- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-146-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-01-25 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
Iš A. M. priteista J. M. 51100 litų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą - nuo 2006 m. sausio 23 d. 19 val. iki 2006 m. sausio 24 d. 7 val. ryto būdamas J. M. name, esančiame (duomenys neskelbtini), paliko pakurtą krosnį, šalia kurios buvo beržinės malkos, tai sudarė sąlygas kilti gaisrui, kurio metu J. M. padaryta 50000 litų žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog jo kaltė pasireiškė tuo, kad jis paliko be priežiūros besikūrenančią krosnį, o gaisras kilo užsiliepsnojus šalia krosnies sukrautoms malkoms. Per apklausas jis pripažino, kad gaisro išvakarėse lankėsi bute, kuriame kilo gaisras, ir dienos metu, apie 14-15 val., buvo pakūręs krosnį. Dar kelias pliauskas įmetė, ruošdamas maistą, tai galėjo būti apie 19 val. Kol ruošė maistą ir jį valgė, malkos, buvusios krosnyje, sudegė. Be to, jis buvo grįžęs į butą, nes jo žmona paprašė paimti nuotraukų albumą. Norėdamas paimti minėtą nuotraukų albumą, jis galėjo patekti į kambarį tik per virtuvę (patalpą, pažymėtą plane ind. l-1), kurioje ir buvo sukrautos neva užsiliepsnojusios malkos. Jeigu ant malkų būtų patekusi žarija, jis nebūtų galėjęs to nepastebėti, nes malkos jau būtų pradėjusios smilkti arba degti atvira liepsna. Taigi jam išeinant iš nuomojamo buto, jo papildomai į krosnį įmestos malkos jau buvo visiškai sudegusios, nes nuo jų įmetimo į krosnį iki jo išėjimo iš buto buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (ne mažiau kaip dvi valandos), kurio visai pakako, kad jos sudegtų iki galo.
Apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimą iš esmės lėmė ekspertizės išvados, tačiau 2006-10-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir išvados, kurios iš esmės ir buvo vertinamos atliekant ekspertizę, nėra patikimos. Įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas, praėjus maždaug 8,5 mėnesiams nuo gaisro kilimo. Jame, be kitų aplinkybių, taip pat nurodoma, kad po gaisro suremontuotos stogo konstrukcijos; kambario, pažymėto ind. I-2, vakarinėje pusėje įstatytas naujas langas; nebėra durų tarp patalpų I-2 (kambario) ir I-1 (virtuvės); patalpoje II-1 esantys laiptai pakeisti naujomis lentomis; suremontuota mansardos patalpa; pastato šiaurės pusėje iš lauko iki mansardinio aukšto nuluptos apdailos lentos. Įvykio vietos apžiūros protokolo priede - fotolentelėse Nr. l ir Nr. 2 - taip pat užfiksuota, kad buvo iš dalies išardyta krosnis. Atlikti pastato remonto darbai bei kiti užfiksuoti pakeitimai liudija, kad įvykio vietos autentiškumas nebuvo saugomas – remonto darbai buvo atlikti sąmoningai, nors nukentėjusysis, kaip parodė vėlesni įvykiai, nesutiko su atlikto gaisro priežasčių tyrimo išvadomis. Dėl remonto darbų atlikimo buvo visiškai demontuotos pastato elektros instaliacijos liekanos, kurių ištyrimas galėjo patvirtinti ar paneigti gaisro, susijusio su elektros instaliacijos gedimu, kilmės priežastis. Kadangi jis, atsinešęs malkų, jų dalies nekrovė ant kūrenamos krosnies, o įvykio vietos apžiūros protokole ši aplinkybė buvo užfiksuota, nors iš karto po gaisro apie tai, kad malkos neva ant krosnies buvo sukrautos, jokių duomenų nėra, nors pats šis faktas negalėjo likti nepastebėtas, neatmestina prielaida, kad ši gaisravietės detalė aiškiai buvo sufabrikuota vėliau. Šią prielaidą patvirtina tai, jog kažkodėl buvo visiškai išmontuotos statinio elektros instaliacijos liekanos taip pat jau po gaisro, tačiau iki įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo, buvo iš dalies nuardyta krosnis, nuardant sumūrytas plytas. Byloje nebuvo nustatinėjama, kas, kodėl ir kada pašalino visą elektros instaliaciją bei nugriovė dalį krosnies ir kokiomis aplinkybėmis dalis malkų atsirado ant nuardytos krosnies. Taigi pavėluotas (nesavalaikis) įvykio vietos apžiūrėjimas neabejotinai užkirto galimybę užfiksuoti reikšmingą faktiniu požiūriu informaciją, kurios pagrindu galima būtų padaryti patikimas ir objektyvias išvadas.
Nepatvirtina jo kaltės ir atlikta ekspertizė, kuri įforminta LTEC 2007-11-23 ekspertizės aktu Nr. 11-2844 (07); 11-2846 (07). Ekspertai atsakyti į užduotus klausimus arba negalėjo, kadangi nebuvo surinkta ir ekspertizės atlikimui neperduota reikalinga medžiaga (pavyzdžiai arba duomenys), arba ekspertų atsakymai nėra vienareikšmiai: beveik visi atsakymai į užduotus klausimus yra tikimybinio pobūdžio, todėl juos reikia vertinti ne kaip įrodymus, o kaip ekspertų prielaidas, kurių nepakanka teismo nuosprendžiui pagrįsti. Kaip antai, į ekspertui pateiktą klausimą „kokia techninė gaisro priežastis?“ atsakoma, jog „eksperto nuomone, labiausia tikėtina, kad tiriamojo gaisro priežastimi buvo žarijos patekimas iš krosnies pakuros pro atviras ar praviras dureles, į po durelėmis ant grindų sukrautas malkas ir malkų užsidegimas nuo žarijos“. Tokią išvadą ekspertas pateikia, nepaisydamas to, kad motyvuojamojoje ekspertizės dalyje jis nurodo, kad „vertinant šiuos duomenis (gaisro kilimo priežastis) svarbu žinoti ar krosnies pakuros durelės nagrinėjamu atveju buvo paliktos neuždarytos, tačiau tokių duomenų nėra“. Ekspertizės akto išvada dėl gaisro techninės priežasties prieštarauja Kretingos PGT 2006-01-24 akte Nr. 10, surašytame iš karto po gaisro, nurodytoms aplinkybėms, jog gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas. Su šia išvada sutiko ir nukentėjusysis J. M., pasirašęs minėtą aktą. Ši išvada dėl gaisro kilimo priežasties nebuvo motyvuotai ginčijama, ir tai suprantama, nes namas, kuriame kilo gaisras, yra ganėtinai senas (1951 metų statybos), ir nėra jokių dokumentų apie elektros instaliacijos jame įrengimą, jos priežiūrą ar atliktus profilaktinius patikrinimus bei jų rezultatus. Ekspertizės aktas iš esmės prieštarauja ir jau minėtame įvykio vietos apžiūros protokole nurodytai aplinkybei, jog gaisro židinys yra visiškai kitoje patalpoje, t. y. ne virtuvėje, kurioje buvo krosnis, o kambaryje, pažymėtame ind. 1-2.
Esant tokiems prieštaringiems įrodymas, susijusiems su gaisro priežasties nustatymu, taip pat gaisravietės židinio nustatymu ir kitomis aplinkybėmis, skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, kokiais motyvais vadovaudamasis teismas atmetė visus kitus byloje esančius įrodymus, aiškiai prieštaraujančius ekspertizės išvadoms, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados akivaizdžiai neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teismas nuosprendyje pažymi, jog jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais, tačiau iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokias konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes patvirtino ar paneigė liudytojai, apklausti teisiamajame posėdyje.
Nesant jo kaltės įrodymų, neturi būti tenkinamas ir civilinis ieškinys, nes nukentėjusysis neįrodė, kad gaisras kilo dėl to, kad jis „neatsargiai palikdamas ant pakurtos krosnies beržinių malkų“, sudarė visas sąlygas kilti gaisrui (tokią gaisro priežastį civiliniame ieškinyje nurodo nukentėjusysis J. M., tačiau šią gaisro kilimo priežastį iš esmės paneigia jau cituota ekspertizės akto išvada Nr. 4, kurioje pasakyta, kad „ant kūrenamos krosnies (viryklės su metaliniu kaitinimo paviršiumi) sudėtos malkos užsidegti gali, krosnies paviršiui įkaitus iki tinkamos temperatūros. Tačiau jeigu ant krosnies sudėtos malkos neužsidegė krosnies kūrenimo metu, kai bute buvo A. M., vėlesnio jų užsidegimo nuo krosnies tikimybė yra menka“. Nors teismo nuosprendis iš esmės grindžiamas cituojamos ekspertizės išvadomis, dėl šios dalies teismas šia ekspertizės išvada nesiremia. Be to, teismas ieškinio dydžio klausimą sprendė, neturėdamas jokių duomenų nei apie namo vertę, nei apie jo nusidėvėjimo laipsnį, nei apie realiai padarytos žalos dydį. Nukentėjusysis savo paaiškinimuose yra nurodęs skirtingą jam padarytos žalos dydį - 10000, 50000, o galiausiai - 169290 litų sumą, tačiau kuo remiantis buvo pasirinkta 50000 litų dydžio žalos suma, teismo nuosprendyje nemotyvuojama.
Teismas, skirdamas jam laisvės apribojimo bausmę, nustatė apribojimus būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. Kadangi jo darbas yra pamaininis, o darbdavys nesuteiks jam išskirtinių sąlygų, todėl dėl jam parinktos bausmės jis praras darbą ir pajamas.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. M. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje nėra akivaizdžių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra nepagrįsti.
Nustatydamas įvykių aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė 2007-11-23 ekspertizės akto Nr. 11-2844 (07); 11-2846 (07) išvadomis, jog:
,,tikėtina, kad J. M. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro židinys buvo buto Nr. 1 virtuvėje I-1 malkų krūvos dalyje po krosnies pakuros durelėmis, kur kilęs degimas dėl nepakankamo oro apykaitos buvo perėjęs į smilkimą ir sąlygojo karštą nepilno degimo produktų susikaupimą virtuvėje I-1 ir kambaryje I-2;
tikėtina, kad J. M. išdaužus kambario I-2 langą ir į šį kambarį patekus oro, įvyko pakartotinas užsiliepsnojimas, labai greitai išplitęs po abi buto Nr. 1 patalpas, ilgo smilkimo metu susikaupę degimo produktai infiltracijos būdu prasismelkė į buto Nr. 2 patalpas uždūmindami jas, o pradegus kambario I-2 perdengimui gaisras išplito į mansardą, paskui, krintant degantiems nuodėguliams iš mansardos į koridorių II-1.
labiausiai tikėtina, kad tiriamojo gaisro priežastimi buvo žarijų patekimas iš krosnies pakuros pro atviras ar praviras dureles į po durelėmis ant grindų sukrautas malkas ir malkų užsidegimas nuo tokios žarijos.“
Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, ekspertas, prieš darydamas minėtas išvadas, vertino visas galimas gaisro kilimo priežastis.
Ekspertas atmetė prielaidą, kad tiriamasis gaisras 1-ame bute, kurį nuomojosi A. M. draugė, galėjo kilti dėl sienos (pertvaros) įkaitimo nuo 2-ame bute, kurį nuomojosi I. Š., kūrenamų krosnių: viryklės su šildomąja sienele virtuvėje II-2 ir bendros krosnies kambariams II-3 bei II-4. Ekspertas įvertinęs virtuvėje II-2 kūrenamos viryklės ir jos šildomosios sienelės konstrukciją, konstatavo, jog kaminas, pertvara ir oro tarpas sudaro pakankamą šiluminę izoliaciją, pašalinančią galimybę užsidegti degioms medžiagoms kambaryje I-2 dėl virtuvėje II-2 kūrenamos viryklės ir jos šildomosios sienelės poveikio. Taip pat ekspertas, įvertinęs pateiktas nuotraukas, konstatavo, jog tai, kad malkos, sukrautos virtuvėje I-1 priešais jos krosnies pakurą, yra apdegusios ne nuo pertvaros skiriančios virtuvę I-1 nuo kambario II-4 pusės, įrodo, kad tiriamasis gaisras kilo ne dėl kambarius II-3 ir II-4 apšildančios krosnies poveikio.
Ekspertas taip pat argumentuotai atmetė 2006-10-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodytą versiją, jog gaisro židinys yra visiškai kitoje patalpoje, t. y. ne virtuvėje, kurioje buvo krosnis, o kambaryje, pažymėtame I-2. Ekspertas vertino tai, jog minėtame protokole užfiksuoti kambario I-2 perdengimo pradegimai ties abiem langais, viršum šildomosios sienelės, grindų išdegimas šalia šildomosios sienelės apie 3,5 m² plote yra didesnio negu kitose patalpose gaisro poveikio požymiai, tačiau jie tarpusavyje yra nesusiję. Ekspertas nurodė, kad kambario I-2 perdengimo pradegimai prie langų paaiškinami palankiomis degimui oro apykaitos pro šiuos langus sąlygomis ir vertikalia trauka iš pirmo aukšto į mansardą, o grindų pradegimo prie šildomosios sienelės paaiškinimui duomenų trūksta, kadangi ši zona liko detaliai neištyrinėta apžiūrų metu (gali būti, kad šis grindų pradegimas buvo sąlygotas tam tikrų gaisro gesinimo ypatybių). Antra vertus, lubų pradegimas kambaryje viršum šildomosios sienelės negali būti paaiškintas šios sienelės šiluminiu poveikiu (dėl didelio atstumo tarp jų), jis gali būti gaisro išplitimo per perdengimo ertmes iš virtuvės pasekmė, nes fotolentelės Nr. 3 (b. byla, 23 l.) pirmoje nuotraukoje matosi, kad virtuvės dalyje viršum krosnies perdengimo apatinis lentų sluoksnis nuardytas, o viršutinis - apdegęs iš apačios (apžiūros protokole virtuvės lubų būklė neužfiksuota). Su šiais eksperto paaiškinimais kolegija neturi pagrindo nesutikti.
Iš fotolentelių Nr. 2 ir 3 nuotraukų (b. byla, 22-23 l.), kuriose matosi, kad: (1) virtuvės I-1 sienos prie krosnies yra intensyviai pasidengusios dervingais degimo produktais, būdingais nepilnam degimo procesui (tokių pačių nuosėdų matosi kambaryje I-2 ant šildomosios sienelės paviršiaus); (2) ant virtuvėje stovinčio kamino priekinio paviršiaus tokios nuosėdos išsidėsčiusios palaipsniui į viršų ir į dešinę platėjančiu ruožu, pradedant nuo grindų lygio, kur priešais krosnies pakurą buvo sukrautos malkos; (3) malkų prikrauta virtuvėje esančioje nišoje viršum krosnies, tarpe ant grindų tarp krosnies ir prieš jos pakurą esančios sienos, nišoje po krosnimi (dvi pastarosios vietos susisiekia tarpusavyje), visur malkos yra apdegusios; (4) ant grindų prie pakuros esančių malkų apdegimo pobūdis nevienodas - jos praktiškai sudegusios prie krosnies ir praktiškai neapdegusios prie priešingos sienos bei padėtos aukščiau, ekspertas padarė įtikinamą išvadą, jog minėtos aplinkybės rodo tai, kad ugnis plito iš apačios nuo krosnies. Apelianto versija, jog jam išeinant iš nuomojamo buto jo papildomai į krosnį įmestos malkos jau buvo visiškai sudegusios, nes nuo jų įmetimo į krosnį iki jo išėjimo iš buto buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (ne mažiau kaip dvi valandos), yra paneigta jo paties teisme duotais parodymais, taip pat liudytojos I. Š. parodymais bei eksperto vertinimais. A. M. teisme parodė, jog 2006 m. sausio 23 d. buvo nuomojamame bute nuo 15 val. iki 21 val., tuo metu kambaryje darė lentyną ir kūreno krosnį. Išeidamas paliko krosnį neužgesintą su keliomis žarijomis. Duodamas parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas tyčiniu nukentėjusiojo namo padegimu, A. M. detaliau paaiškino, jog krosnį užkūrė atėjęs, t. y. apie 14–15 val., dar keletą malkų įmetė į krosnį apie 19 val., išėjo apie 19-20 val., bet buvo dar trumpam sugrįžęs nenurodytu laiku (b. byla, 16 l.), nors 2006-01-25 paaiškinime nurodė, jog į nuomojamas patalpas atėjo apie 15 val. antrą kartą malkų įdėjo apie 20 val. išėjo apie 21 val. (b. byla, 5 l.). Ekspertas palyginęs krosnies kūrenimo laikotarpį nuo jos užkūrimo iki pakartotinio malkų įdėjimo su laikotarpiu nuo pakartotinio malkų įdėjimo iki A. M. išėjimo iš buto konstatavo, jog akivaizdus jų trukmės skirtumas (antrasis laikotarpis keletą kartų mažesnis) rodo tai, kad išeidamas A. M. paliko galbūt nebaigusią kūrentis krosnį. Šią eksperto išvadą visiškai patvirtina ir liudytojos I. Š. parodymai, jog grįžusi iš darbo apie 21 val. matė iš namo kamino rūkstančius dūmus, tuo tarpu A. M. nematė ir šviesa pas kaimynus nedegė. Taigi eksperto ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje padaryta išvada, jog išeidamas A. M. paliko nebaigusią kūrentis krosnį, abejonių nekelia.
Beje, ekspertas įtikinamai atmetė versiją, jog gaisro židinys buvo virš krosnies sudėtos malkos. Ekspertas konstatavo, kad krosnies metalinis (ketaus) kaitinamasis paviršius, su kuriuo bent iš dalies lietėsi malkos, kūrenimo metu įkaista labiausiai, jo temperatūra priklauso nuo tiesioginio liepsnos poveikio iš pakuros, atskirais atvejais ji gali būti tinkama malkų užsidegimui. Neabejotina, kad didžiausias šiluminis krosnies poveikis ant jos sudėtoms malkoms buvo intensyviausio malkų degimo pakuroje periodais - po keletos minučių, pridėjus malkų į pakurą. Ant krosnies kaitinamos malkos prieš užsidegdamos turėtų praeiti pirolizės stadiją, kai intensyviai išsiskiria dujiniai produktai ir dūmai, turintys stiprų specifinį kvapą. Bute esantis žmogus tokių reiškinių nepastebėti negalėtų (tikėtina, kad jis negalėtų pernešti pirolizės produktų poveikio kvėpavimo ir regos organams). Taigi, jeigu ant krosnies sudėtos malkos neužsidegė krosnies kūrenimo metu, kai bute buvo A. M., vėlesnio jų užsidegimo nuo krosnies tikimybė yra menka. Kaip labiausiai tikėtiną šių malkų užsidegimo būdą ekspertas nurodė gaisro poveikį. Tai, kad tiek šalia krosnies, tiek virš jos sudėtos malkos sudegė nevisiškai, ekspertas paaiškino sudegimui reikalingo laiko trūkumu. Tą aplinkybę, jog name iš pradžių susikaupė tiršti dūmai, o liepsna įsiplieskė tik nukentėjusiajam J. M. išmušus kambario I-2 langą, ekspertas paaiškino gaisrų praktikoje pasitaikančiu reiškiniu, kuris būdingas atvejams, kai gaisras kyla uždarose patalpose su ribota oro apykaita: tuomet praėjus tam tikram laiko tarpui degimo palaikymui oro deguonies ima trūkti, degimas su liepsna pereina į žymiai lėtesnį žarijų smilkimą, uždarose patalpose kaupiasi iš dalies degūs dujiniai nepilno degimo produktai, turintys labai aukštą temperatūrą, o patekus šviežio oro į tokias patalpas, įvyksta staigus degimo su liepsna atsinaujinimas iš karto dideliame tūryje (kartais netgi sprogimas).
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog 2006-10-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir išvados, kurios iš esmės ir buvo vertinamos atliekant ekspertizę, nėra patikimos. Vien tai, kad po gaisro buvo suremontuotos stogo konstrukcijos, kambario, pažymėto I-2, vakarinėje pusėje įstatytas naujas langas, išimtos durys tarp patalpų I-2 (kambario) ir I-1 (virtuvės), patalpoje II-1 esantys laiptai pakeisti naujomis lentomis, suremontuota mansardos patalpa; pastato šiaurės pusėje iš lauko iki mansardinio aukšto nuluptos apdailos lentos, neįgalina abejoti minėtame prokole užfiksuotų duomenų patikimumu, juolab, kad ekspertui šių duomenų visiškai pakako, kaip jau aptarta, nustatyti gaisro židinį bei jo plitimo kelią. Nors, kaip teisingai pastebi apeliantas, eksperto išvados yra tik tikimybinio lygio, tačiau sistemiškai žiūrint į ekspertizės aktą, matyti, jog ekspertui padaryti kategorišką išvadą, jog gaisro priežastimi buvo žarijų patekimas iš krosnies pakuros pro atviras ar praviras dureles į po durelėmis ant grindų sukrautas malkas ir malkų užsidegimas nuo tokios žarijos, neleido tik ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, jog krosnies pakuros durelės buvo paliktos neuždarytos, tačiau, kaip pažymėjo pats ekspertas, šį duomenų trūkumą nustatant gaisro židinį ir gaisro plitimo kryptis iš dalies kompensavo jo (eksperto) specialios žinios apie degimo procesų dėsningumus.
Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, jog po gaisro sąmoningai buvo demontuotos pastato elektros instaliacijos liekanos, tokiu būdu panaikinant galimybę nustatyti, kad gaisro kilimo priežastis buvo elektros instaliacijos gedimas. Prie 2006-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolo pridedamose fotolentelėse nematyti jokių elektros laidų paskirstymo, rozečių ar jungiklių dėžučių liekanų toje patalpos I-1 vietoje, kur ekspertas nustatė gaisro židinį. Be to, apeliantas, matyt sąmoningai nepaminėjo tos aplinkybės, jog minėtos įvykio vietos apžiūros metu virtuvės (I-1) pietinėje sienoje durų angos į patalpą II-4 vakarinėje pusėje 0,1 m atstumu nuo durų staktos į vakarus 1,7 m aukštyje nuo grindų lygio (toliau nuo eksperto nustatyto gaisro židinio) buvo aptikti elektros jungiklio likučiai, nuo kurio į viršų iki lubų ir palube į rytų pusę (link gaisro židinio) nusitęsia stipriai apsilydžiusia izoliacine medžiaga elektros laidas. Ištyręs šį laidą, ekspertas padarė vienareikšmę išvadą, jog tirti pateiktos varinio laido atkarpos izoliacija ir jungtyje buvusi aliumininė gysla apsilydė dėl gaisro šilumos poveikio iš šalies. Trumpajam jungimui būdingų požymių (lokalių gyslos apsilydymų) tirti pateiktoje laido atkarpoje nėra. Išdėstytos aplinkybės, nepaisant to, jog ekspertas dėl duomenų trūkumo negalėjo kategoriškai atmesti gaisro kilimo dėl elektros instaliacijos netvarkingumo sąlygotų priežasčių, leidžia patikimai teigti, jog elektros instaliacijos gedimas gaisro priežastimi, atsižvelgiant į eksperto nustatytą jo židinį virtuvėje I-1, būti negalėjo. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir liudytojo G. Bruzdeilino parodymai, jog nepaisant to, kad 2006-01-24 akte dėl kilusio gaisro jis nurodė, jog spėjama gaisro kilimo priežastis yra trumpas jungimas elektros instaliacijoje, vėliau įvertinęs pastato savininko J. M., nuomininkų I. Š. ir A. M. paaiškinimus, 2006-01-25 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė savo ankstesnę versiją ir konstatavo, jog gaisras galėjo kilti dėl priešgaisrinių kieto kuro krosnies įrengimo ir ekspoatacijos taisyklių pažeidimų.
Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog ekspertizės aktas iš esmės prieštarauja ir 2006-10-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodytai aplinkybei, jog gaisro židinys yra visiškai kitoje patalpoje, t. y. ne virtuvėje, kurioje buvo krosnis, o kambaryje, pažymėtame I-2. Kaip jau išsamiai aptarta anksčiau, šią versiją ekspertas taip pat vertino ir ją pakankamai argumentuotai atmetė. 2006-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolą surašiusius pareigūnus, matyt, suklaidino ta aplinkybė, jog kambario I-2 perdengimo pradegimai ties abiem langais, viršum šildomosios sienelės, grindų išdegimas šalia šildomosios sienelės apie 3,5 m² plote yra didesnio negu kitose patalpose gaisro poveikio požymiai, todėl pastarieji neįvertindami gaisro, kaip itin specifinio reiškinio, plitimo galimų kelių, padarė, kaip paaiškėjo vėliau, nepagrįstą išvadą.
Taigi ekspertas, įvertinęs visas anksčiau aprašytas aplinkybes ir gaisrų procesų dėsningumus, padarė pagrįstą galutinę išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad tiriamojo gaisro priežastimi buvo žarijos patekimas iš krosnies pakuros pro atviras ar praviras dureles į po durelėmis ant grindų sukrautas malkas ir malkų užsidegimas nuo tokios žarijos. Šią savo išvadą ekspertas visiškai patvirtino apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Abejoti eksperto, turinčio aukštąjį priešgaisrinės technikos ir saugos inžinieriaus išsilavinimą, gaisrų eksperto kvalifikaciją ir visų tyrimų 20 metų ekspertinio darbo centre stažą, kompetencija kolegija neturi pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms kolegija mano, kad nuteistojo A. M. kaltė dėl neatsargaus turto sugadinimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę neatsargiai sugadinus turtą. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. 2007-05-21 skunde dėl privataus kaltinimo nukentėjusysis nurodė, jog dėl A. M. neatsargių veiksmų kilus gaisrui jo name jis patyrė 50000 litų žalą. Rašydamas šį skundą, A. M. dalį apdegusių namo konstrukcijų jau buvo susiremontavęs (tai matyti tiek iš jo parodymų teisme, tiek iš 2006-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolo). Taigi nurodydamas skunde 50000 litų žalą, A. M. neabejotinai įvertino tiek jau atliktų darbų (beje, kas atliko šiuos darbus, nukentėjusysis duomenų nepateikė) kainą, tiek šios realios kainos pagrindu ir būsimų rekonstrukcijos darbų apimtį. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai A. M. priteisė jo pradinę reikalaujamą sumą–50000 litų, taip atmesdamas dalį nukentėjusiojo vėliau teismui pateikto 169290 litų civilinio ieškinio pagal UAB „Edija“ sudarytą lokalinę gyvenamojo namo rekontrukcijos po gaisro sąmatą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais kolegija neturi pagrindo. Kita vertus, įvertinus jau minėtoje darbų sąmatoje nurodytą darbų kainą, žymiai viršijančią priteistą sumą, mažinti apylinkės teismo priteistą turtinę žalą kolegija taip pat neturi pagrindo. Taigi kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį, mano, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam J. M. priteistas turtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti šią nuosprendžio dalį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Tuo tarpu kolegija mano, kad galima sušvelninti apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteistąjį A. M. įpareigojo būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl pamaininio jo darbo pobūdžio šio įpareigojimo jis negalės įvykdyti tuo metu, kai reikės dirbti, todėl jam kyla grėsmė netekti darbo. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo neatsargų ir atsitiktinį pobūdį, į apylinkės teismo motyvus skiriant bausmę, tokia situacija, kai dėl įpareigojimo nuteistasis gali netekti darbo, prieštarauja tokio įpareigojimo paskirčiai–daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Todėl nuosprendis keistinas, nuteistajam A. M., vadovaujantis BK 48 str. 7 d., skiriant švelnesnį įpareigojimą, kuris leis jam suderinti darbą su jam paskirtos bausmės vykdymu–būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija
nusprendžia:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-01-25 nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. paskyrimo. Nuteistajam A. M. skirti įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.