Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai R. D., atsakovo atstovei Barbarai Jurgelevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei adv. Ingridai Krolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J. M., L. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis nustato ADTAĮ. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnis). ADTAĮ vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Inspekcija, kurios svarbiausi veiklos tikslai yra prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą (ADTAĮ 36 straipsnis).

Remiantis ADTAĮ 42 straipsniu, asmuo turi teisę pateikti Inspekcijai skundą dėl duomenų valdytojo veiksmų (neveikimo), kuriais pažeidžiamos šio įstatymo nuostatos. ADTAĮ 40 straipsnio 3 punktas numato, kad Inspekcija šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. ADTAĮ 51 straipsnis numato, kad Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti skundą pagrįstu; atmesti skundą ar nutraukti skundo tyrimą, o Inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui.

Taigi duomenų subjektas, manydamas, kad duomenų valdytojas pažeidė jo privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkydamas jo asmens duomenis, turi teisę skundu kreiptis į Inspekciją, o pastarajai įstatyme pavesta išsamiai ir visapusiškai ištirti skundą ir priimti motyvuotą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl galimo ADTAĮ pažeidimo, pažeidžiančio duomenų subjekto privataus gyvenimo neliečiamumo teisę.

P. I. pateikė 2014-04-23 skundą (b. l. 102-105) dėl Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V. J. M. 2014-03-12 neteisėtai rinktų jos asmens duomenų iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos bei šių duomenų perdavimo kitam asmeniui (L. G.), taip pat dėl notarės veiksmų pareiškėjai nepateikus prašomos informacijos. Atsakovas, ištyręs pareiškėjos skundą ir 2014-08-13 pareiškėjos papildomus paaiškinimus, 2014-08-25 priėmė sprendimą (b. l. 55-58), kurio 1 punktu pripažino pareiškėjos skundą dalyje dėl notarės veiksmų 2014-03-12 renkant jos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro bei jos kaip duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis pažeidimo, pagrįstu. Atsakovo 2014-08-25 sprendimo 2 punktu pareiškėjos skundo dalis dėl jos asmens duomenų, 2014-03-12 surinktų notarės, teikimo L. G., buvo atmesta, nenustačius tokio fakto. Sprendimo 3 punktu pareiškėjos skundo dalis dėl notarės veiksmų neteikiant pareiškėjai vaizdo įrašų ir informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, bei jos asmens duomenų minėtuose registruose paieškos kriterijus, taip pat atmesta. Pareiškėja 2014-09-02 Inspekcijai pateikė prašymą atnaujinti užbaigtą tyrimo dalį, kuria jos skundas buvo atmestas, pateikė papildomą informaciją, prašė taikyti administracinę atsakomybę už žinomai melagingų duomenų Inspekcijai teikimą, tačiau Inspekcija skundžiamu 2014-09-09 sprendimu prašymo netenkino.

Pareiškėja kelia administracinį ginčą dėl atsakovo 2014-08-25 sprendimo dalies, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl byloje turi būti įvertinta, ar atsakovo sprendimas atmesti pareiškėjos skundą atitinka ADTAĮ, Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimus, be kita ko, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), ar jį priimant, nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ar jis yra motyvuotas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, ADTAĮ 51 straipsnis).

Pareiškėjos skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad notarė V. J. M. 2014-03-12 pagal pareiškėjos vardą, pavardę ir galimus gimimo metus (nuo – iki) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atliko užklausą ir gavo tuo pačiu vardu ir pavarde esančių asmenų sąrašą (b. l. 35-36). Tą pačią dieną notarė, nurodydama pareiškėjos asmens kodą ir tikslą „Pagal advokatūros įstatymą“ surinko pareiškėjos asmens duomenis iš Gyventojų registro (b. l. 33) ir pagal pareiškėjos asmens kodą atliko užklausą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir surinko duomenis apie visą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 35, 38). Pareiškėja skunde Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nurodė aplinkybes, kad L. G. 2014 m. kovo 13 d. buvo atvykusi į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jose dirbančių asmenų teiravosi apie pareiškėją. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014-04-03 atvykusi į notarų biurą, iš notarų biuro administratorės žodžių suprato, kad nurodytas paieškas atliko notarų biuro administratorė L. G. prašymu. Pareiškėja skunde Inspekcijai, remdamasi šiomis aplinkybėmis, nurodė, kad notarė perdavė pareiškėjos asmens duomenis kitam asmeniui (L. G.). Pareiškėjai skunde teigiant, kad notarės surinkti konkretūs asmens duomenys apie nuosavybės teise turimas patalpas buvo perduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. ir nurodžius aplinkybes, kurios galimai patvirtina šį faktą, atsakovui kaip institucijai, prižiūrinčiai ir kontroliuojančiai, kaip vykdomas ADTAĮ, kilo pareiga išsamiai ir visapusiškai ištirti, ar notarės surinkti asmens duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims, ar pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės pasitvirtino.

Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnis numato, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. ADTAĮ 50 straipsnis suteikia atsakovui įgaliojimus pareikalauti iš duomenų valdytojų ir kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, dokumentus, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis, įranga, susijusia su asmens duomenų tvarkymu. Atsakovas skundžiamame sprendime išvadą, kad pareiškėjos asmens duomenų teikimo faktas nenustatytas, padarė remdamasis notarės V. J. M. 2014-06-13 rašte ir L. G. 2014-07-31 rašte pateiktais paaiškinimais bei aplinkybe, kad notarų biure nėra daromi vaizdo įrašai. Tačiau atsakovas nepasinaudojo visomis teisės aktais jam suteiktomis teisėmis ir išsamiai neištyrė pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos asmens duomenų galimo perdavimo L. G.. Iš notarės paaiškinimų (b. l. 30, 42), L. G. 2014-07-31 paaiškinimo (b. l. 46), jos 2014-03-12 prašymo notarų biurui (b. l. 31) matyti, kad pareiškėjos asmens duomenys buvo renkami būtent L. G. 2014-03-12 prašymu. Notarė V. J. M. jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis galimai buvo renkami pareiškėjos asmens duomenys, atsakovui nenurodė, duomenų dėl kokio konkretaus sandorio tvirtinimo tai buvo daroma, nepateikė. L. G. paaiškinimai dėl aplinkybių, kuriomis buvo renkami pareiškėjos asmens duomenys, skundo tyrimo metu nebuvo patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Skundžiamo sprendimo 1 punktu konstatuota, kad notarė pareiškėjos asmens duomenis rinko neteisėtai, vadinasi, notarės ir L. G. paaiškinimai dėl aplinkybių, kuriomis buvo renkami pareiškėjos asmens duomenys, atsakovo negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs ir jais negalėjo būti vadovaujamasi priimant sprendimą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, o būtent, netyrė ir nenustatė, ar iš tiesų L. G. 2014 m. kovo 13 d. buvo atvykusi į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jei taip, iš kokių aplinkybių L. G. buvo žinomas šių patalpų adresas ir jų savininkas, dėl šių aplinkybių neapklausė nei L. G., nei patalpose galimai buvusių asmenų. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, kurie konkretūs notarų biuro darbuotojai notarės vardu turėjo galimybę užsakyti ir gauti iš registrų duomenis, neapklausė šių asmenų, taip pat neapklausė 2014-03-12 notarų biure dirbusių asmenų dėl aplinkybių, susijusių su L. G. apsilankymu tą dieną notarų biure, pareiškėjos asmens duomenų rinkimu L. G. prašymu bei galimu jų perdavimu L. G.. Atsakovas neišsiaiškino aplinkybės, nurodytos pareiškėjos skunde, ar pareiškėja 2014-04-03 buvo atvykusi į notarų biurą, jei taip, koks buvo jos ir notarų biuro administratorės pokalbio turinys. Iš bylos medžiagos matyti, kad notarų biure yra sumontuota vaizdo stebėjimo įranga. Atsakovas išvadą, kad notarų biure nėra daromi vaizdo įrašai, padarė remdamasis vaizdo įrenginio patikrinimo duomenimis, užfiksuotais 2014-08-20 tarnybiniame pranešime (b. l. 49), tačiau šiame tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, kokia konkreti vaizdo stebėjimo įranga naudojama, kokie jos techniniai duomenys ir ar iš tiesų sumontuota vaizdo stebėjimo įranga neturi galimybės padaryti vaizdo įrašų. Byloje esant duomenų, kad 2014-03-12 vaizdo įrašas galimai egzistavo (E. G. 2014-09-01 raštas, b. l. 66), šios aplinkybės turi būti nustatytos. Remiantis ADTAĮ 18 straipsniu, vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Atsakovas neišsiaiškino, ar notarų biure toks dokumentas yra patvirtintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik atlikęs šiuos tyrimo veiksmus, atsakovas galėjo spręsti dėl pareiškėjos skundo dalies dėl jos asmens duomenų galimo perdavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui ir dėl šios skundo dalies priimti Viešojo administravimo įstatymo, ADTAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir tinkamai motyvuotą sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo atsakovo 2014-08-25 sprendimo 2 punktas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodama pareiškėją, jeigu skundas tuo pačiu klausimu išnagrinėtas Inspekcijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. Pareiškėja 2014-09-02 prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydama atnaujinti tyrimą, pateikė E. G. paaiškinimus (b. l. 66) ir jo raštą notarei (b. l. 68), iš kurių matyti, kad šiam asmeniui galimai žinomos naujos aplinkybės ir faktai dėl galimo duomenų perdavimo L. G. (galimai šis asmuo bendravo su notare dėl pareiškėjos asmens duomenų rinkimo ir perdavimo aplinkybių, galimai jam buvo parodytas 2014-03-12 notarų biure padarytas vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti jo sutuoktinė L. G., atvykusi į notarų biurą du kartus, ir kuriame matyti, kad notarų biuro administratorė perdavė tam tikrą informaciją L. G., galimai notarė šiam asmeniui nurodė, kad duomenis surinko biuro administratorė ir perdavė L. G.). Atsakovas, gavęs šią naują informaciją, neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą remiantis ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o turėjo pareigą atnaujinti tyrimą ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atlikti papildomus tyrimo veiksmus (apklausti E. G., notarę V. J. M., notarų biuro administratorę ir kt.), siekiant nustatyti, ar pareiškėjos asmens duomenys buvo perduoti L. G.. Dėl to konstatuotina, kad atsakovo 2014-09-09 sprendimo 1 punkto dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014-09-02 prašymą dalyje dėl jos asmens duomenų teikimo L. G., yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai įvertinus pareiškėjos papildomai pateiktų duomenų reikšmę tyrimui, todėl naikintina, o atsakovas įpareigotinas atnaujinti tyrimo dalį dėl pareiškėjos asmens duomenų teikimo L. G..

Pareiškėja nesutinka su atsakovo 2014-08-25 sprendimo 3 punktu, kuriuo pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų pareiškėjai neteikiant vaizdo įrašų ir konkrečios informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš registrų bei asmens duomenų registruose paieškos kriterijus, buvo atmesta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši atsakovo sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta, pagrindo jos naikinti nėra. ADTAĮ 25 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kokią konkrečią informaciją iš duomenų valdytojo duomenų subjektas turi teisę gauti. Tai – informacija, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus. Inspekcija pagrįstai, remdamasi šia įstatymo nuostata, nurodė, kad notarė V. J. M. neturėjo pareigos pagal pareiškėjos prašymą pateikti vaizdo įrašų, nes nebuvo tvarkomi pareiškėjos vaizdo duomenys. Inspekcija pagrįstai nurodė, kad notarė V. J. M. neturėjo pareigos pateikti pareiškėjai informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš registrų bei asmens duomenų registruose paieškos kriterijus, nes tokios informacijos, remiantis minėta įstatymo nuostata, pareiškėja neturi teisės gauti. Atitinkamai, pagrįsta ir teisėta pripažintina atsakovo 2014-09-09 sprendimo 1 punkto dalis, kuria, remiantis ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014-09-02 prašymą dėl notarės V. J. M. veiksmų pareiškėjai neteikiant vaizdo įrašų ir konkrečios informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš registrų bei asmens duomenų registruose paieškos kriterijus.

Kaip minėta, pareiškėja 2014-09-02 Inspekcijai pateikė prašymą taikyti administracinę atsakomybę už žinomai melagingų duomenų Inspekcijai teikimą, tačiau Inspekcija 2014-09-09 sprendimo 2 punktu šio prašymo netenkino. Pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos 2014-09-09 sprendimo 2 punktą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį (žinomai melagingų duomenų pateikimas arba trukdymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai). Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidi­mų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pa­reiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį spren­dimą dėl bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Nagrinėjamu atveju įgaliojimai nustatyti, ar tretieji suinteresuoti asmenys tyrimo metu pateikė žinomai melagingus duomenis, kliudė tyrimui, atitinkamai, ar yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, teiseną, tenka būtent Inspekcijai. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁷ straipsnyje, padarymu kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, o ne į duomenų subjekto teises. Pareiškėjos teisių apimtis priklausomai nuo to, ar Inspekcija trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu pradės administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį, ar jos nepradės, nepakis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos 2014-09-09 sprendimo 2 punktas, kuriuo pareiškėjos prašymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu buvo atmestas, neturėjo poveikio pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl tai yra pagrindas atmesti pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2014-09-09 sprendimo 2 punktą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 214¹⁷ straipsnį.

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad Inspekcija nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pareiškėjos 2014-04-23 skundo dalį dėl jos asmens duomenų galimo perdavimo kitam asmeniui, nepagrįstai ir neteisėtai šią skundo dalį atmetė, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atnaujinti šios skundo dalies tyrimą pagal pareiškėjos 2014-09-02 prašymą, todėl tai yra pagrindas panaikinti atitinkamas skundžiamų Inspekcijos sprendimų dalis ir įpareigoti Inspekciją atnaujinti šią tyrimo dalį. Pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti kitas skundžiamų Inspekcijos sprendimų dalis atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjos skundas iš dalies tenkinamas, pareiškėjai iš atsakovo priteistina ½ dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 50 Lt žyminio mokesčio, kuris, remiantis Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 23 d. Reglamentu Nr. 851/2014 patvirtintu perskaičiavimo kursu (3,4528 Lt už 1 eurą), sudaro 14,48 eurus (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. D. skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014-08-25 sprendimo Nr. 3R-335 (2.13.-1) „Dėl R. D. 2014-04-23 skundo“ 2 punktą ir 2014-09-09 sprendimo Nr. 3R-346 (2.13.-1) „Dėl R. D. 2014-09-02 prašymo atnaujinti užbaigtą tyrimą dalyje ir prašymo taikyti administracinę atsakomybę už žinomai melagingų duomenų teikimą“ 1 punkto dalį, kuria pareiškėjos 2014-09-02 prašymą dalyje dėl jos asmens duomenų, 2014-03-12 surinktų notarės Virgilijos J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G., atsisakyta nagrinėti.

Įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją atnaujinti 2014-08-25 sprendimu Nr. 3R-335 (2.13.-1) „Dėl R. D. 2014-04-23 skundo“ užbaigto tyrimo dalį dėl pareiškėjos 2014-04-23 skundo dalies dėl asmens duomenų, surinktų 2014-03-12 notarės Virgilijos J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G..

Likusią pareiškėjos R. D. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, juridinio asmens kodas 188607912, 14,48 eurus žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.