- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-20
- Bylos Nr.
- ATP-903-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05906-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- E. B.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netenkintas E. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. A11-26950-(1.1.56-SM3) nubausti E. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. 90 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. A11-26950-(1.1.56-SM3) nubaustas pagal ATPK 124⁵ str. už tai, kad jis 2013-01-04, apie 12.30 val., būdamas transporto priemonės Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju (vairuotoju), pastatė automobilį mokamoje vietoje A. Smetonos g. 3, Vilniuje, ir pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo vietinės rinkliavos arba neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos, tuo pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.4 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi E. B. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. A11-26950-(1.1.56-SM3).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių visapusiškai ir pilnutinai, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai numatyta ATPK 257 str.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jis veikė nepateisinamai neatsargiai ir lengvabūdiškai tikintis išvengti žalingų pasekmių, pažeisdamas teisės normomis numatytus reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai (apmokėjimo už automobilio stovėjimą bilietai) ir pačioje teismo nutartyje užfiksuoti jo žodiniai paaiškinimai, jog už automobilio stovėjimą tą pačią dieną toje pačioje vietoje jau buvo sumokėta du kartus, ir kad trečiąjį kartą, atsitraukęs nuo įtemptų darbų su studentais, apeliantas grįžo vėl susimokėti už automobilio stovėjimo laiką. Pasak apelianto, teismas nenurodė argumentų bei įrodymų, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, jog jis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti žalingų pasekmių.
Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai, nesiremdamas jokiais įrodymais nutartyje neteisingai nurodė, kad sumokėti už automobilio stovėjimo pratęsimą trečią kartą jis grįžo daugiau nei po 22 minučių nuo ankstesniojo bilieto už stovėjimą laiko pasibaigimo, kadangi byloje yra pateiktas apmokėjimo už automobilio stovėjimą bilietas, kurio galiojimo pabaiga nurodyta 12 val. 8 min., bei pranešimas apie baudos paskyrimą su nurodytu laiku 12 val. 30 min. Teismo posėdžio metu teismui apeliantas žodžiu paaiškino, jog kai atėjo prie savo automobilio susimokėti už stovėjimą, prie jo buvo ir baudą išrašantis savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pareigūnas, su kuriuo įvyko pokalbis dėl baudos. Apeliantas mano, kad teismo konstatuota aplinkybė, jog jis grįžo susimokėti už automobilio stovėjimą daugiau nei po 22 min., yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir argumentais.
Apeliantas pažymi, kad teismas nutartyje neteisingai nurodė, jog jis, grįžęs trečią kartą susimokėti už automobilio stovėjimą, to nepadarė dėl emocinės būsenos. Teismo posėdžio metu apeliantas žodžiu paaiškino, be to, byloje yra pateikti įrodymai (mokėjimo už automobilio stovėjimą bilietai, baudos pranešimas), iš kurių matyti, kad apeliantui atėjus prie automobilio, baudos kvitas jau buvo išrašytas. Pasak apelianto, nei tuo metu prie automobilio buvęs pareigūnas, nei teismas posėdžio metu nepaaiškino, kad gavus baudą, privaloma susimokėti už stovėjimą bei kokios teisės normos tai padaryti įpareigoja. Be to, teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, jog prie automobilio gavęs baudos pranešimą po pokalbio su savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotoju jis iškart išvyko. Todėl apeliantas mano, kad teismo nutartyje konstatuota tik dalis aplinkybės, jog grįžęs trečią kartą susimokėti už automobilio stovėjimą to apeliantas nepadarė, iškreipia ir neteisingai atspindi realią tuometinę situaciją.
Apeliantas nurodo, kad teismas nei posėdžio metu, nei priimtoje nutartyje nesiaiškino, neanalizavo ir nesigilino į sąvokos „nedelsiant“ apibrėžimą. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu jis žodžiu paaiškino, be to, ir protokoluose bei nutartyje užfiksuota, jog jis atvyko susimokėti pakartotinai už automobilio stovėjimą pirmai progai pasitaikius, t. y. vos tik atsiradus galimybei atsitraukti nuo darbų. Pasak apelianto, kadangi sąvoka „nedelsiant“ niekur nereglamentuota, todėl teismo argumentas, jog jis veikė pažeisdamas teisės normomis numatytus reikalavimus, yra nepagrįstas. Apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, jog žinodamas, kad baigiasi automobilio apmokėto stovėjimo laikas, jis nesiėmė jokių veiksmų papildomam apmokėjimui, kadangi, atsiradus pirmai galimybei, apeliantas skubėjo vėl susimokėti už automobilio stovėjimą.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje konstatavo, jog su šia byla susiję savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimas Nr. 1-127 ir juo patvirtinti Vietinės rinkliavos nuostatai yra galiojantys, tačiau jų pagrįstumo svarstymas nėra pagal kompetenciją apylinkės teismo nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas, šalinantis administracinę atsakomybę. Su šiuo teismo argumentu apeliantas nesutinka, pažymi, kad nei priimtoje nutartyje, nei teismo posėdžio metu teismas nepaaiškino ir nenurodė, kas, kokiais pagrindais ir kokia tvarka turėtų analizuoti ir nagrinėti aukščiau nurodytą klausimą. Apeliantas nurodo, kad ABTĮ 110 str. 1 d. nustatyta, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis bendrosios kompetencijos teismai. Pasak apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismas posėdžio metu jam šios teisės neišaiškino ir net neužsiminė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius (toliau institucija) prašo E. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad E. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. A11-26950-(1.1.56-SM3) pagal ATPK 124⁵ str. paskirtą 90 Lt baudą sumokėjo iš karto po bylos nagrinėjimo (2013-04-19), tuo pripažindamas minėto nutarimo pagrįstumą. Institucija pažymi, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek skunde išdėstyti argumentai, kad E. B. nesiekė išvengti mokėjimo už automobilio stovėjimą ir kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, nepaneigia padaryto pažeidimo – automobilis 22 min. buvo laikomas mokamoje aikštelėje nesumokėjus už jo stovėjimą.
Pasak institucijos, E. B. skunde išdėstyti teiginiai apie Vilniaus miesto savivaldybės įrengtų mokėjimo už automobilių stovėjimą automatų trūkumus ir nustatytą mokėjimo už automobilių stovėjimą tvarką nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas. Institucija nurodo, kad E. B. apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir teisinga, įrodymai įvertinti tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog E. B. 2013-01-04, apie 12.30 val., būdamas transporto priemonės Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju (vairuotoju), pastatė automobilį mokamoje vietoje A. Smetonos g. 3, Vilniuje, ir pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas papildomai nesumokėjo vietinės rinkliavos arba neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos, tuo pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.4 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ str.
ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais. Minėtų nuostatų 17.1 p. įtvirtinta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto susimokėti vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. 17.4 p. numatyta, kad pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, automobilio valdytojas (vairuotojas), privalo nedelsdamas papildomai sumokėti nustatytą vietinę rinkliavą arba išvykti iš mokamos vietinės stovėjimo vietos. Bilietą, patvirtinantį papildymą, privaloma palikti automobilyje 17.2 p. nustatyta tvarka. Sutinkamai su nuostatų 38 p., automobilio valdytojas (vairuotojas), padaręs šiuose nuostatose numatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus atsako ATPK, kitų teisės aktų bei šių nuostatų nustatyta tvarka.
Iš byloje esančių nuotraukų kopijų, kuriose užfiksuotas automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis A. Smetonos g. 3, matyti, kad ant automobilio prietaisų skydelio guli bilietas, patvirtinantis rinkliavos už automobilio stovėjimą sumokėjimą (b. l. 5-6). Biliete nurodyta data – 2013-01-04, bei laikas, kada baigiasi automobilio stovėjimo laikas, už kurį yra sumokėta – 12 val. 08 min. Šiose nuotraukose nėra užfiksuota, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininkui-kontrolieriui R. S. 2013-01-04, 12.30 val., tikrinant minėtą automobilį, minėto automobilio valdytojas (vairuotojas) E. B. būtų apmokėjęs už transporto priemonės stovėjimą minėtoje vietoje tikrinimo laiku, t. y. 12.30 val.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme nepripažino savo kaltės dėl ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir parodė, kad pavėlavo sugrįžti į automobilio stovėjimo vietą, už ką jam buvo paskirta bauda. Jis nėra piktybinis pažeidėjas, tokia situacija gavosi dėl susiklosčiusių aplinkybių. Jis prie automobilio atėjo nedelsdamas, kai tik galėjo, todėl mano nepažeidęs nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad sąvoka „nedelsiant“ nėra reglamentuota laiko prasme, todėl nėra jo kaltės. Prie mašinos ateiti laiku negalėjo dėl darbo veiklos, tuo metu buvo sesijos laikas ir jis užtruko egzamine arba repeticijoje (b. l. 36-37).
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pažeidimas, numatytas ATPK 124⁵ str. gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Tam, kad būtų konstatuojama asmens kaltė pagal minėtą straipsnį, pakanka nustatyti faktą, jog buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo atveju ši minėta aplinkybė ir buvo nustatyta. Tai, kad apeliantas negalėjo papildomai susimokėti už automobilio stovėjimą arba nedelsiant išvykti iš mokamos stovėjimo vietos, kadangi užtruko darbe, nešalina jo administracinės atsakomybės. E. B. savo darbinę veiklą turi planuoti taip, kad nedarytų administracinių teisės pažeidimų, konkrečiu atveju, matydamas, kad repeticija ar egzaminas užtruko ilgiau nei numatyta, bei žinodamas, kad už automobilio stovėjimą sumokėjęs vietinę rinkliavą iki 12.08 val., galėjo trumpam pasišalinti iš darbo bei papildomai sumokėti nustatytą vietinę rinkliavą arba išvykti iš mokamos vietinės stovėjimo vietos, arba sumokėti vietinę rinkliavą trumpąja žinute. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nei posėdžio metu, nei priimtoje nutartyje nesiaiškino, neanalizavo ir nesigilino į sąvokos „nedelsiant“ apibrėžimą. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu jis žodžiu paaiškino, be to, ir protokoluose bei nutartyje užfiksuota, jog jis atvyko susimokėti pakartotinai už automobilio stovėjimą pirmai progai pasitaikius, t. y. vos tik atsiradus galimybei atsitraukti nuo darbų. Atkreiptinas dėmesys, jog lietuvių kalboje žodis „nedelsiant“ reiškia: 1) tuojau; 2) negaištant; 3) nieko nelaukiant (Lietuvių kalbos žodynas, www.lkz.lt/startas.htm). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. už automobilio stovėjimą vietinę rinkliavą sumokėjo iki 12.08 val., tuo tarpu pažeidimas užfiksuotas 12.30 val., kas neabejotinai patvirtina, kad jis pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, nedelsdamas, t. y. nieko nelaukdamas, papildomai nesumokėjo vietinės rinkliavos arba neišvyko iš mokamos stovėjimo vietos. Iš E. B. skundo apylinkės teismui matyti, kad jis nurodė, jog dėl netikėtai užsitęsusio reikalų tvarkymo mieste, trečią talonėlį jis galėjo pratęsti tik po 25 min. pasibaigus antrojo talonėlio galiojimui, tačiau atėjęs susimokėti už parkavimo pratęsimą, rado jam paskirtos baudos kvitą su baudos fiksavimo laiku – 12.30 val. (b. l. 12). Tai rodo, kad pats E. B. pripažino, kad sumokėti už automobilio stovėjimo pratęsimą trečią kartą jis grįžo daugiau nei po 22 minučių nuo ankstesniojo bilieto už stovėjimą laiko pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismo konstatuota aplinkybė, jog jis grįžo susimokėti už automobilio stovėjimą daugiau nei po 22 min., yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir argumentais.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje konstatavo, jog su šia byla susiję savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimas Nr. 1-127 ir juo patvirtinti Vietinės rinkliavos nuostatai yra galiojantys, tačiau jų pagrįstumo svarstymas nėra pagal kompetenciją apylinkės teismo nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas, šalinantis administracinę atsakomybę. Su šiuo teismo argumentu apeliantas nesutinka, pažymi, kad nei priimtoje nutartyje, nei teismo posėdžio metu teismas nepaaiškino ir nenurodė, kas, kokiais pagrindais ir kokia tvarka turėtų analizuoti ir nagrinėti aukščiau nurodytą klausimą. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ABTĮ 110 str. 1 d. nustatyta, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis bendrosios kompetencijos teismai, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šia teise nepasinaudojo, nes nenustatė tam pagrindo.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad E. B. pažeidimas, numatytas ATPK 124⁵ str., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.