- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-326-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33536-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., G. M.
- Pareiškėjas
- BIGBANK AS
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BIGBANK AS pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., J. M., antstolė Inga Karalienė, kuria buvo išspręstas turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BIGBANK AS Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė nustatyti, kad skolininkui G. M. (toliau skolininkas) priklauso ½ jo sutuoktinės J. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad 2011 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nutarta priteisti iš G. M. 7498,34 Lt skolą ir 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 408,46 Lt žyminį mokestį kreditoriaus BIGBANK AS veikiančiam per BIGBANK AS filialą (toliau kreditorius) naudai. Minėtas teismo sprendimas perduotas vykdyti antstolei Ingai Karalienei. Antstolė nustatė, kad skolininkas nedirba ir asmeninio turto neturi, todėl išieškojimas iš jo asmeninio turto negalimas. 2014 m. rugpjūčio 29 d. siūlymu dėl turto dalies nustatymo antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t.y. skolininko sutuoktinės J. M. pajamos gaunamos iš AB „Lietuvos Geležinkeliai“ ir pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.
Skolininkas G. M. atsiliepimo į prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, kadangi su žmona negyvena apie trejus metus, jo paskola yra asmeninė gauta iki santuokos. Taip pat pažymėjo, kad žmona turi dvi dukras, kurios yra pilnametės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. M. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas susituokęs su J. M. nuo 2010-07-24. Konstatavo, kad išieškojimas vykdomas pagal asmeninę skolininko prievolę ir kad skolininkas neturi asmeninio turto, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės Jolantos Milienės nuosavybė, dalies nustatymo (CK 3.112 str. 1 d. CPK 666 str. 1 d.) Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, byloje nėra duomenų, kad suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų nutrauktas kitu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, skolininko nurodyta aplinkybė, kad su sutuoktine jis negyvena trejus metus nėra teisiškai reikšminga, kadangi bendrosios nuosavybės teisinis režimas baigiasi vienu iš CK 3.100 str. nurodytų pagrindų, kurie šioje byloje nėra nustatyti, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir pareiškėjo prašymas tenkintinas (CK 3.88 str. 1 d. 3,4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatyta, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. M. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kt.), pareiškėjo prašymo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į CK 3.123 str. 1 d. normą, kurioje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių asmenų vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkas paskolą paėmė dar iki santuokos sudarymo, taigi skolininkas G. M. turi pats atsakyti už savo asmenines prievoles. Apeliantė pažymėjo, kad G. M. 2015 m. sausio 15 d. suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas, kuris ruošia santuokos nustraukimo bylą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad paskola buvo išleista šeimos reikmėms. Apeliantė nurodė, kad su skolininku negyvena apie trejus metus ir bendro ūkio su juo neveda, taip pat gyvendama santuokoje su skolininku tik apie metus jokių santaupų nesukaupė. Apeliantė augina dvi pilnametes dukras iš pirmosios santuokos, viena iš jų mokosi Kauno kolegijoje ir apeliantė privalo ją išlaikyti, todėl pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į šias aplinkybes ir neteisingai taikydamas CK 3.123 str. 1 d. normas priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas BIGBANK AS prašė atmesti kaip nepagrįstą skolininko sutuoktinės atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad skolininkas ir jo sutuoktinė iki šiol nėra nutraukę santuokos, todėl jų turtui taikomas sutuoktinių teisinis režimas, tai reiškia, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl skolininko sutuoktinės argumentai, kad jos pajamos nėra bendras turtas yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į teismą kreipėsi siekdamas nustatyti skolininko dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi išieškojimas galimas būtent iš sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. M. ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatyta, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. M. pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kt.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). CK 3.116 str. 1 d. yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. CK 3.110 str. 1 d. numato, jog iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi, apeliantės argumentas, kad iš jos turto išieškojimas nėra galimas, kadangi jos sutuoktinis paskolą paėmė dar iki santuokos sudarymo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą būtent siekdamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK3.88 str. 1 d. 5 p.), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 str. nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininko ir apeliantės santuoka dar nėra nutraukta ir skyrybų dokumentai tik ruošiami, todėl apeliacinio teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodo tai, kad turi dvi dukras iš pirmosios santuokos, kurios yra pilnametės, tačiau viena iš jų studijuoja Kauno kolegijoje ir apeliantė privalo ją išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šių apeliantės nurodomų aplinkybių nepakanka, jog šiuo atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo būtų pagrįstas ir būtinas. Minėta teisės norma, kaip pagrindą nukrypti nuo minėto principo nurodo nepilnamečių vaikų interesus bei kitas reikšmingas aplinkybes, o pareiškėja nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien apeliantės pareiškimas, kad ji turi dukrą, kuri mokosi aukštojoje mokykloje ir ji privalo ją išlaikyti, nesudaro šiuo atveju teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės teisės normų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens J. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.