Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo Č. R. skundą dėl 2009-10-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria Č. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio Č. R., a. k. (duomenys neskelbtini) suėmimo ir perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui už vogtų daiktų prekybą, susijusią su apgaule. Vokietijos Federacinės Respublikos Heidelbergo prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 25 Js 22547/07 Č. R. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Vokietijos baudžiamojo kodekso 259, 260, 263, 52, 53 straipsniuose, t. y. jis įtariamas tuo, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu iki 2005-04-05 nuolat, iš tyrimo metu nenustatytų šaltinių, turėdamas tikslą jas realizuoti ir tokiu būdu pasipelnyti, įsigydavo žinomai nusikalstamu būdu gautas (vogtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kitose Europos valstybėse) didelės vertės navigacines sistemas, kurias realizuodavo per internetinį aukcioną eBay pirkėjams Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Nyderlanduose, Portugalijoje ir Ispanijoje, t. y. laikotarpiu nuo 2005-04-05 iki 2008-05-25 realizavo vagystės būdu įgytas 139 navigacines sistemas, mažiausiai 360 170 eurų (apie 1 242 586 litų) vertės, už 200 eurų (apie 690 litų) ir 1000 eurų (apie 3450 litų), tokiu būdu jis gavo apie 78 831 66 eurų (apie 271 969 litų) pelno, bei apgaule, sąmoningai nepranešdamas pirkėjams, kad jų įsigyti navigaciniai prietaisai yra įgyti vagysčių iš automobilių būdu, melagingai leido pirkėjams manyti, kad jie tapo teisėtais prietaisų savininkais, tokiu būdu padarė jiems didelę turtinę žalą. Tai yra Č. R. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 259 pastr. 1., 260 pastr. l nr. l, 263 pastr. l ir 3 nr. 1, 52, 53, kas pagal faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. ir 182 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 d. 1 p. 2009-09-30 Č. R. buvo sulaikytas. Skundžiama 2009-10-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, konstatavus esant suėmimo sąlygas bei BPK 122 str. 5 d. numatytam suėmimo pagrindui, Č. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Skunde nukreipiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimą „Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)“. Suimtojo nuomone, atsižvelgiant į šį nutarimą ir BPK 72 str. 4 d., teismas, remdamasis Europos arešto orderiu, suėmimą gali skirti tik esant vienam suėmimo skyrimo pagrindui – kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl Č. R. mano, kad teismui nenustačius šio suėmimo skyrimo pagrindo, jam turėjo būti parinkta švelnesnė kardomoji priemonė.

Teismo posėdyje suimtojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad 2009-10-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas Č. R. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytam pagrindui bei sąlygoms.

BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas ir pratęsiamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas. Suėmimo pagrindai išvardinti to paties straipsnio pirmosios dalies 1 – 3 punktuose, be to, penktojoje dalyje atskirai išskirtas dar vienas suėmimo pagrindas. BPK 122 straips­nio 5 da­lis numato, kad su­ėmi­mo pa­grin­das yra pra­šy­mas iš­duo­ti asmenį už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­duo­ti Tarp­tau­ti­niam bau­džia­ma­jam teis­mui ar pa­gal Eu­ro­pos areš­to or­de­rį, taip pat už­sie­nio vals­ty­bės pra­šy­mas lai­ki­nai su­lai­ky­ti ieš­ko­mą as­me­nį, kol bus atsiųs­tas pra­šy­mas dėl as­mens eks­tra­di­ci­jos ar Eu­ro­pos areš­to or­de­ris. Pagal BPK 17¹ str. 1 d. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. BPK 72 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kuriuos prašoma perduoti pagal Europos arešto orderį, suimami Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir BPK numatytais pagrindais. Eu­ro­pos areš­to orderis yra ir pagrindas su­lai­ky­ti as­me­nį, esan­tį Lietuvos Res­pub­li­ko­je. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas pastarajam sulaikytam asmeniui ga­li paskir­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 5 da­lies pa­grin­du ar­ba pa­rink­ti ki­tas BPK nu­ma­ty­tas kardomą­sias priemones, jei­gu jų pa­kan­ka už­tik­rin­ti, kad as­muo nepa­bėg­tų (nepa­si­slėp­tų) nuo Lie­tu­vos Respub­li­kos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų (BPK 72 straips­nio 4 da­lis). Pažymėtina, kad ikiteis­mi­nio tyri­mo tei­sė­jui ap­klau­siant as­me­nį, su­lai­ky­tą Eu­ro­pos areš­to or­de­rio pa­grin­du (kai pra­šo­ma jį per­duo­ti sie­kiant pra­dė­ti šio as­mens bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą), ne­rei­kia tik­rin­ti, ar yra pakankamai duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti, kad šis as­muo pa­da­rė nusikalsta­mą vei­ką. Be to, su­lai­kius to­kį as­me­nį, yra su­dė­tin­ga per 48 va­lan­das pro­ku­ro­rui apie jo asme­ny­bę su­rink­ti pakanka­mai in­for­ma­ci­jos, ku­rios pa­grin­du ga­li­ma bū­tų ma­ny­ti, kad jam galima pa­rink­ti ki­tas BPK nu­ma­ty­tas kar­do­mą­sias prie­mo­nes, ku­rių pa­kaks už­tik­rin­ti, kad as­muo ne­pa­bėg­tų (nepasislėp­tų).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Heidelbergo pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindu 2009-06-30 Heidelbergo prokuratūros tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 25 Js 22547/07 buvo išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio Č. R., a. k. (duomenys neskelbtini) suėmimo ir perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui už vogtų daiktų prekybą, susijusią su apgaule. Taigi, skiriant Č. R. suėmimą pagrindas, numatytas BPK 122 str. 5 d., buvo. Iš Europos arešto orderio matyti, kad Č. R. įtariamas padaręs tyčines turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios pagal faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. Už šias Europos arešto orderyje nurodytas veikas Lietuvos Respublikos BK numato griežtesnes kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Minimos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad švelnesnės kardomosios priemonės gali būti nepakankamos siekiant užtikrinti iš tarptautinės sutarties kylančius įsipareigojimus, tai yra užtikrinti perduotino asmens dalyvavimą vykdant užsienio valstybės prašymą jį suimti ir perduoti. Skunde Č. R. nurodomos aplinkybės, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, augina tris nepilnamečius vaikus, dirbo ir tik prieš mėnesį neteko darbo, BPK 122 straips­nio 5 da­ly­je nu­ma­ty­to suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia. O suimtojo teiginiai apie jo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nebuvimą nenagrinėtini, nes byloje esančių įrodymų vertinimas bei kaltės klausimas nėra šio teismo nagrinėjimo dalykas.

Tokiu būdu darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas Č. R. paskirtas pagrįstai, jo taikymas neprieštarauja nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės nuostatoms, todėl naikinti 2009-10-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimtojo Č. R. skundą atmesti ir palikti galioti 2009-10-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.