- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- eII-459-972/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00429-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- M. C.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-117459-2025 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdyba 2025 m. balandžio 10 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą M. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2025 m. balandžio 3 d. 20.26 val., vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minijos g. 17, Klaipėdos mieste, viršijo nustatytą 50 km/h greitį 64 km/h, važiavo 114 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus.
Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-117459-2025 M. C. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį paskirta administracinė nuobauda – 510 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.
Šalies argumentai
2025 m. birželio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto M. C. skundas dėl 2025 m. gegužės 30 d. Institucijos nutarimo. Skundu prašoma panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde M. C. nurodo, jog nutarimas priimtas remiantis nepakankamais įrodymais, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius greičio matavimo priemonių naudojimą, taip pat esmines jo (pareiškėjo) procesines teises bei teisę į gynybą, turi sisteminio neteisėto spaudimo ir piktnaudžiavimo valstybinėmis galiomis bruožų. Pasak pareiškėjo, jam inkriminuotas nusižengimas neva buvo fiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu (vadinamu trikoju), tačiau nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų: nei nuotraukų, nei radarų rodmenų, nei techninės patikros dokumentų. Nebuvo pateikta įrodymų, kad transporto priemonę vairavo būtent jis, net nėra jo automobilio nuotraukos, taip pat kad greitis buvo fiksuotas tinkama technika. Pareiškėjo teigimu, pagal 2024 m. įsigaliojusias KET pataisas, visos stacionarios greičio matavimo priemonės (net jeigu jos fiziškai mobilios, tačiau veikia be pareigūno priežiūros) privalo būti pažymėtos kelio ženklais. Aptariamo 2025 m. balandžio 3 d. įvykio vietoje Minijos g. 17, Klaipėdoje, tokie kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, nebuvo įrengti. Kadangi trikojai veikė be pareigūno priežiūros, pagal KET jie laikytini stacionariais, todėl jų naudojimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, o pats greičio fiksavimas yra neteisėtas. Be to, skunde pareiškėjas nurodo, kad byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, jam (pareiškėjui) nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus bei paneigti ginčijamą informaciją. Tai pažeidė jo teises į gynybą, teisingą procesą ir sudaro pagrindą taikyti ANK 622 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Buvo priimti du skirtingi nutarimai dėl tų pačių pažeidimų, abiem atvejais nenustatytas vairuotojas, nepaženklintas matuoklis, trūksta įrodymų. Ši aplinkybė, jo (pareiškėjo) manymu, atskleidžia galimai sisteminį veikimo būdą, kuriuo siekiama ne teisingumo, o netiesioginio spaudimo bei pinigų išviliojimo, pasinaudojant technine valstybine galia. Toks elgesys pažeidžia ne tik įstatymus, bet ir konstitucinius principus.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. C. skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas, paliekant galioti 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodyta, kad visi procesiniai dokumentai (tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje) M. C. buvo įteikti tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad asmuo buvo laiku ir tinkamai informuotas apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, žinojo, kuo yra kaltinamas, jam buvo žinomos jo procesinės teisės ir pareigos. Tai, kad M. C. nesinaudojo suteiktomis galimybėmis realizuoti savo procesines teises, rodo jo paties subjektyvų pasirinkimą ir negali būti laikoma institucijos kalte. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais faktinėmis aplinkybėmis. Dėl techninės greičio matavimo įrangos tinkamumo atsiliepime pažymėta, kad byloje yra pateiktas KET pažeidimo duomenų protokolas, kuriame nurodytas matavimo prietaiso pavadinimas („PoliScan FM1“), jo serijinis numeris (963705), metrologinės patikros liudijimo numeris (2035441), taip pat yra pridėta ir greičio matavimo prietaisu padaryta fotonuotrauka. ANK nereikalauja, kad šie duomenys privalomai būtų įrašyti į nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pats pareiškėjas neišreiškė noro susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nors tokią teisę turėjo. Todėl teiginiai, kad transporto priemonės važiavimo greitis buvo užfiksuotas netinkamai ar naudojant netinkamą techninę priemonę, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teiginiai, jog po 2024 m. įsigaliojusių, bet jo konkrečiai nenurodytų KET pataisų visi greičio matuokliai privalo būti žymimi kelio ženklais, taipogi neatitinka tikrovės. Galiojančioje KET redakcijoje kalbama tik apie kelio ženklus, kurie įrengiami prieš stacionarius (nekilnojamus) nustatyto greičio režimo ir kitus KET pažeidimus fiksuojančius automatinius prietaisus. Tuo tarpu greičio matavimo sistema „PoliScan FM1“ yra mobili, tik pastatoma ant kojelių, todėl prievolės ją žymėti kelio ženklais nėra. Institucija nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog visos greičio matavimo sistemos, išskyrus rankinius prietaisus, laikytinos stacionariomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-511/2022 konstatuota, jog aplinkybė, kad prieš greičio matuoklį nebuvo pastatytas atitinkamas kelio ženklas, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, jog institucija veikė neteisėtai ir kad duomenys, patvirtinantys pareiškėjo padarytą nusižengimą, buvo surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka. Toje pačioje nutartyje pažymėta, jog Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės nereglamentuoja policijos pareigūnų veikimo būdų ir tvarkos gaunant duomenis, patvirtinančius padarytą administracinį nusižengimą. Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo atsiliepime pažymėta, jog vien per 2025 m. balandžio mėnesį M. C. tris kartus viršijo nustatytą leistiną važiavimo greitį. Nusižengimo metu jis turėjo galiojančių nuobaudų, tai vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra nedrausmingas vairuotojas, švelnios administracinio poveikio priemonės jo atžvilgiu yra neveiksmingos ir nedaro teigiamo poveikio elgesiui kelyje. Todėl siekiant, kad administracinės nuobaudos pasiektų savo tikslus, jos turi būti pakankamai griežtos. Pareiškėjas turi patirti realias savo netinkamo elgesio pasekmes (nepatogumus, diskomfortą, finansinę naštą), nes jo elgesys nesikeičia. Pasak Institucijos, temstant mieste važiuoti tokiu dideliu greičiu yra ne tik šiurkštus KET pažeidimas, bet ir itin pavojingas elgesys, keliantis grėsmę ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Dėl tokio pareiškėjo elgesio kilo realus pavojus, o tai, kad nusižengimas nesukėlė skaudžių pasekmių, yra tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Todėl skiriant nuobaudą ir parenkant administracinio poveikio priemonės dydį, būtina įvertinti ir šią pažeidimo pavojingumą atskleidžiančią aplinkybę. Institucijos teigimu, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti skundo argumentais nėra pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) nuostatas (11 straipsnio 4 dalį), prieš visus įrengtus ir eksploatuojamus greičio matavimo įrenginius pastatomi kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę ir nurodantys ten leistiną greitį. Taigi, pagal šį įstatymą visi stacionarūs greičio matuokliai turi būti žymimi atitinkamu kelio ženklu. Nesuprantama, kaip ant žemės padėtas trikojis gali veikti be policijos pareigūno įsikišimo. Trikojo negalima judinti, jis turi būti įmobilizuotas, vadinasi, policija iškreipia terminologiją, o BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais negali būti pripažinti duomenys, gauti pažeidžiant įstatymą. Kadangi trikojis yra stacionari greičio matavimo priemonė ir ji nebuvo paženklinta atitinkamu kelio ženklu, prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2025 m. liepos 25 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas M. C. teismui pateikė papildomus paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, kad trikojis greičio matuoklis, pastatytas pasirinktoje vietoje, veikia automatiškai, fiksuoja važiavimo greičio pažeidimus, perduoda duomenis, nereikalauja nuolatinio žmogaus dalyvavimo. Jo funkcija yra visiškai tokia pati kaip stacionaraus greičio matuoklio. Trikojis dažnai pastatomas konkrečioje vietoje kelioms valandoms ar net visai dienai. Tai neatitinka mobilumo esmės, kai daiktas turėtų būti nuolat kilnojamas ar laikomas kilnojamu naudojimo eigoje. Trikojis nėra naudojamas judėjimo metu ir būdamas pastatytas faktiškai tampa stacionariu. Net jei trikojis neturi pamatų, jis stovi ant specialaus pagrindo, yra prijungtas prie elektros šaltinio ar duomenų perdavimo linijos. Kai kuriais atvejais jis būna tvirtinamas prie žemės ar su specialiomis atramomis. Tai sukuria fizinį stabilumą, kuris atitinka stacionaraus objekto savybes. Trikojis vadinamas mobiliu tik todėl, kad įstatymiškai nereikalauja projektinio įrengimo ir leidimų, o ne todėl, kad jis būtų iš tiesų naudojamas kaip mobilus įrenginys (pvz., matuotų greitį judėdamas ar būtų neįtvirtinamas). Tai terminologinis sprendimas, o ne objektyvus apibrėžimas. Jei mobilumu grindžiama tai, kad įrenginį galima perkelti, tai prieštarauja logikai, nes ir stacionarūs matuokliai yra perkėlinėjami, keičiami jų montavimo taškai, jie demontuojami ir įrengiami kitoje vietoje. Tai reiškia, kad perkėlimo galimybė savaime nereiškia mobilumo. Greičio matuoklių skirstymas į stacionarius ir mobilius grindžiamas daugiau biurokratiniu pagrindu, o ne objektyviomis įrenginio savybėmis ar veikimo principu. Taigi, pasak pareiškėjo, teigti, kad trikojis yra mobilus tik todėl, kad jis pastatytas be projekto, yra neteisingas semantinis susiaurinimas, iškreipiantis esmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.
M. C. su Institucijos nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, nes, jo manymu, važiavimo greitis buvo užfiksuotas neteisėtai, greičio matuoklis veikė kaip stacionarus, bet buvo nepažymėtas kelio ženklais, kaip tai numatyta SEAKĮ, nebuvo pateikta objektyvių įrodymų, kad automobilį vairavo būtent jis, jam nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti paaiškinimus, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės ir teisė į gynybą. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
SEAKĮ 2 straipsnio 66¹ dalyje įtvirtinta stacionariojo greičio matuoklio sąvoka, nurodyta, jog tai – kelyje nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga momentiniam arba vidutiniam motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greičiui matuoti. 11⁴ straipsnyje reglamentuotas stacionariųjų eismo priežiūros priemonių įrengimas: 1. Keliuose gali būti įrengiami stacionarieji greičio matuokliai (toliau – greičio matuokliai). Greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo padėtį, eismo įvykių, kilusių viršijus nustatytą greitį, aplinkybes, nustatyto greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Greičio matuoklius keliuose įrengia kelio valdytojas. 3. Greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja motorinės transporto priemonės ar jos junginio su priekaba greitį, ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, žymimos skirtingais kelio ženklais. 4. Prieš visus įrengtus ir eksploatuojamus greičio matuoklius įrengiami (pastatomi) kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys ten leistiną greitį.
Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, stacionarusis greičio matuoklis yra kelyje nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga, skirtas motorinių transporto priemonių greičiui matuoti. Tuo tarpu byloje aptariamą pažeidimą užfiksavęs prietaisas „PoliScan FM1“ yra mobilusis greičio matuoklis, jis pastatomas ant trikojo, nėra įtvirtintas į kelio infrastruktūrą, gali būti perkeliamas į įvairias vietas, todėl neatitinka įstatyme įtvirtintos stacionariojo greičio matuoklio sąvokos. SEAKĮ 11⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga įrengti kelio ženklus tik prieš stacionariuosius greičio matuoklius, kurie yra įrengiami kaip kelio infrastruktūros dalis, jų vieta nustatoma kelio valdytojo sprendimu, įvertinus eismo saugumo aplinkybes. Kadangi „PoliScan FM1“ nėra stacionarusis greičio matuoklis, o mobili policijos naudojama greičio matavimo priemonė, jo eksploatavimas nepatenka į SEAKĮ 11⁴ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą. Todėl prieš pastatytą greičio matuoklį „PoliScan FM1“ kelio ženklas neprivalėjo būti įrengtas, pareiškėjas savaip, netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas. Administracinio nusižengimo byloje duomenys surinkti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Byloje pateiktas Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, kuriame aiškiai nurodyti duomenys apie naudotą greičio matavimo prietaisą: pavadinimas („PoliScan FM1“), serijinis numeris (963705), metrologinės patikros liudijimo numeris (2035441). Prie bylos taip pat pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilio, kuriuo padarytas pažeidimas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad automobilio „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra pareiškėjas M. C.. Jam 2025 m. balandžio 10 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Gavęs pranešimą, pareiškėjas turėjo galimybę informuoti policijos įstaigą, jei užfiksuoto pažeidimo metu automobilį vairavo kitas asmuo. Tokia galimybė įstatyme yra numatyta, tačiau M. C. ja nepasinaudojo, todėl pagrįstai laikyta, kad pažeidimo metu automobilį „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir nustatytą greitį viršijo pats pareiškėjas. Visų šių duomenų pakanka M. C. kaltei dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo pagrįsti, jų visuma leidžia konstatuoti, kad skundžiamu nutarimu jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.
Nors skunde M. C. nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės ir teisė į gynybą, tačiau tokius jo teiginius paneigia bylos medžiagoje surinkti duomenys. 2025 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas M. C. buvo išsiųstas jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), gautu iš valstybės informacinių sistemų. Administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, buvo nurodyta administracinio nusižengimo nagrinėjimo data, laikas ir vieta bei ANK 577 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. M. C. jokių papildomų su administraciniu nusižengimu susijusių rašytinių duomenų nepateikė, taip pat neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir neišreiškė pageidavimo dalyvauti bylos nagrinėjime. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje 2025 m. gegužės 30 d. buvo išsiųstas minėtu pareiškėjo el. pašto adresu bei popierine siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Visi procesiniai bylos dokumentai M. C. buvo įteikti tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad asmuo buvo laiku ir tinkamai informuotas apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, žinojo, kuo yra kaltinamas, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos. Tai, kad M. C. nepasinaudojo savo teise susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus, įrodymus bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiam pareigūnui, nereiškia, kad jo procesinės teisės buvo pažeistos. Tai yra pareiškėjo subjektyvus pasirinkimas, už kurį atsakomybės perkėlimas bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiai institucijai nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas realizavo teisę apskųsti priimtą nutarimą teismui, teismas skundą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui, taigi jo procesinės teisės buvo užtikrintos. Tai, kad pareiškėjui buvo priimti du nutarimai (šis ir 2025 m. birželio 17 d.), nereiškia, kad, kaip jis skunde nurodo, tuo siekiama ne teisingumo, o netiesioginio spaudimo bei pinigų išviliojimo, pasinaudojant technine valstybine galia. Kaip matyti iš ANR duomenų, buvo užfiksuoti nustatyto greičio viršijimo faktai 2025 m. balandžio 3 d., 2025 m. balandžio 21 d., dėl to visiškai pagrįstai pradėtos atskiros administracinių nusižengimų teisenos, 2025 m. birželio 17 d. priimtas nutarimas dėl 2025 m. balandžio 21 d. nustatyto greičio viršijimo taipogi pareiškėjo apskųstas teismui, byla dar neišnagrinėta.
Skundžiamu nutarimu M. C. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta 510 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams. Teismas, įvertinęs bylos medžiagoje surinktus duomenis, nustatytą pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnyje, pareiškėjas padarė pakartotinai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad M. C. skundžiamu nutarimu paskirta iš esmės sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Tačiau tikrindamas pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nustatė, kad Institucija, skundžiamu nutarimu M. C. už padarytą administracinį nusižengimą paskirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams, tinkamai šios administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutrumpinti pareiškėjui paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, atsižvelgiant į tai, kad jis aptariamo nusižengimo padarymo metu (2025 m. balandžio 3 d.) buvo baustas vieną kartą už 2025 m. vasario 8 d. padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 60 Eur bauda (protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas 2025 m. vasario 15 d., bauda sumokėta 2025 m. vasario 18 d.), ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą padarė pirmą kartą, jam anksčiau nebuvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, vėliau pareiškėjas buvo baustas du kartus už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, tačiau jie buvo padaryti vėliau nei aptariamas nusižengimas (2025 m. birželio 17 d. nutarimas dar neįsiteisėjęs). Teismo nuomone, tuo bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, M. C. skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-117459-2025 keistinas, M. C. sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą iki 3 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. C. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-117459-2025 administracinio nusižengimo byloje dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: sutrumpinti M. C. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.