Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-22 · Administracinė byla Nr. I-1153-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
I-1153-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03870-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1153-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03870-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2014 m. birželio 20 d. jis buvo laikomas Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo netinkamai įrengtas tualetas, dėl ko pareiškėjas turėjo didelių sveikatos problemų, teko kreiptis į medikus vaistų nuo skausmo. Nebuvo įrengto sėdimo tualeto. Gydytoja rekomendavo dažniau apsiplauti, tačiau kameroje tokių galimybių nebuvo. Pažymi, kad nebuvo užtikrintas privatumas asmens higienos poreikiams patenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į Vilniaus PN atsiliepime išdėstytą poziciją (b. l. 79–80), kuriame jis nesutiko su nurodytais argumentais. Teigia, kad Vilniaus PN pažeidė jo teisę pilnavertiškai atlikti gamtinius reikalus be kančios, išgyvenimų ir fizinio skausmo. Pabrėžė, kad nebuvo įrengto nė vieno sėdimo tualeto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus PN trūksta privatumo norint nusiprausti. Iš kartu kalinčių asmenų sulaukdavo patyčių, o administracija į tai nekreipia dėmesio. Tvirtina, kad patyrė didelius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, fizinį skausmą.

Atsakovo įgaliotas atstovas nesutinka su skundu. Prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 8–11) nurodo, jog Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo normos). Higienos normos, taikomos pataisos įstaigoms, reglamentuotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.

Pabrėžia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu aukščiau nurodyti galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo, kad pataisos namų lengvosios ir paprastosios grupės nuteistiesiems skirtuose sanitariniuose mazguose turi būti įrengti sėdimi unitazai.

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo informuoja, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kartu su atsiliepimu pateikia I-o gyvenamojo korpuso 4-o aukšto, kuriame pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, planą. Jame matyti, kad aukšte įrengti du sanitariniai mazgai, kiekviename įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Atsakovės įgaliota institucija tvirtina, kad tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Būriuose dirbantiems tvarkiniams administracija išduoda valymo biocidą – dezinfekuojantį šarminį ploviklį Jėga-2, taip pat išduoda universalų valiklį grindims ir sienoms valyti, gumines pirštines, kempinėles ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodo, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai su vandens nuleidimo mechanizmais. Pabrėžia, kad Aprūpinimo normose reglamentuota, jog sanitariniuose mazguose gali būti įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai. Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad aukščiau minėtuose teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kad laisvės atėmimo įstaigos sanitariniuose mazguose turi būti įrengiami unitazai, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

Pažymi, kad I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, pagal kurį šio korpuso nuteistieji duše prausiasi šeštadieniais. Tokiu būdu, atsakovės įgaliotos institucijos tvirtinimu, jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Informuoja, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai-prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi galimybes nuolat laikytis asmens higienos. Atkreipia dėmesį, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl tariamai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų (netinkamų kalinimo sąlygų) nesikreipė. Vilniaus PN nuomone, skundas pagristas abstrakčiais teiginiais.

Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka, mano, jog jis nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsakovės įgaliotos institucijos manymu, pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Vilniaus PN administracija tvirtina, kad pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Vilniaus PN neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilnius PN, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2014 m. birželio 20 d.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN nebuvo įrengti sėdimi unitazai ir taip jis patyrė diskomfortą, skausmą ir kančią, naudodamasis sanitariniais įrenginiais.

Pažymėtina, Lietuvos higienos normoje nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai ar formai. Pagal Aprūpinimo normų 7.6 papunktį, prausykloje, tualete įrengiamas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuarai tik vyrams. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus klozetas gali būti ir tupimas.

Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad I-ojo gyvenamojo korpuso sanitariniame mazge įrengtos 5 tualeto vietos (b. l. 88), kurios gali būti ir tupimos, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kiek sanitariniuose mazguose turi būti įrengta unitazų ir praustuvių. Vilniaus PN pateikė įrodymus (planus), kad kiekviename korpuse yra įrengtos po dvi sanitarinių mazgų patalpas, fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniame mazge yra įrengtos 5 tualeto vietos (b. l. 88), 4 pisuarai (b. l. 89), 5 kriauklės (b. l. 90), 3 prausyklos (b. l. 91).

Vilniaus PN pateikė papildomus paaiškinimus, kad I-ame gyvenamajame korpuse ginčo laikotarpiu sanitariniai mazgai buvo tvarkingi, nuolatos tvarkomi (b. l. 86–87). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad sanitariniai mazgai buvo įrengti tinkamai ir pareiškėjas galėjo jais naudotis. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų neįgalus ir būtų pripažinta, kad jis gali naudotis tik sėdimu klozetu, nėra. Asmens ligos istorijoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo skiriamas gydymas (b. l. 12–70). Pati savaime ta aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėjos teisės naudojantis tupimu klozetu buvo pažeistos. Šiuo aspektu Vilniaus PN pareiškėjo teisių nepažeidė.

Kadangi teisės aktai imperatyviai neįtvirtina, kad unitazai turi būti tik sėdimi, nesant išskirtinių duomenų apie pareiškėjui skirtą ypatingą gydymą ar jo laikymo sąlygas, konstatuotina, kad Vilniaus PN sanitarinių mazgų įrengimas yra tinkamas ir šiuo aspektu jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikta. Dėl to pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų kreipęsis į administraciją ir pateikęs atitinkamus medicininius duomenis, kad jis negali naudotis tupimu klozetu.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad jis neturėjo galimybių apsirausti. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.

Vilniaus PN nurodė, kad I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, pagal kurį pastarojo korpuso nuteistieji duše prausiasi šeštadieniais, pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN užtikrino pareiškėjui teisę vieną kartą per savaitę naudotis dušu (Higienos normos 44 punktas). Taip pat Vilniaus PN pateikė duomenis, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai-prausyklos. Kadangi šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, tai nuteistieji turi galimybes nuolat laikytis asmens higienos ir esant poreikiui apsiprausti. Pareiškėjas, naudodamasis sanitariniu mazgu-prausykla, galėjo užtikrinti asmens higienos poreikius. Pareiškėjos argumentai, kad iš jo buvo tyčiojamasi yra abstraktūs ir neindividualizuoti, todėl nevertintini,

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų sąlygų būtų kreipęsis į administraciją su skundais. Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepažeidė pareiškėjo teisių, jį laikė vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Teismas, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė