- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 1S-845-193/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo A. S. ir jo gynėjo advokato Eugenijaus Karoso skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutarties, kuria A. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. S. įtariamas tuo, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2009 m. spalio 10 d., apie 23.00 val., Aušros g. 37a, Utenos m., esančios kavinės „Pas Loretą“, dalyvaudamas kartu su A. Ž., L. R., A. S. paėmus A. V. už drabužių bei nusitempus už kavinės pastato, L. R. įspyrus A. V. į galvos sritį, A. V. pargriuvus ant žemės, visi kartu įspyrė į įvairias kūno vietas, bei L. R. iš vidinės A. V. striukės kišenės pagrobė 500 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, o jis iš A. V. bandžiusios ginti A. R. galinės kelnių kišenės pagrobė 400 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, tuo nukentėjusiajam A. V. padarydami 500 litų turtinę žalą, o nukentėjusiajai A. R. – 400 litų turtinę žalą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
2009-10-13 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, o skundžiama to paties teismo 2009-11-09 nutartimi A. S. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Suimtasis A. S. ir jo gynėjas advokatas E. Karosas skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutartį ir A. S. iš suėmimo paleisti. Mano, kad teismas nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. ir BPK 122 str. nuostatų. Suimtojo ir jo gynėjo manymu, skundžiamoji nutartis yra formali bei nemotyvuota. Teigia, kad teismas, priimdamas nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo, suvaržė A. S. konstitucines teises, kurių suvaržymas virto žmogaus teisių pažeidimu. Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę suėmimą, visai be motyvų surašė nutartį ir pratęsė kardomąją priemonę suėmimą, nepaaiškindamas ir neatsižvelgdamas į aplinkybes, į kurias įsakmiai nurodo atsižvelgti BPK III dalies XI skyrius. Teismas neanalizavo byloje surinktos medžiagos, nematė, kad nėra atlikta pagrindinių procesinių veiksmų, pagrindžiančių ar paneigiančių A. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą veiką. Teismas nurodo, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog įtariamasis gali bėgti slėptis nuo teismo, tačiau kuo tas pagrindas grindžiamas teismas nenurodo ir nemotyvuoja.
Skunde kalbama apie prokuroro R. J. veiksmus kitų įtariamųjų A. Ž. bei L. R. atžvilgiu, atliktus po skundžiamos nutarties priėmimo. Nurodo, kad prokuroras be motyvų minėtų asmenų atžvilgiu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad neaišku, kokiais pagrindais ir kokiomis aplinkybėmis į bylos tyrimą įsijungė prokuroras R. J., nes iki kardomosios priemonės pratęsimo ir po pratęsimo bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. Ž. ir L. R. atžvilgiu bylą kontroliavo ir toliau kontroliuoja prokurorė I. Z.. Prokuroras R. J. neįsigilinęs į bylos aplinkybes, nekreipdamas dėmesio į byloje esančius gausius prieštaravimus, esant absurdiškiems motyvams nutraukė bylą A. Ž. ir L. R..
Skunde nurodoma, kad A. S. kaltu prisipažino tik dėl vieno A. V. suduoto smūgio, kuris buvo suduotas iš asmeninių paskatų, siekiant, kad A. V. grąžintų skolą A. S.. Pavogtieji mobilieji telefonai buvo surasti ne pas A. S., o pas D. L.. Neatliktos akistatos tarp D. L., A. Ž., L. R., tarp kurių yra esminių prieštaravimų. Liko neaišku, kuo remiantis A. S. apkaltintas plėšimu. Nesant įrodymų byla turėjo būti nutraukta ir A. S. atžvilgiu, tokiais pat motyvais kaip ir A. Ž. bei L. R.. Tačiau į tokį prašymą prokurorė I. Z. abstrakčiai bei formaliai atmetė A. S. ir jo gynėjo prašymą.
Suimtojo ir jo gynėjo manymu, dėl prokurorų R. J. ir I. Z. suderintų veiksmų A. S. neteisėtai paskirta kardomoji priemonė. Teismas nenorėjo išklausyti A. S., nors jis nutarties priėmimo momentu buvo Utenos AVPK areštinėje ir su juo nebuvo atliekami jokie veiksmai. Teisėjas žodis žodin perkėlė prokuroro R. J. pareiškimą į teismo nutartį, pavadindamas ja nutartimi. Teisėjas nurodė tik formalius pagrindus, neparemtus įrodymais. Be to, nutartyje teigiama apie kardomosios priemonės – suėmimo skyrimą, kuomet nutartis priimama dėl suėmimo tęsimo. Tokie faktai rodo teismo nenorą gilintis į aplinkybes bei atlikti savo tiesioginių funkcijų.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas bei tęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys yra gauti paties suimtojo A. S., taip pat įtariamųjų L. R. ir A. Ž., liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausų, apžiūrų bei akistatų metu, taip pat jie nurodyti kitoje šioje byloje surinktoje medžiagoje. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas A. S. pratęsta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Apylinkės teismas, pratęsdamas A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teisingai konstatavo, kad nutarties dėl suėmimo pratęsimo priėmimo dieną yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Tyčinės veikos, kurios padarymu įtariamas A. S., pobūdis ir sunkumas – ji priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybė bei tai, kad įtariamasis būdamas darbingas nedirba bei neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs ir nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, anksčiau teistas ir turi neišnykusį teistumą, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė – suėmimas A. S. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, kad būdamas laisvėje jis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra aštuonis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, jis šiuo metu įtariamas padaręs BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikyta švelnesnė bausmė – areštas bei švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė A. S. nuo tolimesnių nusikalstamų veiksmų, kas rodo jo nusikalstamą polinkį ir leidžia manyti, kad būdamas laisvėje jis toliau darys BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes Utenos rajono apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo A. S. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pasiekti neįmanoma, kaip tik A. S. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta.
Įtariamasis skunde pažymi, jog jis nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi ir ginčija savo kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis pažymi, jog nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės termino pratęsimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota pirmosios instancijos teismui, kuris skunde keliamus kaltės bei įrodymų vertinimo klausimus išspręs priimdamas įstatymu numatytą procesinį sprendimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako bei nenagrinėja dėl suimtojo ir jo gynėjo argumentų apie prokurorų veiksmų bei jų sprendimų teisėtumą.
Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – A. S. pratęsta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Suimtojo A. S. ir jo gynėjo advokato Eugenijaus Karoso skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.