Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-11 · Civilinė byla Nr. 2A-528-340/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-11
Bylos Nr.
2A-528-340/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
P.K., I.K.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A340-528/08Procesinio sprendimo kategorija: 42.10; 45.5; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų N.Švedienės, V.Volskienės,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei L.Uskovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams P.K. ir I.K. dėl įsiskolinimo, delspinigių išieškojimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 2 802,56 Lt įsiskolinimą, 176,39 Lt delspinigių, 89,37 Lt žyminį mokestį bei 8,80 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 3 077,12 Lt. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovams. Ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovams atsirado prievolė mokėti mokesčius už teikiamą šilumą ir karštą vandenį. Atsakovai už šildymą, karštą vandenį ir namo vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą nemokėjo nuo 2005-11-01, nors šiluma bei karštas vanduo buvo tiekiami pastoviai. 2007-06-06 atsakovams buvo išsiųstas įspėjimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau atsakovai į ieškovo įspėjimą nereagavo ir įsiskolinimas nuo 2005-11-01 iki 2007-05-31 sudaro 2 802,56 Lt sumą, delspinigių nuo 2007-01-23 iki 2007-07-23 priskaičiuota 176,39 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas P.K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad prievolės, susijusios su šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymu, yra bendros sutuoktinių prievolės, pagal kurias sutuoktiniai atsako solidariai, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų įsiskolinimą lygiomis dalimis yra nepagrįstas ir netenkintinas. Be to, ieškovas pateikė teismui mokesčių paskaičiavimo lenteles, visiškai nepagrįstas jokiais dokumentais bei teisės aktais. Ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovų 176,39 Lt delspinigius yra nepagrįstas, kadangi ieškovas yra privatus asmuo, todėl negali vadovautis Įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatomis, o taip pat ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovų 8,80 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ir ieškovas, rinkdamas atsakovo asmens duomenis, pažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatas.

Atsakovė I.K. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-01-24 sprendimu ieškinį patenkino dalinai; išieškojo iš atsakovų P.K. ir I.K. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai solidariai 2 802,56 Lt įsiskolinimą už karštą vandenį ir šilumos energiją; 84,08 Lt žyminį mokestį bei 5,80 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2003-11-14 ieškovas sudarė su Balsio statybos įmone investicinę sutartį Nr. 889 dėl planuojamo statyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), prijungimo prie centralizuoto šilumos tinklo bei šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros. Teismas nustatė, kad nuo 2003-06-02 UAB „BSI kompanija“ (buvusi Balsio statybos įmonė) nuosavybės teise valdė 56.88 kv.m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini); nuo 2004-05-01 šį butą nuosavybės teise valdo atsakovai. Teismas nustatė, kad atsakovai buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą bei buvo raginami iki 2007-06-16 apmokėti susidariusį įsiskolinimą arba atvykti aptarti įsiskolinimo apmokėjimo terminus. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovų 2 802,56 Lt įsiskolinimą yra pagrįstas, kadangi ieškovas atliko paskaičiavimus dėl atsakovų įsisikolinimo vadovaujantis galiojančių norminių aktų nuostatomis bei nustatytais normatyvais, be to, atsakovai neįrodė aplinkybių apie tai, jog susidaręs įsiskolinimas yra paskaičiuotas neteisingai ar klaidingai, arba buto šildymo sistema yra atjungta nuo ieškovo šilumos tinklų ir atsakovai neturi prievolės mokėti ieškovui mokesčius už ieškovo teikiamas paslaugas. Be to, sutinkamai su CK 3.109 str. 2 d. nuostatomis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti namų ūkį, sutuoktiniai atsako solidariai, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovai, neišreiškę valios nutraukti 2003-11-14 tarp ieškovo ir Balsio statybos įmonės sudarytos investicinės sutarties Nr. 889 bei ginčo laikotarpyje naudodamiesi ieškovo teikiamomis paslaugomis, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais sudarydami su ieškovu energijos pirkimo-pardavimo sutartį, įgijo solidariąją pareigą ieškovo atžvilgiu. Teismas nustatė, jog kadangi ieškovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra valstybinė ar savivaldybės įmonė, o taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas sudarė su atsakovais rašytinę sutartį, kurioje konkrečiai būtų aptartas delspinigių skaičiavimas atsakovų atžvilgiu, tai ieškovo ieškininis reikalavimas išieškoti iš atsakovų 176,39 Lt delspinigius atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nustatė, kad ieškovas, prieš rinkdamas atsakovų asmens duomenis apie atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą, neinformavo atsakovų iš kur ir kokiu tikslu bus renkami atsakovų duomenys, tuo pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 1 d. nuostatas, todėl ieškovo reikalavimas lygiomis dalimis išieškoti iš atsakovų 3,00 Lt išlaidas atmestas. Teismas konstatavo, jog kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas P.K. prašo panaikinti 2008-01-24 sprendimą dalyje, kuria ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteista 2 802,56 Lt įsiskolinimo ir lygiomis dalimis 84,08 Lt žyminio mokesčio bei 5,80 Lt kitas bylinėjimosi išlaidų ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, jog nepagrįstas teismo sprendimo aprašomosios dalies teiginys, jog prašymas atidėti bylos, paskirtos nagrinėti 2008-01-10, 9 val., nagrinėjimą negautas. Apelianto nuomone, registruojant prašymą teisme buvo pažeistos Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19, 37 punkto nuostatos. Nurodo, jog nenagrinėdamas ir netenkindamas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei išreikalauti įrodymus teismas pažeidė CPK 199 str. nuostatas. Nurodo, jog teismas netyrė ir neanalizavo ieškovo pateiktų skaičiavimų bei pakankamai nemotyvavo savo teiginio, kad ieškovas atliko paskaičiavimus dėl atsakovų įsiskolinimo vadovaudamasis galiojančių norminių aktų nuostatomis bei nustatytais normatyvais. Apelianto nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad daugiabučio namo bendras naudingas plotas iš pradžių buvo 5675,48 kv.m, o vėliau keitėsi ir tapo 5732,10 kv.m, o teismas prašymo išreikalauti tai patvirtinančius dokumentus iš VĮ registrų centro Vilniaus filialo ne tik netenkino, bet ir nenagrinėjo. Nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo skaičiavimuose nurodyti įvadinio ir visų butų atsiskaitomųjų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenys yra teisingi. Apelianto nuomone, ieškovas per visą laikotarpį (nuo 2005 m. lapkričio iki 2007 m. gegužės mėn.) skaičiuodamas mokesčius už šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, vadovavosi kažkuo kitu tik ne Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2000-12-29 nutarimo Nr. 193 nuostatomis. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo pozicija dėl to, jog atsakovai neišreiškė valios nutraukti 2003-11-14 tarp ieškovo ir Balsio statybos įmonės sudarytos investicinės sutarties Nr. 889; kadangi apeliantas apie šią sutartį sužinojo daug vėliau nei ieškovas pradėjo taikyti joje įtvirtintą priežiūros mokestį, kuris neatitinka galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros mokesčio apskaičiavimą, todėl tokios sutarties nereikia nutraukinėti, nes ji absoliučiai negaliojanti. Apelianto paskaičiavimais, ieškovas yra nepagrįstai praturtėjęs maždaug 27 364,80 Lt; be to nepateikė jokių įrodymų, kad atliko visus teisės aktuose numatytus šilumos ir karšto vandens priežiūros darbus. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų už Gyventojų registro pažymas, kadangi ieškovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-01-24 sprendimą palikti nepakeistą, P.K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Procesinės teisės normų pažeidimas arba jų netinkamas pritaikymas sudaro pagrindą sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti netinkamai išspręsta byla, jeigu šių procesinės teisės normų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliantas savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir netenkindamas apelianto prašymo atidėti bylos, paskirtos nagrinėti 2008-01-10, 9 val. nagrinėjimą bei išreikalauti įrodymus, pažeidė Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19, 37 punkto nuostatas dėl dokumentų registravimo bei CPK 199 str. nuostatas. Kolegijos įsitikinimu, dokumentų registravimo įstaigoje tvarkos galimas pažeidimas negali būti vertinamas nagrinėjamoje byloje; tai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vidaus tvarkos ir darbuotojų drausmės problema, neturinti tiesioginės įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; kaip matyti iš apelianto dokumentų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, apeliantas kreipėsi į teismo pirmininką bei Nacionalinę teismų administraciją su skundais dėl dokumentų registravimo tvarkos pažeidimo, taigi apelianto nurodytos aplinkybės bus įvertintos nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje esminiais laikytini apelianto argumentai dėl CPK 199 str. nuostatų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pažeidimo, tačiau kolegija nesutinka su apeliantu, kad ta aplinkybė, jog apelianto prašymas nebuvo pateiktas į bylą iki teismo posėdžio pradžios ir nebuvo teismo apsvarstytas, sudaro pagrindą teismo sprendimui panaikinti. Apeliantas savo 2008-01-10 pareiškime nurodė, kad prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centras Vilniaus filialo pažymą (informaciją), kurioje būtų nurodyta, koks daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudingas plotas buvo 2005-11-01, ir kaip jis keitėsi iki 2007-05-31; dėl įrodymo išreikalavimo prašo atidėti paskirtą civilinės bylos nagrinėjimą. Apeliantas taip pat nurodė, kad jei jo prašymas išreikalauti įrodymus bei atidėti bylos nagrinėjimą nebus patenkintas, tai prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Taip formuluodamas prašymą, apeliantas paliko prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir bylos atidėjimo spręsti teismo diskrecijai. Prašymas dėl rašytinio įrodymo – pažymos apie namo ploto pakeitimus iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, buvo pareikštas teismui pakartotinai, taigi apeliantas savo skunde suteikė prašyme paminėtai VĮ Registro centro pažymai didelę įrodomąją reikšmę. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė šios aplinkybės kaip savo atsikirtimų ieškiniui pagrindo. Proceso teisės normos nurodo, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, privalo nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad rašytinį įrodymą turi tam tikras asmuo, ir aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str.). Apeliantas nurodė, kad prašymo tikslas buvo patikrinti ieškovo pateiktus skaičiavimus, nes ieškinyje ieškovas teigė, kad namo bendras naudingas plotas iš pradžių buvo 5675,48 kv.m, vėliau tapo 5732,10 kv.m, tačiau šis ieškinio teiginys nepatvirtintas rašytiniais įrodymais. Tapatus apelianto prašymas buvo atmestas 2007-11-22 teismo posėdyje (protokolas, b.l. 60-61). Kolegija pažymi, kad teikdamas prašymą dėl pažymos apie namo ploto pakeitimą išreikalavimo, apeliantas nenurodė, kokias aplinkybes šis rašytinis įrodymas gali pagrįsti, kokiu būdu registruoto namo ploto pakeitimas nuo 5675,48 kv.m iki 5732,10 kv.m, (56,62 kv.m) galėjo turėti įtakos atsakovo skolos už buto šildymą ir sunaudotą karštą vandenį paskaičiavimui; savo procesiniuose dokumentuose (b.l. 25-27) apeliantas šia aplinkybe nesirėmė. Pagal Energetikos įstatymo 8 str. savivaldybė savo teritorijoje pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja vartotojų aprūpinimą šiluma, todėl įsiskolinimas atsakovui paskaičiuotas pagal Vilniaus miesto valdybos 1998-02-26 sprendimo Nr. 329V, 2001-03-29 sprendimo Nr. 535V nuostatas. Pagal Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos 6 p. mokestis už buto šildymą skaičiuojamas pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis proporcingai buto bendram plotui, kuris įregistruotas registre, prieš tai atėmus šilumos kiekį sunaudotą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūrai palaikyti. Taigi, skolos už šilumos energiją paskaičiavimo teisingumui buvo reikšmingas buto bendras plotas, kuris nustatytas byloje pagal VĮ Registrų centro pažymą apie apelianto buto bendrą plotą, įregistruotą 2004-02-03 – 56,68 kv.m (b.l. 6); šios pažymos duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymo numatyta tvarka. Kolegija daro išvadą, kad apelianto paminėta pažyma neturėjo esminės įrodomosios reikšmės byloje. Kita vertus, procesinės teisės normos suteikia teismui teisę atsisakyti priimti įrodymus bei motyvus, kurie galėjo būti pateikti procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad jų vėlesnis pateikimas užvilkins sprendimo priėmimo byloje (CPK 227 str. 2 d.), taigi teismas turi teisę netenkinti šalies prašymo dėl įrodymų išreikalavimo vien dėl to, kad toks prašymas nebuvo pateiktas procesiniuose dokumentuose. Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad apelianto nurodytas CPK 199 str. pažeidimas – apelianto prašymo dėl įrodymo išreikalavimo nepateikimas į bylą iki teismo posėdžio pradžios ir teismo nutarties dėl šio prašymo tenkinimo nepriėmimas nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti pagal CPK 329 str. 1 d.

Antras apeliacinio skundo argumentas – dėl skaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo. Negalima pritarti apelianto pozicijai, kad ta aplinkybė, jog, apelianto manymu, ieškovas neįrodė savo skaičiavimų tikslumo, sudaro pagrindą atmesti ieškinį nagrinėjamoje byloje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams nuo 2004-05-01 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centras duomenų išrašas (b.l. 6). Apeliantas neginčija fakto, kad ieškovas tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį nurodytam daugiabučiam namui. Apelianto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str. laikytina, kad šalys sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl apeliantui ir jo sutuoktinei atsirado prievolė mokėti už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį (CK 6.388 str., 4.82 str. 3 d., 6.38 str.), o jų nesutikimas su ieškovo suvartoto kiekio paskaičiavimu neatleidžia jų nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo pateiktos įsiskolinimo skaičiuotės patvirtina, kad 2005-11-01 iki 2007-05-31 atsakovai liko nesumokėję už šildymą, karštą vandenį ir namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą 2 802,56 Lt . Ieškovo skaičiavimas už sunaudotą energiją yra pagrįstas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-03-29 sprendime Nr. 535V nurodyta tvarka. Atsakovų bute įrengta dvivamzdė cirkuliacijos sistema be vonios šildytuvo. Už šilumą, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, mokesčiai skaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą. Ieškovo pateiktas skolos paskaičiavimas atitinka nurodyto įstatymo nuostatas, mokestis už šilumos energija paskaičiuotas pagal faktiškai sunaudotą energijos kiekį. Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas šiuos įrodymus turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai yra leistini, patikimi, ar nebuvo suklastoti (CPK 185 str.). Anot apelianto, teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes neišreikalavo įrodymų, kad ieškovo skaičiavimuose pateikti duomenys yra teisingi. Šis apelianto įsitikinimas atmestinas, nes pagrįstas netinkamu civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimu. Teismas preziumuoja, kad šalių pateikti įrodymai yra teisingi; nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo prievolės ex officio reikalauti įrodymų, ar ieškovo skaičiavimuose pateikti duomenys (energijos apskaitos prietaisų rodmenys) yra nesuklastoti. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu prašė išreikalauti duomenis iš VĮ Registrų centro tikslu patikrinti ieškovo teiginį, kad namo registruotas plotas pasikeitė. Tačiau apeliantas nenurodė jokių motyvų, kodėl šis ieškovo teiginys sukėlė jam abejonių, kokią įrodomąją reikšmę duomenys apie namo ploto pakeitimą, gali turėti nagrinėjamoje byloje. CPK 184 str. numato, kaip turi elgtis teismas, kai viena iš šalių pareiškia, kad įrodymas yra suklastotas. Tačiau tokių pareiškimų bylos nagrinėjimo metu apeliantas teismui nepateikė, nors reikalavo tikrinti visų ieškovo pateiktų įrodymų tikrumą.

Atsakovų bute įrengta dvivamzdė cirkuliacijos sistema be vonios šildytuvo, tai patvirtina ieškovo pateikti įrodymai (b.l. 42); apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Apelianto teigimu, už šilumą, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą mokesčiai jam turėjo būti skaičiuojami pagal 2000-12-29 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą pagal analogiją taip, lyg cirkuliacinė sistema būtų įrengta namo rūsyje, t.y. ne daugiau kaip 1,03 Lt+PVM atskiram butui. Toks apelianto teiginys nepagrįstas: teismas nustatė, kad įkainiai už šiluminę energiją laikotarpiui nuo 2005-11-01 iki 2007-05-31 buvo nustatyti UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2004-07-07 įsakymu Nr. 314, 2005-12-28 įsakymu Nr. 635 bei 2006-05-29 įsakymu Nr. 175 sutinkamai su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-02-17 nutarimo Nr. O3-22 nustatytomis normomis. Apeliantas nepateikė argumentų ar motyvuotų prieštaravimų, kodėl ieškovas nepagrįstai taikė paminėtus įkainius; apelianto įsitikinimas, kad pagal analogiją mokesčiai jam turėjo būti skaičiuojami pagal 2000-12-29 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą taip, lyg cirkuliacinė sistema būtų įrengta namo rūsyje, yra nepagrįstas ir atmestinas, o teismo išvada, kad ieškovo pateikti skaičiavimai yra teisingi bei pagrįsti galiojančių aktų nuostatomis, yra pagrista.

Atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįsto šilumos ir tiekiamo karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros mokesčio priteisimo. Apeliantas teigia, kad nežinojo apie 2003-11-14 sutartį Nr. 889, kuria ieškovas ir Balsio statybos įmonė susitarė dėl daugiabučio namo šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros bei atsiskaitymo už tokią paslaugą tvarkos (b.l. 5), tačiau priešingai nei teigia apeliantas, toks nežinojimas nesudaro pagrindo laikyti sutarti niekine, nesukeliančia pasekmių pagal CK 1.80 str. 1 d. nuostatas. Apelianto vertinimu, sutartyje įtvirtintas mokestis prieštarauja galiojantiems teisės aktams, kurie reglamentuoja šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros mokesčio apskaičiavimą. Bylos duomenimis sutartis buvo sutarties šalių vykdoma – šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugos daugiabučio namo patalpų savininkams buvo tiekiamos, atsakovai nuo ieškovo tiekiamų paslaugų neatsisakė, jos buvo suteiktos ir turi būti apmokėtos. Sprendžiant, kokiu tarifu turi būti apmokėtos paslaugos, reikia įvertinti tai, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-08-07 nutarimu Nr. 03-54 patvirtinta metodika nėra imperatyvaus pobūdžio norminis aktas; jos pagrindu buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-11-17 sprendimas Nr. 1-569 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“, kuriuo nustatyti maksimalūs tokios paslaugos tarifai. Kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad sutartyje nustatytas tarifas – 0,20 Lt už 1 kv.m be PVM neviršija savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto maksimalaus tarifo, taigi daugiabučio namo statytojo ir ieškovo 2003-11-14 sutartis Nr. 889 nelaikytina niekine dėl prieštaravimo savivaldybės norminiam aktui. Apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atliko visus teisės aktuose numatytus šilumos ir karšto vandens priežiūros (eksploatavimo) darbus, kolegija atmeta dėl analogiškų motyvų – apeliantas bylos nagrinėjimo metu savo procesiniuose dokumentuose net apytiksliai nenurodė, kokių darbų ieškovas, jo manymu neatliko, taigi teismas neturėjo pareigos tirti aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaip atsikirtimo ieškiniui pagrindas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjos N.ŠvedienėV.Volskienė