- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-468-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo (skolininkas ir įkeisto daikto savininkas) – uždaroji akcinė bendrovė „Trakų akmuo“.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Pagal hipotekos lakštą (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2008 m. lapkričio 10 d. Alytaus rajono teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, užtikrinant UAB „Trakų akmuo“ iki 2010 m. kovo 31 d. suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeistas kreditoriui AB DnB NORD bankui skolininkui UAB „Trakų akmuo“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas - 5,0000 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).
To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui UAB „Trakų akmuo“, užtikrindamas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. suteikto kredito grąžinimą, kilnojamojo turto įkeitimo lakštu (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 29 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamą turtą - prekių atsargas pagal pridedamą atsargų-prekių aprašą Nr.1 (iš viso 8 (aštuonios) pozicijos, kurių balansinė vertė - 2694294 Lt; įkeičiamų atsargų - prekių buvimo ir saugojimo vieta (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi minėtą įkeistą nekilnojamąjį daiktą areštavo. Nutartis įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas 2010 m. lapkričio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito linijos sutartis Nr.K-2400-2008-403 (su visais priedais ir pakeitimais) - iki šiol nėra įvykdyta. Skolą sudaro: 598762,55 Lt negrąžintos paskolos, 32266,11 Lt nesumokėtų palūkanų, 973,19 Lt delspinigių, 2,82 Lt įsipareigojimo mokesčio, iš viso 632004,67 Lt skolos ir 133 Lt žyminio mokesčio. Kreditorius nurodytas sumas prašė išieškoti, taip pat išieškoti 10,5 procentų sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo priėmimo teisme dienos, bei parduoti iš varžytynių bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė išieškoti AB DnB NORD banko naudai iš UAB „Trakų akmuo“ skolą: 598762,55 Lt negrąžinto kredito, 32266,11 Lt nesumokėtų palūkanų, 973,19 Lt delspinigių, 2,82 Lt įsipareigojimo mokesčio, iš viso: 632004,67 Lt, bei 10 Lt mokesčio už skolininko/įkeisto turto savininko įspėjimą, 133 Lt išieškotojo sumokėto žyminio mokesčio išlaidų, 10,50 proc. dydžio sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (598762,55 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. lapkričio 8 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą - 5,0000 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Trakų akmuo“; areštuoti 632147,67 Lt sumai ir perduoti kreditoriaus AB DnB NORD banko žinion kol bus patenkintas įkeitimu užtikrintas reikalavimas UAB „Trakų akmuo“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamą turtą - prekių atsargas pagal pridedamą atsargų-prekių aprašą Nr.1 (iš viso 8 (aštuonios) pozicijos, kurių balansinė vertė - 2694294 Lt; įkeičiamų atsargų - prekių buvimo ir saugojimo vieta (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Trakų akmuo“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus pareiškimą atmesti. Nurodo, jog dėl 2008-2010 metų pasaulinės ekonomikos krizės ir jos sąlygoto ūkio smukimo sumažėjo suinteresuoto asmens prekybos apyvarta, tačiau UAB „Trakų akmuo“ sąžiningai vykdė savo piniginius įsipareigojimus pagal su banku 2008 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą kredito linijos sutartį. Suinteresuotas asmuo ne kartą kreipėsi į kreditorių nukelti dalies kredito grąžinimo terminus, tokiu būdu užtikrinant tolimesnį tinkamą piniginių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Tačiau kreditorius į prašymus arba nereaguodavo, arba siūlydavo suinteresuotam asmeniui nepalankius kredito sutarties sąlygų pakeitimų būdus. Kadangi nebuvo nei vieno CK 6.217 straipsnyje numatyto atvejo, dėl kurio būtų galima nutraukti sutartį, kreditoriaus veiksmai, nutraukiant sutartį, atlikti akivaizdžiai piktnaudžiaujant teise, dėl ko kreditoriaus subjektinės teisės negali būti ginamos (CK 1.137 str. 4 d.). Kreditorius, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, suvokia, kad, nutraukęs sutartį bei pradėjęs priverstinę skolos išieškojimo procedūrą, nutrauks suinteresuoto asmens veiklą ir tokiu būdu apeliantui bus užkirsta galimybė ne tik vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, bet tuo pačiu įsipareigojimus kitiems partneriams. Vienašalis kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo remtis kreditoriaus nurodytomis aplinkybėmis ir priimti skundžiamą nutartį bei pradėti skolos išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Be to skundžiama nutartis ir kreditoriaus reikalavimas išieškoti 32266,11 Lt palūkanas yra nepagrįstas. Tokio dydžio palūkanos neproporcingai didelės, pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nors hipotekos teisėja tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, tačiau neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareikšto prašymo dėl skolininko įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Teismas nepagrįstai nurodė išieškoti iš suinteresuoto asmens 10,50 procentų dydžio palūkanas, kadangi kredito sutarties specialiosios dalies 5.1 punktas numatė 7,88 procentų metų palūkanų normą, o 2008 m. rugpjūčio 21 d. susitarimo dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo 1.2 punktas už gautą kreditą numatė 8,78 procentų metų palūkanų normą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog 2008 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutartimi UAB „Trakų akmuo“ prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi netinkamai, t.y. nustatytais terminais skolininkas nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Tokie skolininko veiksmai sudarė pagrindą bankui pradėti išieškojimo procedūras iš įkeisto turto. Apelianto teiginiai, jog bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, neatitinka tikrovės. Tarp banko ir UAB „Trakų akmuo“ 2009 m. spalio 22 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo iš dalies pakeista kredito linijos sutartis, ir be kitų sąlygų buvo nustatyti nauji kreditų grąžinimo terminai - iki 2010 m. kovo 31 d. Todėl kreditavimo sutartis pasibaigė, o ne buvo banko vienašališkai nutraukta. Kadangi išieškojimo iš įkeisto turto procedūra vykdoma ne pagal ginčo teisenos taisykles, hipotekos teisėjas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, priima nutartis formaliais pagrindais pagal hipotekos registro duomenis ir nesprendžia skolininkų/įkeisto turto savininkų bei kreditorių ginčų iš esmės. Skolininko atskirojo skundo teiginiai dėl, jo manymu, neproporcingai didelių palūkanų nėra bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių, nagrinėjimo dalykas. Jei skolininkas mano, kad bankas neteisingai apskaičiavo palūkanas ir delspinigius, jis turi tai įrodyti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178 str.) ir šie klausimai turi būti sprendžiami pagal ginčo teisenos taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).
CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju skolininkui UAB „Trakų akmuo“ per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius AB DnB NORD bankas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką bei įkeisto turto savininką UAB „Trakų akmuo“ apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių. Apeliantas, nesutikdamas su pastarąja nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad kreditorius, piktnaudžiaudamas teise, nepagrįstai vienašališkai nutraukė kredito linijos sutartį ir be pagrindo kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kadangi apeliantas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta, kaip neįtakojančius apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010). Bylos duomenys tvirtina, kad tarp AB DnB NORD banko ir UAB „Trakų akmuo“ 2008 m. rugpjūčio 21 d. buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr.K-2400-2008-403 su vėlesniu jos sąlygų pakeitimu. Prievolių pagal šią sutartį vykdymui apeliantas hipotekos lakštu įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 5,0000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); o kilnojamojo turto įkeitimo lakštu įkeitė apeliantui nuosavybės teise priklausantį kilnojamą turtą - prekių atsargas pagal pridedamą atsargų-prekių aprašą Nr.1. Apelianto ir pareiškėjo susitarimo Nr.K-2400-2008-403/1 dėl 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito linijos sutarties Nr.K-2400-2008-403 sąlygų pakeitimo (b.l. 53) 1.1 punkte numatyta, jog 2010 m. kovo 31 d. grąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Suėjus kredito grąžinimo terminui, tačiau skolininkui kredito negrąžinus, hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Tokiu atveju hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o kreditorius, piktnaudžiaudamas teise, nepagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį, be to kreditoriaus reikalavimas išieškoti 32266,11 Lt palūkanas yra nepagrįstas, kadangi tokio dydžio palūkanos neproporcingai didelės. Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą. Tačiau hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde pats sutinka, jog hipotekos teisėjas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūras.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra ir pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Todėl hipotekos teisėjas skundžiama nutartimi pagrįstai nenagrinėjo klausimų dėl prašomų išieškoti palūkanų dydžio, nesiaiškino, sutarties nutraukimo/nenutraukimo teisėtumo, juo labiau, kad civilinės bylos duomenys tvirtina, jog kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta, o pasibaigė 2010 m. kovo 31 d. šalių susitarimu.
Atmestini apelianto atskirojo skundo argumentai, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta palūkanų norma neatitinka hipotekos lakšte nurodytų duomenų, nes teismas nutarė iš skolininko išieškoti 10,50 procentų dydžio sutartines palūkanas, nors šalys susitarė, jog už gautą kreditą nustatoma 8,78 procentų metų palūkanų norma. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog kreditorius reikalavimą dėl 10,5 procentų palūkanų grindė ne tik su skolininku sudarytos 2008 m. rugpjūčio 21 d. kredito linijos sutarties specialiosios dalies 5 punktu, kuriame numatyta 7,88 procentų palūkanų norma (vėliau padidinta iki 8,78 procentų), bet ir bendrosios dalies 14 punktu, kuriame numatyta, jog praleidus sutartyje nustatytus kredito linijos limito grąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą kredito gavėjas privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje nustatytų palūkanų mokėti bankui pusės sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metų palūkanų dydžio papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto UAB „Trakų akmuo“ priteistina 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ (juridinio asmens kodas 181543528, buveinės adresas Žaizdrių kaimas, LT-21108 Trakų rajonas) valstybei 5,70 Lt (penkis litus ir 70 centų) pašto išlaidų.