- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- A18.-2398-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01772-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- K. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-11-13 K. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019-09-01, 00.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį N. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“, sustabdytas tikrinančiųjų pareigūnų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vado A. K. ir to paties būrio specialisto K. Č., tikrinantiems pareigūnams atsisakė pateikti neįgaliojo pažymėjimą, atsisakė atidaryti automobilio bagažinę. Be to, pareigūną K. Č. pavadino „gestapininku“, tuo žodžiu įžeidė Lietuvos Respublikos policijos pareigūno garbę ir orumą bei nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, todėl laikytina, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. K. M. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežasčių nenurodė, dėl šių priežasčių laikytina, kad į bylos nagrinėjimą vengia atvykti, todėl byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 577 str., 629 str., 630 str.).
Rašydamas paaiškinimą K. M. nepripažino padaręs administracinius nusižengimus. Nurodė, kad jį sustabdęs policijos pareigūnas K. Č. stabdymo priežasties nenurodė, neįspėjo, kad yra daromas vaizdo įrašas, netinkamai parodė tarnybinį pažymėjimą. Reikalavo atidaryti automobilio bagažinę, nors jokių liudytojų nepakvietė, sprendimo daryti kratą nepateikė. Policijos pareigūną išvadino „gestapininku“, nes šis prožektoriumi švietė jam į akis ir akino, kas sukėlė akių uždegimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 506 str. 4 d. administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas K. M. rašydamas paaiškinimą kaltės dėl padarytų nusižengimų nepripažino, kviečiamas į bylos nagrinėjimą neatvyko, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad K. M. kaltė dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo išnagrinėtais įrodymais: policijos pareigūnų K. Č., A. K. ir M. K. tarnybiniais pranešimais dėl šio įvykio ( b. l. 9-11), peržiūrėtais vaizdo įrašais, darytais pareigūnų „Body“ kameromis (b.l.13), taip pat administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), kita rašytine bylos medžiaga.
Teismui pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai sustabdo K. M. vairuojamą automobilį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini). Pareigūnas paaiškina, kad šia gatve motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas, K. M. rodo į automobilio priekyje kairėje pusėje uždėtą neįgaliojo vairuotojo ženklą, pareigūnas paprašo K. M. pateikti neįgaliojo pažymėjimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. K. M. pareigūnams atsisako pateikti dokumentus, liepia patiems susirasti duomenų bazėje, prašo policijos pareigūno pateikti dokumentus. Policijos pareigūnas K. Č. parodo K. M. dokumentą. Daug kartų prašomas pateikti dokumentus K. M. parodo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, priglaudęs jį prie automobilio lango iš vidinės pusės, neduoda policijos pareigūnams jo apžiūrėti iš arčiau. Paprašius atidaryti automobilio bagažinę dėl akcizinių prekių kontrolės, K. M. atsisako atidaryti automobilio bagažinę, reikalauja prokuroro sankcijos. Paprašius parodyti vaistinėlę ir gesintuvą, atidaro automobilio bagažinę, ištraukia iš bagažinės daiktus, policijos pareigūnui neleidžia bagažinės apžiūrėti, pareigūnui pašvietus prožektoriumi pareigūną K. Č. pavadina „gestapininku“.
Taigi, iš vaizdo įrašų matyti, jog K. M. nuo pat pradžių pareigūnų sustabdytas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kalbėjo su pareigūnais įsakmiu tonu, pavadino pareigūną „gestapininku“.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad K. M. kaltė dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo išnagrinėtais įrodymais.
ANK 508 straipsnyje atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013).
K. M. kaltinamas įžeidęs policijos pareigūno garbę ir orumą, tai yra kaltinamas pareigūną K. Č. pavadinęs „gestapininku“. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę. Byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip pareigūnas pasišviečia prožektoriumi, apšviečia K. M. veidą, po ko K. M. pareigūną K. Č. pavadina „gestapininku“.
Teismo nuomone, vien minėto žodžio vartojimas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019). Todėl kaskart negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų.
Įvertinus aplinkybes, kuriomis esant įžeidžiantis žodis buvo pavartotas, į tai, kad jis pasakytas vieną kartą, ir tik vienas žodis, teismas konstatuoja, kad K. M. veiksmuose nėra ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena K. M. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina ( ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
K. M. skirtina ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.
Byloje K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nebaustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. M. skiriant ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsniu, 508 straipsnio 1 dalimi, 506 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
K. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) Eur baudą.
Administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį, K. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 19106444953 ir įmokos kodą 1001.
Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.