- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-613-71/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- D.S.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Telšių
- Kategorijos
- 128.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-613-71/2010
Teisėja S. Gerybienė Procesinio sprendimo kategorija 128.14.2,;121.18.
NUTARTI S
2010 m. gruodžio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodine proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D.S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D.S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Telšių apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D.S. pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti nuosavybės teise jai trijų kambarių su rūsiu buto Nr. 6 su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktą (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija – su pareiškėjos pareiškimu nesutiko nurodydamas, kad pareiškėja neturi teisės įgyti nuosavybėn valstybės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 33).
Suinteresuotas asmuo – Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – prašė sprendimą dėl fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra (b. l. 31).
Suinteresuotas asmuo – Telšių apskrities viršininko administracija – sutiko ir neprieštaravo, kad teismo sprendimu būtų nustatytas pareiškėjai nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos D.S. pareiškimo dėl nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkino (b. l. 52-53).
Teismas nustatė, kad trijų kambarių buto su priklausiniais, kurie yra (duomenys neskelbtini), kurį įgyjamosios senaties tvarka nuosavybėn pretenduoja įgyti pareiškėja, yra registruotas Valstybės vardu. Teismas nurodė, kad įstatymas imperatyviai draudžia įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį daiktus, kurie registruoti valstybės vardu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė D.S.prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą patenkinti pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (b. l. 55-56) .
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad daiktai yra valstybės, tai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke nėra duomenų, jog po 1990-03-01 nuosavybės teisė į pareiškėjos valdomą butą ir jos priklausinius iš Lietuvos sovietų socialistinės respublikos perėmė Lietuvos Respublika;
2. Apeliantė laiko, kad sudaryta buto nuomos sutartis, neduoda jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja neįgijo nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį į pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, kad Mažeikių rajono savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai išnuomojo butą, į kurį neturi nei nuosavybės, nei pavedimo teisių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (b. l. 61) .
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės 2010 m. birželio 16 d. sprendimą (b. l. 63).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės 2010 m. birželio 16 d. sprendimą (b. l. 64-66).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje bylų nagrinėjimo praktikoje, atskleisdamas įgyjamosios senaties įstatyminę sampratą, yra suformulavęs pagrindinius šio teisės instituto taikymo aspektus. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuotas tik esant atitinkamų sąlygų visetui:
1) pareiškėjas negali būti daikto savininkas, nėra ir negali būti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu;
2) pareiškėjas daiktą turi valdyti sąžiningai, t.y. reikalaujama, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.68 str., 4.70 str. sąžiningas daikto valdymas);
3) pareiškėjas daiktą valdo teisėtai (LR CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiai pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta kitaip. Neteisėtu daikto valdymu laikoma per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ar kito savininko teises įgyto daikto valdymas;
4) pareiškėjas daiktą privalo valdyti atvirai, kaip savą, neslėpdamas ir nesislapstydamas, nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų (LR CK 4.68 str., 4.71 str.). Ši sąlyga ir toks reikalavimas yra reikšmingas tam, kad būtų sudarytos realios sąlygos užginčyti tokio asmens teises į daiktą, o tokio asmens (daikto valdytojo) teises užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus arba sutartis, turi būti sudaryta reali galimybė įgyvendinti savo teisę į daiktą (Pvz. išreikalauti daiktą iš svetimo ir neteisėto valdymo, pareiškiant tokį ieškinį teisme).
Toks kasacinio teismo įgyjamosios senaties teisės instituto aiškinimas taikytinas ir šioje byloje, nes tik konstatavus įstatyminių įgyjamosios senaties taikymo sąlygų visetą galima tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius nagrinėjamus teisinius santykius ir taikyti įgyjamosios senaties institutą, o jų nesant – spręsti ex oficio kaip turi būti šie santykiai kvalifikuojami. Teismas turi pareigą tinkamai teisiškai kvalifikuoti civilinius teisinius santykius, tiksliai nustatydamas, kokios materialinės teisės normos juos reglamentuoja (LR CPK 265 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti šioje byloje nustatytiems faktiniams teisiniams santykiams įgyjamosios senaties institutą. Byloje pateikta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis patvirtina faktą, kad pareiškėjai D.S. nuo 200-10-16 nuomotojas Mažeikių apylinkės seniūnija neterminuotai naudojimui suteikė 44,61 kv. m. bendrojo ploto gyvenamąją patalpą ir ūkinį pastatą 13,9 kv. m (b. l. 6). Iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, jog aukščiau nurodytų sąlygų galiojimas šiuo atveju nėra galimas, kadangi minėtas būtas su rūsiu ir priklausiniais, (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės yra suteiktas pareiškėjai D. S. nuomos sutarties pagrindu. Todėl yra pagrindas teigti, kad D. S., sudarydama nuomos sutartį, žinojo, kad trijų kambarių su rūsiu butas Nr. 6 su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdė Mažeikių rajono „Už taiką“ žemės ūkio įmonė.
Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, kad Nekilnojamojo turto registre butas su priklausiniais, į kurį pareiškėja prašo pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu ir kurio valdytoja buvo Mažeikių rajono „Už taiką“ žemės ūkio įmonė, yra neteisėtai įregistruotas valstybei nuosavybės teise, laiko nepagrįstu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo patalpos priklauso valstybei. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis apie tai, jog nuosavybė į trijų kambarių butą su rūsiu buto Nr. 6 su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), yra registruota valstybės vardu (b. l. 9-10). Kad nurodytu laikotarpiu buvo toks valstybei priklausančio turto teisinis reglamentavimas patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašas, kad šį valstybės nuosavybės objektą patikėjimo teise valdo Mažeikių rajono „Už Taiką“ žemės ūkio įmonė. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2008-09-11 rašte yra nurodoma, kad D. S. gyvenamosios patalpos, adresu: (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre nėra registruotos Mažeikių rajono savivaldybės vardu (b. l. 7). Byloje nenustačius, kad nuosavybės teisė į ginčo objektą buvo perduota kitiems asmenims, ji liko valstybės nuosavybė, kuri negali pereiti kitų asmenų nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį (LR CK 4.69 straipsnio 3 dalis), nežiūrint į tai, kad nekilnojamojo turto registre nėra registruota savivaldybės nuosavybė, nes tokios registracijos neatlikimas nepanaikina valstybės nuosavybės. Apeliantės argumentas, kad Mažeikių rajono savivaldybė neteisėtai ir nepagrįstai išnuomojo pareiškėjai butą, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas.
LR CK 4.69 str. 3 d. numato, kad pagal įgyjamąją senatį iš viso negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Ši imperatyviai įtvirtinta įstatymo nuostata nesuteikia apeliantei teisės per įgyjamosios senaties institutą įgyti nuosavybę į valstybei priklausančią gyvenamąją patalpą, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę.
Apeliantės argumentus, nesant VĮ Registrų centro duomenų dėl ginčo objekto iš Lietuvos sovietų socialistinės respublikos perėmimo Lietuvos Respublikos vardu, kolegija laiko nepagrįstais. Kolegija pažymi, kad asmuo siekiantis nuginčyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pirmiausia turi įrodyti ir nuginčyti dokumento, kurio pagrindu įrašomi tokie duomenys į nekilnojamojo turto registrą, teisėtumą.
Išsiaiškinęs visas šios bylos aplinkybes, Mažeikių rajono apylinkės teismas, teisėjų kolegijos manymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą į sprendimą.
Apeliacinio skundo argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės D.S. priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 straipsnis 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1punktu,
nutari a:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos D.S.(duomenys neskelbtini) 9,50 Lt (devynis Lt 50 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybei.