K. K. dingo, jis sužinojo iš K. K. sutuoktinės. Klaipėdoje sutikęs A. K. ir su juo buvusį A. G. dvynį brolį jis paklausė pastarojo, kur yra K. K. , nes manė, kad kalba su A. G. .

A. G. neigia atvežęs K. K. ir A. G. į jų sulaikymo vietą, nurodo nesąs pavaldus S. G. . Jis teigia, kad R. Š. apkalba jį dėl baimės prieš prokurorą, o jo (R. Š. ) parodymai išgauti kankinant.

Matosi, kad R. Š. ir kitų dėl epizode aptariamų nusikaltimų kaltintų asmenų parodymai yra tarpusavyje priešingi. Pirmosios instancijos teismas teisingais laikė ir rėmėsi R. Š. , o ne S. G. ir A. G. parodymais. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka.

Nuteistasis A. D. , kuriam dėl epizode aptariamų nusikaltimų kaltinimai nebuvo pareikšti, parodė, kad iš pokalbio su S. G. jam žinoma, kad K. K. ir A. G. į susitikimo vietą atvežė A. G. . S. G. jam pasakojo ir tai, kad jis nužudė K. K. ir A. G. , prieš tai K. K. kankino žarstekliu (b. l. 90-91, t. 44).

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad jos vyras K. K. dingo, kai išvažiavo susitikti su A. G. . Nuo 2007 m. gegužės 1 d., 14 val. nei K. K. , nei A. G. į skambučius neatsiliepė. Prieš tai A. G. jos vyrui daug kartų skambino (b. l. 91-95, t. 44).

Liudytojas A. G. patvirtino, kad iš V. K. pasakojimo žino, jog jo brolis Artūras ir K. K. išvyko susitikti su A. G. pastarojo prašymu ir po to dingo. Jo parodymai nepatvirtina A. G. teiginio, kad pastarasis jo klausinėjo apie K. K. dingimą; atvirkščiai, jis parodė, kad būtent jis pats A. G. klausinėjo kur jo brolis Artūras, bet A. G. nieko nepasakė (b. l. 97-99, t. 44). Šią aplinkybę taip pat parodė 1997 metais tiesiogiai girdėjęs ir A. D. Klaipėdos m. klube „Nova“ (b. l. 90, t. 44).

Liudytojas A. K. taip pat paneigė A. G. parodymus, kad A. G. klausė liudytojo A. G. apie K. K. . A. K. parodė, kad buvo atvirkščiai, t. y. A. G. klausė A. G. kur yra jo brolis (b. l. 102-103, t. 44). Šie A. K. , A. G. ir A. D. parodymai paneigia A. G. teiginį, kad jis nežinojo apie A. G. dingimą, kad jis klausinėjo dingusiojo A. G. brolio apie K. K. dingimą, manydamas, kad kalba su A. G. ir kad žinia apie paminėtų asmenų dingimą jam buvo netikėtumas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2002 m. spalio 3 d., apklausiamas kaip kaltinamasis, V. B. parodė, kad 1996-1997 metais vieno jo, S. J. , S. G. ir A. J. susitikimo prie Klaipėdos metu S. G. pasakė, kad nori pagauti ir nužudyti K. K. , kadangi šis po 1993 m. susišaudymo Priekulėje, kurio metu žuvo du S. G. aplinkos žmonės, organizavo į jį pasikėsinimus. S. G. nurodė, kad K. K. gali būti susijęs ir su pasikėsinimais į juos. S. G. paklausė, ar jis nežino kokios nors apleistos sodybos. Jis su S. J. pasakė, jog žino apleistą sodybą netoli Alytaus. Jie sutarė, kad S. G. , pagavęs K. K. , paskambins ir jie palydės iki sodybos. Maždaug po savaitės S. J. pasakė jam, kad skambino S. G. ir pranešė, kad pagavo K. K. . Tada jis, S. J. ir V. D. nuvažiavo susitikti su S. G. ir parodė kelią į sodybą netoli Alytaus. Į tą sodybą S. G. atvažiavo su A. J. ir atsivežė sulaikytus du vyrus. Vienas jų buvo K. K. , o antrojo, kuris buvo laikomas automobilio bagažinėje, jis net nematė. S. G. su A. J. nunešė K. K. į namą, jis su S. J. taip pat užėjo. Name S. mušė K. K. ir klausinėjo apie pasikėsinimus į jį ir į jo draugus. Taip pat S. G. kankino K. K. su židinyje įkaitintu žarstekliu. Jis (V. B. ) su S. J. prabuvo apie pusvalandį, klausinėjo K. K. , ką šis žino apie pasikėsinimus į juos, bet, supratę, kad K. K. nieko apie tai nežino, išvažiavo į Panevėžį. S. G. jiems nepasakojo, ką jis padarė K. K. ir antrajam sulaikytam vyrui, bet jis mano, jog jie buvo nužudyti. Iš S. G. pasakojimo žino, kad K. K. į susitikimą išviliojo S. G. aplinkos žmogus, kuris kartu su A. D. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jis apibūdino šio asmens bruožus – apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, rusvai pilkų plaukų, pailgo veido (b. l. 63-64, t. 33).

Kitos papildomos 2002 m. spalio 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu metu V. B. parodė, kad S. G. paprašius surasti sodybą, jis apie tai pakalbėjo su V. D. . Kelią į sodybą parodė pastarojo draugai A. ir V. Šioje apklausoje V. B. parodė, kad nepamena ar tą dieną, kai buvo į sodybą nuvežti sulaikyti asmenys, kartu su S. G. buvo ir R. Š. (b. l. 78, t. 33). Šie apklausų protokolai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir V. B. paneigė protokolų teisingumą, nurodydamas, kad tokių parodymų nėra davęs (b. l. 113-114, t. 46). Tačiau iš cituotų ikiteisminio tyrimo metu vykusių V. B. apklausų protokolų matyti, kad apklausos atliktos laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, jose dalyvavo V. B. gynėjas, protokolų tikrumas patvirtintas apklausą atlikusio pareigūno, gynėjo ir V. B. parašais. Pastarasis 2002 m. spalio 25 d. apklausos protokole net įrašė patikslinimą dėl protokole minimų asmenų apibūdinimo, todėl ir ši aplinkybė patvirtina, kad protokolai surašyti iš laisva valia duotų ir suvokiančio su juo atliekamų veiksmų esmę V. B. parodymų.

Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas ir apklausas bei kitus procesinius veiksmus su V. B. atlikęs prokuroras G. I. . Jis paneigė kokios nors prievartos ar kitų neteisėtų metodų naudojimą prieš V. B. ir patvirtino, kad parodymus V. B. davė pats savo valia (b. l. 118-119, t. 46).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė Nr. 5, atlikta 2005 m. balandžio 20 d. - 2005 m. gegužės 5 d. ištyrė V. B. , medicinos dokumentaciją, įvertino anksčiau V. B. atliktų ekspertizių išvadas, ištyrė ir 2001-2002 m. ikiteisminio tyrimo metu darytus vaizdo įrašus, kuriuose yra V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Ekspertai nustatė, jog peržiūros metu kokių nors V. B. elgesio pakitimų, leidžiančių įtarti esant psichikos sutrikimus, nekonstatuota. Atsakydami į pateiktus klausimus ekspertai nurodė, kad tiriamo asmens sveikata, atsižvelgiant į V. B. individualias psichologines savybes, emocinę psichologinę būseną nurodytu laikotarpiu (buvo tirtas laikotarpis nuo 1995-10-25) leido jam tinkamai suvokti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmę, reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus (b. l. 51-58, t. 43).

Paminėti duomenys paneigia teiginius, kad V. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo išgauti neteisėtais būdais. Šie jo parodymai patvirtina R. Š. , A. D. parodymų teisingumą ir davė pirmosios instancijos teismui pagrindą pastarųjų parodymus laikyti patikimais įrodymais.

Parodymo atpažinti pagal fotografiją protokolai patvirtina, kad V. B. atpažino A. B. ir V. S. , kaip asmenis, parodžiusius sodybą netoli Alytaus (b. l. 79-84, t. 33). V. S. patvirtino, kad per V. D. paskolino raktus nuo tos sodybos (b. l. 106-107, t. 44). Iš jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad jis parodė namą, esantį už Leipalingio gyvenvietės keliu Nr. 180 nuvažiavus 5 km link Seirijų gyvenvietės ir 1 km miško keliuku, nuo kurio durų raktą jis davė V. D. (b. l. 157-161, t. 2). Tą patį namą parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir R. Š. , paaiškindamas, kad būtent čia buvo atvežti K. K. ir A. G. (b. l. 105-115, t. 25). Šio parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. bandė atsekti ir vietą, kurioje buvo užkasti K. K. ir A. G. kūnai, tačiau tikslios vietos negalėjo nurodyti, paaiškinęs, kad vietos gerai neįsidėmėjo. K. K. ir A. G. lavonai nebuvo rasti, tačiau tai neduoda pagrindo sutikti su S. G. apeliacinio skundo teiginiais, kad šie asmenys yra gyvi ir slapstosi, ir abejoti, kad jie buvo nužudyti, nes po jų dingimo per ilgai praėjusį laiką iš K. K. ir A. G. jokių žinių negauta, nors, pasak nukentėjusiųjų, būdami gyvi jie taip nesielgtų. Tie patys argumentai taikytini ir S. G. apeliacinio skundo argumentams, kuriais jis teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, įrodančių N. N. ir V. B. nužudymus, nes ir šių asmenų lavonai nerasti, o nužudymo vietos nenustatytos, todėl, pasak S. G. , šie nukentėjusieji slapstosi.

Parodymo atpažinti pagal fotografiją protokolas patvirtina, kad V. B. atpažino K. K. kaip asmenį, kurį buvo sulaikęs S. G. , ir kurį nuvežė į sodybą netoli Alytaus (b. l. 85-87, t. 33).

K. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, iš fotonuotraukos atpažino ir R. Š. (b. l. 41-42, t. 26).

Parodymo atpažinti pagal fotografiją protokolas patvirtina, kad V. B. atpažino ir A. G. , kaip asmenį, kuris iškvietė K. K. į susitikimą (b. l. 105-107, t. 33). A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2003 m. sausio mėnesio jis ir V. B. buvo laikomi tame pačiame Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo korpuse, kur dažnai susitikinėjo koridoriuje ar kieme, eidami pasivaikščioti, į apklausas, į pirtį, į medicinos dalį ir pan., todėl A. G. mano, kad V. B. 2003 m. balandžio 29 d. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu parodė į A. G. nuotrauką, kaip į iš matymo pažįstamo asmens.

Su tokiu parodymo atpažinti pagal fotografiją vertinimu nėra pagrindo sutikti. Atpažinimo protokole aiškiai nurodyta, kad V. B. parodė A. G. nuotrauką ir paaiškino: „tai tas pats asmuo, apie kurį aš minėjau apklausoje, kaip apie asmenį, kurį pažįstu iš matymo, kuris iškvietė į susitikimą Kochą“ (b. l. 105-107, t. 33). Šis ir K. K. atpažinimai daryti dalyvaujant V. B. gynėjui, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, todėl pagrįstai laikyti įrodymais. Atpažinimo protokolai patvirtina, kad V. B. davė parodymus būtent apie K. K. sulaikymo ir nužudymo aplinkybes.

Išvados, kad būtent A. G. atlydėjo K. K. ir A. G. į jų sulaikymo vietą, nepaneigia ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos V. V. parodymai. Ji parodė, kad Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame bute ji nuomojo 1 kambarį K. K. . Tai buvo gal prieš 10 metų. K. K. ji jau seniai nematė. Gali būti, kad nuomojamame kambaryje kurį laiką gyveno ir A. G. , tačiau ji to tiksliai nepamena. K. K. dingimo aplinkybių ji nežino. Liudytoja parodė nepamenanti atvejo, kad su A. G. vakare būtų gėrusi šampaną. Taigi, ji nepatvirtino nuteistojo A. G. teiginio, kad 1997 m. gegužės 1 d., t. y. K. K. dingimo dienos vakare Alytuje buvo kartu su A. G. . Tačiau net ir manant, kad liudytoja to neprisimena ar nutyli tokį faktą, vis tiek tai nepaneigtų nustatytų išvadų apie A. G. vaiksmus sulaikant K. K. ir A. G. pagrįstumo, nes pats sulaikymas vyko dienos metu, o A. G. sodyboje, kur S. G. nužudė K. K. ir A. G. , nebuvo. Taigi, visiškai realu, kad atvežęs K. K. ir A. G. į sulaikymo vietą, A. G. turėjo pakankamai laiko iki vakaro grįžti į Alytų ir vakare matytis su V. V. , jos buto kita nuomininke ir jos broliu, kaip jis tai nurodė apeliacinės instancijos teisme 2007 m. spalio 17 d. vykusiame posėdyje.

Akistatos tarp A. G. ir R. Š. metu pastarasis patvirtino savo parodymus, kad A. G. S. G. nurodymu atvežė K. K. ir A. G. į sulaikymo vietą (b. l. 174, t. 25).

Visuma vieni kitus atitinkančių ir papildančių R. Š. , A. D. , nukentėjusiojo V. K. , ikiteisminio tyrimo metu duotų V. B. parodymų paneigia S. G. , V. B. ir A. G. aiškinimą, kad jie niekuo nesusiję su K. K. dingimu ir patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šiame epizode ištirtų nusikaltimų yra teisingos.

Apeliaciniame skunde A. G. neigia ką nors žinojęs apie nesutarimus tarp K. K. ir S. G. , todėl tuo remdamasis tvirtina, kad jei būtų žinojęs, jog jie yra susipykę, būtų padėjęs jiems susitikti tik tam, kad šie susitaikytų, o ne tam, kad K. K. būtų pagrobtas ir vėliau nužudytas. Tačiau A. G. nekaltintas ir nenuteistas už tai, kad prisidėjo prie šių asmenų nužudymo, jis nuteistas tik už tai, kad neteisėtai atėmė laisvę K. K. ir A. G. , įviliodamas juos į S. G. nurodytą vietą. Todėl į jo nežinojimą apie tai, kas bus daroma su tais asmenimis, kvalifikuojant A. G. veiką, yra atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kokias veikas padarė nuteistieji, teisingai kvalifikavo V. B. , S. G. ir A. G. veikas, tačiau padarė klaidą, kvalifikuodamas R. Š. veiką dėl K. K. nužudymo. Veika jos padarymo metu būtų atitikusi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio 6 punktą (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija), numačiusį baudžiamąją atsakomybę už tyčinį nužudymą darant kitą sunkų nusikaltimą, nes šią veiką R. Š. padarė dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ginkluoto nusikaltamo susivienijimo veikloje, o tai yra sunkus nusikaltimas. Nuosprendžio priėmimo metu galiojo jau 2000 m. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK, kurio 129 straipsnio 2 dalis tarp tyčinį nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių nebenumatė to, kad nužudymas padarytas darant kitą sunkų nusikaltimą. Toks įstatymo pakeitimas lengvino nuteistojo padėtį, todėl jau pareiškiant įtarimą ikiteisminio tyrimo metu, ši R. Š. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, numatančią švelnesnę sankciją negu įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio 6 punktas (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija). Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad įstatymas neleidžia laikyti, kad kaltininkui yra palankesni abu kodeksai, todėl kvalifikuojant K. K. nužudymą, R. Š. taikytinas tik vienas perkvalifikavimas, t. y. iš veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK veika perkvalifikuotina į 2000 m. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Tai padarytina pakeičiant skundžiamą nuosprendį dėl netinkamo Lietuvos Respublikos BK pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Perkvalifikavus veiką, R. Š. paskirtina tokio pat dydžio bausmė, nes bausmės didinti ar mažinti apeliaciniame skunde neprašoma. Šiame epizode kitų nuteistųjų veikų kvalifikavimas yra tinkamas, todėl nekeistinas. Tinkamai kvalifikuota ir R. Š. veikos neteisėtai atimant laisvę A. G. , slepiant K. K. ir A. G. nužudymą, neteisėtai nešiojus ginklą.

Dėl N. N. nužudymo, neteisėto šaunamojo ginklo ir šaumenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo, N. N. automobilio sunaikinimo, N. N. drabužių sunaikinimo

Nuteistųjų kaltė dėl šiame epizode ištirtų nusikaltimų įrodyta nuteistųjų R. Š. , A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, atpažinimo protokolais ir kitais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje ištyrė ir įvertino nuosprendyje, šiuos įrodymus patvirtinančiais V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nuteistasis R. Š. tiek apklausose ikiteisminio tyrimo metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė apie šias svarbiausias nusikaltimų aplinkybes: 1997 m. vasarą S. G. nurodymu atvykęs į netoli Klaipėdos priemiesčio Tauralaukio esančią vietą matė, kad ten dar buvo S. G. , A. J. , R. Č. , S. J. , V. B. . Automobilyje matė sėdintį antrankiais surakintą N. N. . Iš kalbų suprato, kad pastarasis gali būti nužudytas kaip S. G. priešas. Tai ir buvo padaryta kitą dieną. N. N. buvo vežtas apie 51 km automagistrale link Kauno, po to nuvestas į mišką. Jis (R. Š. ), S. G. , R. Č. ir V. B. pasikeisdami iškasė duobę. Tuo metu N. N. išrengtas gulėjo už kokių 3 metrų surakintomis rankomis. N. N. S. G. peiliu perpjovė sėdmenis, kad kraujas priviliotų uodus ir kad N. N. prieš mirtį pasikankintų. Nenorėdamas į tai žiūrėti, jis (R. Š. ) nuėjo atnešti tepalo, reikalingo palaistyti duobę, kad neužuostų žvėrys. N. N. nušovė S. G. , nes tuo metu A. J. , kuris taip pat kaip ir S. G. turėjo ginklą, nebuvo prie duobės, o su S. J. stovėjo toliau. Kai jis (R. Š. ) grįžo, N. N. jau buvo užkasinėjamas. Kitą dieną jis sudegino N. N. drabužius. (b. l. 140-149, t. 44).

Be šių aplinkybių R. Š. nurodė ir eilę kitų aplinkybių, kurias patvirtina ir kiti įrodymai. Jis parodė, kad N. N. buvo sulaikytas netoli Karklės. Į tą vietą N. N. iškvietė S. Č. , o sulaikant dalyvavo S. G. , V. B. , S. J. . Dar jis parodė, kad laikant N. N. sulaikytą, S. G. paskambino A. L. ir pakvietė atvykti. Jis (R. Š. ) pasitiko A. L. ir atvežė ten, kur buvo laikomas N. N. . S. G. siūlė A. L. sumušti N. N. , bet A. L. atsisakė ir išvyko. Dar R. Š. parodė, kad N. N. automobilį perdavė panevėžiečiams. Jis parodė ir tai, kad S. G. ir A. J. nurodymu N. N. skambino asmeniui pravarde „Akula“, siekiant jį iškviesti į susitikimą, tačiau toks susitikimas neįvyko.

2003 m. kovo 18 d. parodymų atpažinti iš fotografijų metu V. B. iš pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų atpažino N. N. kaip Naurių, kurį jo nurodytomis aplinkybėmis nužudė S. G. ( b. l. 95- 97, t. 33).

2003 m. kovo 18 d. akistatos su R. Š. metu V. B. patvirtino savo parodymus ir patikslino, kad S. G. , prieš įlipant N. N. į duobę, pjaustė pastarojo drabužius (b. l. 175- 178, t. 25).

2002 m. spalio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. , patvirtindamas savo parodymus dėl N. N. nužudymo, parodė vietą, esančią apie 900 metrų nuo kelio Klaipėda - Palanga 8-ame kilometre prie ten esančio tvenkinio, kur N. N. buvo laikomas iki nužudymo

( b. l. 71-77, t. 33).

Pirmosios instancijos teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. R. parodymus, esančius b. l. 60-62, t. 5. Juose šis liudytojas patvirtino, kad pažinojo N. N. ir bendravo su juo. 1997 m. vasarą jis telefonu bendravo su N. N. , tarėsi susitikti Klaipėdoje, Taikos prospekte, prie kavinės „Medinava“, ilgokai ten jo laukė. Telefonu N. N. vis sakė, kad reikia dar palaukti, kad dar kažkokios kliūtys neleidžia tuoj pat atvykti, tačiau taip ir nepasirodė. Liudytojas parodė ir tai, kad būtent jis turi pravardę „Akula“.

2003 m. kovo 21 d. parodymų atpažinti iš fotografijų metu liudytojas A. R. iš pateiktų 4 asmenų fotonuotraukų atpažino N. N. (b. l. 63-64, t. 5).

Šio liudytojo parodymai patvirtina R. Š. parodymus, kad su S. G. ir kitų minėtų asmenų sulaikyto ir laikomo N. N. pagalba buvo bandyta susisiekti su „Akula“. Jo parodymus patvirtina ir liudytojo A. L. bei nuteistojo A. D. parodymai.

Liudytojas A. L. apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 1997 metų vasarą su R. Š. iš Tauralaukio nuvažiavo prie ežero, esančio netoli Klaipėdos. Ten buvo N. N. , kuris sėdėjo automobilyje. Dar toje vietoje buvo S. G. ir A. J. . Jam buvo pasiūlyta sumušti N. N. , kadangi tarp jų kažkada buvo įvykęs konfliktas. Tai daryti jis atsisakė ir jį R. Š. išvežė atgal iš tos vietos. Po to karto daugiau N. N. nematė. Praėjus gal 2 savaitėm, atsirado informacija apie tai, kad N. N. yra dingęs.

A. D. parodė, kad bendraudamas su S. G. ir jo aplinka, jis iš S. G. ir R. Š. kalbų sužinojo, kad N. N. į susitikimą su S. G. atviliojo S. Č. . Pats S. G. jam pasakė, kad nušovė N. N. į nugarą. S. G. dar minėjo, jog jis prieš nužudymą N. N. dar gyvam esant supjaustė nugarą

Sužinojus, kad V. B. duoda parodymus teisėtvarkos pareigūnams, S. G. nurodymu, jis, S. G. ir R. Š. važiavo ieškoti N. N. lavono, nes S. G. lavoną norėjo perslėpti, bijodamas, kad palaikų buvimo vietą gali išduoti suimtas V. B. . Tada jis liko ties Judrėnais laukti, o R. Š. ir S. G. nuėjo ieškoti palaikų buvimo vietos, tačiau nerado (b. l. 151-152, t. 44).

Parodymus apie žinomas N. N. nužudymo aplinkybes A. D. ir R. Š. davė jau ikiteisminio tyrimo metu, būdami suimti ir dėl šios priežasties neturėdami galimybės suderinti parodymus. Tačiau jų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, juos patvirtina ir aptarti kiti įrodymai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų, kuriais remiantis buvo galima konstatuoti R. Š. , S. G. , V. B. kaltę dėl N. N. nužudymo. Tuo pačiu nelaikytini pagrįstais S. G. teiginiai, kad N. N. nužudė A. J. su A. D. bei R. Š. A. L. užsakymu. Jokie įrodymai tokio teiginio nepatvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodymų apie tokias aplinkybes nedavė.

Nuteistojo S. G. veikos dėl šiame epizode aptariamų veikų kvalifikuotos tinkamai. N. N. nužudymas padarytas kankinant ir itin žiauriai, tačiau tai pagrįstai inkriminuota tik tokius veiksmus atlikusiam S. G. , nes su kitais kaltininkais toks nužudymo būdas nebuvo aptartas. Todėl S. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

R. Š. veika dėl N. N. nužudymo skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija). Šis kvalifikavimas nėra teisingas.

Veika jos padarymo metu būtų atitikusi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio 6 punktą (padaryta darant kitą sunkų nusikaltimą) ir 12 punktą, nes tai padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu šio kodekso 104 ir 105 straipsniuose (R. Š. jau buvo nusikaltęs K. K. nužudymu). Nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK, kurio 129 straipsnio 2 dalis tarp tyčinį nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių šių paminėtų dviejų aplinkybių nebenumatė. Toks įstatymo pakeitimas lengvino nuteistojo padėtį, todėl jau pareiškiant įtarimą ikiteisminio tyrimo metu metu ši R. Š. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, numatančią švelnesnę sankciją negu įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio 6 punktas ir 12 punktas (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija). Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad įstatymas neleidžia laikyti, kad kaltininkui yra palankesni abu kodeksai, todėl, kvalifikuojant N. N. nužudymą, R. Š. taikytinas tik vienas perkvalifikavimas, t. y. iš veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK veika perkvalifikuotina į 2000 m. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį. Laikantis prokuroro apeliacinio skundo ribų, R. Š. paskirtina tokio pat dydžio bausmė kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

V. B. , kaip organizuotos grupės narys, pagrįstai pripažintas nusikaltimo vykdytoju, nors pats tiesiogiai ir nenužudė N. N. . Šį nusikaltimą V. B. padarė jau būdamas nusikaltęs tyčiniu nužudymu. Veikos padarymo metu jo veika būtų kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 105 straipsnio 12 punktą (jeigu tai padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu šio kodekso 104 ir 105 straipsniuose). Naujojo Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalis tokio kvalifikuojančio požymio nebenumato. Todėl V. B. veika kaltinamajame akte tinkamai buvo kvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jos perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį nebuvo galima, nes tai jau būtų dvigubas perkvalifikavimas. Todėl tenkinama prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl V. B. šios veikos kvalifikavimo ir V. B. veika iš Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija) perkvalifikuojama į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Kitos šio epizodo veikos taip pat įrodytos ir kvalifikuotos tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo aptartų R. Š. , D. S. , A. A. , V. G. parodymų matyti, kad S. G. nurodymu R. Š. N. N. automobilį „Audi 80“ perdavė V. B. ir kitiems panevėžiečiams, o šie D. S. ir A. A. . Pastarieji automobilį iš Klaipėdos nuvarė į „Agato“ klubą netoli Panevėžio ir perdavė V. G. sunaikinti. Todėl nuteistųjų veika, sunaikinant svetimą turtą, teisingai kvalifikuota pagal 278 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įst. Nr. VIII-1439 redakcija). Taip pat kvalifikuotina ir R. Š. bei S. G. veika pagal pastarojo nurodymą R. Š. sunaikinant N. N. drabužius.

S. G. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį, kadangi jis N. N. nužudymo dieną -1997 m. liepos 12 d. - Klaipėdos rajone, Judrėnų miške neteisėtai nešiojo ir panaudojo pistoletą „Beretta“ ir šaudmenis. Tai nustatyta iš R. Š. parodymų ir juos patvirtinančių jau aptartų kitų įrodymų.

Dėl A. L. ir N. K. nužudymo, neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo; A. L. nužudymo slėpimo

Nuteistųjų kaltė dėl šiuose epizoduose ištirtų nusikaltimų įrodyta nuteistųjų R. Š. , V. B. ikiteisminio tyrimo metu, R. Š. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, atpažinimo protokolais ir kitais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje ištyrė ir įvertino nuosprendyje, liudytojo A. L. parodymais.

Nuteistasis R. Š. tiek apklausose ikiteisminio tyrimo metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė apie tai, kad A. L. buvo nužudytas S. G. iniciatyva. Jis nuosekliai parodė ir tai, kad pats nužudymas įvyko pagal S. G. duotus nurodymus. 1997 m. vasarą miškelyje netoli kelio Liepoja – Ryga, kur jis nuvyko kartu su S. G. , A. J. , V. B. , R. Č. , jie sulaukė A. L. , o po to ir A. L. , kurį atvežė S. J. . Pastariesiems dviems atvykus, S. G. davė ženklą, pagal kurį jis (R. Š. ) turėjo griebti ir laikyti A. L. , A. J. sudavė plastikiniu buteliu A. L. į veidą, o S. G. užsėdęs ant A. L. pradėjo šaudyti pastarajam į krūtinę iš pistoleto „Bereta“ su duslintuvu ir taip jį nužudė. Po to A. L. kūną jie netoliese ir užkasė. A. L. į A. L. nužudymą buvo iškviestas tam, kad jį „sutepti“, t. y. kad jis bijotų S. G. . Po šio nužudymo jam pačiam, V. B. , S. G. , R. Č. ir A. J. nuvažiavus į Rygos miestą, S. G. pasakė, kad reikia nužudyti ir A. L. sugyventinę, nes ši galėjo išpasakoti su kuo išvyko susitikti A. L. . Nužudymą S. G. pavedė jam. R. Š. , S. G. , R. Č. V. B. nuvažiavus pas N. K. , pastaroji juos įsileido vidun, vaišino. S. G. po maždaug 20 min. davus ženklą, jis (R. Š. ) griebė N. K. už kalklo ir jie nugriuvo. V. B. ir R. Č. merginą laikė už kojų. Po to V. B. merginos kaklą apvyniojo laidu ar virve ir vieną galą padavė jam, o kitą tempė pats. Po kiek laiko jam nuo merginos veido vaizdo pasidarė bloga ir jis nuėjo į kitą kambarį, o grįžęs atgal matė, kad jos kūnas jau suvyniotas į audeklą. Šį kūną jie automobiliu nuvežė keliasdešimt kilometrų už Rygos ir užkasė. Nužudymai padaryti praėjus maždaug mėnesiui po N. N. nužudymo.

Po to, 1999 m. rudenį S. G. nurodymu jis ir A. G. pastarojo automobiliu nuvyko į Latviją, rado tą vietą, kur buvo užkastas A. L. lavonas ir jį perdaliję į dvi dalis, iškėlė iš duobės, ir sudėjo į du maišus. Lavono dalis nuvežė į mišką ir iš naujo užkasė dviejose skirtingose vietose. Po to grįžo į Lietuvą. Sieną A. G. kirto automobiliu, o jis pats perėjo pėsčias, nes taip elgtis buvo nurodęs S. G. (b. l. 165-178, t. 44).

Nuteistasis S. G. pirmosios instancijos teisme vienu atveju teigė, kad A. L. nušovė A. L. (b. l. 179, t. 44), kitu atveju – kad tai padarė R. Š. ir A. J. , paprašyti A. L. (b. l. 180, t. 44). N. K. , pasak S. G. , pasmaugė vienas R. Š. . Tai jam esą žinoma iš paties R. Š. , taip pat iš A. L. ir A. J. pasakojimų (b. l. 181, t. 44).

Kaip matyti, R. Š. parodymai apie aptariamų nusikaltimų aplinkybes nuoseklūs, tuo tarpu S. G. net tame pačiame pirmosios instancijos teismo posėdyje skirtingai nurodė, kas nužudė A. L. . S. G. nieko neparodė ir apie panevėžiečių V. B. , S. J. ir R. Č. dalyvavimą nužudant A. L. .

Tačiau iš pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų matyti, kad V. B. pats ikiteisminio tyrimo metu pripažino dalyvavęs nužudant tiek A. L. , tiek ir N. K. . Tai matyti iš pirmosios instancijos teisme ištirtų V. B. parodymų, duotų apklausiant jį kaip kaltinamąjį 2002 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 57-59, t. 33). Šiuose parodymuose V. B. parodė, kad nužudyti A. L. norėjo S. G. . Jis nurodė tuos pačius nužudyme dalyvavusius asmenis kaip ir R. Š. , tačiau teigė, kad ir A. L. laikė A. L. už kojų tuo metu, kai pastarąjį nušovė S. G. , paleisdamas kelis šūvius į krūtinę iš pistoleto „Bereta“ su duslintuvu. Kitoje apklausoje, vykusioje 2002 m. rugsėjo 30 d., V. B. pakartojo, kad A. L. nušovė S. G. . Po to jis parodė, kad N. K. buvo nužudyta S. G. nurodymu. Tai padarė R. Š. , padedant jam (V. B. ), dalyvaujant S. G. , A. J. ir R. Č. (b. l. 60, t. 33). Abiejų V. B. apklausų kaip kaltinamojo metu dalyvavo V. B. gynėjas, todėl V. B. teiginiai pirmosios instancijos teisme (b. l. 113, t. 46), kad jis jokių parodymų nėra davęs, atmestini kaip nepagrįsti. V. B. parodymuose nurodytos aplinkybės beveik sutampa su R. Š. parodymais (skiriasi tik parodymai apie tai, ar A. L. laikė A. L. , kai į jį šaudė S. G. , taip pat parodymai, ar V. B. smaugė N. K. ). Tačiau akistatų su A. L. metu V. B. parodė, kad gerai visų detalių nepamena, todėl gali būti, kad A. L. kojas laikė ne A. L. o A. J. (b. l. 108-109, t. 33). Akistatoje dalyvavo abiejų tuo metu įtariamaisiais buvusių akistaton suvestų asmenų gynėjai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad akistatos protokolas surašytas neteisingai.

Akistatos su R. Š. metu, V. B. taip pat netvirtino, kad A. L. laikė A. L. jo nužudymo momentu. Jis taip pat nepaneigė R. Š. teiginio, kad jie abu bendrai smaugė N. K. virve, kurią ant kaklo užvyniojo V. B. (b. l. 175-178, t. 25).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. parodė tokias pat aptariamų nužudymų padarymo aplinkybes, kaip ir R. Š. , jis parodė ir N. K. kūno užkasimo vietą (b. l. 26-35, t. 6). Šių parodymų, taip pat ir fakto, kad tos aplinkybės V. B. tikrai yra žinomos, teisingumą patvirtina ir tai, kad V. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytoje vietoje buvo rastos žmogaus kūno liekanos, kurios, kaip nustatyta specialistų, yra N. K. kūno liekanos (b. l. 38-42, t. 6; 165-167, t. 37).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2003 m. gegužės 13 d., apžiūrėjus Rygos rajono, Babites valsčiaus, Tirelis girininkijos, miško masyvo teritorijoje esančią R. Š. nurodytą vietą, kurioje pasak R. Š. buvo užkastas, o vėliau iš ten iškastas A. L. lavonas, buvo rasta 18 daiktų, panašių į skeleto liekanas (b. l. 98-103, t. 6). Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad rasti objektai yra žmogaus kaulai, kurie radimo aplinkoje išbuvo ne mažiau kaip 5 metus (b. l. 121-123; 127-129, t. 6).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad praėjus gal 2 mėnesiams po N. N. dingimo, jam paskambino S. G. ir paprašė atvažiuoti į Rygą ir pasakė, kad jį autobusų stotyje pasitiks S. J. . Nuvažiavęs sutiko S. J. ir jie, S. J. rodant kelią, nuvažiavo į miškelį. Ten pamatė gulinčius R. Š. , V. B. , S. G. , A. J. ir dar žmogų iš Panevėžio, kurio pavardės neprisimena, ir tą kuris vėliau buvo nušautas (A. L. ).

Jiems atvažiavus, lipant iš automobilio visi griebė tą A. L. , o S. G. išsitraukė pistoletą ir šovė jam kelis kartus į krūtinę. Liudytojas A. L. parodė tai matęs iš 3-4 metrų atstumo. Po to, ar tai V. B. , ar tai S. G. jam pasakė padėti nutempti kūną iki miško. Ir dar paprašė, kad užvestų automobilį su kuriuo jie buvo atvažiavę. Jis automobilį užvedė. Po to jam buvo pasakyta važiuoti namo į Klaipėdą. Tą jis ir padarė. Tas nužudytas asmuo buvo A. L. . A. L. nurodo, kad asmeniškai neturėjo jokių nesutarimų su A. L. , jokių bendrų reikalų ir tikslo siekti jo mirties.

A. L. nurodė, kad, jo nuomone, į tą įvykį buvo pakviestas todėl, kad norėta parodyti, kaip tas viskas vyksta, įtraukti ir jį į grupuotę.

Tuo metu, kai jam paskambino ir pasakė atvažiuoti, gal jis ir galėjo nesutikti, bet tokiam nurodymui ar prašymui pakluso, nes visi paklusdavo S. G. , nebuvo taip, kad būtų galima nepaklusti jo nurodymams. Tai buvo grėsmė iš nurodančiosios pusės.

A. L. parodymai apie jo veiksmus tuo metu, kai buvo nužudytas A. L. atitinka tiek V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek R. Š. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, todėl jie vertintini kaip objektyvūs. Kaip minėta, teisme duoti S. G. parodymai apie A. L. vaidmenį A. L. nužudyme nenuoseklūs. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. G. ir A. L. suvedus akistaton, pastarasis davė tokius pat parodymus apie A. L. nužudymą, o S. G. nedavė parodymų (b. l. 224-225, t. 6).

Šie duomenys leidžia teigti, kad ir R. Š. parodymai yra patikimi, juos atitinka ikiteisminio tyrimo metu duoti V. B. parodymai ir kiti čia aptarti įrodymai. Todėl kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo nuteistųjų V. B. , R. Š. ir S. G. kaltę dėl A. L. ir N. K. nužudymo, taip pat S. G. kaltę dėl šaunamojo ginklo įgijimo, laikymo ir nešiojimo, tinkamai nustatė jų vaidmenis padarant nusikaltimus. Tačiau, kaip ir epizode dėl N. N. nužudymo, tenkinamas prokuroro prašymas perkvalifikuoti S. G. , R. Š. ir V. B. veiką dėl A. L. nužudymo į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Kadangi šis nusikaltimas padarytas užsienyje, veika papildomai kvalifikuojama ir pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, numatantį, kad Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. Veikų perkvalifikavimas padarytinas pakeičiant skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. V. B. , R. Š. ir S. G. veika dėl N. K. nužudymo, kaip padaryto siekiant paslėpti kitą nusikaltimą (A. L. nužudymą), tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį ir 129 straipsnio 11 punktą.

S. G. veika dėl ginklo ir šaudmenų, susijusių su A. L. nužudymu, pirmosios instancijos teismo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija). Prokuroras apeliaciniame skunde prašo veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį (1999-11-25 įstatymo Nr. VIII-1439 redakcija), teigdamas, kad nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį padaryta dėl spausdinimo klaidos ir prašydamas šią klaidą ištaisyti, nurodant, kad veika kvalifikuojama nurodant Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį. Šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kvalifuojant veiką negalima vienu metu taikyti dviejų kodeksų – senojo 1961 metų ir naujojo 2000 metų. Aptariamos veikos padarymo metu galiojo 1961 m. Lietuvos Respublikos BK, pagal kurio 234 straipsnį ir kvalifikuota S. G. veika dėl ginklo ir šaudmenų, susijusių su A. L. nužudymu. Tuo metu Lietuvos piliečių ir nuolatos Lietuvoje gyvenančių asmenų be pilietybės atsakomybę už nusikaltimus, padarytus užsienyje, numatė Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnis. Todėl taikyti 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnį ir 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, kuris šiuo metu galiojančiame 2000 m. Lietuvos Respublikos BK numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus, negalima.

Remdamasis R. Š. parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad R. Š. kartu A. G. perkėlė A. L. palaikus į kitą vietą. Nėra pagrindo sutikti su A. G. apeliacinio skundo argumentais, kad jo kaltė taip slėpus nužudymą įrodyta tik R. Š. parodymais, nes R. Š. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Kaip minėta, R. Š. ir V. B. nurodytoje A. L. kūno užkasimo po nužudymo vietoje rasta žmogaus kaulų. R. Š. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie praktiškai tuo pačiu metu su A. G. atvyko iš Lietuvos į Latviją ir perkasę A. L. palaikus atitinkamai kartu grįžo, taip pat tai, kad jie nakvojo viešbutyje, patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti iš Latvijos gauti duomenys, iš kurių matyti, kad 1999 m. rugsėjo 23 d., 14 val. 28 min. A. G. automobiliu VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Ezeres pasienio punktą įvažiavo į Latvijos Respubliką, o kitą dieną 16 val. 35 min. tuo pačiu automobiliu per Ezeres pasienio punktą iš Latvijos Respublikos sugrįžo į Lietuvos Respubliką, 1999 m. rugsėjo 23 d., 14 val. 12 min. R. Š. per Ezeres pasienio punktą kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, o kitą dieną, 16 val. 40 min. R. Š. per Ezeres pasienio punktą kirto valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (b. l. 48-74, t. 22). Iš Latvijos Respublikos Jūrmalos m. viešbučio “Lielupė“ 2003 m. sausio 17 d. rašte Nr.15 pateiktos informacijos matyti, kad 1999 m. rugsėjo 23-24 d. A. G. gyveno 810 kambaryje (b. l. 206-208, t. 6).

Tokia A. G. veika iš anksto nepažadėjus slepiant nusikaltimą, tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį ir 237 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. B. ir A. S. nužudymo; neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo; A. S. nužudymo slėpimo; neteisėto šaunamojo ginklo - pistoleto “Beretta Mod. 81-BB” Nr. E98560W, šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi A. D. ir R. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, juos atitinkančiais ikiteisminio tyrimo metu duotais V. B. parodymais ir kai kuriais kitais įrodymais, kurie patvirtina, kad M. B. buvo nužudytas A. J. bendrininkaujant su R. Š. , V. B. , S. G. ir R. Č. . R. Š. parodė, kad pats tiesiogiai nematė, kas šovė į M. B. , tačiau patvirtino, kad visus veiksmus organizavo ir užduotis paskirstė S. G. . Jis taip pat parodė, kad iš kalbų suprato, kad šovė A. J. .

V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2002 m. rugsėjo 19 d. apklausoje parodė, kad į Klaipėdą jį, taip pat S. J. ir R. Č. iškvietė S. G. . Pastarasis paaiškino, kad nori nušauti M. B. , per A. S. kvietė M. B. į susitikimą. Susitarus dėl susitikimo, į jį kartu su S. G. važiavo jis (V. B. ), R. Š. , A. J. ir R. Č. . R. Š. laukė toliau nuo susitikimo vietos ir turėjo pranešti telefonu apie atvykstantį M. B. . Pastarajam atvykus, jį nušovė A. J. (b. l. 44-46, t. 33). Toje apklausoje jis parodė ir tai, kad po to, kai buvo nužudytas M. B. , jis dalyvavo ir A. S. , t. y. to vaikino, kuris buvo laikomas ir kuris kvietė į susitikimą M. B. , nužudyme. Pasak apklausos, tai buvo padaryta pavažiavus nedaug nuo Klaipėdos link Kauno automagistrale ir pasukus į mišką keletą kilometrų ir dar paėjus kažkiek metrų į mišką. Pagal protokolo duomenis, A. S. nušovė S. G. . Apklausiamas 2003 m. kovo 18 d., V. B. parodė, kad A. S. nužudyme jis nedalyvavo ir ankstesnėje apklausoje teigdamas priešingai, klydo. Suklydimą lėmė tai, kad po sulaikymo ir A. S. ir N. N. buvo laikomi beveik toje pačioje vietoje ir jam tie įvykiai susimaišė. Šioje apklausoje V. B. patvirtino, kad po M. B. nužudymo kartu su S. J. ir R. Č. išvažiavo į Panevėžį. Ankstesnės apklausos metu nurodytos tariamai A. S. nužudymo aplinkybės iš tikrųjų yra N. N. nužudymo aplinkybės.

Tai, kad A. S. nušovė S. G. , o panevėžiečiai tame nusikaltime nedalyvavo, matyti ir iš nuoseklių A. D. parodymų. Pastarojo parodymai apie A. S. laikymą neleidžiant pasišalinti, apie vežimą iš Klaipėdos iki nužudymo vietos, apie nužudymo vietą ir joje buvusius asmenis visiškai atitinka R. Š. parodymus. V. B. akistatos su S. G. metu duoti parodymai apie pastarojo veiksmus organizuojant M. B. nužudymą ir šio nusikaltimo padarymo aplinkybes atitinka tas aplinkybes, apie kurias parodė matęs R. Š. (b. l. 88-89, t. 33). Be to, V. B. ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino R. Š. , buvusį M. B. nužudymo metu, A. D. kaip vaikiną, vadintą “Antanu”, buvusį M. B. nužudymo dieną vietoje, kur buvo laikomas A. S. (b. l. 49-54, t. 33). 2002 m. spalio 10 d. parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu jis atpažino A. S. kaip vaikiną, kuris iškvietė M. B. į susitikimą (b. l. 65-67, t. 33). Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti V. B. parodymai, taip pat A. D. bei R. Š. parodymai sudaro vieningą visumą, vieni kitus atitinka ir jais buvo pagrindas remtis. S. G. apeliaciniame skunde teigia, kad A. S. nužudė A. D. . Tačiau tam prieštarauja jau minėti A. D. parodymai, kuriais teisėjų kolegija remiasi, nes jie nuoseklūs, o šio nuteistojo parodymus apie kitas aplinkybes (apie patį nužudymo momentą be A. D. ir S. G. niekas paliudyti nebegali, nes tokių asmenų nebėra), patvirtina minėti V. B. bei R. Š. parodymai. Kad teisingi A. D. , o ne S. G. parodymai apie tai, kas nušovė A. S. , galima spręsti ir iš to, kad A. D. apie tai parodė jau ikiteisminio tyrimo metu, o S. G. apskritai neigė ne tik tiesioginę savo kaltę, bet ir išvis neigė esąs susijęs su su M. B. ir A. S. nužudymais, neigė net buvimą nusikaltimų vietoje. Tokią jo poziciją negalima pripažinti esant teisinga, nes tai paneigia ne tik A. D. , bet ir minėti R. Š. bei V. B. parodymai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aptariamų nusikaltimų aplinkybes.

2003-12-09 specialisto išvada Nr. 7333 patvirtina, kad M. B. buvo nušautas pistoletu „ Berreta Mod. 81BB“ Nr. E98560W. Išvadoje nurodyta, kad 5 tūtelės, rastos 1997-09-02 įvykio vietos apžiūros metu - M. B. nužudymo atveju šautos pistolete “Beretta Mod. 81-BB” Nr. E98560W (b. l. 83-87, t. 7). Šis pistoletas, kaip matyti iš poėmio protokolo, 2003-12-03 buvo paimtas su šovinių dėtuve, 6 šoviniais ir garso bei liepsnos slopintuvu iš Kauno m. VPK pridėjimuii prie baudžiamosios bylos Nr. 10-9-011-00 (b. l. 79-80, t. 7). Balistinės ekspertizė akte Nr.7877 nustatyta, kad šis 7,65 mm kalibro pistoletas “Beretta Mod. 81-BB” Nr. E98560W, paimtas kitoje su tiriamu įvykiu nesusijusioje baudžiamojoje byloje, yra Italijos gamybos šaunamasis ginklas. Šio pistoleto vamzdis prailgintas garso ir liepsnos slopintuvo, pagaminto savadarbiu būdu, prijungimui (b.l. 76-78, t. 7). 1997-09-22 specialisto išvadoje Nr. 5079 nurodyta, kad tyrimui pateiktos 5 tūtelės, kurios paimtos vietoje, kur buvo nušautas M. B. , yra standartinių, 7,65 mm kalibro „Browning“ šovinių dalys. Jos šautos viename ginklo egzemplioriuje. Jos galėjo būti iššautos viename iš paminėtų 7,65 mm kalibro pistoletų: „DREIZE mod 1907, EGER, WALTER mod. PP ir PPK, ASTRA mod. 1915 ir 1916 m. ASTRA CONSTABLE arba kitame pistolete, paliekančiame analogišką pėdsakų kompleksą (b. l. 61-62, t. 7). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme tyrimą atlikęs ekspertas J. B. savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad šioje išvadoje nėra paminėtas ginklas Bereta, kaip vienas tų, iš kurių galėjo būti iššautos šios tūtelės. Toks ginklas buvo gana naujas ir kriminalistinių tyrimų padalinyje bei duomenų bazėse nebuvo duomenų apie jį. Tas sąrašas niekada nebūna baigtinis, kadangi ginklų įvairovė gana didelė ir ekspertai neturi apie visus duomenų. Paprastai nurodomi modeliai, kuriuos pavyko rasti duomenų bazėje, tuo neapsiribojama ir nurodoma, kad gali būti kiti modeliai apie kuriuos duomenų nėra. Taigi, prieštaravimo tarp paminėtų specialistų išvadų nėra.

Remiantis analogiškais argumentais kaip ir epizode dėl N. N. nužudymo tenkinamas prokuroro prašymas kvalifikuoti S. G. ir R. Š. veikas nužudant M. B. , kaip Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

V. B. , kaip organizuotos grupės narys, pagrįstai pripažintas nusikaltimo vykdytoju, nors pats tiesiogiai ir nenužudė M. B. . Remiantis tais pačiais argumentais kaip ir epizode dėl N. N. nužudymo, V. B. veika iš Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio (1993-06-10 įstatymo Nr. 1-180 redakcija) perkvalifikuotina į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Tai padarytina pakeičiant nuosprendį.

S. G. veika nužudant A. S. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes šį nusikaltimą jis padarė siekdamas nuslėpti kitą sunkų nusikaltimą – M. B. nužudymą. Jo veikos dėl ginklų ir šaudmenų, susijusių su M. B. ir A. S. nužudymais, teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. Č. nužudymo, neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo, nešiojimo

Apeliaciniame skunde M. M. prašo bylą dėl V. Č. nužudymo išskirti ir grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Sprendimus, kuriuos gali priimti apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, numato Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnis. Tarp jų nėra numatyta galimybė bylą grąžinti tyrimui papildyti, todėl toks nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde išreikštas prašymas dėl šio epizodo negali būti patenkinamas. Artimas pagal prasmę sprendimas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnyje, yra nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas prokurorui. Tačiau jis gali būti priimamas tais atvejais, kai byloje surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinmasis aktas ir tai kliudo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: Kaltinamajame akte nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Visi šie duomenys kaltinamajame akte, tiek aprašant V. Č. nužudymą, tiek ir kitas nusikaltamas veikas, yra nurodyti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, ir bylą perduoti prokurorui.

Nuteistųjų S. G. , M. M. ir A. D. kaltė grindžiama pastarojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat atskiras jo parodymų detales patvirtinančiais liudytojų, tai pat nuteistojo R. Š. parodymais ir kai kuriais kitais įrodymais.

A. D. parodymai apie tai, kad nužudyti V. Č. nurodė S. G. , kuris ir davė tam reikalingą ginklą, taip pat jo parodymai apie tai, kad V. Č. nušovė M. M. , o jis pats (A. D. ) taip pat ginkluotas stovėjo netoliese ir saugojo, yra nuoseklūs. Akistatos su M. M. metu A. D. taip pat parodė, kad V. Č. nušovė M. M. . Pastarasis neigė A. D. parodymus, tvirtino, kad šį asmenį mato pirmą kartą (b. l. 111-112, t. 27), nors teisme tos aplinkybės jau nebeneigė. Tuo tarpu M. M. parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis apklausiamas 2004 m. vasario 17 d. kaip įtariamasis parodė, kad nėra padaręs nei vieno nusikaltimo, o S. G. , A. J. , R. M. , R. Š. , A. D. ir A. G. nepažįsta ir su jais jokių reikalų neturėjo (b. l. 182, t. 29).

Apklausiamas kaip įtariamasis 2004 m. sausio 5 d. M. M. kategoriškai neigė buvęs įvykio vietoje ir lietęs automobilį (b. l. 125-126, t. 29).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. M. jau neneigė pažinojęs A. D. . Jis parodė, kad A. P. pasiūlymu norėjo pavogti V. Č. automobilį. Jie su A. P. ir A. D. 16-19 valandų laikotarpiu atvažiavo netoli ketinamo pavogti automobilio, kuris stovėjo prie klubo „Angis“. Jis (M. M. ) priėjo prie to automobilio, įkišęs visraktį prasuko durų spynelę ir suveikus automobilio signalizacijai, iš tos vietos nuėjo, o po to nuvažiavo. Nuvažiuodamas matė A. D. nueinantį nuo to automobilio. V. Č. įvykio vietoje išvis nematė. Vakare iš A. P. išgirdo, kad V. Č. nužudytas. Vėliau, apie 1997-1998 m. A. D. gyrėsi, kad jis nužudė V. Č. . (b. l. 12-17, t. 45).

Kaip matyti, M. M. parodymai tarpusavyje labai skiriasi, t. y. jie nėra nuoseklūs ir patikimi, jie keitėsi priklausomai nuo nustatytų ir M. M. žinomų bylos aplinkybių (žinodamas apie rastą jo delno atspaudą ant automobilio, M. M. jau neneigė lietęsis prie šio automobilio, nors anksčiau tai kategoriškai neigė). M. M. parodymai prieštarauja ir objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Volvo“, kuriame buvo nušautas V. Č. , durelių spynelių pažeidimai neužfiksuoti (b. l. 110-115, t. 8).

2003-11-06 specialisto išvadoje Nr. 6763 nurodyta, kad vienas rankos delno pėdsakas, surastas ir nukopijuotas nuo automobilio kėbulo virš durelių iš vairuotojo pusės 1997-09-26 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint automobilį „Volvo 480“, yra paliktas M. M. kairės rankos delnu (b. l. 124-126, t. 8).

Ginčydamas šios išvados įrodomąją reikšmę, M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad po to, kai ant nužudytojo V. Č. automobilio buvo rasti jo rankos antspaudai, jis nebuvo apklaustas ar sulaikytas, nors teisėsaugos institucijų duomenų bazėje tikrai buvo jo pirštų antspaudai, todėl pareigūnai galėjo iš karto nustatyti ir rastos rankos antspaudo savininką.

M. M. , kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tikro sulaikytas ir po to apklaustas tik 2002-04-19, t. y. praėjus daugiau kaip ketveriems metams po V. Č. nužudymo. Tačiau iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad M. M. pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiai paimti tik 2003-11-12 (b. l. 120, t. 8). Pati užduotis atlikti ant automobilio „Volvo 480“, kuriame nužudymo metu buvo V. Č. , rastų pirštų (delnų) pėdsakų tyrimą duota tik 2003-10-14 (b. l. 116, t. 8). Duomenų, kad šie pėdsakai būtų tirti iki šios užduoties, įskaitant ir automatizuotų sistemų panaudojimą, byloje nėra. Tai ir paaiškina M. M. apeliacinio skundo argumentus, kodėl iš karto po nusikaltimo padarymo juo nebuvo įtartas, sulaikytas bei apklaustas M. M. . Ginčydamas kaltę, M. M. nurodo ir tai, kad liudytojas A. B. parodė, kad į V. Č. šaudęs asmuo stovėjo 0,5 metro atstumu nuo automobilio. Šios aplinkybės, M. M. teigimu, patvirtina, kad tai ne jis šaudė į nukentėjusįjį, nes priešingu atveju ant automobilio lango, stovint liudininko nurodytu atstumu, negalėjo atsirasti jo rankos antspaudai. Nuteistasis pabrėžia, kad norėdamas pavogti minėtą automobilį „Volvo“, jis dėvėjo pirštines, turėjo specialų visraktį, todėl jokie antspaudai apskritai negalėjo likti.

Tačiau objektyvūs duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas ir jau minėta specialisto išvada patvirtina, kad M. M. delno pėdsakas buvo paliktas ant automobilio „Volvo 480“, kuriame nužudymo metu buvo V. Č. , kėbulo virš durelių. Kad šis pėdsakas buvo paliktas netiesiogiai patvirtina ir paties M. M. parodymai apie bandymą pavogti šį automobilį, kurie paaiškina delno pėdsako atsiradimą M. M. palankesnėmis aplinkybėmis (ne dėl nužudymo, o tik dėl rengimosi ar pasikėsinimo pavogti automobilį). M. M. teiginių nepatvirtina ir jo minimi liudytojo A. B. parodymai. Šis liudytojas buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir M. M. buvo informuotas, kad šis liudytojas bus apklausiamas būtent dėl V. Č. nužudymo, bet apklausoje dalyvauti atsisakė – tai matyti iš pranešimo, esančio b. l. 33, t. 9. Todėl M. M. be pagrindo teigia, jog buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punkte bei Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. neteigė, kad į V. Č. šaudęs asmuo nepriartėjo prie automobilio „Volvo 480“, kuriame nužudymo metu buvo V. Č. , arčiau kaip per pusę metro (b. l. 37, 22-24, t. 9). Tik 1997-10-01 apklausos metu A. B. paminėjo 0,5 metro atstumą iki automobilio „Volvo 480“, kuriame nužudymo metu buvo V. Č. , tačiau ir šiuo atveju jis neteigė, kad šaudęs asmuo šaudymo metu buvo tokiu atstumu iki automobilio. Šis dydis paminėtas nurodant, kad būdamas tokiu nuotoliu nuo automobilio šaudęs asmuo išsitraukė ginklą (b. l. 20-21, t. 9). Tai nereiškia, kad ir šaudant ar po to šaudęs asmuo nepriartėjo prie automobilio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks atstumas yra net mažesnis už žmogaus rankos ilgį, todėl net ir sustojus tokiu atstumu iki automobilio ir ištiesus ranką ji prisiliestų prie automobilio kėbulo, palikdama pėdsaką. Todėl paminėti M. M. apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

Liudytojas V. P. , kuriam priklausė minėtas automobilis, nei patvirtino, nei paneigė, ar automobilis turėjo įrengtą signalizaciją. Tačiau nei pas V. Č. , nei automobilyje nebuvo rastas signalizacijos pultelis, o tik dveji automobilio raktai. Tai leidžia teigti, kad automobilyje išvis nebuvo įrengta signalizacija. Iš M. M. parodymų matyti, kad jo ūgis yra 182 cm, jis yra smulkaus kūno sudėjimo (b. l. 17, t. 45). Iš V. B. parodymų ir A. D. fotonuotraukų, esančių parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, matyti, kad A. D. yra stambaus kūno sudėjimo, jo ūgis yra apie 190 cm (b. l. 44-47, t. 33, 86-91, 105-110, 141-144, t. 27, 50-55, t. 9). Iš liudytojų A. B. , S. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad jie abu matė vyrą, kuris atėjo nuo tos pusės, kur buvo nušautas V. Č. , t. y. nuo Klaipėdoje, Minijos g. 147 namo kiemo vidurinės dalies. Liudytojas A. B. patvirtino tai, kad matė, kaip tas vyriškis kelis kartus šovė į automobilyje „Volvo“ sėdėjusį asmenį. O liudytojas S. N. tik girdėjo šūvius, ir kaip minėta, matė nuo tos pusės link Naikupės g. 16 namo tunelio ateinantį žmogų. Šis liudytojas matė, kad netoli pastarojo namo, ties skalbiniams džiauti skirtų įrenginių ir smėlio dėžių lūkuriavo ir kitas – aukštesnis, stambesnis vyriškis, kuris po šūvių nuėjo į tą patį tunelį, kur ir kitas - žemesnis ir smulkesnis vyriškis (b. l. 22-24, 40-44, t. 9). Nei vienas iš paminėtų liudytojų nematė stebėtų asmenų veidų, todėl jų atpažinti ir negalėjo, todėl netikslinga daryti M. M. apeliaciniame skunde prašomą atlikti jo ir A. B. akistatą, kad liudytojas galėtų atpažinti šaudžiusį asmenį arba paneigti, kad tai buvo M. M. . Iš asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolo matosi, kad A. B. buvo pateikti atpažinimui kelių asmenų, tarp jų ir M. M. vaizdo įrašai, bet jis nieko neatpažino (b. l. 27, t. 9). Tai paneigia M. M. apeliaciniame skunde keliamas abejones, kad toks veiksmas nebuvo darytas. Tačiau liudytojo S. N. pateiktas stebėtų asmenų išorės skirtumų apibūdinimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kad į V. Č. šaudė smulkesnis ir žemesnis M. M. , o jo lūkuriavo A. D. , kuris yra aukštesnis ir stambesnis. Be to, A. D. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 50-55, t. 9) nurodytos aplinkybės apie jo bei M. M. buvimo vietas įvykio metu taip pat atitinka liudytojų A. B. , S. N. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodytas jų stebėtų asmenų buvimo ir judėjimo vietas bei kryptis. Visuma šių duomenų patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir pagrįstai rėmėsi A. D. parodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodamas parodymus apie tai, kad į V. Č. šovė M. M. , A. D. savo kaltės dėl to paties nusikaltimo ir dėl ginklų įgijimo bei nešiojimo taip pat neneigia. Ta aplinkybė neduoda pagrindo manyti, kad tokiais parodymais A. D. siekia išvengti atsakomybės už savo paties padarytas veikas.

Liudytojas A. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šaudžiusio asmens ūgis buvo 170-180 cm (b. l. 37, t. 9). Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo matytas po šūvių link tunelio (praėjimo daugiaaukščiame name) nuėjęs asmuo buvo vidutinio kūno sudėjimo, daugiau į lieknumą. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad to asmens ūgis apie 176 cm (b. l. 45-46, t. 9). Šių liudytojų nurodyti matyto asmens ūgiai gana nedaug skiriasi nuo M. M. ūgio, toks skirtumas yra natūralus subjektyvaus ūgio įvertinimo atpasakojimas, todėl tai abejonių M. M. kaltumu nesukelia. Tokių abejonių nekelia ir M. M. apeliaciniame skunde išreikštas prašymas A. B. ir V. M. pagalba nustatyti asmenį, su kuriuo V. Č. prieš jo nužudymą bendravo sporto klube „Angis“. Šios liudytojos nužudymo nematė, ir kad tas asmuo, su kuriuo V. Č. gėrė klube kavą, kuo nors susijęs yra tik prielaida, o kad M. M. šovė į V. Č. – patvirtina paminėti įrodymai.

Apie tai, kad V. Č. nužudymą organizavo S. G. , o jį įvykdė M. M. , patvirtino ir R. Š. . Jis parodė, kad 1997 metų vasarą - rudenį jis ne kartą girdėjo S. G. kalbant, kad reikėtų nušauti V. Č. , S. B. . Iš A. J. ir S. G. tarpusavio pokalbių suprato, kad tai lieps padaryti A. D. ir M. M. . Netrukus per radiją išgirdo, kad buvo nužudytas - nušautas V. Č. . Po nužudymo tarp S. G. , A. J. ir M. M. vyko pokalbis, S. G. ir A. J. gyrė M. M. už šaltakraujiškumą, sakė, kad auga tinkama A. J. pamaina. Vėliau iš S. G. žodžių suprato, kad pastarasis M. M. nužudymui perdavė 9 mm kalibro revolverį. Šį ginklą jis yra matęs pas S. G. . Apie šį nusikaltimą jam pasakojo ir pats M. M. , sakė, kad V. Č. nušovė automobilyje jam tik įsėdus, kad šovė jam į galvą ir kad iš nusikaltimo vietos jis – M. M. nenubėgo, pasišalino šaltakraujiškai nueidamas (b. l. 18-20, t. 45).

S. G. teiginį, kad V. Č. nužudymą užsakė A. L. , pastarasis apklausos metu paneigė, parodydamas, kad jokių konfliktų su V. Č. neturėjo ir noro jį pašalinti taip pat.

Iš Klaipėdos m. VPK pažymos matyti, kad policija turi operatyvinių duomenų, kad V. Č. 1994-1995 m. palaikė ryšius su S. B. , kuris buvo organizuotos grupuotės lyderis, ir tos grupuotės kai kuriais nariais (b. l. 132, t. 8). Pastarasis pripažino, kad palaikė draugiškus santykius su V. Č. . A. D. ir R. Š. parodė, kad V. Č. draugystė su S. B. , su kuriuo S. G. nesutarė (kad S. G. reiškė jam pretenzijas per spaudą patvirtino ir S. B. –(b.l . 170, t. 9), galėjo būti nusikaltimą paskatinusia priežastimi.

Remdamasi aptartais įrodymais teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo nuteistųjų M. M. , S. G. , A. D. kaltę dėl V. Č. nužudymo, taip pat dėl šaunamojo ginklo įgijimo, laikymo ir nešiojimo, tinkamai nustatė jų vaidmenis padarant nusikaltimus. Tačiau, remiantis tais pačiais argumentais kaip ir epizode dėl K. K. nužudymo, tenkinamas prokuroro prašymas perkvalifikuoti A. D. ir M. M. veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Remiantis tais pačiais argumentais kaip ir epizode dėl N. N. nužudymo, tenkinamas prokuroro prašymas perkvalifikuoti S. G. veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. M. nužudymo, neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų įgijimo, laikymo, nešiojimo

Konstatuodamas nuteistųjų S. G. , M. M. ir A. D. kaltę dėl šių nusikaltimų pirmosios instancijos teismas rėmėsi A. D. ir R. Š. parodymais, o M. M. ir S. G. parodymus nelaikė patikimais, įvertino juos kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš A. D. parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. nužudyti jam ir M. M. pavedė S. G. , kuris davė tą patį revolverį, iš kurio M. M. jau buvo nušovęs V. Č. , parodė, kur R. M. gyvena, kokiu automobiliu važinėja. Informacijos apie R. M. pateikė ir A. J. . Kiek suprato, S. G. su M. M. taip pat kalbėjo apie R. M. nužudymą. Vėliau S. G. davė dar vieną ginklą – pistoletą su šoviniais. Jie su M. M. galimai 1997 m. spalio 29 d., apie 19 val. ėjo pažiūrėti iki stovinčio R. M. automobilio, laukė, kol kas nors ateis į tą automobilį. M. M. jis padavė revolverį, o sau pasiliko pistoletą. Kai į automobilį atėjo R. M. , M. M. priėjo prie automobilio ir pro vairuotojo durelių langą keletą kartų šovė. Kadangi po to M. M. grąžino jam ginklą be šovinių, sprendžia, kad buvo paleisti 5 šūviai. Po to jie išsiskirstė. M. M. jam atidavė ginklą, o jis abu ginklus grąžino S. G. . Pastarajam jis nesakė, kad šovė M. M. ir iš kalbos S. G. suprato, kad tai jis (A. D. ) tai padarė, nes taip ir buvo nurodęs. M. M. kitą dieną jis taip pat prašė nesakyti, kad tai M. M. , o ne jis nušovė R. M. .

Tokie A. D. parodymai atitinka duotus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tokias nusikaltimų padarymo aplinkybes jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 50-55, t. 9, 105-110, t. 27). Akistatos su M. M. metu A. D. taip pat parodė, kad R. M. nušovė M. M. . Pastarasis neigė A. D. parodymus, tvirtino, kad šį asmenį mato pirmą kartą (b. l. 111-112, t. 27). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodamas parodymus apie tai, kad į R. M. šovė M. M. , A. D. savo kaltės dėl to paties nusikaltimo ir dėl ginklų įgijimo bei nešiojimo taip pat neneigia. Ta aplinkybė neduoda pagrindo manyti, kad tokias parodymais A. D. siekia išvengti atsakomybės už savo paties padarytas veikas. A. D. parodymus atitinka ir tokia objektyviai nustatyta aplinkybė, kad R. M. ir V. Č. nužudymui buvo panaudotas tas pats ginklas. Tai matyti iš 2003 m. spalio 13 d. specialisto išvados Nr. 5494, kurioje nustatyta, kad penkios kulkos, paimtos po R. M. nužudymo (4 vnt. - lavono skrodimo metu, 1 vnt. – automobilio „BMW 540” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu) buvo iššautos iš to paties ginklo vamzdžio, kaip ir dvi kulkos, paimtos po V. Č. nužudymo 1997 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdoje (b. l. 126-129, t. 9). Apeliacinės instancijos teisme tyrimą atlikęs specialistas J. B. savo išvadą patvirtino.

Tuo tarpu M. M. parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. vasario 17 d. apklausiamas įtariamasis jis parodė, kad nėra padaręs nei vieno nusikaltimo, o S. G. , A. J. , R. M. , R. Š. , A. D. ir A. G. nepažįsta ir su jais jokių reikalų neturėjo (b. l. 182, t. 29). Pirmosios instancijos teisme jis jau parodė, kad A. J. ir A. D. pavežė iki tos vietos, kur A. D. nušovė R. M. , o A. J. stovėjo šalia, tačiau teigia iš anksto nežinojęs apie būsimą kelionės tikslą ir tuo labiau apie nužudymą.

S. G. , kuris pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad pats nėra susijęs su R. M. nužudymu, nurodo manantis, kad su tuo susiję A. L. ir A. J. (b. l. 10-11, t. 46). Ikiteisminio tyrimo metu apie tai jis parodymų nedavė.

Liudytojas A. L. apklausos metu parodė, kad nieko nežino apie R. M. nužudymą.

R. Š. pirmosios instancijos teisme taip pat paneigė, ką nors žinąs apie tai, kad A. L. būtų susijęs su R. M. nužudymu. R. Š. parodė, kad iš S. G. asmeniškai girdėjo, kad girtas M. M. papasakojo, kad R. M. nušovė ne A. D. , bet M. M. . S. G. labai pyko, nes nušauti R. M. buvo liepęs A. D. (b. l. 14-15, t. 46). Tą patį jis tvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 90, t. 26). Iš R. Š. bei A. D. parodymų matyti, kad S. G. R. M. norėjo pašalinti kaip S. B. grupuotės narį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. D. bei R. Š. parodymų nuoseklumą, atitikimą tarpusavyje, taip pat įvertinusi, kad tokių savybių nei M. M. , nei S. G. parodymai neturi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. D. bei R. Š. parodymais ir pagrįstai konstatavo A. D. , M. M. ir S. G. kaltę dėl R. M. nužudymo bei neteisėto disponavimo ginklais bei šaudmenimis.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė jų vaidmenis padarant nusikaltimus. Remiantis tais pačiais argumentais kaip ir epizode dėl N. N. nužudymo, tenkinamas prokuroro prašymas perkvalifikuoti S. G. , M. M. ir A. D. veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. B. nužudymo, neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo

Konstatuodamas S. G. , M. M. ir R. Š. kaltę dėl šių nusikaltimų pirmosios instancijos teismas rėmėsi R. Š. , A. D. parodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais M. M. , V. B. bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais liudytojo A. Č. parodymais, juos patvirtinančiais atpažinimo, akistatų, parodymų patikrinimo vietoje protokolais.

S. G. , ginčydamas šiuos parodymus ir savo kaltę, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad V. B. buvo jo draugas, kurio žudyti jis neturėjo priežasties. Remdamasis kaltinamosios išvados duomenimis jis teigia sprendžiantis, kad V. B. nužudė A. J. ir R. Š. (b. l. 39-42, t. 45).

A. Č. , apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 1998 m. pavasarį, tai galėjo būti ir gegužės 3 diena, jis su V. B. susitiko Klaipėdoje prie senojo turgaus. Būnant prie turgaus ir laukiant V. B. , jam paskambino A. J. . Pastarajam jis pasakė, kad laukia V. B. . V. B. atvykus ir jiems besikalbant, pasirodė A. J. ir S. G. , kurie pasakė, kad jie važiuos su V. B. ir S. G. , V. B. ir A. J. trise išvažiavo. Po to jis V. B. nebematė ir jo likimu nesidomėjo (b. l. 115-117, t. 10). Šiuos parodymus A. Č. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, o iš nuotraukų atpažino V. B. , kaip asmenį, pravarde „Čigonas“, apie kurį davė parodymus (b. l. 86-87, 91-96, t. 10).

Iš nutarimo pradėti paieškos bylą matyti, kad V. B. dingo 1998 m., gegužės 3 d., apie 15-16 val., kai jį dukra nuvežė iki Klaipėdos mieste esančio turgaus su kažkuo susitikti (b. l. 1, t. 10).

R. Š. parodė nematęs, kas konkrečiai nušovė V. B. , tačiau iš jo parodymų seka, kad šalia surišto V. B. buvo M. M. , A. J. ir S. G. , todėl V. B. nušovė kažkuris iš jų.

A. D. parodė, kad 1998 m. vasarą, S. G. sodyboje Trakų rajone dalyvavo sunaikinant pilkos ar sidabro spalvos automobilį „VW Golf“, kuris buvo panaudotas asmens, pravarde „Č.“ (V. B. pravardė), nužudyme (b. l. 49-50, t. 45).

Kad tai padarė S. G. , pirmosios instancijos teismas pagrindė M. M. 2002-04-25-26 paaiškinimais, 2002 m. balandžio 24 d. protokolu apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir šio protokolo priedais - garso įrašu bei pokalbio stenograma. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad M. M. prisipažino dalyvavęs V. B. nužudyme, nurodė, kad jame be jo dalyvavo S. G. . A. J. ir R. Š. . M. M. nurodė, kad V. B. nušovė S. G. (b. l. 131-166, t. 29).

Liudytojas - VSD Klaipėdos apygardos skyriaus vyresnysis inspektorius D. N. pavirtino, kad jam 2002 metais dirbant su kaltinamuoju M. M. , jis paaiškinimus davė laisva valia, jokios informacijos apie nusikaltimus D. N. M. M. nesuteikė, informaciją pateikė pats M. M. . Liudytojas parodė, kad 2002 m. baladžio 22 d. jam skambino Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros prokuroras J. S. , kuris pasakė, kad įtariamas nužudymu M. M. atsisako duoti parodymus ir prašo, kad pokalbiui su juo būtų iškviestas VSD Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas. Prieš tai suderinęs su prokuroru J. S. , jis vadovybės nurodymu kartu su prokuroru 2002 m. balandžio 22 d. nuvyko susitikti su M. M. . Buvo nutarta pokalbį su M. M. įrašyti į diktofoną. Su M. M. jis susitiko keliolika kartų, tačiau į diktofoną įrašė tik kelis pirmus pokalbius, nes M. M. sutiko dėl kai kurių nusikaltimų duoti rašytinius paaiškinimus, pasirašė po šiais paaiškinimais, su juo buvo rengiamasi pradėti procesinius veiksmus. Jokia prievarta M. M. atžvilgiu naudojama nebuvo, susitikimai vyko būtent M. M. iniciatyva padėti atskleisti padarytus nusikaltimus. Patikrinus M. M. pateiktus faktus, jie pasirodė įtikinami, M. M. buvo paaiškinta įstatymuose numatytos galimybės bei lengvinančios aplinkybės asmenims, kurie padeda tyrimui. M. M. buvo pasakyta, kad jei pastarasis sutiks duoti parodymus, tai privalo pasakoti apie visus nusikaltimus ir nenutylėti nei vieno fakto. Tuomet M. M. atsisakė duoti parodymus. M. M. jautė didelę S. G. baimę, bijojo informacijos nutekėjimo. Jis iš pokalbio su M. M. suprato, kad M. M. dalyvavo V. B. nužudyme. Pasakodamas apie V. B. nužudymą pastarąjį M. M. vadindavo žodžiais „medelis”, „medis”, „beržas”, „berželis”. Iš pokalbio su M. M. jis suprato, kad V. B. nužudyme dalyvavo S. G. , A. J. , R. Š. ir M. M. (b. l. 39-41, t. 46).

Apeliacinės instancijos teisme M. M. pareiškė, kad jo parodymai, kurie duoti VSD pareigūnui D. N. , yra teisingi. Jis patvirtino pats matęs, kad V. B. nušovė S. G. .

M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teismuose tiek dėl šio epizodo, tiek ir dėl kitų, keitėsi, todėl jais remiamasis tik tada, kai juos patvirtina ir kiti įrodymai. Šiame epizodai M. M. parodymai atitinka R. Š. , taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotus V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie tai, kad V. B. nužudyme dalyvavo M. M. , R. Š. , S. G. ir A. J. , kad tai padaryta pastarųjų dviejų iniciatyva, todėl visuma įrodymų patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė V. B. nužudymo, neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė jų vaidmenis padarant nusikaltimus. Remiantis tais pačiais argumentais kaip ir epizode dėl N. N. nužudymo, tenkinamas prokuroro prašymas perkvalifikuoti S. G. , M. M. ir R. Š. veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

S. G. veika dėl ginklų ir šaudmenų, susijusių su V. B. nužudymu, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. K. ir I. U. nužudymo, neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo

Konstatuodamas S. G. , A. D. ir R. Š. kaltę dėl šių nusikaltimų pirmosios instancijos teismas rėmėsi R. Š. , A. D. parodymais, juos patvirtinančiais kitais įrodymais.

Iš R. Š. parodymų matyti, kad S. G. D. K. nužudymą planavo dar iki pastarojo atvykimo į Trakų rajone esančią S. G. sodybą. S. G. nurodė ir tokio nusikaltimo motyvą – tai, kad D. K. per daug žino. R. Š. davė parodymus apie tai, kaip buvo sulaikyti, surišti D. K. ir kartu su juo į sodybą atvykusi I. U. , kaip S. G. jį ir A. D. nuvežė į mišką kasti duobės. R. Š. nurodo nematęs, kas tiesiogiai nužudė minėtus du asmenis, aiškindamas, kad dar kasė duobę, o A. D. , pakviestas S. G. , nuėjo su juo, o netrukus prie duobės buvo atnešti ir užkasti D. K. ir I. U. kūnai ( 60-62, t. 45).

A. D. pirmosios instancijos teisme parodė tokias pat aplinkybes apie D. K. ir I. U. sulaikymą, surišimą, apie duobės kasimą. Jis parodė, kad baigus kasti duobę jį pakvietė S. G. ir liepė D. K. atnešti prie duobės. Neprinešęs apie 15-20 metrų iki duobės, jis D. K. paguldė ant žemės, ir S. G. pastarajam šovė į galvą. A. J. papriekaištavo, kad S. G. neleido to padaryti jam (A. J. ). Tada jam (A. D. ) liepė atnešti merginą. Kai jis tai padarė, ją nušovė A. J. . R. Š. tuo metu buvo duobėje ir šūvių garso galėjo negirdėti (b. l. 62-63, t. 45).

2003 m. birželio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. parodė Trakų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje, kuria naudojosi S. G. , esančio garažo patalpas, kuriose buvo sulaikytas „kileris“ (D. K. ), ir į kurias vėliau buvo atnešta surišta I. U. . Šiose patalpose abu asmenys buvo laikomi iki išvežant juos į nužudymo vietą. R. Š. parodė ir vandens dviratį, taip pat kryptį, kuria, plaukiant į ežerą, buvo išmestas automobilio „VW Golf“ variklis (b. l. 18-21, t. 26).

2002 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. parodė vietą, kurioje buvo paslėpti D. K. ir I. U. lavonai, nurodydamas vietą miške, esančiame netoli Margio ežero, maždaug 5-10 km nuo S. G. sodybos (b. l. 71-77, t. 25).

A. D. 2003 m. birželio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė sodybą, esančią Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), kur buvo atvežti D. K. ir I. U. . Toje sodyboje parodė garažo patalpas, kuriose buvo surištas D. K. , ir į kurias vėliau buvo atnešta surišta I. U. . Jis parodė ir patalpas name, kur I. U. buvo surišta (b. l. 86-91, t. 27).

Kaip matyti, R. Š. ir A. D. parodymai apklausose, taip pat ir informacija, kurią jie pateikė parodymų patikrinimo vietoje metu, tarpusavyje atitinka, jų parodymai pirmosios instancijos teisme atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytoje vietoje 2002 m. lapkričio 21 d. buvo iškasta duobė ir joje rasti 2 žmonių kūnai, kurie, kaip nustatė specialistai, yra D. K. ir I. U. kūnai (b. l. 180-181, t. 10).

Šie duomenys duoda pagrindą R. Š. ir A. D. parodymus laikyti patikimu įrodymu ir jais vadovautis nustatant faktines bylos aplinkybes.

S. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nieko nežino apie D. K. ir I. U. nužudymą, neigė, kad šie asmenys galėjo lankytis jo sodyboje.

M. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. K. neatidavė A. D. ir R. Š. pinigų už kažkokias antikvarines vertybes, todėl pastarieji ir nužudė D. K. . Ginklus tam nusikaltimui davė A. J. (b. l. 65, t. 45).

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu M. M. apie tai parodymų nedavė. S. Č. , kuris, pasak M. M. , jam suteikė tokią informaciją, yra miręs. Už jo nužudymą nuteistas M. M. .

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. M. parodymus tuo klausimu įvertino kaip nenuoseklius, nepatikimus ir jais nesirėmė, o vadovavosi A. D. ir R. Š. parodymais. Jų parodymais buvo pagrindas remtis dar ir dėl to, kad jie davė parodymus ne tik apie S. G. vaidmenį aptariamų nusikaltimų padaryme, tačiau neneigė ir savo kaltės dėl dviejų asmenų - D. K. ir I. U. nužudymo.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad visuma įrodymų patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė D. K. ir I. U. nužudymo, neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo aplinkybes. Nuteistųjų S. G. , R. Š. , A. D. veikos kvalifikuotos tinkamai. S. G. apeliaciniame skunde teigia, kad R. Š. parodymai paneigia, kad jis (S. G. ) organizavo ir vykdė D. K. bei I. U. nužudymus. Šis argumentas atmetamas kaip prieštaraujantis jau aptartiems R. Š. parodymams apie tai, kad S. G. D. K. nužudymą planavo dar iki pastarojo atvykimo į Trakų rajone esančią S. G. sodybą. Nors R. Š. neparodė matęs, kas konkrečiai šovė į D. K. , tokie parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad tai padarė S. G. . Ši aplinkybė nustatyta iš A. D. parodymų. O tai, kad šioje dalyje R. Š. bei A. D. parodymai nesutampa, kaip tik patvirtina, kad tie parodymai nėra suderinti ir kad tiek R. Š. , tiek A. D. parodo apie tai, ką matė, ir tai nelaikytina prieštaravimu A. D. bei R. Š. parodymuose.

Dėl A. K. nužudymo

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais bei išanalizuotais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad A. K. tyčia nužudė M. M. , S. G. ir B. J. . Iš R. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad viskam vadovavo S. G. . Šis jam ir A. G. liepė laukti prie sporto mokyklos Klaipėdos mieste, Naikupės gatvėje ir, jei A. K. bandytų bėgti, jį sulaikyti. B. J. ir M. M. , o taip pat ir A. G. turėjo rankose armatūros strypus, o S. G. nešėsi peilį. Visi žinojo, kad reikės sumušti (atlupti) A. K. , ten ir atvykta buvo ne sportuoti, o mušti A. K. (b. l. 71-73, t. 45).

Iš B. J. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad A. K. buvo sumuštas dėl to, kad jis (B. J. ) ir L. S. buvo sumušti A. K. aplinkos žmonių. Apie tą sumušimą jis pasispasakojo S. G. , kuris ir organizavo A. K. sumušimą. Pirmas prie A. K. puolė S. G. , bet paslydęs pargriuvo. Tada jis (B. J. ) A. K. sudavė du kartus armatūra per galvą, o kas A. K. mušė toliau, jis jau nematė, nes S. G. nurodymu nuėjo iki automobilio, palikęs prie A. K. M. M. ir S. G. (b. l. 73-75, t. 45).

Tokie B. J. ir R. Š. parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jais remtis. A. G. apeliaciniame skunde nurodyta, kad šie parodymai yra prieštaringi, nes R. Š. ir B. J. skirtingai parodė, ar po muštynių jie matėsi, keliais automobiliais išsiskirstė iš įvykio vietos. A. G. manymu, šie parodymai duoda pagrindą teigti, kad B. J. , M. M. bei S. G. , nuėjus prie A. K. namų, R. Š. ir kiti susirinkę asmenys išsiskirstė, nes nebuvo susitarę padėti sumušti nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad išsiskirstymo iš nusikaltimo vietos aplinkybės yra mažiau įsimintinos, todėl jas nurodantis asmuo gali jų gerai neprisiminti. Tačiau B. J. kategoriškai ir netvirtino, jog jis po A. K. sumušimo nebematė R. Š. ir A. G. . Duodamas parodymus vienu metu jis taip pasakė, tačiau parodė ir tai, kad „Kaip grįžau namo, nepamenu“ (b. l. 73, t. 45). Nėra pagrįsti ir A. G. argumentai, kad B. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas Ukmergės areštinėje naudojant neteisėtas priemones. Pats B. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad smurto prieš jį niekas nenaudojo, parodymus jis davė savo valia (b. l. 75, t. 45). Akistatos su S. G. metu, B. J. taip pat paneigė, kad buvo kaip nors paveikiamas dėl vienokių ar kitokių parodymų davimo (b. l. 128-129, t. 32).

Tuo tarpu S. G. parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi. Akistatos su B. J. metu S. G. pareiškė, kad tame įvykyje nedalyvavo ir nieko apie tai nežino (b. l. 128-129, t. 32).

Pirmosios instancijos teisme jis jau teigė, kad buvo toje vietoje, kur buvo sumuštas A. K. , tačiau nurodė, kad ėjo tik norėdamas pakalbėti, jokio smurto nevartojo. A. K. armatūra mušė ir peiliu badė B. J. , o jis pats apsisukęs nuėjo. M. M. taip pat nieko nedarė (b. l. 75-77, t. 45). Tokius parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir M. M. (b. l. 77-80, t. 45). Tačiau ir jo parodymai nėra nuoseklūs. Akistatos su B. J. metu M. M. iš pradžių išvis neigė, ką nors žinąs apie A. K. , o vėliau teigė, kad yra tik girdėjęs apie tą įvykį iš VSD darbuotojo D. N. (b. l. 131-132, t. 32). Kaip liudytojas apklaustas D. N. parodė, kad pokalbio, kurio paprašė pats M. M. , metu pastarasis paaiškino, kad dalyvavo A. K. nužudyme. M. M. nurodė, kad betarpiškai šiame nusikaltime dalyvavo jis, B. J. ir S. G. . Pagal jį, jis ir B. J. mušė A. K. strypais, S. G. jį badė peiliu, o R. Š. , A. G. ir dar keli asmenys stovėję toliau (b. l. 39-41, t. 46). Apeliacinės instancijos teisme duodamas parodymus M. M. pareiškė, kad D. N. pasakojo tiesą.

A. D. taip pat parodė žinąs, kad A. K. peiliu dūrė S. G. , o strypais mušė B. J. ir M. M. . Apie A. K. nužudymą girdėjo iš S. G. . Pastarasis užsiminė, kad gali tekti nužudyti ir B. J. , nes šis kažkam išpasakojo apie šį nusikaltimą (b. l. 81-82, t. 45). A. G. duodamus parodymus teigė, kad nėjo „aiškintis“ dėl B. J. , jo atsiradimas netoli įvykio vietos galėjo būti susijęs su krepšinio žaidimu Klaipėdos 13-toje vidurinėje mokykloje. Nurodo, kad dėl blogos klausos galėjo nesuprasti kas ką kalba (b. l. 80-81, t. 45). Tokį motyvą A. G. nurodo ir apeliaciniame skunde, be to, prašo skirti ekspertizę, kuri ištirtų jo klausą. Dar jis nurodo, kad nepažinojo A. K. , ir nei jis, nei S. G. neturėjo pagrindo konfliktuoti. Tačiau tokie argumentai nėra pagrįsti ir jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotų įrodymų ir motyvų, kurie patvirtina, kad S. G. turėjo priežastį organizuoti A. K. sumušimą, o A. G. buvo jo bendrininkas. Iš jau minėų R. Š. parodymų aiškiai matyti, kad visi, tarp jų ir A. G. girdėjo ir suprato, kad tikslas yra sumušti A. K. . Nors A. G. tiesiogiai pats to nedarė, jis rankoje turėjo armatūros strypą ir užduotį sulaikyti A. K. , jei šis bėgtų pro tą pusę, kurią saugojo jis su R. Š. . Pats armatūros strypo laikymo rankoje tokiomis aplinkybėmis patvirtina, kad A. G. suprato tokio įrankio paskirtį ir galimybę jį panaudoti. Tokios išvados nepaneigia ir A. G. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad B. J. neparodė, jog A. G. buvo žinomas susitarimas sumušti A. K. . Iš R. Š. parodymų matyti, kad S. G. , organizuodamas A. K. sumušimą, tikslą apibūdino kaip „kaulų sulaužymą, „atplakimą“. Tokie išsireiškimai nebūdingi apibūdinant nužudymą, jie tinka sunkiam kūno sužalojimui apibūdinti. R. Š. ir A. G. turėti įrankiai – peilis ir armatūros strypas gali sukelti tiek nukentėjusiojo mirtį, tiek kūno sužalojimą, tai priklauso nuo to, kaip tie įrankiai bus panaudoti. Tačiau atsižvelgiant į jau paminėtą tikslą ir užduotį, kurią turėjo gavę A. G. ir R. Š. , nėra pagrindo teigti, kad jie turėjo tyčią nužudyti. Todėl netenkintina prokuroro apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma A. G. bei R. Š. veiką perkvalifikuoti į tyčinį nužudymą. Pirmosios instancijos teismas jų veiką kvalifikavo tinkamai. M. M. apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad B. J. paneigė, jog jis (M. M. ) sudavė smūgius A. K. . Taip B. J. neteigė, jis tiek akistatoje su M. M. , tiek pirmosios instancijos teisme teigė, kad po to, kai sudavė smūgius, pats nuėjo link automobilio ir nematė, kas toliau vyko. Tai nereiškia, kad M. M. smūgių nesudavė. Be to, iš B. J. parodymų matyti, kad jie trise iki A. K. ėjo nešini 2 armatūros strypais (M. M. ir pats B. J. ) ir turėjo duoti „kur papuls“ (b. l. 74, t. 45). Tai paneigia M. M. apeliacinio skundo teiginį, kad pats A. K. išprovokavo muštynes. B. J. nuosekliai teigė, kad A. K. strypu sudavė tik 2 kartus, o ekspertai nustatė, kad nukentėjusiojo galvoje rasti net 7 stiprių smūgių pėdsakai. Tai paneigia S. G. apeliacinio skundo argumentus, kad A. K. nužudė tik B. J. . Už jo mirtį atsakingi visi trys smurtą prieš jį vartoję asmenys ir jų, t. y. S. G. , B. J. ir M. M. veika teisingai įvertinta kaip tyčinis nužudymas, nes jie, peržengdami susitarimo su R. Š. ir A. G. ribas, bendrais veiksmais nužudė A. K. . Tačiau S. G. ir M. M. veikos kvalifikavimas, remiantis šiame nuosprendyje jau aptartais motyvais, keistinas, ir veika kvalifikuojama pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. B. nužudymo, neteisėto šaunamųjų ginklų įgijimo, laikymo ir nešiojimo, netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo

Apeliaciniame skunde M. M. prašo bylą dėl S. B. nužudymo išskirti ir grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nekartodama motyvų, kurie nurodyti aptariant panašų prašymą išskirti į atskirą bylą dėl V. Č. nužudymo ir ir grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, teisėjų kolegija pažymi, kad ir šiuo atveju kaltinamajame akte tiek aprašant S. B. nužudymą, tiek ir kitas nusikaltamas veikas, yra nurodyti visi įstatymo reikalaujami duomenys, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, ir bylą perduoti prokurorui.

M. M. neneigia prisidėjęs prie S. B. nužudymo, tačiau neigia, kad būtent jis pats tiesiogiai šovė į S. B. , tvirtina, kad tai padarė V. M. , kuris šioje byloje buvo tik liudytojas ir davė, pasak M. M. , neteisingus parodymus. Tokią poziciją M. M. grindžia ir S. G. laišku R. Š. , kuriame jis (S. G. ) įvardija V. M. kaip S. B. žudiką. Šiame laiške S. G. iš tikro orientuoja R. Š. duoti tokius parodymus (b. l. 79-82, t. 41). Tačiau tai nėra įrodymas, kad taip iš tikrųjų ir buvo. Apie šio laiško vertinimą jau pasisakyta (šio nuosprendžio 46-47 lapai). Todėl šiuo laišku kaip įrodymu, kad S. B. nušovė ne M. M. , teisėjų kolegija nesiremia.

Savo kaltę dėl šio nusikaltimo, taip pat ir dėl neteisėto šaunamųjų ginklų įgijimo, laikymo ir nešiojimo neigia ir S. G. , teigdamas, kad nieko bendro su šiais nusikaltimais neturi.

Tokius parodymus jie davė ir pirmosios instancijos teisme, ir šis teismas juos laikė neteisingais, įvertino juos kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įrodymus įvertinti kitaip.

Iš R. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad prieš suimamas dėl neteisėto nešaunamojo ginklo laikymo, S. G. jau kalbėjo, kad reikia nužudyti S. B. , nes bijiojo, kad tą patį S. B. gali padaryti jam pačiam (S. G. ). S. G. parodė jam, kur S. B. laiko barą, kur gyvena, nusikaltimui padaryti sakė panaudoti ginklus, kuriuos jis neseniai buvo padavęs R. Š. (S. G. neseniai buvo davęs jam 4 pistoletus). S. G. nurodė, kad nužudyti turi M. M. . Kai S. G. buvo sulaikytas, jis per advokatą A. D. perdavė raštelį, kuriame buvo nurodyta nesnausti ir tvarkyti reikalą. Kadangi tuo metu tik apie S. B. buvo kalbama, tai suprato, kad reikia įvykdyti jo nužudymą. Jis perdavė M. M. nurodymą ir du ginklus, parodė kur S. B. dirba, kur gyvena, į pagalbą pakvietė V. M. , nes M. M. sakė, kad reikia pagalbininko. Po kelių dienų jam paaskambino V. M. ar M. M. ir paprašė išvaduoti iš balkono name, kuriame gyvena S. B. . Nuvažiavęs durų rankena jis atidarė balkono duris ir juos išleido. Dar po kelių dienų M. M. prašė pažiūrėti, ar S. B. automobilis stovi Melnragėje. Jis rado tą automobilį ir pranešė M. M. . Kitą dieną per žinias sužinojo, kad S. B. nušautas. Lyg tai tą pačią dieną atėjo M. M. ir papasakojo, kad S. B. nušovė jis, grąžino vieną ginklą, kurio nusikaltime nenaudojo, paaiškino, kad kitą užkasė. S. G. , grįžęs po sulaikymo, gyrė juos, kad gerai susitvarkė. S. G. jis grąžino ginklus, išskyrus „Makarov“ pistoletą, kurį M. M. sakė užkasęs. Jis (R. Š. ) matėsi ir su V. M. , šis buvo sutrikęs, bijojo armėnų keršto, tačiau jis V. M. nuramino, sakydamas, kad nieko tokio nebus (b. l. 91-94, t. 45).

Analogiškus parodymus R. Š. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taigi jo parodymus galima vertinti kaip nuoseklius ir patikimus (b. l. 85-86, t. 26). Remtis R. Š. parodymais, kolegijos nuomone, galima ir dėl to, kad jis neneigia ir savo kaltės dėl S. B. nužudymo ir jo kaltės apimtis visiškai nepriklauso nuo to, kuris – M. M. ar V. M. - šovė į S. B. . Todėl visiškai nėra pagrindo manyti, kad vieną iš paminėtųjų R. Š. nori be reikalo apkaltinti, o kitą – išgelbėti nuo atsakomybės.

Kad į S. B. šovė būtent M. M. , patvirtina ir A. D. parodymai, kad jam S. G. paaskojo, jog „Armėną“ nušovė M. M. .

V. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. Š. prašymu saugodamas padėjo M. M. lankantis name, kur gyveno S. B. , manydamas, kad šis ketina gal apvogti, gal apiplėšti. Kartu su M. M. buvo užrakinti balkone, slėpėsi balkone bususiame sandėliuke nuo policijos. Tačiau V. M. neigė suvokęs, kad ruošiamasi nužudyti S. B. .

Suprantama, kad V. M. , jei iš tikro būtų kaltas dėl nužudymo, tikriausiai apie savo kaltumą parodymų neduotų, todėl vien jo parodymais remiantis išvados nedarytinos, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, apie tai, kad S. B. nušovė ne V. M. , o M. M. patvirtina bent dviejų asmenų parodymai, iš kurių vienas su tuo kaltinimu nesusijęs, o kitas, kaip jau minėta, savo padėties nurodydamas kad šovė vienas ar kitas, nei pablogina, nei pagerina, ir todėl jais nėra pagrindo netikėti.

Neigdamas V. M. parodymų patikimumą, M. M. atkreipia dėmesį į tai, kad akistatos su M. M. metu V. M. parodė, kad jis turėjo raktą nuo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) balkone esančio sandėliuko. Atvykus policijos pareigūnams, jis (V. M. ) ir M. M. pasislėpė. Pirmosios instancijos teisme V. M. teigė, kad balkone juos užrakino kažkokia moteris, todėl jis paskambino R. Š. , kad šis juos išleistų. M. M. nurodo manantis, kad nusikalstama V. M. praeitis bei jo parodymuose esantys prieštaravimai duoda pagrindą nesiremti jo parodymais apie S. B. nužudymo aplinkybes.

Šie argumentai nėra pagrįsti. Iš minėtos akistatos protokolo matyti, kad jos metu V. M. neteigė, kad turėjo raktą nuo balkone esančio sandėliuko (b. l. 196-197, t. 13). Be to jis parodė, kad kažkokia moteris jo ir M. M. galimybę pasišalinti apribojo ir privertė prašyti, kad kitas asmuo (šiuo atveju – R. Š. ) išleistų, uždarydama ne sandėliuko, bet balkono duris.

Taip V. M. parodė ir pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad M. M. ir jam būnant balkone, jis (V. M. ) savo raktais rakinėjo balkone buvusio sandėliuko duris ir jos atsirakino. Tame sandėliuke jie ir pasislėpė, kai atvyko policija. O R. Š. pagalbos buvo paprašyta dėl balkono durų atidarymo (b. l. 100, t. 45). Taigi, M. M. apeliaciniame skunde nurodyto prieštaravimo V. M. parodymuose nėra. Pažymėtina, kad paties M. M. parodymuose yra tikrai rimtų prieštaravimų. Tos pačios akistatos su V. M. metu jis parodė, kad pastarojo nepažįsta net iš matymo. Apklausiamas prokuroro, jis teigė, kad nepažįsta ir S. G. , R. Š. , A. D. , A. G. (b. l. 182, t. 29). Kad nepažįsta R. Š. , M. M. teigė ir akistatos su juo metu (b. l. 172-173, t. 25). Tokie parodymai aiškiai prieštaringi jo vėlesniems parodymams ir duoda pagrindą jo parodymus laikyti nenuosekliais ir remtis ne jo, bet nuosekliais ir vieni kitus atitinkančiais R. Š. , V. M. , A. D. parodymais apie šį įvykį.

Kolegija sutinka ir su liudytojo A. D. parodymų, kad jis jokio S. G. raštelio R. Š. neperdavė, vertinimu kaip neteisingų. Toks advokato poelgis, savaime suprantama, yra neleistinas, todėl šiuo atveju kolegija turi pagrindą remtis savo kaltę pripažįstančio R. Š. parodymais, kad toks raštelis buvo perduotas. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įtikinamai motyvavo, kad S. G. turėjo motyvą duoti nurodymą nužudyti S. B. , kas jo nurodymu ir panaudojant jo per R. Š. perduotus M. M. ginklus ir buvo padaryta. Tai, kad S. B. nužudytas S. G. nurodymu patvirtina ir protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuota M. M. pateikta informacija, kad tai padaryta asmens, įvardinto kaip „nulinis“ užsakymu. Šis asmuo tuo metu, kaip parodė M. M. , buvo „uždarytas“ ir reikėjo kažkaip įrodyti, kad čia ne jo darbai vyksta“ (b. l. 144, t. 29). Iš VSD darbuotojo D. N. parodymų matyti, kad pokalbio, kurio paprašė pats M. M. , metu pastarasis paaiškino, kad M. M. labai bijojo S. G. , todėl pavardžių neminėjo, asmenis įvardijo skaitmenimis. Skaičiumi nulis buvo įvardintas S. G. (b. l. 39-41, t. 46). Neigdamas kaltę, S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad R. Š. , B. J. ir A. D. bendravo su suimtu M. M. , pasmdė jam advokatą, vežė į pasimatymus moterį ir taip suderino parodymus dėl A. K. , V. B. , S. B. nužudymo, laivo „Meridianas“ ir automobilių stovėjimo aikštelių sprogdinimo. Toks argumentas nėra teisingas, nes R. Š. , B. J. ir A. D. parodymai daugeliu atvejų, tarp jų ir dėl S. B. nužudymo (B. J. parodymų dėl to epizodo nėra) ne tik nesutampa, taigi, nėra suderinti, bet ir yra iš esmės priešingi, apie ką jau ne kartą paminėta tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir šiame nuosprendyje.

Aptarti motyvai paneigia S. G. ir M. M. apeliacinių skundų argumentus ir patvirtina, kad R. Š. , M. M. ir S. G. pagrįstai pripažinti kaltais dėl šiame epizode aptariamų veikų padarymo.

S. G. , R. Š. ir M. M. veikos, nuosprendyje kvalifikuotos pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį. Veikų kvalifikavimas, remiantis šiame nuosprendyje jau aptartais motyvais, keistinas, ir veika kvalifikuojama pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

R. Š. ir S. G. veika neteisėtai disponuojant daugiau kaip 2 vienetais šaunamųjų ginklų tinkamai kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį, o M. M. , kuris disponavo mažesniu ginklų kiekiu - pagal to paties straipsnio 1 dalį.

Pastarasis neginčija netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo. Ši jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamo susivienijimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje daug dėmesio skyrė aplinkybėms, susijusioms su vadovavimu ir dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Visos išvados tuo klausimu pagrįstos ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurių visetas patvirtina nustatytas aplinkybes apie S. G. įkurto ir vadovauto nusikalstamo susivienijimo veiklos trukmę, apimtį, ginkluotumą, tarpusavio ryšius, baimės ir paklusnumo atmosferą, apie kiekvieno susivienijimo dalyvio priklausymo susivienijimui trukmę, informuotumą, apie susivienijimo egzistavimą, tikslus, ginkluotumą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. , ginčydamas savo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, teigia, kad S. G. , R. Š. , A. D. ir A. J. artimai bendravo ir galėjo planuoti bei kartu daryti nusikaltimus, tačiau tai nebuvo nusikalstamas susivienijimas, nes jie neturėjo nei bendro fondo (kasos), nei kito bendro turto. Visi nuteistieji turėjo jiems priklausančius namus, butus, piniginių lėšų, transporto priemones. Nuteistasis teigia taip pat turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį.

Tačiau įstatymas nereikalauja, kad pripažįstant nusikalstamo susivienijimo buvimą, būtų nustatyta, kad šio susivienijimo dalyviai turi bendrą fondą (kasą) ar kito bendro turto. 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiančioje nusikalstamo susivienijimo sąvoką, nustatyti tik tokie būtini jo požymiai: buvimas trijų ar daugiau asmenų, susaistytų pastoviais tarpusavio ryšiais bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymu specialiai tam, kad šie asmenys įgytų galimybę imtis bendros nusikalstamos veiklos daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Visi šie požymiai S. G. , R. Š. , A. D. , A. G. ir M. M. veikoje nustatyti. Iš UAB „Omnitel“ 2007-09-19 pažymos Nr. 2400-2342 matyti, kad M. M. šio mobiliojo ryšio tinklo klientu buvo nuo 1997-12-04 iki 1999-02-12. Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme M. M. teigė, kad jis naudojosi telefono aparatu „Siemens“, kad tuo telefonu ir turimu abonementiniu numeriu naudojosi legaliai, nuo nieko nesislapstė. Remdamasis šiais motyvais jis ginčijo ir priklausymą nusikalstamam susivienijimui. Tačiau minėti duomenys iš UAB „Omnitel“ nepaneigia M. M. priklausymo nusikalstamam susivienijimui. Iš pažymos matyti, M. M. šio mobiliojo ryšio tinklo klientu buvo nuo 1997-12-04 iki 1999-02-12, tuo tarpu jo priklausymas nusiklastamam susivienijimui truko nuo 1997 m. rugsėjo 2- 12 dienų iki 2002 m. balandžio 19 d., t.y. žymiai ilgesnį laikotarpį. Be to, iš A. D. parodymų matyti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai naudojo SIM korteles, pagal kurias nebūtų galima nustatyti abonento.

Apeliaciniame skunde S. G. teigia, kad kiti nuteistieji - R. Š. , A. D. , A. G. ir M. M. - priklausė nusikalstamam susivienijimui, ir tai įrodo jų draugiški santykiai, bendras laisvalaikio praleidimas, turtiniai interesai. Jis teigia ir tai, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir tai galėtų patvirtinti kriminalinės policijos pareigūnai Š., M. ir kiti, kurie veikė pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad byloje surinkti įrodymai, ypač nusikalstamo susivienijimo dalyvių A. D. bei R. Š. parodymai, apie susivienijimo narių tarpusavio ryšius, veiklą, konspiraciją, darytus nusikaltimus ir kitas aplinkybes, patvirtina ne tik čia paminėtų, taip pat ir jau mirusių nusikalstamo susivienijimo narių – B. J. , R. M. , bet taip pat ir nusikalstamo susivienijimo vadovo S. G. vaidmenį šioje struktūroje. Nusikalstamo susivienijimo buvimą apibrėžia ne S. G. nurodyti požymiai - draugiški santykiai, bendras laisvalaikio praleidimas, turtiniai interesai, kas būtinga ir socialiai teigiamoms bei naudingoms struktūroms, bet jau minėti kiti požymiai – buvimas trijų ar daugiau asmenų, susaistytų pastoviais tarpusavio ryšiais bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymu specialiai tam, kad šie asmenys įgytų galimybę imtis bendros nusikalstamos veiklos daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Būtent tokie požymiai ir nustatyti ne tik dėl S. G. nurodytų asmenų, bet ir dėl jo paties.

A. G. teisingai nurodo, kad R. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2002-12-05, parodė neprisimenantis, kad A. G. būtų dalyvavęs planuojant kokį nors nusikaltimą arba, kad prie jo būtų aptarinėjamas jau padarytas nusikaltimas. Tačiau toje apklausoje R. Š. A. G. paminėjo tarp asmenų, sudariusių asmenų, pavaldžių S. G. psichologine ar moraline prasme, branduolį. R. Š. toje apklausoje parodė ir apie bendrai su A. G. padarytą K. K. ir A. G. pagrobimą, taip pat apie A. L. palaikų perkasimą (b. l. 141-144, t. 25). Kad R. Š. šioje apklausoje neišskyrė A. G. kaip nepriklausiusio nusikalstamam susivienijimui, matyti ir iš tokių jo parodymų, kad „nusikalstamos veikos metu mes visi bendraudavom tik tiesiogiai arba GSM ryšio telefonais. Tačiau jais ne tik kad neaptarinėdavome jokių nusikaltimų, bet ir įvardindavome vienas kitą netikrais vardais, užuominomis būsimo susitikimo vietas. Pvz. A. G. mūsų tarpusavio pokalbių metu būdavo Zigmas“. A. G. apeliaciniame skunde remiasi ir toje pačioje apklausoje R. Š. nurodyta fraze, kad S. G. buvo sakęs, jog „A. G. dėl savo psichologinių ir fizinių savybių nėra tinkamas nusikaltimams daryti“. Tačiau šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai patvirtina, kad nepaisant to, A. G. buvo įtrauktas ir dalyvavo padarant K. K. ir A. G. pagrobimą, lavonų perkasimą, įvykiuose nukreiptuose prieš A. K. . Todėl S. G. nuomonė apie A. G. tinkamumą nusikalstamiems veiksmams, nebuvo lemianti ir realybėje S. G. ja ne visiškai vadovavosi. A. G. , ginčydamas priklausymą nusikalstamam susivienijimui, apeliaciniame skunde teigia, kad R. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis (A. G. ) buvo savarankiškas. Iš tikrųjų R. Š. parodė, kad „G. dalyvaudavo pobūviuose, pasitarimuose....Sekimuose nedalyvaudavo“ (b. l. 23, t. 46). „Su G. susitikimai būdavo rečiausiai, nes jis turėjo savo firmą, vaikus. Buvo žmonės pavaldūs G., G. irgi buvo priklausomas nuo G. norų. Jis buvo laikomas G. grupuotės nariu... Kai G. kviesdavo, atvykdavo visi, bet ne kartu. Yra dalyvavęs tokiuose pasitarimuose ir G.“ (b. l. 26, t. 46). Taigi, R. Š. parodymai ne paneigia, bet patvirtina, kad A. G. , nors ir mažiau kaip kiti, bet vistik priklausė nuo S. G. ir buvo nusikalstamo susivienijimo nariu. Tokios išvados nepaneigia ir A. G. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. G. vadovaujamoje agentūroje „Jauki pastogė“ su M. M. bendraudavo toje agentūroje dirbęs G. B. , o ne A. G. . Toks legalus bendravimas tarp agentūros darbuotojo, jei jis ir buvo, taip pat A. G. darbas toje agentūroje ir legalaus telefono numerio turėjimas nepaneigia jau aptartais įrodymais patvirtinto A. G. priklausymo S. G. vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui ir bendravimo su S. G. bei kitais asmenimis jau kaip su nusikalstamo susivienijimo nariais. A. D. savo parodymuose taip pat parodė, kad ir A. G. , kaip ir jis pats (A. D. ), M. M. , R. Š. buvo S. G. grupuotės narys (b. l. 28, t. 46). A. D. kaip ir R. Š. patvirtino, kad A. G. buvo savarankiškesnis už kitus grupuotės narius, tačiau ir jis susitikinėdavo su S. G. (b. l. 30, t. 46). A. D. parodė ir tai, kad 1997 m. pavasarį A. G. prašė jo parūpinti SIM kortelių, pagal kurias nebūtų galima nustatyti abonento. Gavęs korteles, nunešė jas A. G. , o jo bute rado ir S. G. bei A. J. , taip su jais ir susipažino.

Taigi, ir A. D. parodymai, priešingai negu teigia apeliaciniame skunde A. G. , nepaneigia, kad pastarasis priklausė nusikalstamam susivienijimui. Ir nors A. D. neparodė apie konkrečius nusikaltimus, kuriuos planuojant dalyvavo A. G. , kiti jau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad A. G. dalyvavo ir nusikalstamo susivienijimo padarytuose nusikaltimuose.

B. J. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų apie nusikalstamo susivienijimo apimtį. Šis nuteistasis, kuris pats nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, nebuvo pakankamai informuotas apie susivienijimo egzistavimą, todėl ir parodė tik apie A. G. ir S. G. bendravimą kaip niekuo neišsiskiriantį.

A. G. teiginius, kad jis nieko nežinojo ir apie nusikalstamo susivienijimo vidinę struktūrą – paklusnumą susivienijimo vadovui, elgesio normas bendraujant, griežtą konspiraciją ir t. t. paneigia jau minėti susivienijimo narių parodymai, kad ir A. G. buvo priklausomas nuo S. G. , dalyvaudavo konspiracija pasižyminčiuose susitikimuose. Epizodas dėl K. K. ir A. G. pagrobimo, kuriame dalyvavo ir A. G. patvirtina, kad A. G. žinojo ir apie nusikalstamo susivienijimo ginkluotumą. Todėl pagal šį požymį bei ginklus mačiusių ir to neneigiančių M. M. , A. D. , R. Š. dalyvavimas nusikalstamame susivienijime teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). S. G. , kaip asmens, įkūrusio ir vadovavusio nusikalstamam susivienijimui veika – pagal Lietuvos Respublikos BK BK 227¹ straipsnio 2 dalį (1998-12-21 įstatymo Nr. VIII-983 redakcija).

Dėl ginklų

S. G. pagrįstai nuteistas ir už nuteisėtą ginklų laikymą, nors nuteistasis ir nurodo, kad nei jo sodyboje, nei namuose šie daiktai rasti nebuvo.

Iš R. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 1997 m. A. J. jam liepė nusipirkti garažą. Jis per Kačinskienę garažą nupirko. Po kiek laiko A. J. ir S. G. padavė jam rankinę, kurioje buvo 2 Kalašnikovo automatai, granatsvaidžiai, 2-3 granatos, trotilo ir liepė tai padėti minėtame garaže (b. l. 21, t. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė analogiškai, o 2002 spalio 16-17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė minėtą garažą, paaiškindamas, kad šiame Klaipėdos miesto pakraštyje, prie „Lėbautų“ metalinių garažų bendrijos esančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti ginklai ir šaudmenys, kuriuos jis gavo iš S. G. ir A. J. paslėpimui. Parodymų patikrinimo vietoje metu patekus į garažą buvo rasti ir paimti šaunamieji ginklai, sprogmuo, šaudmenys ir sprogstamoji medžiaga (b. l. 88-95, t. 25).

2002-12-18 parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. , patvirtindamas savo parodymus dėl nusikalstamo susivienijimo apsiginklavimo, parodė Klaipėdos mieste garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Miškas” garažų masyve Nr. 10 esantį garažą Nr. 8, priklausantį S. G. uošvei, kuriuo kaip ginklų, šaudmenų saugykla naudojosi S. G. (b. l. 155-158, t. 25).

2003-06-05 daiktų parodymo atpažinti metu kaltinamasis R. Š. , patvirtindamas savo parodymus dėl nusikalstamo susivienijimo apsiginklavimo, nurodė į 2003-05-09 kratos metu malkinėje, esančioje Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini), paimtą 7,62 mm kalibro, 1941 m. pavyzdžio “Špagino” konstrukcijos pistoletą - kulkosvaidį PPŠ-41 ir paaiškino, kad šį ginklą matė pas S. G. sodyboje. Šį ginklą S. G. buvo užkasęs netoli sodybos kartu su granatsvaidžiais (b. l. 23-24, t. 26). 2004-01-28 papildomos įtariamojo apklausos metu R. Š. paaiškino, kad tarp pateiktų ginklų yra 4 numeriu pažymėtas pistoletas „Astra“ ir tokį pistoletą matė jis pas S. G. (b. l. 47-48, t. 26).

A. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad Klaipėdos rajone, Judrėnų gyvenvietėje, jo uošvei priklausančioje malkinėje, 2001 m. pavasarį S. G. nurodymu paslėpė maišą su ginklais. S. G. pasakė, kad maiše yra „Mucha“. A. D. parodė ir tai, kad iš G. P. įsigijo revolverio tipo pistoletą, jį rodė S. G. . Šis leido tą ginklą kartu su jo ginklu laikyti garaže Klaipėdos mieste, Kaštonų g. (b. l. 27, t. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. apie šias aplinkybes davė analogiškus parodymus (b. l. 126-127, t. 27).

2003-05-09 parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. , patvirtindamas savo parodymus dėl S. G. perduotų jam paslėpti ginklų, parodė malkinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad šioje malkinėje paslėpė S. G. perduotą maišą su granatsvaidžiais (b. l. 66-70, t. 27).

2003-06-11 parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. , patvirtindamas savo parodymus dėl ginklų laikymo, parodė Klaipėdos miesto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Miškas” garažų masyve esantį garažą, ir paaiškino, kad šiame garaže buvo laikomi jo ir S. G. pistoletai (b. l. 50-55, t. 9). Iš fotonuotraukų matyti, kad pagal durų spalvą, padengimo medžiagą (metalas), kaimyninių durų išorę, A. D. nurodytas garažas yra tas pats, kurį parodymų patikrinimo vietoje metu buvo nurodęs ir R. Š. (b. l. 158, t. 25; b. l. 52, t. 9).

A. D. ir R. Š. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai.

A. D. nurodytoje vietoje 2003-05-09 atliktos kratos metu malkinėje, esančioje Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), metu buvo surasti ir paimti šie daiktai: 1) du cilindro formos pailgi objektai, supakuoti polietileniniuose maišuose – žalios spalvos korpuso cilindro formos apie 70 cm ilgio objektai su užrašais “MUCHA” ir “RPG-18” ; 2) išardytas automatinis ginklas (b. l. 164-169, t. 21).

R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu 2002-12-17, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lėbartai“ garaže Nr.1212 rasti objektai: 1) 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatas; 2) 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatas AKM; 3) 3 vnt. dėtuvių automatiniam ginklui; 4) 126 vnt. Rusijos gamybos 7,62 mm kalibro šovinių; 5) rankinė granata (F-1), granatos sprogdiklis; 6) 3 cilindro formos briketai, šių briketų bendras svoris apie 2,93 kg. (b. l. 45-49, t. 21).

Iš 2002-11-18 sprogmenų techninės ekspertizės akto Nr. 7134/7135 išvados matyti, kad garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Lėbartai”, rasti daiktai yra: 1) tinkamas sprogdinimui sprogmuo - pramoninės gamybos (Rusija) (F-1) tipo kovinė gynybinė skeveldrinė rankinė granata, užpildyta 60 g normalaus galingumo brizantine sprogstamąja medžiaga – trotilu; 2) tinkamas sprogdinimui sprogmuo - pramoninės gamybos (Rusija) („UZRGM”) markės kovinis rankinės granatos degtuvas, skirtas kovinėms rankinėms (F-1) markės granatoms sprogdinti; 3) 3 supakuoti cilindro formos briketai – sprogdinimui tinkama bendros 2928 g masės padidinto galingumo brizantinė mišininė sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindiniai komponentai yra heksogenas, amonio junginys ir aliuminio pudra (b. l. 59-61, t. 21).

Kratos 2002-12-18 metu garažų statybos ir eksploatavimo bendirjoje „Miškas” (duomenys neskelbtini) bokso, (duomenys neskelbtini) garaže, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), surasti ir paimti šie daiktai: 1) Pistoletas „Astra” Nr. 7508A, dėtuvė nuo jo su 16 vnt. šovinių; 2) Dėtuvė pistoleto „Astra” su 11 šovinių; 3) Dėtuvė pistoleto „Astra” su 14 šovinių; 4) Revolveris „ME 38 Magnum –6R” su 5 šoviniais būgne; 5) 8 šoviniai dėžutėje – 5,6 mm kal.; 6) kiti įvairūs daiktai – dantų šepetėliai, sportinės kelnės, kepurė, šortai, trumpikės bei kiti įvairūs drabužiai ir daiktai. Kratos metu garažas atrakintas ir užrakintas raktu, rastu ir paimtu 2002-09-19 A. D. asmens kratos metu (b. l. 96-102, 196-197, t. 21).

Liudytoja A. R. (a/k (duomenys neskelbtini) parodė, kad S. G. turėjo galimybę naudotis šiuo garažu, kuriuo ji iš esmės ir nesinaudojo.

Liudytoja Rasa Ramanauskaitė pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad S. G. yra trijų jos vaikų tėvas ir kad su juo kartu gyveno nuo 1990 m. iki 2000 m. Ji turi sodybą Šilutės rajone, Kalviškių kaime, kur ir gyvena. Šioje sodyboje gyveno ir S. G. . Prie Margio ežero sodyba didesne dalimi buvo S. G. , ji tenai mažai lankėsi. Apie nusikaltimus, kuriais kaltinamas S. G. , ji nieko nežino, jai taip pat nežinoma, kuo jis vertėsi. Dėl šaunamųjų ginklų ji taip pat nieko nežino. Jos motina A. R. (Urbutienė) 1993 metais nusipirko garažą Klaipėdoje, Kaštonų gatvėje, garažų kooperatyve „Miškas”, tačiau nei ji, nei jos motina nesinaudojo šiuo garažu. Ji keitė garažo duris ir spyną, raktai nuo garažo buvo palikti Kalviškių kaimo sodyboje, spintelės stalčiuje, S. G. turėjo galimybę naudotis minėtu garažu. S. G. dažnai išvykdavo jai nežinomais reikalais (b. l. 74-75, t. 46).

Kaip nustatyta 2003-02-05 balistinės ekspertizės akte Nr. 299, kratos 2002-12-18 metu garaže, esančiame garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Miškas” (Klaipėda, Kaštonų g. 8) paimti daiktai yra: 1) tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas - Ispanijos pramoninės gamybos pusiau automatinis 9 mm kalibro pistoletas ASTRA MOD.A-100 Nr. 7508A, skirtas šaudyti 9 mm kalibro LUGER šoviniais (9x19mm); 2) tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas – pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais (22 LONG RIFLE). Šis ginklas pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant Vokietijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro revolverį „ME 38 Magnum –6R” Nr. 008021; 3) 3 dėtuvės tirtam pistoletui „ASTRA“; 4) tinkami šaudymui šaudmenys – 41 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger” (9x19 mm); 5) tinkami šaudymui šaudmenys – 13 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai (22 LONG RIFLE) (b. l. 103-109,119-125, t. 21).

A. D. daiktų parodymo atpažinti metu 2003-06-03 iš atpažinimui pateiktų pistoletų - revolverių bei pistoletų atpažino revolverį „ME 38 Magnum –6R” Nr. 008021 ir pistoletą „ASTRA“ MOD.A-100 Nr. 7508A, rastus ir paimtus 2002-12-18 kratos metu garaže, esančiame garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Miškas” ((duomenys neskelbtini). Atpažinimo metu paaiškino, kad pistoletą – revolverį „ME 38 Magnum –6R” jis įsigijo iš G. P. , o pistoletas „ASTRA” priklausė S. G. (b. l. 198-201, t. 21).

Iš 2003-06-10 specialisto išvados Nr. 3418 matyti, kad vienas piršto pėdsakas, rastas ant melsvos spalvos polietileno plėvelės gabalo, į kurį buvo suvynioti rasti granatsvaidžiai, yra paliktas S. G. dešinės rankos mažylio pirštu (190-191, t. 21). Tai patvirtina A. D. parodymus apie tai, kad paketą su granatsvaidžiais jam perdavė būtent kaltinamasis S. G. ir paneigia pastarojo apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad jis nėra susijęs nei su rastais ginklais, nei su kitomis nusiklastamomis veikomis.

Dėl sprogdinimų

S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad laivą „Maridianas“ ir automobilių stovėjimo aikšteles susprogdino M. M. .

Toks teiginys byloje surinktus duomenis atitinka tik iš dalies. Nustatyta, kad sprogmenis automobilių stovėjimo aikštelėse padėjo R. Š. , tačiau su juo kaip bendrininkas dalyvavo ir M. M. . Pastarasis betarpiškai padėjo sprogmenį prie laivo „Maridianas“, tačiau šį kaip teroro aktą pagrįstai įvertintą nusikaltimą padarė ir R. Š. , kuris, pagamino sprogstamąjį įtaisą su laikrodiniu mechanizmu, o taip pat ir S. G. , kuris 2000 m. rugsėjo 24 d. apie 21-23 valandą Klaipėdos mieste prie Joniškės kapinių susitiko su R. Š. ir M. M. , kartu automobiliu sprogstamąjį įtaisą nugabeno prie Klaipėdos irklavimo centro teritorijos, esančios Pylimo g. 6 ir ten, R. Š. sprogdinimui paruošus sprogstamąjį įtaisą, bei perdavus M. M. , pastarasis kartu su R. Š. nunešė prie laivo „Meridianas”, stovinčio Klaipėdos mieste, Danės upėje, priešais pastatą Kurpių g. 8. R. Š. stovint netoliese ir saugant, M. M. sprogstamąjį įtaisą, kuriame buvo apie 2000 gramų sprogstamosios medžiagos – heksogeno, pritvirtino prie Danės upės krantinėje stovėjusio laivo „Meridianas” kairiojo borto ir 2000 m. rugsėjo 24 d., apie 23 val. 15 min. laikrodinio mechanizmo pagalba susprogdino sprogstamąjį įtaisą.

Iš R. Š. parodymų matyti, kad 2000 m. rugsėjo viduryje dėl organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymo S. G. buvo priešiškai nusistatęs Klaipėdos ONTT viršininko V. P. atžvilgiu, todėl, norėdamas parodyti, kad jis blogai dirba, kad nekontroliuoja situacijos Klaipėdos mieste, siekdamas jo nušalinimo nuo darbo, sugalvojo ką nors labai triukšmingai susprogdinti Klaipėdos mieste ir R. Š. atkalbėtas nuo sprogdinimo kokiame nors prekybos centre, nutarė sprogdinimą nukreipti į laivą „Meridianas”. R. Š. parodė ir tai, kad S. G. jį bei M. M. automobiliu „Renault“ atvežė netoli tos vietos, kur M. M. , jam (R. Š. ) stebint aplinką, padėjo sprogmenis prie laivo.

Pastarąją aplinkybę patvirtino ir M. M. , duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, teismas tiki tais M. M. parodymais, kuriuos patvirtina kiti įrodymai – šiuo atveju R. Š. parodymai, taip pat kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai – A. D. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu valstybės saugumo departamento pareigūnui D. N. duoti M. M. parodymai, liudytojo D. N. parodymai.

Šie įrodymai patvirtina, kad ne tik R. Š. bei M. M. , tačiau ir S. G. pagrįstai nuteistas už aptariamą teroro aktą – laivo „Meridianas“ sprogdinimą.

S. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas ir už kitus sprogdinimus – padarytus ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose. Pirmosios instancijos teismas išvadas tuo klausimu padarė išsamiai bei nešališkai ištyręs įrodymus, įtikinami motyvavo savo išvadas, tinkamai kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl nurodytų motyvų S. G. ir kitų nuteistųjų prašymai juos išteisinti atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bausmių

Kolegija laiko pagrįstais prokuroro apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad už kvalifikuotus K. K. ir A. G. ; V. J. R. ir V. G. ; N. N. nužudymus pirmosios instancijos teismas paskyrė S. G. aiškiai per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad skiriant bausmę S. G. , atsižvelgia tai, kad jis pats savo iniciatyva sukūrė nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, iš esmės beveik visas nusikalstamas veikas, aptariamas skundžiamame nuosprendyje, pats organizavo, jose aktyviai dalyvavo, į nusikaltimų darymą įtraukė kitus asmenis, didžioji dalis jo padarytų nusikaltimų yra labai sunkūs, padaryti pačia pavojingiausia kaltės forma - tiesiogine apibrėžta tyčia. Įvertinusi šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad S. G. už kvalifikuotus nužudymus, vadovavimą ir dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje skirtina pati griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Tačiau, kaip visiškai teisingai nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ne visais atvejais vadovavosi paminėta savo išvada ir pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą dėl K. K. ir A. G. nužudymo S. G. nuteisė laisvės atėmimu aštuoniolikai metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 10 punktą dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo S. G. nuteisė laisvės atėmimu penkiolikai metų; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą dėl N. N. nužudymo S. G. nuteisė laisvės atėmimu aštuoniolikai metų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasis paminėtais motyvais, kurie S. G. , kaip asmenį, ir jo padarytas veikas apibūdina kaip ypatingai pavojingus visuomenei, prieina prie išvados, kad už kvalifikuotus K. K. ir A. G. ; V. J. R. ir V. G. ; N. N. nužudymus S. G. skirtina maksimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Maksimali sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė S. G. skirtina ir už A. L. , M. B. , V. Č. , R. M. , V. B. , A. K. ir S. B. nužudymus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikuodamas S. G. veiką dėl šių nužudymų pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį, už šias veikas skyrė S. G. maksimalias 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio sankcijoje numatytas 12 metų laisvės atėmimo bausmes. Pakeitus šių veikų kvalifikavimą į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, S. G. , atsižvelgiant į S. G. asmens ir jo padarytų veikų pavojingumą, skirtinos taip pat maksimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, t. y. po 15 metų laisvės atėmimo.

M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis visiškai prisipažino dėl automobilių stovėjimo aikštelių, esančių Klaipėdoje, Tilžės g. 53 ir Artojų g. 2, sprogdinimo, tačiau jo parodymai nepagrįstai buvo pripažinti kaip melagingi. Jis teigia, kad už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta per griežta bausmė, nes jis tik atvežė R. Š. į minėtas aikšteles, o sprogstamųjų medžiagų negamino, jų niekur nelaikė ir neslėpė. Šie argumentai nėra pagrįsti. M. M. pirmosios instancijos teisme pripažino tik atvežęs R. Š. iki automobilių stovėjimo aikštelių, tačiau neigė suvokęs tai, kad atvykimo tikslas yra padėti sprogmenis. Šią M. M. nurodytą aplinkybę pirmosios instancijos teismas, remdamasis R. Š. parodymais ir kitais įrodymais, pagrįstai pripažino melaginga. Tai iš dalies patvirtina ir paties M. M. parodymai apeliacinės instancijos teisme, kuriuose jis pripažino, kad nuvykus į pirmąją aikštelę suvokė, kad R. Š. veža paruoštą sprogti „bombą“, o į antrąją aikštelę jie su R. Š. nuvažiavo jau ir pakalbėję apie tai, kad toje aikštelėje bus padėtas sprogmuo. Jis apeliaciniame skunde neneigia buvęs V. B. nužudymo vietoje, tačiau teigia nežinojęs, kokiu tikslu ten nuvykta, tvirtina, kad V. B. nušovė R. Š. . Apeliacinės instancijos teisme jis keitė parodymus, vaizdžiai paaskojo kaip V. B. nužudė S. G. , tačiau, kaip jau pasisakyta, M. M. parodymais tikėti galima tik tais atvejais, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tas pats pasakytina ir apie jo parodymus dėl laivo „Meridianas“ sprogdinimo, dėl A. K. nužudymo aplinkybių, nes parodydamas ir apie šiuos nusikaltimus, M. M. stengiasi sumenkinti savo vaidmenį, o paryškinti prisipažįstančių ir parodymus duodančių nuteistųjų vaidmenį bei kaltumą. Taigi, M. M. teisme nedavė nuoširdžių, padedančius nustatyti nusikaltimų padarymo aplinkybes, parodymų. Atsižvelgiant į tai bei į jo padarytų nusikaltimų kiekį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, pagrindo švelninti jam paskirtas bausmes nėra, o atvirkščiai – atsižvelgiant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kai kurios bausmės jam griežtintinos. Skirdamas jam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad M. M. yra pavojingas visuomenei, linkęs nusikalsti, nes vos lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, iškart įsijungė į nusikalstamo susivienijimo veiklą, buvo itin aktyvus šio susivienijimo daromų nusikaltimų dalyvis - betarpiškai pats, veikdamas tiesiogine tyčia, nužudė tris žmones, vieną nužudė kartu su kitais susivienijimo nariais, atlikdamas smurtinius veiksmus, taip pat dalyvavo dar vieno žmogaus nužudyme, be to, tuo laikotarpiu, kai dalyvavo aptariamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, jis padarė dar vieną nužudymą, nesusijusį su dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje (už šį nusikaltimą jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002-09-23 nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais). Šie duomenys rodo labai didelį M. M. , kaip asmens, ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Ir M. M. padarytos veikos dėl V. Č. , R. M. , V. B. , A. K. ir S. B. nužudymų skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai kvalifikuotos pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį. Šio straipsnio maksimali laisvės atėmimo bausmės riba -12 metų - turėjo įtakos M. M. paskiriamų bausmių dydžiui, todėl pakeitus veikų kvalifikavimą ir atsižvelgiant į ypatingą M. M. pavojingumą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paskirtos bausmės dėl V. Č. , R. M. , A. K. ir S. B. nužudymų griežtintinos taip, kaip prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, o kitos bausmės – nešvelnintinos, ir toks M. M. apeliacinio skundo prašymas netenkinamas.

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kokius veiksmus nužudant N. N. , A. L. ir N. K. atliko V. B. :

jis 1997 m. liepos 10 d. susitarė su S. G. nužudyti N. N. ; 1997 m. liepos 11 d., po 18 val. V. B. iš pasalos užpuolė N. N. , surišo ir nugabeno šį į parinktą laikymo vietą; iki 1997 m. liepos 12 d., 17 val. saugojo N. N. ; D. S. ir A. A. perdavė N. N. automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodydamas nuvaryti jį į Panevėžio rajone, Navaršonių kaime esančias sporto klubo „Agatas“ patalpas, kur liepė V. G. šį automobilį išardyti; 1997 m. liepos 12 d., po 17 valandos nugabeno N. N. į Klaipėdos rajone esantį Judrėnų mišką, kur iškasė duobę bei saugojo S. G. jį (N. N. ) nužudant.

S. G. žudant A. L. , V. B. laikė pastarąjį sugriebęs už rankų ir kojų, o po nužudymo iškasė duobę ir paslėpė lavoną.

S. G. pagal išankstinį susitarimą davus ženklą žudyti, V. B. su R. Č. sugriebė N. K. už rankų ir kojų, o R. Š. iš nugaros pusės ranka apglėbęs kaklą pradėjo ją smaugti; po to, V. B. apvyniojo N. K. kaklą virve ir kartu su R. Š. , traukdami už virvės galų ir taip suverždami kaklą, nužudė N. K. ; po nužudymo V. B. iškasė duobę ir paslėpė lavoną.

Šie veiksmai įrodo, kad nužudymų padarymo metu V. B. buvo aktyvus vykdytojas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. atliko tik antraeilį vaidmenį, pats savo veiksmais nenužudė nei vieno žmogaus, nėra teisinga. V. B. , kaip asmuo, laikytinas itin pavojingu, kitoje byloje jis nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad veikos padarytos organizuota grupe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas prokuroro apeliacinio skundo prašymas V. B. už tyčinius kvalifikuotus nužudymus nubausti maksimalia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos - bausme, o už M. B. nužudymą paskirti maksimalią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kokią numato Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis, į kurią perkvalifikuojama V. B. veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio.

Dėl K. K. , N. N. , A. L. , M. B. , V. B. , ir S. B. nužudymų R. Š. veikos perkvalifikuojamos į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl A. L. nužudymo – su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, numatantį atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK), tačiau bausmės negriežtinamos, kadangi apeliaciniame skunde to prokuroras neprašo, o Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia nuteistojo padėtį pabloginti labiau, negu to prašoma prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skunduose. Lygiai tas pats pasakytina ir apie A. D. veikas dėl V. Č. ir R. M. nužudymo perkvalifikavimo į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį ir bausmių negriežtinimą. Jau aptarta, kad R. Š. kaip ir A. G. veikos, susijusios su veika prieš A. K. , kvalifikavimas nekeičiamas, todėl netenkinama prokuroro apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma šiems nuteistiesiems paskirti už šią veiką griežtesnes bausmes, kadangi bausmių dydis prokuroro apeliaciniame skunde siejamas su prašymu pasunkinti veikos kvalifikavimą.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad teismas, pripažindamas R. Š. ir A. G. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalį, taikė ne veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, be to, A. G. paskyrė ne kaip nurodyta bausmės skyrimo motyvuose didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, bet mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 15 punkte išaiškinta, kad „tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią (...) negalima išsyk vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis. Šis klausimas gali būti išspręstas tik priimant nuosprendį arba nutartį, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, jam gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios naujojo įstatymo sankcijoje numatytos ribos, šis įstatymas kaltininkui yra švelnesnis, taigi, remiantis BK 7 straipsnio 2 dalimi, veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama būtent pagal šį įstatymą. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, kaltininkui gali būti paskirta bausmė, didesnė negu senajame įstatyme numatyta maksimali jos riba, naujasis įstatymas kaltininkui yra griežtesnis, taigi pagal BK 7 straipsnio 3 dalį jis neturi grįžtamosios galios. Tokiu atveju veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama pagal įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu“.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad nei R. Š. , nei A. G. realiais veiksmais prie A. K. sužalojimo ir nužudymo neprisidėjo, jie turėjo tik užduotį sulaikyti, jei A. K. bėgtų. Jų tyčia, kaip minėta, apsiribojo sunkaus kūno sužalojimo padarymu. Tokiu atveju nebūtų teisinga lemiamą reikšmę suteikti kaltininkų asmenybėms ir atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, o prioritetas teiktinas visų pirma pačiai veikai. Todėl teisėjų kolegija laiko teisingu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo R. Š. už šio nusikaltimo padarymą skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o A. G. - griežtesnė, tačiau už sankcijos vidurkį kiek mažesnė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmės atitinka tiek kaltininkų asmenybes, tiek jų padarytos veikos aplinkybes. Šiuo atveju veikos padarymo metu galiojusi 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalis, numačiusi sankciją nuo 2 iki 7 metų laisvės atėmimo, nuteistiesiems palankesnė nei 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalis, numatanti laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Todėl veikos kvalifikavimas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalį atitinka teismų praktiką, apibendrintą minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime, ir nekeistinas.

Kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kuriais vadovaujantis A. G. paskirta bausmė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Iš įrodymų, išdėstytų aptariant minėtą nusikaltimą, matyti, kad A. G. iš tikro buvo kur kas mažiau aktyvus šio susivienijimo veikloje, jis dalyvavo ir mažesniame kiekyje (trijuose) nusikaltimų, kaip susivienijimo dalyvis nepadarė nei vieno labai sunkaus nusikaltimo. Todėl jam paskirta dvejais metais už sankcijos minimumą griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nėra per švelni ir negriežtintina.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis 1998-02-24 buvo pripažintas kaltu Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nors iš tikrųjų buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo. Iš 1998-02-24 nuosprendžio kopijos matyti, kad nuosprendį A. G. iš tikrųjų priėmė Klaipėdos rajono apylinkės teismas (b. l. 138-140, t. 30). Todėl ši klaida ištaisytina pakeičiant nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai). Be to, nuosprendžio dalis dėl A. G. paskirtų bausmių subendrinimo pakeistina ir dėl netinkamo bausmių subendrinimo. Jam paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 6 dalimi, bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nes prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad dalyvavimas nusikalstamame susivienijime ir nusikaltimas prieš A. K. yra sunkūs ir neverintini kaip labai besiskiriantys pagal pavojingumą. Todėl A. G. paskirta didžiausia 8 metų laisvės atėmimo bausmė dar padidinama. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies taisykle į galutinę bausmę A. G. įskaitytina ir visiškai atlikta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998-02-24 nuosprendžiu (b. l. 117-118, t. 30). Tuo iš dalies tenkinamas ir nuteistojo A. G. apeliacinis skundas. Jo prašymas į jam paskirtą bausmę įskaičiuoti 27 paras išbūtas suėmime nuo 2000 m. gegužės mėnesio, byloje, kuri vėliau nutraukta, netenkintinas. Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei asmeniui kardomasis kalinimas (suėmimas) taikytas tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis, arba kitoje byloje, jei šioje byloje priimtu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pirmoje byloje nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. (2010 m. sausio 26 d. sietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2010). A. G. nurodytas kardomasis kalinimas su šia byla nėra susijęs, todėl į šioje byloje paskirtos bausmės laiką neturi ir negali būti įskaitytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nuspre ndžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti:

S. G. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą (dėl K. K. ir A. G. nužudymo), paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;

S. G. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 10 punktą (dėl V. J. R. ir V. G. nužudymo), paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;

S. G. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl N. N. nužudymo), paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;

S. G. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį ir 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. L. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą S. G. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

S. G. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl M. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą S. G. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

S. G. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą S. G. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

S. G. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą S. G. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

S. G. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą S. G. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

S. G. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą S. G. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

S. G. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą S. G. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šias bausmes bei nepakeistas bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, ir bausmę, paskirtą Palangos miesto apylinkės teismo 1999-05-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 235 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, ir S. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

R. Š. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl K. K. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą R. Š. nubausti laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

R. Š. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl N. N. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą R. Š. nubausti laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

R. Š. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį ir 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. L. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą R. Š. nubausti laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

R. Š. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl M. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą R. Š. nubausti laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

R. Š. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą R. Š. nubausti laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

R. Š. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą R. Š. nubausti laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, šias bausmes ir nepakeistas bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir R. Š. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams ir dviems mėnesiams.

A. D. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą A. D. nubausti laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

A. D. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą A. D. nubausti laisvės atėmimo bausme šešeriems metams.

A. D. į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. iki 2007 m. vasario 23 d. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalį dėl A. D. , įskaitant ir subendrintos bausmės paskyrimą, palikti nepakeistą.

M. M. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. Č. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubausti laisvės atėmimo bausme dvylikai metų;

M. M. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl R. M. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubausti laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų;

M. M. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl V. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubausti laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų;

M. M. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. K. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubausti laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų;

M. M. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl S. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą M. M. nubausti laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šias bausmes ir nepakeistas bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, taip pat bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2002-09-23 nuosprendžiu su vėlesniais pakeitimais pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą, 258 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir M. M. paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 6 dalimi, A. G. Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 131 straipsnio 2 dalį (1961-06-26 įstatymo redakcija), 111 straipsnio 1 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija), 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį ir 237 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998-02-24 nuosprendžiu, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams. Bausmės laiką skaičiuoti nuo 2002-11-05. Į šios bausmės laiką įskaityti vienerių metų ir keturių mėnesių atliktą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1998-02-24 nuosprendžiu.

V. B. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl N. N. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą V. B. nubausti laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų;

V. B. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį ir 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl A. L. nužudymo) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą V. B. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

V. B. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 5 straipsnį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (dėl N. K. nužudymo), paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;

V. B. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija, dėl M. B. nužudymo), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir už šios veikos padarymą V. B. nubausti laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šias bausmes bei nepakeistas bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu, ir V. B. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2006-01-16 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų S. G. , M. M. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Teisėjai: Aloyzas Kruopys Albinas Bielskis Rūta Mickevičienė