- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- I-882-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02612-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui L. S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-9), prašyme (b.l. 43) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo kalinamas LAVL nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad LAVL gyveno Terapinio skyriaus 2 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Šios palatos gyvenamasis plotas buvo 17 kv.m., joje buvo įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl trūko vietos laisvai judėti, didžiąją laiko dalį gyvenamojoje patalpoje teko gulėti, dėltko skaudėdavo raumenis. Dėl tokio perpildymo patyrė nepatogumus prieinant prie asmeninės spintelės, tvarkant lovą, trūko deguonies. Tvirtino, kad per mažo gyvenamojo ploto negalėjo kompensuoti pasivaikščiojimas kiemelyje, nes jo kalinimo metu lauke buvo šalta ir drėgna, todėl sergančiam asmeniui buvimo lauke sąlygos buvo nepalankios. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didelę dvasinę skriaudą, emocinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, t.y. neturtinę žalą, kurią vertino 600 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b.l. 18-20), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 46) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. buvo gydomas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 2. Šioje palatoje pareiškėjo buvimo laiku buvo 6 miegamosios vietos. Duomenų apie tai, kiek ligonių kartu su pareiškėju buvo gydoma gyvenamosiose patalpose vertinamuoju laikotarpiu, pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis nuteistųjų ir (ar) suimtųjų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems asmenims, todėl teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma galėjo būti viršyta. Pareiškėjas buvo gydomas ne režiminiame korpuse, todėl dienotvarkėje nustatytu laisvu laiku galėjo būti gryname ore. Pažymėjo, jog pareiškėjas į LAVL buvo perkeltas po chirurginės intervencijos (operacijos) dėl durtinės žaizdos pilvo srityje, todėl galimybė judėti jam buvo apribota dėl sveikatos būklės, o ne dėl prastų oro sąlygų ar per mažo gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamoji patalpa, kurioje gydėsi pareiškėjas, buvo vėdinama per langus, todėl pretenzijos dėl oro trūkumo nepagrįstos. Pareiškėjas į LAVL administraciją dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl neturtinė žala jam nepriteistina.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jį gydant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje perpildytoje palatoje.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – LAVL ) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11 ⁴ punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Į bylą atsakovo atstovas pateikė įrodymus (b.l.23-25, 28, 46-47), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus patalpoje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 21,29 kv.m., joje įrengtos 6 vieno aukšto lovos, todėl joje vienam asmeniui teko 3,55 kv.m. gyvenamojo ploto. Šią aplinkybę grindė fotonuotraukomis (b.l. 28,47) bei 2015 m. liepos 17 d. pažyma „Apie kamerų/palatų plotą ir investorių Vidaus ligų skyriuje“ Nr. BD-984 (b.l. 25).
Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie ginčo gyvenamosios patalpos įrengtų miegamųjų vietų skaičių, tvirtindamas, jog jo buvimo metu šioje patalpoje buvo 7 miegamosios vietos, tačiau nenurodė kartu su juo kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, kurie galėtų patvirtinti jo nurodytą aplinkybę dėl įrengtų gyvenamųjų vietų skaičiaus, neprašė šių asmenų kviesti liudytojais byloje, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo gyvenamojoje palatoje buvo 7 miegamosios vietos, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviu pareiškėjo tvirtinimu dėl 7 gyvenamųjų vietų buvimo ginčo palatoje. Teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, daro išvadą, jog patalpoje Nr. 2 buvo įrengtos 6 vieno aukšto lovos.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esamais įrodymais, nustatyta, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu gydantis LAVL Vidaus ligų skyriaus patalpoje Nr. 2 reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista ( trūko 1,55 kv.m.). Šiuo aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos ir nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.
Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad gyvenamosiose patalpose buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, be to, tikėtina pareiškėjo tvirtinimu, kad dėl patalpų perpildymo trūkdavo oro, kildavo nepatogumai buityje (klojant lovą, pasiekiant asmeninių daiktų spintelę ir pan.). Teismo nuomone, šie nepatogumai yra susiję su gyvenamosios patalpos ploto trūkumu (perpildymu), todėl ši aplinkybė nevertinama kaip atskiras žalos padarymo pagrindas ir vertintinas kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus tai, kad pareiškėjas LAVL, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, gyvenamojoje patalpose buvo laikomas 12 parų, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 3,55 kv.m.), be to, pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas, atsižvelgus į tai, kad dėl pareiškėjo sveikatos būklės (atvyko po atlikto pilvo operacijos) didžiąją paros dalį jis praleisdavo gyvenamojoje patalpoje, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų buvimo LAVL metu būtų kreipęsis į LAVL pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė, jam būnant LAVL, būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti L. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.