Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1973-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2A-1973-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09535-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Ieškovas
G. T., S. T.
Atsakovas
J. Ž., E. Ž.
Kategorijos
  • 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1973-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09535-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 121.22.; 125.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų G. T., S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. T. ir S. T. ieškinį atsakovams J. Ž., E. Ž., antstoliui R. K. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai G. T. ir S. T. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. Ž., E. Ž. (toliau – atsakovai), prašydami pripažinti 2012-04-20 Turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu; taikyti restituciją grąžinant ieškovams turtą natūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį atsitiktinai sužinojo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/00398 (toliau – vykdomoji byla) iš varžytinių yra parduodamas ieškovams nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2012-04-20 įvykusių varžytinių metu Butas buvo parduotas už 137 000,00 Lt. Tiek priverstinio skolos išieškojimo procedūra, tiek varžytinės buvo atliktos pažeidžiant įstatymus. Vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, ieškovams nebuvo pranešta apie turto areštą, apie ketinimus turtą parduoti iš varžytinių, todėl tokią skolos išieškojimo procedūra nelaikytina teisėta. Antstolis R. K. (toliau – antstolis) areštuodamas turtą, neteisingai jį įkainojo, dėl to turtas buvo parduotas už žemesnę nei vidutinė rinkos vertė. Ši aplinkybė pripažintina esmine bei pažeidžiančia skolininkų (ieškovų) teises parduoti turtą už rinkos kainą bei sudaro pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį antstolis su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išieškotojui 2012-02-06 pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui, jis areštavo ginčo Butą. Kilus abejonėms dėl buto rinkos vertės, paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. 2012-03-07 ekspertizės akte Butas įvertintas 149 000,00 Lt suma. Ieškovai nepagrįstai sąvoką „rinkos vertė“ tapatina su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte, nes ji neatitinka turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną. Sąvoka „kaina“ - tai pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Sąvoka „vertė“ vartojama kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu, o „kaina“ – tai varžytynių ar kitokio turto perleidimo metu paprašyta pinigų suma, kuri yra nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. Turto vertinimas atitiko realią rinkos kainą ir išieškotojo bei skolininko interesus. Teisės normų reikalavimai, susiję su turto įkainojimu, suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ir vykdymu nebuvo pažeisti. Ieškovai, prašydami panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) redakcija, galiojusia iki 2011-10-01. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, turto pardavimo iš varžytinių aktas netvirtinamas teisme. Visi dokumentai ieškovams buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 604 straipsnio nuostatomis. Ieškovas G. T. su visa vykdomosios bylos medžiaga ir ekspertizės aktu pasirašytinai supažindintas antstolio kontoroje. Prieštaravimų antstoliui dėl turto vertės iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo ieškovai nebuvo pateikę. Apie Buto vertinimą bei varžytynių eigą ieškovui G. T. buvo žinoma, tai patvirtina ieškovo pateiktas skundas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, kuris skundą paliko nenagrinėtu, ieškovui laiku nepašalinus pareiškimo trūkumų. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovai turėjo galimybę ginčyti turto vertės nustatymą, tačiau to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis 2012-02-03 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 894V/2011 dėl išieškojimo iš skolininko (ieškovo) G. T. 79 885,00 Lt skolos kreditorių S. P. ir B. C. naudai bei priverstinio pardavimo iš varžytynių įkeisto nekilnojamojo daikto – Buto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio G. T. ir S. T.. 2012-02-06 antstolis parengė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo ieškovams priklausantį butą, esantį Butą, nurodant, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. 2012-02-09 priimtu patvarkymu antstolis ginčo Buto vertę nustatyti lyginamosios vertės metodu pavedė UAB „Krivita“ ekspertei I. K.. 2012-03-07 antstolio kontoroje gauta Turto vertės nustatymo pažyma, kuria minėtas Butas buvo įvertintas 149 000,00 Lt suma. Atsižvelgdamas į ekspertės išvadą, antstolis ginčo Buto vidutinę rinkos kainą nustatė 149 000,00 Lt. 2012-03-15 antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes įvyksiančias 2012-04-20, 10 val., dėl ginčo buto pardavimo, nustatant 119 200,00 Lt pradinę turto kainą. 2012-04-20 įvyko pirmosios varžytynės, kurių metu iš penkių varžytynėse dalyvavusių dalyvių už parduodamą ginčo butą didžiausią kainą (137 000,00 Lt) pasiūlė atsakovas J. Ž.. 2012-06-19 buvo parengtas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį atsakovui J. Ž. buvo parduotas ginčo Butas. Teismas nustatė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas ne 2012-04-20 varžytinių metu, o 2012-06-19. Įvertinęs tai, jog ieškovai ginčija ne varžytynių veiksmus bei varžytynių protokolą, o - nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (sandorį), laikytina, jog ieškovai ginčija turto pardavimo iš varžytynių, įvykusių 2012-04-20, aktą, surašytą 2012-06-19. Ieškovai turto pardavimo iš varžytynių aktą ginčijo iš esmės CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. Iš Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-054 matyti, kad Butas, taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodą, buvo įvertintas 149 000,00 Lt. Antstolis, vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu, ginčo Buto vidutinę rinkos vertę nustatė 149 000,00 Lt. Ieškovai, savo nesutikimo argumentus grindė Nekilnojamojo turto registro pažyma, kurioje ginčo buto vidutinė rinkos vertė nustatyta 166 000,00 Lt, taip pat vykdomojoje byloje esančiais skelbimais iš internetinio tinklapio www.aruodas.lt, pagal kuriuos panašių parduodamų butų kainos yra nuo 155 000,00 Lt iki 179 000,00 Lt bei ekspertizės akte nurodytų palyginamųjų objektų kainomis, kurios sudaro nuo 145 000,00 Lt iki 164 000,00 Lt. Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutinė rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu pagal panašių toje zonoje įvykdytų sandorių duomenis. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutinė rinkos vertė (166 000,00 Lt) nustatyta 2009-07-07, t.y. beveik trimis metais anksčiau, nei buvo parduodamas turtas. Per trejus metus turto vertė kito, tai patvirtina byloje pateikta VĮ „Registrų centras“ pažyma, pagal kurią ginčo Buto vidutinė rinkos vertė 2012-04-20 dienai sudarė 106 000,00 Lt, t.y. ginčo Buto vidutinė rinkos vertė, vertinant masinio vertinimo būdu, 2012-04-20 dienai buvo žymiai mažesnė, nei ekspertizės akte. Vertinant vykdomojoje byloje esančiuose skelbimuose panašių butų pasiūlymus bei ekspertizės akte palyginamųjų objektų vertes, atsižvelgiant į tai, jog kaina už kurią siūloma pirkti daiktą ir kaina už kurią realiai parduodamas daiktas gali skirtis, taip pat į kiekvieno daikto individualias savybes, kurios gali daryti įtaką kainų skirtumams, bei į tai, jog nustatytos ginčo buto vertės ir skelbime nurodytos didžiausios kainos skirtumas neviršija 17 proc., teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės akte ir antstolio turto arešto akte nustatyta ginčo buto vertė yra mažesnė nei reali jo rinkos vertė. Ieškovų argumentai, kad Butas buvo įvertintas jo neapžiūrėjus, todėl jo kainą nėra pagrįsta, atmestini, kadangi iš ekspertizės akto matyti, jog ieškovė S. T. neįsileido ekspertės į Butą. Teismui nepateikta įrodymų, jog Buto apžiūra turėtų lemiamos įtakos jo kainai. Ieškovai savo teisių pažeidimą grindė tinkamu jų neinformavimu apie vykstantį vykdymo procesą, dėl ko jiems buvo užkirstas kelias teikti prieštaravimus ir/ar pastabas dėl išvaržomo turto įkainojimo bei patiems surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Pagal CPK 661 straipsnio 2 dalį, vykdant hipotekos teisėjo nutartį dėl skolininko turto realizavimo raginimas skolininkui nesiunčiamas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, antstolis pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus nesiusdamas skolininkui (ieškovui) raginimo. Teismas nustatė, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį, 2012-02-08 registruotu paštu siuntė ieškovui (skolininkui) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą bei kitus procesinius dokumentus, kurie grįžo neįteikti su atžyma „šiuo adresu jis (skolininkas) negyvena, jo teta neima nei laiškų, nei pranešimų“. 2012-02-06 antstolis parengęs Turto arešto aktą, šį aktą 2012-02-09 registruotu paštu siuntė ieškovui minėtu adresu, tačiau dokumentai taip pat grįžo neįteikti su atžyma „šiuo adresu negyvena (skolininkas) 02.16 pasakė paskambinusi moteris nuomininkė, sakė Buto savininkų nežino“. Antstolis registruotu paštu siuntė ieškovams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei ieškovui priklausančio turto adresu – (duomenys neskelbtini) pranešimus apie būsimas varžytynes, kurie taip pat grįžo neįteikti. Visi dokumentai priimti vykdymo procese ir siųsti tiek ieškovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) tiek kito ieškovui priklausančio turto adresu – (duomenys neskelbtini) įteikti nebuvo. Ieškovams buvo paliekami pranešimai apie pašto siuntas, tačiau jų taip pat niekas neatsiėmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepaisant to, jog nei vienas vykdymo procese priimtas dokumentas ieškovams įteiktas nebuvo, ieškovas 2012-05-07 kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su pareiškimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ir uždrausti atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, kuris nepašalinus trūkumų buvo grąžintas ieškovui. Teismas nustatė, antstolis visais įmanomais būdais siekė pranešti ieškovams apie vykdymo procesą ir jame atliekamus veiksmus. Ieškovų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) kuriuo nei vienas vykdymo procese priimtas dokumentas nebuvo įteiktas, tačiau, ieškovas, kreipdamasis į antstolį savo gyvenamąją vėl nurodė (duomenys neskelbtini) bei ieškinyje ieškovai gyvenamosios vietos adresus nurodė (duomenys neskelbtini), kuriais nei vienas teismo siųstas procesinis dokumentas taip pat nebuvo įteiktas. Tačiau, kai atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Justiniškių seniūniją dėl ieškovų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenų panaikinimo, ieškovai, pareikšdami prieštaravimus nurodė, kad jie minėtu adresu gyvena, be to, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovų atstovas, prašydamas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nurodė, kad ieškovai tikrai įsileis į butą ekspertą, t.y. patvirtino, jog ieškovai minėtu adresu gyvena. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovai vykdymo proceso metu nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, ir piktnaudžiaudami jiems suteiktomis teisėmis, sąmoningai vengė priimti bet kokią korespondenciją, siunčiamą minėtais adresais, siekdami užvilkinti vykdymo procesą, ir tuo pažeisdami kreditorių teises.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovai prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Buto vertė buvo nustatyta net neapžiūrėjus vertinamo turto. Turto vertintojas, susidūręs su tokiomis aplinkybėmis, kad negali patekti į vertinamas patalpas, turėjo kreiptis į antstolį, kad pastarasis imtųsi veiksmų turtui apžiūrėti, kaip to reikalauja CPK 615 straipsnio 2 dalis. Skolininkui nebuvo žinoma apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje, apie tai jis sužinojo susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga teikdamas nevienkartinius prašymus susipažinti su minėta medžiaga, į kuriuos antstolis nereagavo. Skolininkui nežinant apie jo atžvilgiu atliekamą priverstinio išieškojimo procesą, jis negalėjo pasinaudoti savo teisėmis: skolininkas negalėjo apskųsti antstolio patvarkymo dėl ekspertizės paskyrimo, skųsti turto įkainojimo, negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo parduodamam turtui. Teismas nurodė, kad ieškovai kreipėsi į teismą 2012-05-07 dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, tačiau ieškovai būtent tuomet ir sužinojo apie parduotą iš varžytinių turtą, iki tos dienos jiems nebuvo žinoma apie vykdomą išieškojimą. Antstolis vykdymo proceso metu grubiai pažeidė skolininko teises, numatytas CPK 643 straipsnio 2 punkte. Dėl šios priežasties skolininkui buvo užkirsta galimybė savalaikiai ginti savo teises vykdymo procese. Skolininkas iki J. Ž. sumokant viso įgyto turto kainą ir turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo pateikė antstoliui 2012-06-18 taikos sutartį, tačiau antstolis šiuo klausimu jokio patvarkymo nepriėmė. Teismas nesuteikė teisės ieškovams atlikti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę kvalifikuoto, į teismo ekspertų sąrašą įtraukto eksperto. Teismo išvada, kad ieškovai nesąžiningai naudojosi savo teisėmis vykdymo procese neatitinka tikrovės, nes nei apie vykdymo procedūrą, nei apie savo teises ieškovams nebuvo žinoma. Buto pirkėjai butą įsigijo jo neapžiūrėję, žinodami, kieno vardu ir kokio amžiaus asmens vardu Butas registruotas. Apeliantai prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-7 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo Buto vertei nustatyti pakirta ekspertizė. Remiantis 2012-03-07 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, atitinkančiu ekspertizei keliamus reikalavimus, įformintu laikantis CPK 216 straipsnio, buvo nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Antstolis veikė nepažeisdamas CPK reikalavimų, nekilnojamojo turto vertinimas atliktas tinkamai. Vien aplinkybė, kad turto vertė nustatyta neapžiūrėjus vertinamojo objekto vidaus, nereiškia, jog ekspertizė atlikta netinkamai. Buto vidus nebuvo apžiūrėtas dėl netinkamo apeliantų elgesio – jie sąmoningai neįleido eksperto į gyvenamąsias patalpas. Apeliantai po atliktos turto vertinimo ekspertizės turėjo teisę ginčyti turto vertinimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Apeliantai nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė ekspertizės akto teisėtumo klausimo. Antstolis visus pranešimus apeliantams siuntė jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai nebuvo atsiimami, nors teismo posėdžio metu apeliantai nurodė, jog gyvena būtent ten, kur ir buvo siunčiami antstolio pranešimai. Apeliantas G. T. su visa vykdomosios bylos medžiaga supažindintas pasirašytinai antstolio kontoroje. Nors apeliantai pateikė taikos sutartį, tačiau ji buvo surašyta vienašališkai ir nepasirašyta išieškotojo. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą skirti ekspertizę, kadangi ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo Buto vertė galėtų būti didesnė, be to, apeliantai teise prašyti paskirti ekspertizę galėjo pasinaudoti operatyviai, nevilkindami proceso eigos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2012-04-30) 24 straipsnyje nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka įstatymo 23 straipsnio reikalavimus. To pateis įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nereiškė reikalavimų pripažinti 2012-03-07 Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-054, Turto vertės nustatymo pažymą ar turto vertinimo ataskaitą negaliojančiais. UAB „Krivita“ vertintoja, teismo ekspertė I. K. (įrašyta į teismo ekspertų sąrašą remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1R-169) 2012-03-07 apžiūrėjo Butą iš išorės, padarė gyvenamojo namo, kuriame yra Butas, nuotraukas. Teismo ekspertė nebuvo įleista į Buto vidų. Apeliantai nepateikė įrodymų, keliančių abejonę dėl parduoto iš varžytinių Buto nustatytos vertės. Teisės aktuose nėra įtvirtinta privalomojo reikalavimo apžiūrint nekilnojamąjį turtą patekti į jo vidų. Ieškovė S. T. nebendradarbiavo su antstoliu, nepriimdavo iš jo siunčiamų procesinių dokumentų, neįleido teismo ekspertės į Butą. Ieškovė S. T. laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2013-01-15 nuosavybės teise valdė butą, esantį Stadiono g. 10-1, Vievio mieste, Elektrėnų sav., todėl klaidinantys teismą yra apeliantų teiginiai, kad varžytinių metu buvo parduotas vienintelis šios skolininkės būstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę apeliantai, jų prašymas yra nemotyvuotas, todėl netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Vykdomosios bylos Nr. 055/12/00398 duomenimis nustatyta, jog antstolis 2012-02-09 patvarkymu paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto – Buto vertei nustatyti, ekspertizę atlikti pavedė UAB „Krivita“ turto vertintojai I. K. (CPK 681, 682 straipsniai). 2012-03-07 UAB „Krivita” nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 12-I-054 nurodyta, kad taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodą, Buto rinkos vertė vertės nustatymo dienai (2012-03-07) yra 149 000,00 Lt (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ 2012-09-10 pažymos Nr. IN(12.5.1.15.)-24781 matyti, kad ginčo Buto vertė 2012-04-20, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo 106 000,00 Lt (b.l. 88), t.y. beveik 30 proc. mažesnė nei nustatyta eksperto. Bylos duomenimis, antstolis 2012-03-15 paskelbė pirmąsias varžytines, nustatydamas pradinę turto kainą – 119 200,00 Lt (CPK 718 straipsnis). 2012-04-20 įvykusių varžytinių metu iš penkių varžytinėse dalyvavusių dalyvių už parduodamą Butą didžiausią kainą – 137 000,00 Lt pasiūlė atsakovas J. Ž., kuriam turtas parduotas ginčijamu 2012-06-19 Turto pardavimo iš varžytinių aktu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovai neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, ar ginčo turtas buvo parduotas iš varžytynių už realią rinkos kainą (CPK 178 straipsnis). Ieškovai per mažą eksperto nustatytą Buto rinkos vertę įrodinėjo VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta 166 000,00 Lt 2009-07-07 masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė Buto rinkos vertė. Kadangi turto vertei įtaką daro šalies ūkio stabilumas, todėl įvertinus visuotinai žinomą aplinkybę, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos pastaraisiais metais mažėjo, darytina išvada, kad ginčo Buto rinkos vertė, lyginant jo vertę 2009 m. liepos mėnesį ir 2012 m. kovo mėn., turėjo būti sumažėjusi.

Atmesti kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neleido pasinaudoti ieškovams teise paskirti pakartotinę parduoto iš varžytinių turto įkainojimo ekspertizę kvalifikuoto, į teismo ekspertų sąrašą įtraukto eksperto. Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Įrodymų pateikimas ir su įrodymų gavimu susiję prašymai teikti pradedami keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje - iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Ieškovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose turėjo teisę suformuluoti prašymą skirti ekspertizę, tačiau nei ieškinyje, nei parengiamajame teismo posėdyje tokia teise nepasinaudojo bei šio poreikio nenurodė. Bylos duomenimis, teismas 2012-08-31 nutartimi skyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2012-09-20 (b.l. 71), šis teismo posėdis atidėtas 2012-10-10 nei ieškovams, nei jų atstovui advokatui nepavykus įteikti šaukimų (b.l. 84, 89-90). Į 2012-10-10 parengiamąjį teismo posėdį ieškovai, jų atstovas advokatas (dėl užimtumo kitoje byloje) neatvyko (b.l. 148-152). Teismas skyrė žodinį bylos nagrinėjimą 2012-11-06, vėliau paskirta nauja posėdžio data - 2012-11-13. Ieškovų atstovas prašymą skirti turo vertinimo ekspertizę pareiškė tik 2012-11-13 teismo posėdyje prieš baigiamąsias kalbas nenurodydamas argumentų, kodėl ekspertizės skyrimo būtinybė iškilo tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas šio prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimo procesą (b.l. 197). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra pagrįsta, nes atsakovai, naudodamiesi kvalifikuota teisine pagalba, nerodė deramo rūpesčio proceso operatyvumu ir bylai reikšmingų faktinių duomenų gavimu, kurio reikėtų tikėtis iš tokio pobūdžio ginčo šalies, nedėjo pastangų, kurių objektyviai imtųsi sąžiningas ir apdairus proceso dalyvis. Šiame kontekste svarbu yra tai, jog CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t. y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizės, bylai reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Todėl spręsdamas, ar reikia skirti ekspertizę, teismas turi nustatyti, ar tas faktas, kurį pasinaudojusi ekspertize nori išsiaiškinti šalis, nėra įrodytas kitais duomenimis, kurie teismui nekelia abejonių. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantai, nesutikdami su atlikta ekspertize nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir ekspertizės metu nustatyta Buto rinkos verte, nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir objektyvių duomenų, leidžiančių pagristai suabejoti pat nekilnojamojo turto vertintojos (nuo 2005-06-01) ir teismo ekspertės (nuo 2009-05-29) I. K. kvalifikacija, padarytomis išvadomis, pasirinktų vertinimo metodų patikimumu, atlikto tyrimo išsamumu, objektyvumu ir pan., taip pat tuo, ar reali ginčo Buto rinkos vertė 2012-03-07 atitiko nustatytąją - 149 000,00 Lt, ar pastaroji reikšmingai kistų į didesnę apžiūrėjus ginčo Butą iš vidaus. Dėl išdėstyto spręstina, jog byloje nebuvo pakankamo pagrindo tenkinti ieškovų atstovo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę.

Apeliaciniame skunde pardavimo iš varžytynių aktas kvestionuojamas ir tuo pagrindu, kad ieškovai nebuvo informuoti apie paskelbtas ir įvykusias varžytynes, t.y. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl to, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Teisėjų kolegija skundo argumentus, kad antstolis neįvykdė informavimo pareigos, atmeta kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Iš vykdomosios bylos Nr. 055/12/00398 matyti, kad vykdymo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek ieškovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek ieškovui G. T. priklausančio turto adresu, tačiau įteikti nebuvo, nepaisant to, apeliantai šiuos adresus vėliau nurodė antstoliui ir teismui. CPK 604 straipsnis įtvirtinta prezumpcija, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Todėl antstoliui įrodžius vykdymo procesinių dokumentų išsiuntimo faktą, dokumentų negavimo faktą ir objektyvias jų negavimo priežastis turėjo įrodyti ieškovai, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Ieškovai visiškai nenurodė ir neįrodinėjo objektyvių priežasčių, dėl kurių negavo antstolio siųstų dokumentų. Priešingai, bylos duomenys suponuoja išvadą, kad antstolio siųstų procesinių dokumentų neįteikimo priežastys buvusios subjektyvios, išimtinai priklausančios nuo pačių ieškovų valios, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovams vykdymo proceso metu antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (CPK 604 straipsnis).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Vadovaujantis išdėstytais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, vadovavosi teismų praktika šios kategorijos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, atsakovams iš ieškovų turėtų būti priteistinos advokatų pagalbos rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.11 punktu, įvertinus apeliaciniame skunde keliamų klausimų sudėtingumą ir apimtį, atsakovui antstoliui R. K. priteistina 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų suma iš jo prašomos 1089,00 Lt sumos. Kadangi atsakovai J. Ž. ir E. Ž. bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos jiems nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovų G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 800,00 (aštuonis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų antstolio R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski