- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- 1-1202-903/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Kaltinamasis
- S. M.
- Advokatai
- Antanas Lekstu
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikę 2022 m. gruodžio 28 d., teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2025 m. gegužės 25 d., apie 17.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo sugyventinei L. J. į veido - nosies sritį, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą, padarė kraujosruvą nosies viršutinėje dalyje, pažeidė nosies vidaus audinius ir pradėjo bėgti kraujas, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl L. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo iš esmės prisipažino bei parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo girtas, tai nelabai visko neprisimena. Pamena, kad buvo atvykusi policija. Su L. J. gyvena apie 3 metus. Anksčiau iki įvykio policijos niekas nėra kvietęs. Iš tos dienos pamena, kad atvyko policija, nukentėjusioji buvo kruvina, o paskui jį uždarė. Kai jį paleido iš areštinės, buvo susitikęs su L. J. parduotuvėje „Norfa“, ir jie kalbėjosi, jam ji sakė, kad jis jai trenkė. Tikrai galėjo trenkti, tuo metu jis buvo girtas, kad būtų supykęs, nepamena.
Teisėjui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus 2025 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad pamena šitą apklausą. Pamena, kaip gėrė, bet smūgio nepamena. Jis su L. J. gyvena kartu. Kas yra bendras ūkis, jis nežino. Jis gyvena pas L. J., bet ne kiekvieną dieną, būna, kad grįžta į nakvynės namus. Pagrindinė jo gyvenamoji vieta yra pas L. J., (duomenys neskelbtini). Būna, kad santykiauja. Ne visada dalinasi buitimi ir pan., būna, kad savaitę pas ją neateina. Taip išeina, kad ji jo sugyventinė. Gauna pašalpą, būna, kad duoda pinigų ir maisto nuperka L. J.. Dalinasi pareigomis sumokėti komunalinius mokesčius.
Iš kaltinamojo S. M. 2025 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kuo yra įtariamas supranta, jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, kaltu prisipažįsta visiškai. Psichoneurologinio ir narkologinio kabineto įskaitose yra įrašytas. Kadangi prieš 20 metų patyrė stiprią galvos traumą ir jam daryta galvos operacija, t. y. nėra trečdalio galvos, buvo 13 dienų komoje, vartoja paskirtus psichotropinius vaistus. Jo yra labai silpna atmintis. Dėl pareikšto įtarimo nurodė, kad L. J. yra jo draugė apie 2 metus. Jie nėra sugyventiniai, yra tik draugai. Bendro ūkio neveda, tačiau ji jam kartais padaro valgyti, kai jis nuperka maisto produktų. Prieš tris metus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jis neturi savo gyvenamojo būsto, todėl gyvena nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur jiems leidžia ten tik pernakvoti, o dienos metu jis praleidžia laiką, dažniausiai pas L. J.. Tačiau būna dienų arba savaičių, kad jis pas L. J. neina visiškai. Juos nesieja jokie artimi santykiai, tik draugystė - ji iš gerumo jam leidžia pas ją dienos metu pabūti, o naktį jis grįžta į nakvynės namus. Pas L. J. nueina kaip kavalierius. 2025 m. gegužės 25 d. jis kartu su L. J. buvo pas draugus, šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis gėrė degtinę ir alų, o L. J. gėrė tik alų. Neprisimena, kelintą valandą jie grįžo pas L. J. į bendrabutį, kur toliau gėrė alų. Ar kartu su jais dar kas nors buvo, neprisimena. Prisimena tik tai, kad jie žiūrėjo televizorių. Taip jiems bežiūrint, pamatė kaip L. J. visas veidas yra kruvinas. Jis jos paklausė, kas jai nutiko. Ji jam pasakė, kad jis jai sudavė. Jis to neprisimena dėl girtumo. Neprisimena, dėl kokios priežasties jai sudavė, neprisimena pačio fakto, kad jis jai sudavė. Tik prisimena jos kruviną veidą. Jeigu L. J. sako, kad jis jai sudavė, tuomet jis sutinka, kad jis jai galėjo suduoti kumščiu į veidą. Labai gailisi, kad taip įvyko, ir yra pasiruošęs jos atsiprašyti. Iki to laiko jie nei karto nebuvo susipykę, tarp jų niekada nebuvo smurto (1 t., 147-150 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad S. M. gyvena nakvynės namuose. Ten yra vienos paros nakvynės namai. Jie ten žiemos metu išeina anksti ryte ir gali pareiti tik vakare. Jai jo pagailo, tai jis ateidavo arbatos. Jos nuomone, jie yra sugyventiniai. Kartu gyvena jau visą vasarą. Tą dieną jie šventė draugo gimtadienį, parėjo pas ją ir žiūrėjo „Teleloto“, susiginčijo ir jis jai trenkė atbula ranka į nosį, pasileido kraujas. Iškvietė policiją, ją nuvežė į ligoninę, bet ji nelaukė apžiūros ir išvažiavo namo. Kai jie susipykdavo, tai jis išeidavo į nakvynės namus. Jis jai padeda materialiai, perka maistą, ji gamina. Gyvena vieno kambario bute. Nosis buvo sulaužyta jau seniau, tai ten tiek ir tereikėjo, trinktelėjo ir pradėjo bėgti kraujas. Iki įvykio ir po jo juos sieja artimi santykiai. Pusantrų metų gyvena kartu. Iki įvykio gyveno visaip, savaitę, būdavo ir tris mėnesius. Jis jai sudavė su ranka, tikrai ne su kumščiu. Buvo abu girti. Po smūgio bėgo kraujas, daugiau nieko nebuvo. Pas medikus nenuvyko, nes nieko nebuvo. Paskambino 112 ir pasakė, kad primušė. Šiuo metu gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Visą vasarą jis gyvena pas ją. Jis gal ir nesupranta, kad veda bendrą ūkį, jis visai kitaip supranta pasaulį.
Teisėjui pagarsinus nukentėjusiosios L. J. 2025 m. gegužės 26 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad gal ji supykusi pasakė, kad trenkė kumščiu du kartus. Jeigu būtų trenkęs kumščiu, būtų akys sutinusios. Jis niekada nesmurtaudavo. Pamena, kad buvo atvykusi greitoji, jie ją išsivežė. Nieko pareigūnams nesakė. Nepamena, ar pareigūnai klausė, ar anksčiau prieš ją buvo smurtaujama.
Iš nukentėjusiosios L. J. 2025 m. gegužės 26 d. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad S. M. yra jos sugyventinis 1,5 metų. Gyvena dviese bendrabučio tipo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi. Gyvena dviese, vaikų neturi. Abu gyvena iš bedarbio pašalpos bei atsitiktinių darbų. S. M. yra neįgalus: turi daug diagnozuotų psichinių ligų, kadangi prieš 20 metų patyrė autoįvykį ir jis neturi trečdalio galvos. Jis vartoja psichotropinius vaistus, kurių negali maišyti su alkoholiniais gėrimais. 2025 m. gegužės 25 d. jie šventė vieno draugo gimtadienį. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kad S. M. maišo degtinę su alumi. Grįžo namo apie 17.00 val., kad spėtų pažiūrėti „Teleloto“. Dar parsinešė alaus, kurį sėdėdami ir žiūrėdami dviese televizorių, gėrė. Pripažįsta, kad abu jau buvo labai stipriai išgėrę, apsvaigę nuo alkoholio. Bute buvo dviese, daugiau nieko nebuvo. Taip sėdint ant sofos ir žiūrint televizorių, ji S. M. paprašė atnešti jai cigaretę. Tuomet jis atsisuko į ją ir du kartus kumščiu sudavė į veidą. Pataikė tiesiai į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Jokio skausmo nejuto - buvo per daug girta. Tik pamačiusi kraują išsigando ir pati, paskambino BPC, išsikvietė policiją. Kartu su policija atvyko ir greitoji pagalba, kuri ją išsivežė į ligoninę. Ji sakė, kad jai nieko nėra, nereikia jokių medikų, nes truputį pabėgo kraujas ir praėjo, todėl, kai ją nuvežė į ligoninę, ji išlipusi iš greitosios automobilio, išėjo namo. Jos medikai neapžiūrėjo. Šiuo metu jai niekas neskauda, nosis nėra lūžusi. Niekada, iki vakar, tarp jų nėra nieko panašaus buvę, jis jos nebuvo niekada mušęs, nėra buvę tarp jų smurto atvejų. Jai jokia žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. S. M. viską atleidžia. Mano, kad šioje situacijoje yra ir pati kalta, kadangi irgi buvo stipriai neblaivi ir galėjo jam ką nors pasakyti, dėl ko jis supyko ir jai sudavė. Pareiškimą rašyti atsisako, savo sugyventiniui S. M. jokių pretenzijų neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pas teismo medicinos ekspertą nevažiuos, atsisako tyrimo, kadangi nieko jai nepadaryta ir S. M. viską atleidžia (1 t., 30-33 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Užfiksuota, kad atvykus nurodytu adresu, matosi penkių aukštų daugiaaukštis pastatas (bendrabučio tipo), nuo kairės namo pusės pirma laiptinė, juodos spalvos metalinės laiptinės durys atsidaro suvedus kodą (duomenys neskelbtini), atidarius duris, užlipus laiptais į penktą namo aukštą, matosi penkto aukšto juodos spalvos metalinės durys į koridorių (žiūrėti fotolentelės nuotrauką Nr. 1), atidarius duris dešinėje pusėje, matosi koridorius (žiūrėti fotolentelės nuotrauką Nr. 2), paėjus koridoriumi iki koridoriaus galo, matosi kairėje pusėje esančios durys (žiūrėti fotolentelės nuotrauką Nr. 3), durys šarvuotos, šviesiai rudos spalvos, uždarytos. Atidarius duris, matomas vieno kambario butas (žiūrėti fotolentelės nuotrauką Nr. 4), kambario kairėje pusėje matoma pilkos spalvos sofa, prie sofos matomi 4 vnt. alkoholinių gėrimų (alaus) buteliai (žiūrėti fotolentelės nuotrauką Nr. 5), prie jų šalia matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės (žiūrėti fotolentelės nuotrauką Nr. 6, 7, 8, 9), butelių dešinėje pusėje matomas „Teleloto“ bilietas ir maisto pakuotė. Kambarys nėra tvarkingas, tačiau grumtynių pėdsakų nesimato, tik ant grindų esantis galimai kraujas. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo kameromis (1 t., 8-18 b. l.).
Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK Nr. 0125000292986 matyti, kad pranešėja L. J. nurodė, kad 2025 m. gegužės 25 d. 17.55 val. bute buvęs sugyventinis ją sumušė, galimai lūžo nosis, bėga kraujas. Nepilnamečių nėra, abu laukia vietoje. Pirma laiptinė, arčiau bažnyčios, DK-38, 5A (1 t., 19-21 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiosios patrulės A. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad bendraujant su S. M., šis paaiškino, jog kartu su sugyventine L. J. žiūrėjo per televizorių laidą „Teleloto“, ji paprašė, jo cigarečių, o kadangi jis yra stipriai neblaivus, nesuvokdamas trenkė ranka L. J.. S. M. nurodė jog su L. J. gyvena apie 1,5 metų, daugiau aplinkybių nepaaiškino dėl savo neblaivumo. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510 DRAGER ARKB-0277, patikros Nr. 2216073, S. M. nustatytas 2,04 promilių girtumas. Vėliau pabendravus su L. J., ši nurodė, jog šie kartu žiūrėjo „Teleloto“ ir vartojo alkoholinius gėrimus, ši paprašė S. M. cigarečių, o jis, vietoj cigaretes, trenkė rankos kumščiu du kartus jai į veidą, t. y. nosies sritį. Ji patyrė fizinį skausmą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510 DRAGER ARKB-0277, patikros Nr. 2216073, L. J. nustatytas 2,25 promilių girtumas. Atvykus GMP medikams, ši išvyko kartu į gydymo įstaigą. L. J. įteiktas šaukimas atvykti apklausai 2025 m. gegužės 26 d. 13.30 val. (1 t., 22-25 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 25 d. asmens apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad apžiūrėta L. J.. Nustatyta, kad ji yra 55 m., vidutinio kūno sudėjimo, juodos spalvos ilgais plaukais, surištais į kuoduką, apie 1,70 m ūgio. Moteris vilki pilkos spalvos megztinį su mėlynos spalvos užrašu „Brooklyn“, su mėlynos spalvos džinsais, rudos ir baltos spalvos sportiniais batais. Apžiūrint ją, moters veido srityje ties nosies sritimi yra patinimas ir susidariusi kraujosruva, ant moters lūpų, nosies ertmėje, smakro iki pat kaklo raudonos spalvos matosi galimai kraujo dėmės (1 t., 49-56 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 29 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertui R. D. pateikta susipažinti su 2025 m. gegužės 25 d. GMP aptarnauto kvietimo (duomenys neskelbtini), kvietimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertas nurodė, jog L. J. išorinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto (1 t., 71-73 b. l.).
Iš 2025 m. birželio 3 d. – 2025 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Įraše PSS-20250525-180508UTC+0300.mp4 matyti, kad 2025 m. gegužės 25 d. 18.05 val. pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai atvyko į bendrabučio tipo namą, (duomenys neskelbtini). Penktame aukšte koridoriaus gale esančio buto duris atidarė moteris, tyrimo duomenimis L. J.. Pareigūnas klausia, ar ji kvietė. L. J. sako - taip. Pareigūnai, medikai užeina į butą. Bute ant sofos sėdi vyras, kaip nustatyta S. M.. Ant L. J. veido ties nosies sritimi matosi patinimas, kraujosruvos, kraujas. Pareigūnė klausia - kas nutiko. L. J. sako, kad žiūrėjo laidą „Teleloto“ ir jis (rodo į S. M.) nei iš šio, nei iš to trenkė jai du kartus į veidą. Pareigūnė klausia - prieš kiek laiko sudavė į veidą. L. J. sako, kad prieš 20 minučių. Pareigūnas klausia S. M., kodėl trenkė. S. M. sako, kad buvo išgėręs, toliau kažką sako nesuprantamai, nerišliai. Pareigūnas klausia, ar jie sugyventiniai. L. J. sako - taip. Pareigūnas klausia, kiek laiko kartu gyvena. L. J. sako - 1,5 metų. Medikai siūlo L. J. važiuoti į ligoninę. L. J. sutinka. Medikė klausia, ar sąmonės nebuvo praradusi. L. J. sako - ne. Pareigūnas klausia, ar pirmą kartą sugyventinis smurtavo prieš ją. L. J. sako, kad ne pirmą, bet ji nesikreipė, sugyventinis yra ne pilno proto. Pareigūnas alkotesteriu patikrino L. J. ir S. M. neblaivumą ir nustato jai 2,25 promiles, jam 2,04 promiles. Pareigūnas sako S. M., kad jis sulaikytas už smurtą artimoje aplinkoje ir važiuos kartu su jais. S. M. sutinka. L. J. išeina kartu su medikais. Pareigūnui pareikalavus, S. M. eina kartu su pareigūnais, išeina į lauką, prieina prie tarnybinio automobilio, įlipa į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą (1 t., 74-76 b. l.).
Iš 2025 m. birželio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC įrašas. 2025 m. gegužės 25 d. 17.55 val. BPC gavo tel. skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. J., kuri skambindama į BPC pranešė, kad ją ką tik, prieš 5-10 minučių sumušė sugyventinis, kuris sulaužė jai nosį, bėga kraujas, sugyventinis yra kartu su ja (1 t., 77-79 b. l.).
Iš 2025 m. birželio 2 d. BĮ „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ pažymos matyti, kad S. M. periodiškai naudojasi laikino apnakvindinimo paslauga (duomenys neskelbtini). S. M. naudojosi laikino apnakvindinimo paslauga: 2025 m. sausio 17/18/19 d., 2025 m. vasario 1/2 d., 2025 m. vasario 17/18 d., 2025 m. kovo 16/17 d., 2025 m. gegužės 27/28/29/30/31 d., 2025 m. birželio 1/2 d. (1 t., 88 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų B. K. suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima - aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021).
Nors kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su nukentėjusiąja L. J. jie nėra sugyventiniai, yra tik draugai ir bendro ūkio neveda, o teisiamojo posėdžio metu iš esmės nepripažino sugyventinio statuso ir nurodė, kad nesupranta kas yra bendras ūkis, tačiau to pačio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena pas nukentėjusiąją ir ten yra jo gyvenamoji vieta, nuperka maisto, iš kurio nukentėjusioji gamina jiems valgyti, duoda pinigų komunaliniams mokesčiams. Nukentėjusioji L. J. tiek ne vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su S. M. jie yra sugyventiniai ir kartu gyvena apie 1,5 metų. Be to, iš BĮ „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ pateiktų duomenų matyti, kad S. M. apsilankymas nakvynės namuose buvo akivaizdžiai epizodinis, galimai tuo metu, kai, pasak nukentėjusiosios, jie susipykdavo. Taigi, iš išdėstyto akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padarymo metu S. M. ir L. J. vedė bendrą ūkį ir buvo sugyventiniai, todėl konstatuotina, kad S. M. smurtą pavartojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. J..
Kaltinamojo S. M. kaltę dėl nukentėjusiosios J. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad 2025 m. gegužės mėn. 25 d. sėdint ant sofos ir žiūrint televizorių, S. M. du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, kitų objektų apžiūrų protokolų turiniai, policijos išklotinės bei BPC duomenų turiniai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog ją sužalojo sugyventinis S. M. bei kiti byloje esantys įrodymai. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. M. jai sudavė ne su kumščiu, o atbula ranka, nes jei būtų trenkęs kumščiu, būtų akys sutinusios, tačiau, teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. J. ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausos metu, tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams bei skambučio į BPC metu nurodytomis aplinkybėmis, jog S. M. du kartus kumščiu sudavė jai į veidą. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis S. M. 2025 m. gegužės 25 d., apie 17.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo sugyventinei L. J. į veido - nosies sritį, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą, padarė kraujosruvą nosies viršutinėje dalyje, pažeidė nosies vidaus audinius ir pradėjo bėgti kraujas, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis S. M. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - sugyventinę, neišnykus teistumui už sunkesnį smurtinį nusikaltimą, kita vertus, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajai, ši jam atleido. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnį nei sankcijos minimumas jo dydį, įpareigojant S. M. per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.