Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BPK 66 str. 2 d., 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2014-10-23 iki 2014-10-24 (viena para) ir suėmime (nuo 2014-10-24) išbūtas laikas bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2015-06-15 (nuosprendžio paskelbimo dienos).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., panaudodami peilį ir fizinį smurtą, apiplėšė žmogų, o būtent:

2014 m. spalio 22 d., apie 00.00 val., šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), A. Ž. atsisakius leisti vairuoti savo automobilį Peugeot 406, valst. nr. (duomenys neskelbtini) A. S. smogė A. Ž. į veidą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė keletą kartų A. Ž. į veidą, kitas kūno vietas, taip sukėlė A. Ž. fizinį skausmą. Išsitraukęs iš rankovės peilį, A. S. grasino juo A. Ž., liepė sėstis į automobilio Peugeot 406, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinę keleivio vietą, pats atsisėdo į šio automobilio vairuotojo vietą, tuo metu A. B. atsisėdo į galinę automobilio vietą ir jie minėtu automobiliu nuvažiavo Ukmergės gatve link Maišiagalos miestelio. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, sustabdęs automobilį Peugeot 406, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atokioje vietoje, esančioje netoli Maišiagalos miestelio, išlipęs iš minėto automobilio smogė A. Ž. du smūgius į veidą, o kai šalia stovintis A. B. tuo metu spyrė A. Ž. į koją ir pastūmęs jį pargriovė ant žemės, A. S. ir A. B. A. Ž. spardė, sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Kai A. Ž. bandė atsikelti nuo žemės, A. B. vėl spyrė jam ne mažiau kaip 5 kartus, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę atsikelti, pasišalinti ar kitaip pasipriešinti, A. S., priėjęs prie A. Ž., pridėjo jam prie kaklo peilį ir pareikalavo A. S. vardu perregistruoti automobilį Peugeot 406, valst. nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. nesutikus, A. S. ir A. B. vėl smogė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, A. S. pareikalavo A. Ž. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“ ir piniginę. Dėl A. S. ir A. B. A. Ž. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, nukentėjusiajam A. Ž. padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais abiejų akių vokuose, odos įtrūkimas dešinės akies viršutinio voko išoriniame trečdalyje, odos nubrozdinimai dešinio skruosto-žando srityje, nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su kraujosruva akies odenos išorinėje dalyje, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruva viršutinės lūpos raudonyje su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas kairės plaštakos IV-ame piršte vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kai dėl jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto ir grasinimo peiliu A. Ž. pakluso neteisėtiems A. S. ir A. B. reikalavimams, atidavė savo daiktus, A. S. liepė A. Ž. sėstis į automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę vietą, pats sėdo prie automobilio vairo ir nuvyko į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusysis A. Ž. buvo išlaipintas, o A. S. automobiliu Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino. Tokiu būdu A. S. ir A. B., veikdami kartu, panaudojo fizinį smurtą A. Ž. atžvilgiu, A. S. A. Ž. grasinant peiliu, užvaldė 1158,48 eurų vertės nukentėjusiajam priklausantį automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 144,81 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia Lumia“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo išnagrinėti jo bylą dar kartą, jį perteisti bei sumažinti galutinę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad yra vedęs, turi mažametį vaiką, dėl nusikalstamos veikos yra visiškai prisipažinęs, bylos nagrinėjimui netrukdė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Dėl padarytos veikos, nurodo, nuoširdžiai gailintis.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados dėl nuteistojo A. S. veiksmų kaltumo, jo veiksmų teisinio įvertinimo atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis.

Skunde apeliantas A. S. prašo jį perteisti, tačiau nenurodo jokių argumentų, dėl kurių jis nesutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas A. S. pagal LR BK 180 str. 2 d., yra grindžiamas patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, nurodė nuteistajam A. S. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d., pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis A. S. praeityje teistas, kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas (b.t. 2, b.l. 145-149). Apeliantas taip pat baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 141-144, 145-149). Matyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, priešingai – vėl gi daro naujas nusikalstamas veikas, teismo parodyto jam pasitikėjimo nepateisino.

Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra gydęsis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2011-09-28 iki 2011-10-14, jam nustatyta diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.t. 2, b.l. 161, 162, 164). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-12-18 specialisto išvadą Nr. 91TPK-107/2014, atlikus A. S. medicininės dokumentacijos tyrimą, buvo nustatyta, kad A. S. nuo 2001 m. diagnozuoti įvairaus lygio emocijų ir elgesio sutrikimai, nuo 2013 m. – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas nėra medicininiai nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai, analizuojant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.t. 2, b.l. 166).

Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. S. gali būti pasiekti tik paskiriant realią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė A. S. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

Skunde apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pastarasis dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir gailisi, taip pat yra vedęs ir turi mažametį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S. šias aplinkybes įvertino kaip teigiamai charakterizuojančias bei apelianto prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Iš skundžiamo nuosprendžio, tą patvirtina ir byloje esantys duomenys , matyti, kad teismo paskirta bausmė už šiuo nuosprendžiu nustatytą apelianto nusikalstamą veiką, buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, kuri paskirta ankstesniu nuosprendžiu ir tai buvo padaryta, taikant Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatas. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad apeliantas A. S. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2014 m. spalio 22d. , o apkaltinamasis nuosprendis, su kurio paskirta bausme buvo bendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, buvo priimtas 2015 m. birželio 15d., t. y. po skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu atveju pirmos instancijos turėjo minėtas bausmes bendrinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9d. nustatyta tvarka : subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir įskaityti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu , laiką. Kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies , teismas tinkamai taikė bausmių subendrinimo būdą- dalinį sudėjimą bei įskaitė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį, subendrintos bausmės trukmė atitinka įstatymo reikalavimus. Esant tokiai situacijai, pripažintina, kad teismas bendrino paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9d. taisykles, bet įrašydamas bausmių bendrinimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 64 str., padarė rašytinę klaidą, kuri ištaisytina (Lietuvos Respublikos BPK 308¹ str.) . Ši klaida neturi esminės reikšmės skundžiamam nuosprendžiui, todėl pats nuosprendis nekeistinas.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinio skundo juose nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15d. nuosprendyje rašytinę klaidą dėl A. S. paskirtų bausmių subendrinimo :

šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015m. balandžio 9d. nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d. ir 9d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.