Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1128/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
1-714-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43790-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
V. T.
Nukentėjusysis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1128/2023Proceso Nr. 1-01-1-43790-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3.; 2.1.15.3.3.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,kaltinamajam V. T.,nukentėjusiajam R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. T. 2022 m. lapkričio 17 d. apie 16:30 val. viešoje vietoje, šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Parko g. 60, žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, tuo padarydamas R. V. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje ir apatinėje lūpose, nosikaulių lūžį (kliniškai), kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelės lūžius (kliniškai), taip padarė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo daug anksčiau, ne prie „Maximos“. Pravažiavo „Rudens“ stotelę, Batoro g., toliau buvo stotelė „Milda“, yra pora perėjų ir kai pravažiavo antrą perėją, važiavo moteriškė ir ją aplenkė, norėjo persirikiuoti, darė posūkio manevrą ir pasižiūrėjęs per veidrodėlius pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, spėjo staiga pasukti atgal į antrą juostą, o tas automobilis nuvažiavo dideliu greičiu. Paskui vėl tiesiai važiavo ir ties „Pučkorių atodanga“, važiavo 10 automobilių, gavosi taip, kad prie perėjos tą automobilį pasivijo. Po perėjos jo juosta greičiau pradėjo judėti ir gavosi kišenė tarp nukentėjusiojo mašinos ir dar vienos mašinos. Jis persirikiavo ir greitį paleido ir vėl įjungęs posūkį grįžo į savo juostą. Jis pradėjo spausti prie kelkraščio ir kokius tris kartus išvengė susidūrimo. Paskui jis atsistojo iš galo ir važinėjo po visą rajoną. Tada kaltinamasis atvažiavo prie „Maximos“ nusipirkti maisto, nespėjo atsistoti su mašina, jį nukentėjusysis užblokavo. Pribėgo, pradėjo laužyti dureles, prasivardžiuoti „asilas“, „(necenzūrinis žodis)“, „kas tau yra..“, pasakė jam, kad gražiau kalbėtų. Norėjo išlipti iš mašinos, bet jis pradėjo spausti, prašė išleisti, bet jis vis tiek spaudė. Jis kažkaip išlipo, o nukentėjusysis apvadino „asilas“, „(necenzūrinis žodis)“, „(necenzūrinis žodis)“. Jis nesusilaikė ir trenkė. Nukentėjusysis susižalojo turbūt griūdamas, nes dar šalia stovėjo mašina. Jis kai nugriuvo, iš karto paskui ir atsikėlė. Trenkė jam vieną kartą į veido sritį, gal su delnu, neprisimena. Po jo smūgio jis iš karto pargriuvo. Jis, griūdamas, gal veidu trenkėsi į žemę, gal veidu trenkėsi į mašiną. Atsistojo ir pasakė, tau dabar „(necenzūrinis žodis)“, jis išsitraukė telefoną pradėjo filmuoti, daryti nuotraukas. Tada kaltinamasis nuėjo į parduotuvę, apsipirko, grįžo atgal, bet jis vis tiek buvo ir grasino, galvojo gal draugams paskambino, išsigando, sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Paskui po savaitės jį iškvietė į policiją. Tai vyko lapkričio 16 ar 17 d. Buvo tada gal 16:30 val. Nuo jo smūgio taip negalėjo sužaloti. Jis pargriuvo ne tiesiai, apsisuko ir kaip ant šono krito, gal atsitrenkė į ką, gal mašiną užkabino. Nuo lapkričio 8 d. buvo dideli danties skausmai ir buvo įtampa, tris kartus buvo pas odontologą, jam 11 dantų ištraukė, tai buvo dideli skausmai. Tuo metu neskaudėjo dantis. Civilinį ieškinį ligonių kasos pripažįsta, o su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, neturi iš ko mokėti tokios sumos. Nežino, ar ant nukentėjusiojo veido buvo sužalojimai, nepastebėjo, buvo tada tamsu (b. l. 151).

Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po darbo važiavo namo, Batoro g. nuo Olandų žiedo link (duomenys neskelbtini). Tik Olandų žiedą pravažiavus prieš jį važiavo trys mašinos, antra eismo juosta. Matėsi, kad priekyje važiuoja „Passat“ ir jam mirksi iš galo mašina, jokios reakcijos. Tada ta mašina aplenkė „Passat“ per pirmą eismo juostą, pamatė piršto kombinaciją, tada sekanti mašina važiavo ir mirksėjo, piršto kombinacija. Jis suprato, kad beviltiška mirksėti, todėl per pirmą juostą aplenkė ir nuvažiavo. Tikrai nebuvo jokios moters, jokių pėsčiųjų, aplinkui niekas nėjo, viskas vyko tarp pirmos ir antros perėjos. Kad jis važiavo antra juosta 30 km/h greičiu, nesupranta kodėl, nes visi per pirmą juostą jį aplenkė ir nuvažiavo. Pakilus jau ant Batoro g. kalno prieš degalinę, kaltinamasis jį pasivijo, iš pirmos juostos į antrą ir staigiai per stabdžius. Jis tada metėsi atgal į pirmą juostą ir nuvažiavo. Kaltinamasis vėl iš antros juostos į pirmą juostą, vėl per stabdžius ir vyko taip iki šašlykinės. Už šašlykinės pagalvojo, kad „duos durniui kelią“, jis kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Užvažiavęs į „Maximą“ pamatė, kad tas pats „Passat“ parkuojasi atbula eiga. Pro jį pravažiavo, pastatė mašiną ir priėjo prie jo paklausti, kas vyksta. Priėjęs prie jo mašinos atidarė duris, pasakė jam, ar tu apsirūkęs, ar kas tau yra, kam blokuoji man kelią, ką aš tau padariau. Jis pasakė „eik tu na...“, atsakė „eik tu pats na..“. Tada jo duris trenkė ir ėjo nuo mašinos, išgirdo sakant „ei tu, Pi...“. Atsisuko ir pajuto smūgį į kairę veido pusę, netoli akies ir nosies, ant šono, ant rankos nugriuvo ant žemės. Kaltinamasis nusivilko megztinį, numetė ant galinės sėdynės ir nuėjo į „Maximą“. Tada paskambino 112, kaltinamasis atėjo, jis kaltinamąjį filmavo, fotografavo, o kaltinamasis sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Kiek atsimena, kad atidarė duris, pradėjo kalbėti ir jis kažką pradėjo ieškoti, atsimena blizgantį daiktą. Negali teigti, kad kažkas buvo, bet matė, kad kažkas rankose sublizgėjo, ir jis išlipęs iš mašinos trenkė dešinės rankos kumščiu. Pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 10 000 eurų žalai ir prašo patenkinti. Neturtinę žalą sudaro, kad buvo namuose, skausmą jautė, turėjo diskomfortą, negalėjo pasirodyti viešai. Per tą visą laiką turėjo būti namuose, skausmas. Gydymas jau baigtas, bet iki dabar skauda dantis. Lankosi pas gydytojus ir pasakė, kad kaip ir nervas pažeistas. Pas dantistus lankosi dėl šito įvykio, nes prieš tai nebuvo problemų, o dabar ta puse ir valgyti negali. Galva svaigsta, priepuoliai prasidėjo nuo skausmų, ko ankščiau nebuvo. Svaigsta, nes po Naujų Metų buvo priepuolis, buvo ligoninėje. Tada pradėjo spausti krūtinę, bloga, galva svaigsta, pykina. To nėra byloje, nes tai buvo po Naujų Metų. Gydytoja parašė, kad tai buvo panikos priepuoliai. Negali teigti, kad tai yra susiję. Žalgirio ligoninėje pasakė, kad reikia laukti, gijimas kaip ir yra, bet reikia laukti kada praeis. Moralinę žalą sudaro kas, neįsivaizduoja, tuo metu tyrėjai pasakė tokią sumą. Pirmomis dienomis buvo su mėlynėmis, veidas ištinęs, niekam negalėjo toks pasirodyti, parduotuvėje iškarto apsauga prisistatydavo ir iš paskos vaikščiodavo ir taip porą savaičių gerų. Iki šiol jaučia skausmą, negali normaliai miegoti ant tos pusės kur buvo sumušta, nosis dar gyja (b. l. 152).

2022-11-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nukentėjusysis R. V. parodė, kad jam pateiktos 5 vyriškos lyties nuotraukos, nuotraukoje Nr. 2 yra vyriškis, kuris Parko g. 60A, Vilnius sudavė vieną smūgį į veido sritį, po ko jam lūžo nosis bei žandikaulis. Yra įsitikinęs, kad tai būtent šitas vyriškis, asmenį atpažįsta iš veido formos, žilos barzdelės bei plikos galvos (b. l. 42-47).

2022-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Parko g. 60A, Vilniuje, šalia parduotuvės „Maxima“. Automobilių stovėjimo aikštelė nėra saugoma, neapšviesta ir neaptverta. Danga yra asfaltuota, baltom juostom sužymėtos stovėjimo vietos. Aikštelėje eilėse stovi įvairios transporto priemonės. Ant asfaltuotos kelio dangos tarp stovinčių automobilių randame raudonos spalvos dėmes, panašias į kraują. Rastas dėmes nufotografuojame. Kitų objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, įvykio vietoje nerasta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, stebinčių aikštelės teritoriją, nerasta (b. l. 27-33).

2022-11-17 savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. V. pateikė medicininių dokumentų išrašus, 5 vnt. (b. l. 34-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3687/2022(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam R. V. nustatyta: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose, nosikaulių lūžis (kliniškai), kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelės lūžiai (kliniškai). Sužalojimai visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas bei gleivinės nubrozdinimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymų (b. l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad konflikto metu nesusilaikęs trenkė nukentėjusiajam R. V. į veido sritį. Parodė, kad nukentėjusysis susižalojo turbūt griūdamas, nuo jo smūgio negalėjo taip susižaloti. Aplinkybę, kad kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis R. V., kuris parodė, kad kaltinamasis išlipo iš mašinos ir trenkė jam, jis pajuto smūgį į kairę veido pusę, netoli akies ir nosies, po to nugriuvo ant šono, ant rankos. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis V. T. konflikto su R. V. metu trenkė jam į veido sritį. Byloje yra įrodyta, kad būtent kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto išvada nustatyti sužalojimai. Nors kaltinamasis teigė, kad savo smūgiu taip sužaloti kaltinamojo negalėjo, tačiau pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki smūgio ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nepastabėjo, o sužalojimai nukentėjusiajam kilo nuo smūgio ranka, nes pagal specialisto išvadą Nr. G 3687/2022(01), sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Vertindamas konflikto eigą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. T., suduodamas nukentėjusiajam, neveikė būtinosios ginties sąlygomis, nes jam negrėsė joks realus pavojus, be to, jis turėjo visas galimybes atsitraukti, vengti konflikto, ieškoti kitų situacijos sprendimo būdų, tačiau to nepadarė, o pasirinko agresyvų fizinį kontaktą kaip konflikto sprendimo būdą. Be to, aplinkybės, kad jis blogai jautėsi dėl paskutiniu metu jam darytų odontologinių procedūrų, motinos mirties, neatleidžia nuo atsakomybės už smurtavimą bei nereiškia, kad tokios būsenos asmuo įgyja teisę į konfliktų sprendimą smurtavimo būdu. Todėl kaltinamasis sąmoningais ir tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, vadinasi, sąmoningai pasirinko smurtinio elgesio variantą, nesiėmė spręsti konflikto taikiomis priemonėmis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. T. 2022 m. lapkričio 17 d. apie 16:30 val. šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Parko g. 60, žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, tuo padarydamas R. V. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje ir apatinėje lūpose, nosikaulių lūžį (kliniškai), kairio žandinio ančio priekinės ir išorinės sienelės lūžius (kliniškai), taip padarė sužalojimus, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. T., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad V. T. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, išlaiko dukrą, nebaustas administracine tvarka, praeityje teistas už nusikaltimą žmogaus gyvybei, teistumas išnykęs. Byloje nėra duomenų apie V. T. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. T. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę. V. T. skirtinas bausmės terminas, mažesnis nei BK nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). V. T. skirtini įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. Kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 233,04 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 233,04 Eur žala nukentėjusiojo R. V. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Tenkintinas ir civilinio ieškinio reikalavimas iš V. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. V. pateikė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad civilinio ieškinio sumą mažina iki 5 000 Eur. Parodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad buvo namuose, jautė skausmą, turėjo diskomfortą, negalėjo pasirodyti viešai. Per tą visą laiką turėjo būti namuose, skaudėjo. Gydymas jau baigtas, bet iki dabar skauda dantis. Lankosi pas gydytojus ir gydytojai jam pasakė, kad kaip ir nervas pažeistas. Pas dantistus lankosi dėl šito įvykio, nes prieš tai nebuvo problemų, o dabar ta puse ir valgyti negali. Galva svaigsta, priepuoliai prasidėjo nuo skausmų, ko ankščiau nebuvo. Svaigsta, nes po Naujų Metų buvo priepuolis, buvo ligoninėje. Tada pradėjo spausti krūtinę, bloga, galva svaigsta, pykina. To nėra byloje, nes tai buvo po Naujų Metų. Gydytoja parašė, kad tai buvo panikos priepuoliai. Negali teigti, kad tai yra susiję. Žalgirio ligoninėje pasakė, kad reikia laukti, gijimas kaip ir yra, bet reikia laukti kada praeis. Moralinę žalą sudaro kas, neįsivaizduoja, tuo metu tyrėjai pasakė tokią sumą. Pirmomis dienomis buvo su mėlynėmis, veidas ištinęs, niekam negalėjo toks pasirodyti, parduotuvėje iškarto apsauga prisistatydavo ir iš paskos vaikščiodavo ir taip porą savaičių gerų. Iki šiol jaučia skausmą, negali normaliai miegoti ant tos pusės kur buvo sumušta, nosis dar gyja.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo V. T. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. V. turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymų galima daryti išvadą, kad jis iki šiol jaučia jam sukelto sužalojimo pasekmes, sužalojimai turį įtakos jo gyvenimo kokybei, jam atsirado poreikis lankytis pas įvairių sričių gydytojus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), sprendžia, kad R. V. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 2 500 Eur.

V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.

R. V. pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti V. T. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Įpareigoti V. T. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš V. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 233,04 (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 4 centus) Eur nukentėjusiojo R. V. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį ir iš V. T. R. V. priteisti 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas