Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-482/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
II-10-482/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Advokatai
Virginijus Ražukas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-10-482/2017proceso Nr. 4-28-3-00165-2017-9procesinio sprendimo kategorijos:16.9.3;16.9.4; 21.10.1; 21.10.4.
(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTAR T I S2017 m. balandžio 28 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Martynui Matulevičiui, nubaustam asmeniui-pareiškėjui I. J., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. J. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2017-03-07 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnioji specialistė Raimonda Smagurauskienė priėmė 2017-03-07 nutarimą Nr. 64ANN-89289685-17 I. J. atžvilgiu, kad jis 2017-01-18 14.01 val. Marijampolės m. Stoties g. vairavo automobilį, pradėdamas lenkimo manevrą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, lenkė ten, kur Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, tai yra pėsčiųjų perėjoje ir baigdamas lenkimo manevrą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 82.2 ir 140.1 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skyrė pagal ANK 420 str. 1d. 200 eurų baudą, pagal ANK 417 str.1d. – teisės vairuoti atėmimą 3 mėnesiams, nuobaudas subendrinus, skirta galutinė nuobauda 200 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams ( b.l.5).

Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate 2017-03-24 gautas I. J. skundas dėl priimto 2017-03-07 nutarimo skirti jam nuobaudą, skundas persiųstas iš Marijampolės AVPK ir gautas Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017-03-28. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius nesutinka su I. J. skundu, nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Vaizdo įraše matosi, kad I. J. padarė administracinius nusižengimus ( b.l.1).

I. J. skundžia priimtą 2017-03-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje, prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17 pakeisti - neskirti administracinio poveikio priemonės -specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, skunde nurodo, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo jvykių tyrimo grupės specialistė Vilija Luckutė surašė 2017 m. vasario 1 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 64ANPAN-84766931-17. Protokole nurodyta, kad I. J. 2017 m. sausio 18 d. 14.01 val. Marijampolės mieste Stoties g. 49E vairavo automobilį, pradėdamas lenkimo manevrą neįspėjo atitinkamos krypties posūkio signalu, lenkė ten, kur Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, t.y. pėsčiųjų perėjoje, ir baigdamas lenkimo manevrą neįspėjo atitinkamos krypties posūkio signalu. Protokole nurodyta, kad I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 82.2 ir 140.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnioji specialistė Raimonda Smagurauskienė išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė 2017 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalimi ir 417 straipsnio 1 dalimi, paskyrė man 200 eurų baudą ir pritaikė administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. 2017 m. kovo 7 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17 nurodytas analogiškas kaltinimas kaip ir protokole, t.y., kad jis vairavo automobilį, pradėdamas lenkimo manevrą neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu, lenkė ten, kur Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, t.y. pėsčiųjų perėjoje, ir baigdamas lenkimo manevrą neįspėjo atitinkamos krypties posūkio šviesos signalu. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17, kuriuo už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus, jam paskirta administracinė nuobauda - 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir yra naikintinas. Su tuo, kaip ginčijamame nutarime yra aprašytos faktinės aplinkybės ir kaip jos kvalifikuojamos pagal Kelių eismo taisykles ir Administracinių nusižengimų kodeksą, negalima sutikti. Minėta, kad aš esu kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą. Kelių eismo taisyklių 140 punkte nurodyta: „140. Lenkti draudžiama: 140.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu", „Šalutinis kelias iš dešinės", „Šalutinis kelias iš kairės" arba „Pagrindinis kelias", reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose". Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų lenkęs sankryžoje. Tokio kaltinimo nebuvo nei protokole, nei ginčijamame nutarime, tačiau nepaisant to, jo veiksmai yra kvalifikuojami kaip pažeidimas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto, draudžiančio lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu", „Šalutinis kelias iš dešinės", „Šalutinis kelias iš kairės" arba „Pagrindinis kelias", reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Toks jo veiksmų kvalifikavimas yra visiškai nepagrįstas Be to, jis apskritai neatliko lenkimo manevro. Kelių eismo taisyklių 3.9 punkte yra pateiktas lenkimo apibrėžimas. Čia nurodyta, kad lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 18 d. 14.01 val. Marijampolės mieste Stoties g. 49E susidariusi situacija, negali būti kvalifikuojama kaip lenkimas, kadangi jis neįvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Stoties gatvės važiuojamoji dalis yra pakankamai plati ir joje ta pačia kryptimi eismas vyksta dvejomis juostomis. Jis neatliko lenkimo manevro, o važiavo antra eismo juosta didesniu greičiu, nei transporto priemonė, važiuojanti pirma eismo juosta. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Tokioje situacijoje pagal Kelių eismo taisykles jis neprivalėjo rodyti įspėjamojo posūkio signalo. Nurodytoje situacijoje jo veiksmus galima kvalifikuoti ir pagal Kelių eismo taisyklių 125 punktą, kuriame nustatyta, kad ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Bet kuriuo atveju jo atliktas manevras neturėjo lenkimo požymių ir tai reiškia, kad jis negali būti traktuojamas kaip Kelių eismo taisyklių 140 punkto reikalavimų pažeidimas, o tuo pačiu ir kaip administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinio nusižengimo byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. 2017 m. vasario 1 d. protokole nebuvo nurodyta nei pažeidimo faktą liudiję asmenys, nei kitokios žinios būtinos bylai išspręsti. Protokole nėra nurodyti jokie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. Objektyvioji tiesa administracinių nusižengimų bylose nustatoma remiantis tik įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Įrodinėjimo subjektas šiuo atveju yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet administracinio nusižengimo protokolą surašantis ir nutarimą priimantis pareigūnas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga. Pabrėžtina, kad nesant patikimų objektyvių įrodymų, visos byloje kylančios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kadangi nėra objektyvaus pagrindo kaltinti mane atlikus draudžiamą lenkimą, todėl darytina išvada, kad mano veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17 yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis vis tik atliko draudžiamą lenkimą, prašo teismo įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą kompetenciją ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t.y. neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Pagal darbo sutartį jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi. Jo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu. Neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės atlikti darbo funkcijų. Jo darbdavys kooperatinė bendrovė „Amber Log" jį teigiamai charakterizuoja ir teikia tarpininkavimo raštą. Bylos medžiaga liudija, kad nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Šiurkščių, pavojingų pažeidimų (didelis nustatyto greičio viršijimas, eismo įvykio sukėlimas, sukėlęs kitų asmenų sveikatos sutrikdymą ir pan.) per savo vairavimo stažą nėra padaręs, todėl jį iš esmės galima laikyti drausmingu vairuotoju. Pažeidimas, dėl kurio padarymo jis trims mėnesiams netektų teisės vairuoti transporto priemonių, yra daugiau atsitiktinis, nulemtas susidariusios situacijos dviprasmiškumo nei mano itin neatsakingo požiūrio į nustatytas Kelių eismo taisykles. Jis išlaiko nepilnametį vaiką ir savo sutuoktinę, kuri negali dirbti dėl vaiko sveikatos būklės. Šeima turi kreditorinių įsipareigojimų SEB bankui. Neturėjimas teisės vairuoti jam ribotų galimybę tinkamai vykdyti darbinę veiklą ir atitinkamai gauti pajamas. Jam kaip tėvui tenka rūpesčiai, susiję su vaiko materialiniu aprūpinimu, jo švietimu, auklėjimu, tinkamu augimo sąlygų sudarymu. Nors ši aplinkybė pati savaime negali lemti administracinės atsakomybės griežtumo, tačiau prašo teismo atsižvelgti, kad transporto priemonės vairavimas jam būtinas ir dėl šeimos poreikių užtikrinimo. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas apsunkintų šeimos gyvenimą, neleistų operatyviai pasirūpinti mažamečio vaiko interesais. Jis supranta, kad padaręs neteisėtus veiksmus asmuo privalo patirti neigiamus padarinius, tačiau teikdamas šį prašymą, remiasi konstituciniu proporcingumo principu, išreiškiančiu reikalavimą asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje ( b.l.2-4).

Teismo posėdžio metu I. J. skundą palaikė.

Jo atstovas advokato padėjėjas Virginijus Ražukas papildomai paaiškino, kad Stoties gatvės važiuojamoji dalis yra pakankamai plati ir joje ta pačia kryptimi eismas vyksta dvejomis juostomis.

Marijampolės AVPK atstovas M. Matulevičius prašė skundą atmesti, nuobauda paskirta teisėtai, teisės pažeidimas įrodytas vaizdo įrašu. Nutarime suklysta, nurodant Kelių eismo taisyklių pažeidimą 140.1p., o turėtų būti 140.4 punktas, protokole nurodyta pažeidimo esmė-lenkė pėsčiųjų perėjoje.

Liudytojas Romualdas Bagdonas paaiškino, kad 2017-01-18 apie 14 val. kartu su viršininku Rolandu Gyliu Marijampolės m. Stoties gatvėje kamera užfiksavo, kaip automobilis kirto ištisinę liniją, lenkė automobilį pėsčiųjų perėjoje, nerodė posūkio signalų, nors buvo lenkimas.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642str.1d.1p.).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu I. J. administracinės nuobaudos buvo paskirtos už ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. I. J. neigia padaręs pažeidimus, o jei teismas nuspręs, kad jis padarė nusižengimus, prašo netaikyti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad I. J., vairuodamas transporto priemonę,pėsčiųjų perėjoje lenkė kitą transporto priemonę, lenkimo metu nepanaudojo įspėjamojo signalo : atitinkamos krytpties posūkių šviesos signalų nei pradėdamas lenkimą, nei jį baigdamas. Šias aplinkybes be vaizdo įrašo įrodo ir apklaustas teismo posėdžio liudytojas Romualdas Bagdonas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nepasitvirtino teiginys, kad Stoties gatvės važiuojamoji dalis yra pakankamai plati ir joje ta pačia kryptimi eismas vyksta dvejomis juostomis, priešingai automobiliai važiuoja savo eismo juosta vienas paskui kitą.

Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, vadinasi, šis Kelių eismo taisyklių punktas nereikalauja, kad vairuotojas posūkių šviesos signalus naudotų tik išvažiuodamas į kitą eismo juostą. Be to, kaip matyti vaizdo įraše, I. J. vairuojama transporto priemonė buvo išvažiavusi į priešingo eismo kelio juostą. I. J. lenkė pėsčiųjų perėjoje, ką draudžia Kelių eismo taisyklių 140.4 punktas,

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei įrodymus, I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 82.2 ir 140.4 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 str.1d. ir 420 str.1d. Teismas atsižvelgdamas į ANK 617str. 2 dalį, nutarime ištaiso Kelių eismo taisyklių pažeidimą iš 140.1p. į 140.4p., kadangi nutarime yra atskleista nusižengimo esmė : lenkė pėsčiųjų perėjoje.

Dėl specialiosios teisės atėmimo :

ANK 420 str. 5 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Darydamas tokį administracinį nusižengimą I. J. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo šeimai ir kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas, nedaryti nusižengimų, tačiau taip nesielgė. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu. Todėl taikyti Todėl taikyti ANK 34str.5d. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones nėra jokio pagrindo.

Kadangi I. J. atsakomybę lengvinančių ar kitokių reikšmingų aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, kad I. J. paskirtos nuobaudos, nepažeidus ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, netaikant specialiosios teisės atėmimo skunde murodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ANK 642str.1d.1p., 6d., teismas,

nutar i a:

I. J. skundą atmesti, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2017-03-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-89289685-17palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė