- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1-841-393/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2018-08-03 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 281 straipsnio 7 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmės vykdymas, remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 8 punktais, atidėtas 1 metams;
2. 2019-06-18 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2018-08-03 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta subendrinta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti tris dienas išbūtas laikinajame sulaikyme. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio; bausmė neatlikta, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. birželio 19 d. apie 00 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto patalpose, kilusio konflikto metu su N. B., laikydamas rankoje peilį bei braudamasis per duris į kambarį, kuriame buvo N. B., grasino savo artimam giminaičiui ir šeimos nariui - kartu su juo gyvenančiam nepilnamečiui sūnui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., jį nužudyti, sakydamas, jog papjaus, dėl ko nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. B. kaltę pripažino iš dalies, nepripažino, kad rankoje turėjo peilį. Jis patvirtino, kad 2019 metų birželio 18 d. iš ryto grįžo iš teismo. Žmona išėjusi į parduotuvę česnakų parsinešė alaus, parnešė butelį. Išėjus druskos parnešė kitą butelį, išgėrė ir ji nuėjo miegoti, o jis išėjo gerti į kiemą. Kai grįžo iš kiemo sūnūs puolė iš jo paimti butelį. Pripažįsta, kad sakė necenzūrinius žodžius, sakė nužudys, kalbėjo apie peilį, bet tai girto žmogaus kalba. 14 dieną mirė jo tėvas, 17 dieną palaidojo, 18 dieną vyko teismas, nervai buvo persikrovę. Po to važiavo į Kauną pas psichiatrą. Ką padarė gailisi, bet grėsmės vaikams nebuvo ir tikrai peilio rankose neturėjo. Tas peilis specialiai pakištas, kad būtų dėl ko uždaryti. Konfliktas vyko gyvenamojo namo patalpose. Grąsinimus žodžiu išreiškė, sakė papjaus. Sakydamas papjaus neturėjo rankose peilio. Girtumas buvo nustatytas 2,33 promilės. Jau žmogus neadekvačiai elgiasi su tokiu girtumu ir turėjo įtakos jo veiksmams girtumas. Vaikams nebuvo baisu, policiją iškvietė dėl to, kad nori jį iš ten išgyvendinti, jis net neturėjo teisės ten gyventi. Konflikto metu jis buvo savo kambaryje, vaikai buvo berniukų kambaryje. Šio konflikto metu kalbėjo apie peilį, sakė kinietiškas, geras peilis. Buvo girtas ir norėjo vaikus pagąsdinti. Peilis paimtas ir apžiūrėtas byloje, jo nuomone pagal aprašymą tas pats peilis, kuriuo tą dieną pjaustė mėsą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2019 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 00 val. 22 min. buvo gautas pranešimas, kad neblaivus tėvas V. B. rėkauja, konfliktuoja, įžeidinėja, trukdo ilsėtis 4 nepilnamečiams vaikams. Policijos pareigūnai nuvykę į (duomenys neskelbtini), į B. namus, kieme sutiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad namuose vos spėjo užsidaryti kambario duris kai tėvas V. B. ėjo link jo su peiliu rėkdamas, kad "pripjaus", nurodė, kad užrėmęs laikė kambario duris, o tėvas jas stipriai spardė bandydamas visaip patekti, su peiliu rankoje (T. 1, b. l. 1-4 ).
2019 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) B. gyvenamos patalpos, svetainės kambaryje prie stiklinio staliuko tarp sofos ir stalo matomas peilis (T. 1, b. l. 14-23).
2019 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, patvirtina, kad 2019-06-19 apie 00.22 val. gautas pranešimas iš Alytaus AVPK budėtojo. Pagal pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) , į B. namus, kieme pasitiko V. B. pilnametis sūnus M. B. ir nepilnametis sūnus N. B., kurie buvo išsigandę ir paaiškino, kad jų tėvas V. B. grasino visus nužudyti. Grasinimas pasireiškė šlaistantis su peiliu ir bandant sužaloti šeimos narius. Policininkams atėjus į namus, V. B. buvo kambaryje ir rankoje laikė peilį, o pamatęs policijos pareigūnus peilį metė ir atsisėdo ant lovos. V. B. buvo uždėti antrankiai. Namuose buvo sutuoktinė I. B., kuri buvo neblaivi, nustatyti girtumo nepavyko dėl per didelio girtumo, V. B. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,33 prom. girtumas (T. 1, b. l. 24-25 ).
2019 m. birželio 26 d. Bendrojo pagalbos cento pranešimas, patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. 00 val. 19 min. 56 s. užfiksuotas pranešimas (iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pateikiamas pokalbio garso įrašas (T. 1, b. l. 32 ).
2019 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad apžiūrėtas gautas iš BPC pokalbio garso įrašas (padaryta pokalbio stenograma), iš kurio matyti kad policijos pareigūnai kviečiami adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas prisistato esąs N. B., nurodo, kad tėvas su mama neblaivūs, tėvas "rėkauja". Į klausimus ar namuose yra nepilnamečių, nurodo, kad yra, jog jis taip pat nepilnametis, jog namuose yra pilnametis brolis (T. 1, b. l. 33-37).
2019 m. birželio 21 d. daiktų apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad apžiūrėtas peilis, kuris buvo paimtas surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Peilis 27 cm ilgio, geležtės ilgis 14 cm 5 mm, geležtės plotis plačiausioje vietoje yra 3 cm 6 mm, peilio rankena medinė tamsiai rudos spalvos (T. 1, b. l. 38- 42 ).
2019 m. birželio 20 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, patvirtina, kad liudytojas M. B. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną "Huawei B20", iš kurio buvo paimtas 1.44 min. trukmės telefonu padarytas garso įrašas (T. 1, b. l. 43-45 ).
2019 m. birželio 20 d. daiktų apžiūros protokolas, patvirtina, kad apžiūrėtas gautas iš liudytojo M. B.konflikto metu darytas pokalbio garso įrašas. Iš įrašo matyti, jog girdimi grasinimai (nurodo, jog "sudegysiu, tuos namus ir nebus kur pareic", jog nori vaikus perdurt, eina peilio, papjaus ir t. t.), girdisi galimai durų daužymo garsai ( T. 1, b. l. 46-52).
2019 m. liepos 12 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, patvirtina, kad liudytoja S. B. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną "Samsung Galaxy A5, iš kurio buvo paimtas 1 m. 44 s. telefonu padarytas garso įrašas (T. 1, b. l. 70-72 ).
Daiktų apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad iš liudytojos S. B. paimtas garso įrašas yra analogiškas (stenogramos, b. l. 52, 78) 2019-06-20 iš M. B. paimtam garso įrašui (T. 1, b. l. 73-78 )
2019 m. birželio 26 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, patvirtina, kad iš nukentėjusiojo N. B. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtas jo naudojamas mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy J5 (T. 1, b. l. 53-56).
Daiktų apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad atliekant apžiūrą nukentėjusiojo N. B. telefono "Galaxy J5"surasta tyrimui reikšminga informacija (duomenys), apie skambutį pagalbos numeriu 112 buvusį 2019-06-19 00.19 val., taip pat rasti 2 įrašai (įrašas pavadinimu "TVOm4a" 1.33 min. trukmės ir įrašas 1.45 min. trukmės, siųstas iš adresato (duomenys neskelbtini) 2019-06-19 00.38 val. Atliekant apžiūrą (įrašo pavadinimu TVO m4a") padaryta pokalbio stenograma, iš kurios girdima konflikto eiga iki žodžių "sudeginsiu tuos namus ir nebus kur pareic". Protokole pažymėta, kad garso įrašo stenograma dėl S. B. daryto įrašo nėra daroma, nes perklausius šį įrašą ir jau turimą (paimtą iš M. B. 2019-06-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu) įrašą, kurį darė S. B., akivaizdu, kad įrašai yra identiški (T. 1, b. l. 57-66 ).
Apžiūrų protokolai su priedu, patvirtina, kad M. B. telefonu darytas garso įrašas (0.30 min. trukmės), iš kurio matyti, jog girdimas įrašas asmenims (M. B. ir V. B.) žodžiu konfliktuojant. Grasinimus išsakančiam asmeniui (V. B.) tolstant nuo įrašo darymo vietos girdimi grasinimai perpjauti gerklę išsakomi žodžiais (T. 1, b. l. 82-88).
2019 m. liepos 22 d. daiktų pateikimo protokolas, patvirtina, kad nukentėjusysis N. B. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną "Samsung Galaxy A-40, telefone yra tyrimui svarbi žinutė, kurią rašė broliui M. B. apie konfliktą ( T. 1, b. l. 90-92).
2019 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad 2019-06-19 00.37 val. parašė pranešimą M. B. apie tėvą, "ką tik su peiliu šokosi prieš mane, pripjaut grasina išvien, kalbėsim, kad jį tik išvežtų kuo greičiau, nes ne juokas kai jis čia prie vaikų su peiliu šakojasi" (T. 1, b. l. 93-98).
2019 m. birželio 26 d. nepilnamečio nukentėjusiojo N. B. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurie patvirtina, kad 2019 m. birželio 18 d. apie 21 val., tėvas grįžo išgėręs ir pradėjo siautėti. Vaikščiojo nuo kampo iki kampo, keikė, rėkė. Rėkė, visaip iškeikė, kad jie vaikus jų pusbroliui nori atiduoti. Suprato, kad išgėręs, nes tėvas vos šnekėjo. Tėvas išėjo į kiemą šnekėti telefonu, nuėjo pažiūrėti ar neturi alkoholio, turėjo pūslę, paskui fotely rado dar pūslę, abi išpylė. Iš pradžių galvojo, kad aprims, nes buvo neseniai palaidojęs savo tėvą. Iškvietė policiją, jis rėkavo, grasino, kad sudegins, po to atsinešė peilį ir norėjo pulti. Jis buvo savo kambary prie durų, kai sakė, kad pripjaus. Peilį atsinešė iš virtuvės, jis nematė, tik girdėjo, kad nuėjo į virtuvę, kai atėjo jis tėtį matė. Jis turėjo peilį su ruda rankenėle. Jis sakė ,,ateik kiniškas peilis, labai geras, pripjausiu“. Jis "pasiautėjo" dar 10 min. nuėjo į kambarį ir atsisėdo, tuo metu atvažiavo pareigūnai ir jį išsivedė į tarnybinį automobilį. Laiko tarpas kol atvažiavo pareigūnai apie 20 min. Durys kambario atsidaro į vidų, jis bandė durti peiliu jam, bet jis durimis atrėmė ir pataikė į spintą, jis laikė duris, kol jis aprimo ir laukė pareigūnų, paskui išbėgo į lauką. Brolis sėdėjo tame pačiame kambaryje, jis kai susinervina, jam skauda galvą ir gali būti agresyvesnis. Tėtis peilį užmetė miegamajame už kampo. Kiti vaikai, bent jau mažiausi, negalėjo girdėti. Mama buvo išgėrusi, miegojo. Atvažiavus policijai jis su policijos pareigūnais kalbėjo, pasakė, kad tėvas šoko su peiliu. Po to laukė tyrėjo. Tėvas peiliu grasindavo ir anksčiau, tik apramindavo vyresni broliai. Tėtis sakė rimtai, nes tai ne pirmas kartas, kai sakė va, pripjaus tai žinos už ką sėdi. Jis išsigando, tylėjo, nesikivirčijo, nes įrašinėjo, o brolis klausė, ar bus drąsus, kai atvažiuos pareigūnai, tada prasidėjo nesąmonės dėl padeginėjimo. Jis gėrė alkoholį ir namie iš puodelio, todėl suprato, kad kažkas jau bus, nes šiaip geria iš stikliuko. Gal jis galvojo pasikarti, nes korėsi ir kameroje, ir namuose ne kartą rėkė, kad pasikars. Jis iškvietė policiją. Įrašyti patarė tyrėjas, įrašė viską sesė, ji buvo užsidariusi savo kambary, bet viskas girdėjosi. Jie su sese susirašė per telefoną, jis jai liepė neišlįsti, ji viską girdėjo, bet nematė, kad braunasi į kambarį buvo girdėti įraše. Po visko kalbėjosi su socialine darbuotoja ir su mama. Tą patį vakarą kalbėjo apie buto padegimą prieš užsimenant apie peilį. Dėl padegimo, tai mano, negalėtų to padaryti, nes mažesni broliai jau miegojo, o jis juos myli. Tėtis, kai šūkaliojo, jo balsas buvo pakeltas. Mažieji buvo įmigę, (duomenys neskelbtini) sėdėjo prie telefono. Peilį, kuriuo grasino, rado už miegamojo kampo ir padavė pareigūnams, laikė už geležtės. Viso grasinimo metu be jo ir be tėčio niekas daugiau peilio neturėjo. Tėtis peilį pasiėmė apie 00.10 val. Grasino, kad padegs, tada pasiėmė peilį. Buvo baigta įrašinėti, kai pradėjo "kolioti", baigė prieš peilį, o sesė baigė įrašinėti, kai pradėjo brautis į kambarį. Anksčiau tą dieną niekas neįrašinėjo, su broliu Minvydu apie įrašus nekalbėjo. Nemano, kad tėtis žinojo, jog įrašinėja, nes kalbos apie tai nebuvo (T 1, b. l. 122-123).
Liudytoja I. B. paaiškino, kad tą dieną buvo Lenkijoje, buvo po laidotuvių, su sūnumi M. tvarkėsi, turėjo alaus išgėrė su V. B.. Buvo pavargusi ir apie 22 val. nuėjo miegoti. Užmigo, bet truputį girdėjo kai vyras virtuvėje rėkė parėjęs iš draugų. Vyras rėkė virtuvėje, jis su N. ginčijosi. Ji miegojo svetainės kambaryje. Jis vaikščiojo po butą. Konfliktavo su N. dar M. buvo. N. ir M. papasakojo, kad tėvas į N. šoko su peiliu. Jie visi buvo toj pačioj patalpoj, paskui vaikai išbėgo į savo kambarį bandė duris užsidaryti. S. turi savo kambarį, o broliai savo. Tėvas ėjo į berniukų kambarį, bet neįėjo, vaikai buvo užsirėmę duris. Išsigando N. ir M. tėvo grasinimų. Įtampa namuose prasidėjo kai pas jį kita moteris atsirado, daug metų konfliktas vyksta, vasarą buvo ją sumušęs. Socialinė darbuotoja lankosi dėl šeimos įgūdžių stokos.
Liudytojas M. B., paaiškino, kad su tėvu mažai bendrauja, tiesiog nėra apie ką kalbėti, nėra artumo, neranda bendros temos. 2019-06-19 tėvas triukšmavo, jis paprašė, kad apsiramintų, jis sakė kad namas jo. Kai tėvas suprato, kad policija iškviesta pradėjo dar labiau siautėti, pasiėmė peilį. Brolis laikė duris, o jis bandė nufilmuoti telefonu, bet nufilmavo tik pabaigą, kai jis jau buvo apsiraminęs. Tėtis buvo neblaivus, su motina girtavo, o paskui su kaimo žmonėmis. Brolis alų išpylė į tualetą, kad tėvas negertų ir dėl to prasidėjo konfliktas. Tėvas triukšmavo, keikė juos. Vadino įžeidžiančiais žodžiais. Prasidėjo konfliktas tėvų kambaryje. Brolis nuėjo į tėvų kambarį pasakyti, kad apsiramintų, nes kvies policiją, bet jis toliau triukšmavo ir brolis kvietė policiją. Dar labiau pradėjo tėvas triukšmauti, sakė papjaus N. N. laikė duris tėvas stovėjo už durų su peiliu. Kai N.s pravėrė duris tėvas stovėjo su peiliu. N. pamatė, kad policija atvažiavo jis išbėgo į laiptinę pasakyti. Tėvo rankose buvo virtuvinis, didelis, rudos spalvos medine rankena peilis. Tėvas spardė duris, kad įeitų į kambarį. Buvo baisu. Kėlė grėsmę pasakyti žodžiai ir peilis rankoj. Kai atvyko policijos pareigūnai tėtis buvo savo kambaryje, sėdėjo ant kampo, mama kambaryje miegojo, sesė savo kambaryje buvo užsidarius duris. Jie abu su sese darė įrašus. Peilį jis rado tėvų kambaryje už kampo prie radiatoriaus. N. pakvietė ir jis su šluota ištraukė peilį ir numetė ant žemės. Kai atvyko policija, N. paėmė peilį su maišeliu ir padavė pareigūnams, peilis buvo prie staliuko.
Liudytoja E. U. paaiškino, kad ji socialinė darbuotoja, dirba su šeima nuo 2017-02-01. B. šeimoje lankosi 2 kartus į savaitę. Apie įvykį sužinojo iš Vaiko teisių apsaugos specialistės D. L.. Susisiekė telefonu su I. B. ir ji papasakojo, kad vyras su peiliu šokinėjo prieš N., mažesni vaikai miegojo negirdėjo, vyras išėjęs iš namų gėrė. Gan konfliktiška šeima. Konfliktuoja S., N. ir tėvas, I. mažiau. Keletą kartų buvo ir prie jos konfliktai. Konfliktų priežastis - vaikai kaltina tėvą, kad geria, prageria pinigus, kad tėvas nedirba, neišlaiko šeimos, vaikai reikalauja pinigų, tėvai kaltina vaikus, kad vaikai neklauso. Tėvas netinkamai elgiasi. V. B. kai blaivus pasikalbėt galima, o kai išgėręs ir jai grasino, kad papjaus.
Liudytoja J. D. paaiškino – 2019 m. birželio 19 d. iš VTA skyriaus gavo grėsmės lygio nustatymo anketas, kad tarp V. B. ir sūnų N. bei M. kilo konfliktas. Kai V. B. pamatė, kad išpylė N. su M. alų tada sukonfliktavo, V. paėmė peilį ir norėjo, kaip teigia N., papjauti jį todėl iškvietė policiją ir V. išvežė. Dirba šeimos atvejo vadybininke nuo praeitų metų rugsėjo 6 dienos. Buvo teikiama B. šeimai pagalba. Jie buvo įpareigoti lankyti psichologo konsultacijas, nevartoti alkoholio, lankyti pozityvios tėvystės kursus. Kai kuriuos įpareigojimus įvykdė. Kai nevartoja alkoholio vaikais rūpinasi tinkamai, o kai vartoja kyla konfliktai. V. B. nepripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui ir gydytis nesutinka. Vaikai tėvo grasinimo peiliu išsigando. Vaikai sakė, kad išsigando ir todėl kvietė policiją. Per darbo laikotarpį įvyko 7 posėdžiai dėl konfliktų šeimoje, alkoholio vartojimo. N. geras vaikas, mokantis apginti savo nuomonę, konfliktiškas nebuvo, praeitą rudenį buvo nusiskundimų iš mokyklos dėl mokyklos nelankymo, o pamokų metu mokytoja teigė, kad geras vaikas. Namuose dėl N. elgesio vasario mėnesį buvo problemų. Būdavo vaikai laiku nepareidavo į namus, namų darbų neatlikdavo. N. sakė, kad dėl to įvykio išsigando, sakė galvojo, kad jį padurs.
Liudytojas A. G. parodė, kad dirba Alytaus VPK Lazdijų PK reagavimo skyriuje, vyr. patruliu. Tą naktį iš bendro pagalbos centro gavo pranešimą, kad neblaivus pilietis grasina savo vaikams. Atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena B. šeima, pasitiko M., pasakojo mikčiodamas, sakė tėvas peilį turi, dūrė. Įbėgus į butą V. B. kažką metė. Jį nusivedė į tarnybinį automobilį, kolega pasiliko prie jo jis grįžo į butą. Pasikvietė tyrėją, VTAS atstovę, nes nepilnamečius reikėjo apklausti pagal procedūras. Mergina atnešė iš salono peilį ir sakė, kad su šiuo peiliu tėvas grasino. Peilį įpakavo. B. nustatė girtumą, motinai dėl didelio girtumo nepavyko nustatyti. Vaikai buvo išsigandę. B. elgiasi agresyviai būdamas neblaivus, nes jiems ne kartą teko tikrinti kaip jis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus ir jiems teko matyti jį ir išgėrusį. Iš vaikų reakcijos matėsi, kad jiems buvo baisu. Ne pirmas kartas toks atvejis toje šeimoje.
Liudytoja S. B. parodė, buvo vėlus vakaras kai grįžo namo, nes skambino brolis N., kad namuose triukšmas. Policija jau buvo iškviesta. Ji būdama savo kambaryje išgirdo triukšmą. Išgirdo, kad apie peilius kalba. Suprato, kad tėvas turi peilį. Paėmė telefoną priėjo prie durų ir įrašinėjo. Duryse yra plastikinės lentelės ir tėvas krisdamas atsitrenkė į duris ranka, pramušė alkūne lentelę ir ji matė tėvo rankoje peilį. Jis turėjo virtuvinį, rudą peilį. Tėvas ėjo į brolių kambarį, šaukė nudurs, vaikų neatiduos. Atvykus pareigūnams brolis N. juos pasitiko ir pasakė, kad tėvas šokinėja su peiliu. Pareigūnas jį surakino. Ieškojo peilio, jai atėjus į kambarį, peilis buvo ištrauktas, padėtas ant žemės prie sofos kampo. Tą peilį broliai M. ir N. sakė rado prie sienos, už lovos kampo. Buvo baisu dėl brolių gyvybės, nes nežinia kas jam girtam gali susišviesti. Brolių kambaryje buvo M., N., G. ir T. G. ir T. tuo metu jau miegojo. Lupo kambario duris tėtis ar pateko į kambarį nežino. Durys buvo laikomos brolių, todėl jas lupo. Mano, kad broliai laikė duris, kad tėtis nepatektų į vidų. Veržimasis į kambarį nutrūko, kai ji surėkė, kad atvažiavo PK pareigūnai, tada tėtis nurimo, išsigando ir atsitraukė nuo brolių kambario durų.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad sūnui grasino žodžiu, nepripažino tos aplinkybės, kad konflikto metu turėjo peilį. Tokia pozicija liko ir teisiamojo posėdžio metu. Tačiau kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, kurie gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kaltinamojo kaltę patvirtina eilė liudytojų parodymų, tai N. B., M. B., S. B. parodymai, kurie įvykį matė, girdėjo ir tai užfiksavo garso įrašų pagalba tiesiogiai. S. B. įrašas tęsiasi ilgiau. N. B. darytas įrašas nutrūko. Iš ilgiau fiksuoto S. B. įrašo girdimi durų trankymai bandant V. B. įsibrauti į kambarį, kuriame buvo nukentėjusysis su broliu. Įraše girdimas V. B. sakymas, kad jis eina pasiimti peilio, o paaiškinęs, kad peilį jau turi, brovėsi į kambarį. Apklaustas nukentėjusysis N. B., jo brolis M. B., tame pačiame kambaryje buvęs, apklausta S. B., kuri girdėjo ir iš dalies matė vaizdą iš savo kambario, patvirtina įvykio aplinkybes, šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, jie yra nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje. Iš dalies kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti liudytojai nedalyvavę tiesiogiai įvykyje, tačiau jiems apie įvykio aplinkybes tapo žinoma iš kitų asmenų, tai liudytojai I. B., J. D., E. U., A. G..
Kaltinamojo kaltę patvirtina ir S. B. padarytas garso įrašas mobiliojo ryšio telefonu, kurį ji persiuntė broliui, brolis įrašą pateikė policijai, taip pat ir iš pačios liudytojos išreikalauti įrašai.
Kaltinamasis pripažįsta aplinkybę, kad jis norėjo pagąsdinti. Kad kaltinamasis tai darė su peiliu rankoje ir braudamasis į sūnaus kambarį, taip pat patvirtina jau paminėti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Peilis, kurį rankoje turėjo V. B. iš karto po įvykio, atvykus policijos pareigūnams, buvo surastas numestas už sofos – kampo ir pateiktas policijos pareigūnams. Peilis buvo apžiūrėtas ir jo aprašyti požymiai sutampa su S. B. ir M. B. nurodytais peilio požymiais.
Apie vykusį konfliktą ir naudojamą peilį patvirtina ir daiktų pateikimo protokolas, bei daiktų apžiūros protokolas (T. 1, b. l. 90-92, 93-98), iš kurių matyti, kad N. B. siunčia žinutę broliui M. B., kad tėvas ką tik šoko su peiliu prieš jį ir pripjaut grasina, prašys policijos, kad tėvą išvežtų, nes ne juokas kai jis čia su peiliu šakojasi.
Veika numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, straipsnio dispozicijoje aprašoma taip: „tas kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas“. Tiek grasinimas nužudyti, tiek sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, sukelia pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai yra tokio pobūdžio veika, kai psichiškai traumuojamas nukentėjusysis. Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas. Tai gali būti daroma žodžiu, raštu, gestais, telefonu nukentėjusiajam ar kitiems asmenims iš kurių jis tai sužino, t. y. grasinimas nukentėjusiajam gali būti išsakytas tiesiogiai ar per kitus asmenis. Grasinimas yra pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai ir gali atsirasti sunkūs padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kaltinamasis nurodė papjaus, nurodė kad eina pasiimti peilio, brovėsi į kambarį ir nukentėjusiajam būnant kambaryje šios aplinkybės leido suprasti, kad yra pagrindas bijoti. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010.
Kaip matome iš kaltinamojo parodymų duotų teisme, būtent jis norėjo tokią būseną sukelti. Svarbu įvertinti grasinančiojo žodžius, elgesį ir kaip visa tai suprato nukentėjusysis. Nukentėjusiojo supratimas pagrįstas objektyviais byloje surinktais įrodymais, iš kurių galima spręsti, kad šis asmuo buvo bauginimas nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo tiesiogiai išsakyti žodžiai nukentėjusiajam, tiek veiksmai, kad kaltinamasis turi peilį, braunasi į kambarį, nukentėjęs jo brolis išsigąsta, laiko duris, kviečia policijos pareigūnus, rašo apie jam iškilusią grėsmę kitam broliui, rodo, kad nukentėjęs asmuo situaciją vertino kaip realiai iškilusią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Atvykę policijos pareigūnai, taip pat suprato, kad grėsmė yra, matė nukentėjusįjį ir kitus asmenis, kurie buvo namuose, kad jie situaciją priima ir vertina kaip keliančią grėsmę.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas, nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo akivaizdoje, kai apie tai sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas ir visiškai nebūtina įrodyti, kad kaltinamasis ketino įvykdyti grasinimus, būtent tam tikros nukentėjusiojo būsenos sukėlimas, išgąsčio jam sukėlimas yra pakankamas, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Nuosprendyje aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. B. laikydamas rankoje peilį, bei braudamasis per duris į kambarį, kuriame buvo nukentėjęs, grasino savo sūnui N. B. jį nužudyti, sakydamas, kad papjaus, dėl ko nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą.
IV. Civilinio ieškinio išsprendimo motyvai
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys (T. 1, b. l. 140, 141-42). Posėdžio metu nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad kai tėvas grasino su peiliu, jis išsigando, tą naktį visiškai nemiegojo, jautė neigiamus padarinius, visas drebėjo, net ryte sunkiai atsikėlė. Tuo metu buvo nepilnametis, skaudu, kad taip daro tėtis. Šios visos aplinkybės susidėjo.
Kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu.
Įstatymas numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad pats kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu, bei į tai, kad nukentėjęs asmuo buvo nepilnametis, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kad nusikalstamą veiką padarė jo artimas giminaitis tėvas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu, teismas prieina prie išvados, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir jis tenkintinas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis V. B. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Jis praeityje buvo teistas du kartus, teistumai neišnykę. Pastarąjį kartą už smurtinį nusikaltimą. Tarp nusikaltimų yra labai mažas laiko tarpas, t. y. paskutinę veiką padarė tos pačios dienos, kai buvo paskelbtas nuosprendis naktį. Jam jau du kartus teismas taikė BK 75 straipsnį ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Tačiau V. B., būdamas nuteistas terminuotu laisvės atėmimu ir atidėjus bausmės vykdymą, vėl padarė analogišką nusikaltimą per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, be to nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nevartoti alkoholio. Jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus ir nusižengimus.
Iš seniūnijos gautoje charakteristikoje nurodyta, kad V. B. turi 9 vaikus, iš kurių 5 nepilnamečiai. Šeima dėl alkoholio vartojimo patenka į socialinę riziką, jai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. V. B. yra neatsakingas, lengvabūdis, impulsyvus žmogus, ypač išgėręs. Dėl šios priežasties praradęs vairuotojo pažymėjimą, dėl visų kylančių problemų kaltina kitus, sau neprisiimdamas atsakomybės. Šeimoje tarpusavio santykiai įtempti, tiek tarp sutuoktinių, tiek tarp tėvų ir vaikų. Nors seniūnija dėl V. B. elgesio nusiskundimų nėra gavusi, tačiau kaimo bendruomenė jį charakterizuoja neigiamai (T. 3, b. l. 25).
Taikyti BK 75 straipsnio, nėra jokios galimybės, nes negalima atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, prieiti prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2019-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie 2019-06-18 nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019-06-19 00.45 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, siekiant užtikrinti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės įvvkdymą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-06-19 00.45 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nustatyti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo.
Į subendrintą galutinę bausmę įskaityti dienas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 20 d., ir nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. 300 (tris šimtus eurų) nukentėjusiajam N. B. neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti peilį, saugomą Alytaus AVPK Lazdijų r. PK sunaikinti kaip menkavertį daiktą; laikmenas su įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.