Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės R. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-304-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausioji specialistė R. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimu nustatė, kad J. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2023 m. spalio 26 d. 16.21 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, taip pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalies reikalavimą. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai.

J. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės R. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-304-2024 paskirtą administracinę nuobaudą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė pastatęs prie jam priklausančio požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jam asmeninės nuosavybės teise priklauso garažo boksas Nr. 1. Pažymima, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas neteisingas administracinio nusižengimo padarymo adresas, nes (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas.

Institucija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į J. M. skundą, kuriuo prašo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Institucijos vyriausiosios specialistės R. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-304-2024 nepakeistą.

Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2023 m. spalio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas J. M. už tai, kad jis 2023 m. spalio 26 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje, laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai. Tokiais veiksmais J. M. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, padariusio administracinio nusižengimą, akivaizdoje. Fiksuojant administracinį nusižengimą, buvo daromos transporto priemonės nuotraukos arba administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis administracinio nusižengimo fiksavimo sistemomis. J. M. su nustatytu administraciniu nusižengimu nesutiko ir administracinio nurodymo neįvykdė, t. y. nesumokėjo 140 Eur baudos iki 2023 m. lapkričio 26 d.

Atsiliepime pažymima, kad Institucijos vyriausioji specialistė 2024 m. sausio 4 d., bylos nagrinėjime dalyvaujant J. M., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą skirti J. M. administracinę nuobaudą – 220 Eur baudą. Į bylos nagrinėjimą atvykęs J. M. paaiškino, kad, jo nuomone, neeksploatuojamas automobilis teisėtai buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole netiksliai nurodyta automobilio stovėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, pagal turimus brėžinius, jam priklausantis automobilis stovėjo garažui priklausančioje teritorijoje, todėl ten automobilį laikyti galima. Paklausus J. M. patvirtino, kad žemė šalia garažo yra ne privati, o valstybinė. Taip pat nurodė, kad automobilio šiuo metu minėtoje vietoje nėra, jis utilizuotas. Paprašius pareiškėjo pateikti įrodymus, kad neeksploatuojamas automobilis yra patrauktas (nuotraukas ar utilizavimo dokumentus), to nepadarė. Atsižvelgiant į J. M. paaiškinimus, buvo patikslinta administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini). Institucija nesutinka su J. M. skunde išsakytu teiginiu, kad neteisingai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, kadangi šis netikslumas buvo ištaisytas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.

Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą pabrėžiama, kad aplinkybė, jog J. M. priklausantis automobilis buvo paliktas šalia požeminio garažo, nepaneigia fakto, kad neeksploatuojamas automobilis buvo laikomas bendro naudojimo teritorijoje, o tokią veiką draudžia įstatymas.

Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. M. jau yra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. 2023 m. liepos 4 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 23213602123 pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, 2023 m. liepos 24 d. buvo sumokėta 140 Eur bauda pagal administracinį nurodymą. 2023 m. spalio 5 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 3216412538 ir J. M. skirta 200 Eur bauda už ANK 414 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, kuri 2024 m. sausio 16 d. buvo sumokėta. Visi administraciniai nusižengimai padaryti tuo pačiu automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio techninė apžiūra baigė galioti 2022 m. spalio 25 d., automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Institucijos teigimu, skundžiamas nutarimas surašytas teisingai ir teisėtai, administracinio nusižengimo faktas įrodytas protokolu ir byloje surinkta medžiaga.

III. Teismo išvados

J. M. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrija nuomoja žemę iš valstybės, sudaryta 100 m. nuomos sutartis su valstybe. Minėtoje sutartyje nėra parašyta, kad negalima ten statyti automobilio, sutartyje pasisakyta tik apie žemės tvarkymą. Teismui pateiktoje nuotraukoje yra pažymėta garažo riba – bendrijos garažo teritorija, už kurią bendrija moka mokesčius ir gali ta teritorija naudotis. Savo automobilį laikė ties įvažiavimu į garažą, t. y. bendrijos teritorijoje. Gavęs pirmą baudą nuėjo pasiaiškinti į Vilniaus miesto savivaldybę, ten jam parodė garažo teritorijos ribas ir paaiškino, kad pusė automobilio buvo bendrijos teritorijoje, o kita pusė buvo (duomenys neskelbtini), ties transformatorinės riba. Jis sutiko su pažeidimu ir iš karto sumokėjo paskirtą 220 Eur baudą. Antrą baudą gavo už tai, kad automobilis stovėjo tik bendrijos teritorijoje, t. y. tose ribose, kur gali statyti automobilius. Automobilis buvo tvarkingas, važiuojantis, iš jo nebėgo tepalai, neteršė aplinkos. Norėjo automobiliui atlikti techninę apžiūrą, tačiau atsirado sveikatos problemos, dėl kurių nusprendė netvarkyti automobilio, nes negalės su juo važinėti. Šiuo metu automobilio neturi, jį pardavė spalio mėnesį. Bendrija planuoja kreiptis į atitinkamas institucijas dėl leidimo pastatyti kelio užtvarą, iš viso toje teritorijoje yra 4 automobilių stovėjimo vietos, nori ten netrukdomai laikyti savo automobilius.

Institucijos atstovė R. G. teismo posėdžio metu palaikė Institucijos atsiliepime į pareiškėjo J. M. skundą išdėstytus argumentus.

Dėl J. M. padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar J. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 414 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose, kai šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

Skundžiamu nutarimu J. M. nubaustas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. spalio 26 d. 16.21 val. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai.

J. M. pripažįsta, kad laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, tačiau nesutinka, kad prie požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), esanti teritorija yra bendrojo naudojimo vieta. Pasak pareiškėjo, prie požeminio garažo, kuriame jis turi savo nuosavą boksą Nr. 1, esančioje teritorijoje jis galėjo laikyti savo automobilį, kurio negalima eksploatuoti. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjo argumentu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 939, dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4532 ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4533, 6 punkte nurodyta, kad viešajame eisme negalinčios dalyvauti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose neatitiktų tokių bendrojo naudojimo vietų įrengimo tikslų bei varžytų kitų asmenų galimybę pasinaudoti transporto priemonės statymo vieta dalyvaujant viešajame eisme (valstybės ir savivaldybių žemė ir statiniai neturėtų būti naudojami privačios nuosavybės daiktų sandėliavimui). Pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė, t. y. naudojimasis tokia vieta negali pažeisti bendruomenės viešojo intereso. Taigi bendrojo naudojimo vietos laikytinos vietos ar teritorijos, kurios nuosavybės teise nepriklauso fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žemė prie požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui. Pats J. M. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad minėta žeme (teritorija prie požeminio garažo, kurioje stovėjo automobilis) naudojasi garažų bendrijos nariai pagal nuomos sutartį, kuri sudaryta tarp garažų bendrijos ir valstybės. Taigi valstybei nuosavybės teise priklausanti teritorija prie požeminio garažo laikytina bendrojo naudojimo vieta, kurioje draudžiama laikyti neeksploatuojamas ar negalimas eksploatuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su pareiškėju, kad aptariamoje situacijoje jis galėjo šioje vietoje teisėtai laikyti savo negalimą eksploatuoti automobilį. Sutiktina su Institucijos argumentu, kad aplinkybė, jog J. M. priklausantis automobilis buvo paliktas šalia požeminio garažo, kuriame jis nuosavybės teise turi boksą, nepaneigia fakto, kad pareiškėjo neeksploatuojamas automobilis buvo laikomas bendro naudojimo teritorijoje. Šio fakto pakanka, kad J. M. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietoje.

Taip pat pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J. M. paskutinių metų laikotarpiu jau tris kartus baustas administracine tvarka už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 414 straipsnyje, padarymą (b. l. 56–60). Ankstesni administraciniai nurodymai ir nutarimai yra įsiteisėję, jų pareiškėjas neskundė, sumokėjo paskirtas baudas.

Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje, t. y. pakartotinai padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas neteisingas administracinio nusižengimo padarymo adresas – (duomenys neskelbtini), t. y. daugiabutis gyvenamasis namas. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokole iš tiesų nurodyta neteisinga administracinio nusižengimo vieta (b. l. 11–14), tačiau administracinio nusižengimo byla Institucijoje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kurio metu dalyvavo pats J. M. ir davė paaiškinimus, į kuriuos buvo atsižvelgta ir skundžiamame nutarime minėtas netikslumas buvo ištaisytas, nurodant administracinio nusižengimo padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–6). Taigi vien administracinio nusižengimo protokole nurodyta netiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta šiuo atveju neturi reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės R. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti J. M. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl J. M. paskirtos administracinės nuobaudos

ANK 414 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Skundžiamu nutarimu J. M. buvo paskirta 220 Eur bauda, t. y. sankcijos vidurkis.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu nutarimu nenustatyta J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas). Teismas pažymi, kad ANK 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Nagrinėjamu atveju J. M. nubaustas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį kaip pakartotinai padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, t. y. pakartotinumas yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje, požymis. Atsižvelgiant į tai ir į ANK 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundžiamu nutarimu nepagrįstai nustatyta J. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Vadinasi, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. M. anksčiau tris kartus baustas už analogiškų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 414 straipsnyje, padarymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, matyti, kad J. M. sąmoningai nesilaiko įstatymų ir daro administracinius nusižengimus. Be kita ko, pareiškėjas baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau visos anksčiau paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 56–60).

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat paties administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti J. M. paskirtą administracinę nuobaudą – 220 Eur dydžio baudą – arba ją sumažinti. Sumažinti baudą nesudaro pagrindo pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas, nes jam paskirtos baudos, nustatytos ANK 414 straipsnio 2 dalies sankcijoje, vidurkis neprieštarauja baudos skyrimo taisyklėms, nustatytoms ANK 34 straipsnio 2 dalyje.

Paskirtas administracinės nuobaudos dydis yra proporcingas pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien J. M. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti, savaime nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą arba sumažinti jos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės R. G. 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-304-2024:

pašalinti J. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.