Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-190/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-25
Bylos Nr.
1A-190/2011
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-00500-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
Nuteistasis
A. R.
Nukentėjusysis
L. D., V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-190/2011Proceso Nr. 1-81-1-00500-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Aloyzo Kruopio, Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,nuteistajam A. R.,gynėjui Aldevinui Švedui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikas.

Iš A. R. priteista nukentėjusiajai L. D. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d., nuo 21 val. iki 23 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam V. K. (V. K.) į įvairias kūno vietas, padarydamas nubrozdinimą kairiame skruoste ir kakle, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairiame žaste, taip pat tyčia dūrė ir sudavė peiliu ne mažiau kaip šešis kartus, padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines žaizdas sprande, kakle, kairiame petyje ir krūtinės abejose pusėse ir pjautinę žaizdą kaktoje, t. y. sunkiai sutrikdė V. K. sveikatą, dėl ko, nuo durtinės-pjautinės žaizdos kaklo apatinėje dalyje ir kairiame petyje su jungo venos pažeidimu, sukėlusiu ūmų nukraujavimą iš žaizdos, nukentėjusysis netrukus mirė įvykio vietoje, taip nužudė V. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai.

Vadovaudamasis BPK 1, 20 ir 241 str. 2 d. reikalavimais, teigia, šioje byloje yra nustatytas tik sunkus V. K. sveikatos sutrikdymo faktas, dėl ko nukentėjusysis mirė, tačiau nenustatytas asmuo, padaręs šį nusikaltimą.

Aptardamas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, teigia, kad teismas nepagrįstai juos vertino kritiškai, kaip gynybos taktiką. Apeliantas teigia, kad nieko nepamena apie nužudymo aplinkybes, nes tuo metu miegojo kitame kambaryje, o virtuvėje buvo V. K. su V. R..

Skunde plačiai aptardydamas liudytojos V. Rš. parodymus, teigia, kad prieštaravimai, esantys šios liudytojos ir apelianto parodymuose, galėjo atsirasti tik dėl jos nemokėjimo lietuvių kalbos ir susijaudinus neteisingai suprasto vertimo.

Liudytojo V. R. parodymai turi būti vertinami itin kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs, juose nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių. Be to, šis liudytojas pats siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kritiškai turi būti vertinama ir specialisto išvada Nr. G 1187/09 (04), nes joje nurodyta išankstinė nuostata apie apeliantą, t. y. tai kad būtent jis nužudė V. K.. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, remdamiesi šia išvada, šališkai atliko ikiteisminį tyrimą.

Liudytojos A. D. parodymai yra labai subjektyvūs ir teismas nepagrįstai jais rėmėsi. Be to, įrodymai, surinkti įvykio vietoje, nepakankamai gerai ištirti ir įvertinti, nes neišsiaiškinta ant staltiesės ir kambario grindų rastų dėmių kilmė, nenustatyta kam priklausė kepurė, kieno biologiniai pėdsakai ant cigarečių nuorūkų, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog įvykio vietoje buvo ir dar vienas asmuo.

Teisme apeliantas išsamiai paaiškino galimą ant jo drabužių ir avalynės pėdsakų atsiradimo mechanizmą bei šios avalynės priklausomumą. Šiuos drabužius surinko ir sudėjo į maišelį (tačiau ne į specialiai daiktiniams įrodymams sudėti skirtą priemonę) patys pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad jo parodymai byloje nepaneigti. Taip pat pažymi, kad jo biologinių pėdsakų nerasta ant nužudymo įrankio peilio, kas rodo, jog nuteistasis nesistengė paslėpti įkalčius (nuplauti peilį ar jį paslėpti), bei ant kitų, labai svarbių daiktinių įrodymų.

Po įvykio jis niekur nesislėpė, pats įleido kaimyną L. T. ir šiam liepė pažiūrėti įvykio vietą, grįžo į motinos butą ir laukė pareigūnų, nesiplovė rankų, veido, neslėpė drabužių su kuriais buvo apsirengęs tuo metu. Tai, kad po įvykio kai kuriems asmenims jis pasakė, kad bėga nuo policijos, kad jo ieško policija, dėl pas jį bute rastų kraujo klanų, neduoda jokio pagrindo manyti, jog jis suprato savo veiksmų padarinius - nužudė kitą žmogų. Be to, jis charakterizuojamas kaip santūraus, neagresyvaus būdo.

Skunde analizuodamas teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto išvadas bei nurodydamas savo sveikatos būklę (praeityje patirtos traumos, atlikta smegenų operacija), teigia, kad šioje byloje yra reikalinga atlikti pakartotinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. R. nuteisė už tyčinį V. K. nužudymą. Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo nepaneigia.

Nuteistasis A. R. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, nes nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė, o apygardos teismas rėmėsi nepatikimais liudytojų parodymais, neišsamiai ištirtais įrodymais ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje suformuluota išankstinė nuomonė apie apelianto veiksmus, t. y. jis ginčija ne pirmosios instancijos teismo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, bet įrodymų vertinimą ir teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių.

Su šiais nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti visi byloje surinkti įrodymai, motyvuotai pasisakyta dėl jų įrodomosios vertės, patikimumo, tinkamai atskleistas jų (įrodymų) tarpusavio ryšys. Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę grįsti nuteistojo kaltę, remdamasis liudytojų V. R., V. Rš. ir A. D. parodymais kitų byloje surinktų įrodymų visete.

Liudytojas V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, kad įvykio vakarą, apie 20 val., kartu su V. K. ir A. R. gėrė alkoholinius gėrimus pastarojo namuose ir iš jų išėjo apie 21 val., bute palikdamas tik V. K. ir A. R., kai šis pridėjo peilį jam (V.R.) prie kaklo ir po to tuo pačiu įrankiu sužalojo jam ranką (t. 1, b. l. 196-197; t. 3, b. l. 40-41, 96).

Šias aplinkybes jis papasakojo ir liudytojai A. D., pas kurią jis ir atėjo apie 21 val., išėjęs iš apelianto namų (t. 3, b. l. 41-42). Be to, priešingai nei mano nuteistasis, liudytojo V. R. parodymus dėl sužalojimo padarymo būdo ir įrankio patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1187/09 (04) (t. 1, b. l. 192). Šios specialisto išvados yra aiškios, motyvuotos ir kolegijai jokių abejonių nekeliančios. Byloje nėra duomenų apie BPK 184 str. 4 d., 275 ir (ar) 22 str. nuostatų pažeidimus. Be to, apeliantas paminėtas specialisto išvadas ginčija ne dėl liudytojui V. R. nustatyto sužalojimo padarymo mechanizmo ir sveikatos sutrikdymo masto, bet dėl jų aprašomojoje dalyje išdėstytos, tariamai išankstinės nuomonės apie jį. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų suformuluotoje užduotyje atlikti V. R. tyrimą išdėstytų įvykio aplinkybių atkartojimas specialisto išvados aprašomojoje dalyje negali būti vertinamas kaip specialisto išankstinės nuomonės išsakymas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertino šias išvadas byloje surinktų duomenų visete ir priėmė A. R. nepalankų sprendimą, neduoda jokio pagrindo abejoti jų teisingumu ir (ar) jas pateikusio specialisto kompetencija. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad viso proceso metu nei jis ir jo gynėjas, nei kiti proceso dalyviai dėl šių išvadų jokių abejonių nereiškė ir neprašė atlikti BPK 286 str. nurodytus veiksmus.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad liudytojos V. Rš. ir nuteistojo parodymuose esantys prieštaravimai atsirado tik dėl šios liudytojos nemokėjimo lietuvių kalbos ir neteisingai suprasto vertimo. Visose šios liudytojos apklausose – tiek ją apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 168- 170, 171-173), tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 165-167) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 36-38), dalyvavo vertėjai, kuriems nei vienas proceso dalyvis nušalinimų, BPK 58 str. 3 d. numatytu pagrindu, nepareiškė, o paminėtuose apklausų protokoluose V. Rš. savo ranka patvirtino surašytų jos parodymų teisingumą.

Tai, kad šios liudytojos ir liudytojų V. R. bei A. D. parodymai yra nepalankūs nuteistajam, neduoda jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Todėl kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais paminėtų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina byloje surinktų duomenų visetas.

Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad įvykio vietoje buvo dar ir trečias asmuo. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad šis asmuo buvo liudytojas V. R.. Be to, liudytojas L. T. tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad įvykio dieną, apie 23 val., A. R. neblaivus sėdėjo ant laiptų prie savo buto durų, jas atrakino su savimi turėtais buto durų raktais ir pakvietė į butą užeiti L. T., liepdamas „<...pažiūrėti į virtuvę...>“. L. T., pamatęs ant virtuvės grindų gulintį negyvą V. K., tuoj pat apie tai pranešė policijos darbuotojams. Jokių kitų asmenų A. R. bute šis liudytojas nematė (t. 1, b. l. 182-183, 187-188; t. 3, b. l. 38-39). Taigi, šių liudytojų (V. R., V. Rš., A. D., L. T.) parodymai paneigia apeliaciniame skunde iškeltą versiją, kad įvykio metu A. R. miegojo ir V. K. galėjo nužudyti kitas asmuo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotoms aplinkybėms ištirti ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti išsamūs tyrimai – teismo medicinos (t. 1, b. l. 51-54, 56-58), kompleksinis daktiloskopinis ir biologinis bei trasologinis (t. 1, b. l. 115-120, 101-113, 88-91, 93-96). Specialisto išvadoje Nr. 140-(7913)-IS1-2703 yra aiškiai nurodyta kokie pėdsakai yra rasti ant įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų objektų (stalo užtiesalo, nuoplovose nuo grindų, cigarečių nuorūkų ir kt. daiktų) ir kokie asmenys šiuos pėdsakus paliko (t. 1, b. l. 115-120). Todėl kolegija neturi jokio pagrindo (jis nenurodomas ir apeliaciniame skunde) netikėti paminėtų tyrimų išvadomis. Tai, kad ant nusikaltimo įrankio – peilio, rasti rankų pėdsakai dėl specialisto išvadoje Nr. 140-(7912)-IS1-8252 (t. 1, b. l. 98-99) nurodytų priežasčių yra netinkami asmens identifikavimui, nepaneigia apelianto kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Skunde nurodytos biologinių pėdsakų ant nuteistojo drabužių atsiradimo priežastys paneigtos pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo E. B. (t. 3, b. l. 95-96) parodymais. Be to, apelianto akcentuojama aplinkybė dėl šių drabužių persirengimo vietos, šiuo atveju, neturi reikšmės jo veikos juridiniam įvertinimui.

Ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas (t. 1, b. l. 121) iš įvykio vietos paimtų įvairų daiktų, tarp jų ir kepurės, A. R. bei V. K. drabužių, nepripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra nepanaikintas. Šie daiktai grąžinti liudytojai V. Rš., todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nenustatyta paminėtų daiktų priklausomybė.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad A. R. skundžiamame nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje tyčia vartojo smurtą prieš V. K. – pastarajam tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius bei peiliu sudavė ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko, nuo durtinės-pjautinės žaizdos kaklo apatinėje dalyje ir kairiame petyje su jungo venos pažeidimu, sukėlusiu ūmų nukraujavimą iš žaizdos, nukentėjusysis netrukus mirė įvykio vietoje.

Kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai gauti teisėtais būdais, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų leistinumas ir patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Jie įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Todėl apeliacinio skundo teiginys apie apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumą ir išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, neatitinka tikrovės bei yra deklaratyvus. Taip pat, be deklaratyvių apelianto teiginių apie BPK 241 str. 2 d. reikalavimų nesilaikymą, byloje nėra jokių duomenų apie paminėto straipsnio ar šio straipsnio 3 d. nuostatų pažeidimus.

Skunde nuteistasis, nesutikdamas su teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis, prašo skirti jam naują teismo psichiatrijos ekspertizę.

Iš šioje baudžiamojoje byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų matyti, kad nusikaltimo padarymo ir šiuo metu A. R. nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje (t. 2, b. l. 43-45). Šių išvadų neginčijo ir pats nuteistasis bei neprašė atlikti BPK 286 str. nurodytus veiksmus nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 159), nei pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 73-74). Iš paminėto akto aprašomosios dalies matyti, kad visi tyrimui reikšmingi faktai ir susirgimai (galvos trauma, bandymas nusižudyti) ekspertų komisijai buvo žinomi ir yra įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad tuoj po įvykio nuteistojo atlikti veiksmai ir elgesys (iš buto išėjo užrakindamas jo duris ir palikdamas bute sužalotą vieną nukentėjusįjį, bendravo su liudytoju L. T., pastarąjį pasikvietė į butą ir parodė įvykio vietą, po to nuėjo pas savo motiną, kurios prašė cigarečių, gatvėje bendravo su liudytojais (t. 2, b. l. 6, 7; t. 3, b. l. 39, 71), kuriems pasakė, kad bėga nuo jo ieškančios policijos) rodo, jog nuteistasis veikė logiškai, kryptingai ir nebuvo psichinės veikos sutrikimo ar didelio susijaudinimo būsenoje. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės apie apelianto sveikatos būklę (beje, dalį kurių (dėl smegenų operacijos) apeliacinės instancijos teismo posėdyje paneigė pats nuteistasis) nėra tos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis būtų tikslinga skirti nuteistajam naują teismo psichiatrijos ekspertizę. Todėl, kolegijos nuomone, tenkinti paminėtą apelianto prašymą nėra pagrindo.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės ir nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio neginčija, todėl nuosprendis šioje dalyje nerevizuojamas (BPK 320 str. 3 d.).

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Aloyzas KruopysSvajūnas Knizleris