- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 2-735-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01641-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Trečiasis asmuo
- S. D.
- Ieškovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. D., tretysis asmuo ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų S. D., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos ir globos vietos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) 2012 m. lapkričio 16 d. teismui paduotu ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovės J. D. motinos valdžią mažamečio sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti D. D. nuolatinę globą ir globos vietą globėjo gyvenamojoje vietoje; 3) D. D. globėja ir turto administratore skirti S. D.; 4) priteisti iš atsakovės J. D. sūnui D. D. po 300 Lt/mėn. išlaikymą periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo, iki vaikas sulauks pilnametystės (1-2 b. l.). Nurodo, kad atsakovės šeima Skyriui žinoma nuo 2010 m. birželio. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, visur su savimi vedžiojosi ir sūnų arba jį palikdavo seneliams. Ne kartą atsakovė pastebėta neblaivi, laiką leidžianti su iš įkalinimo įstaigų grįžusiais vyrais. Už netinkamą tėvo (motinos) valdžios panaudojimą atsakovė bausta administracine tvarka. Trečiasis asmuo (berniuko močiutė) S. D. 2010 m. spalio 13 d. paskirta jo globėja. S. ir G. D. neturi duomenų apie dukters buvimo vietą. Atsakovė paskambino tėvams tik du kartus, bet nenurodė, kur yra. Kadangi atsakovė nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, jos kaip motinos valdžia sūnaus atžvilgiu turi būti apribota nuolatinai.
Teismo posėdyje ieškovo atstovės ieškinį palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Ieškinys su priedais, vėliau teismo šaukimas atsakovei J. D. įteiktas atitinkamai 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. vasario 4 d. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) (49-52 b. l.). Atsakovė iki nustatyto termino pabaigos atsiliepimo į ieškinį nepateikė; posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo S. D. atsiliepimu į ieškinį (43-44 b. l.) su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia sūnaus D. D. atžvilgiu ir su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, išskyrus dėl išlaikymo priteisimo. Anot trečiojo asmens, jos žiniomis, dukra gyvena arabų valstybėse, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo bus deklaratyvi. Kaip laikina vaiko globėja, tretysis asmuo gauna išmokas už globojamą vaiką ir baiminasi, kad, priteisus išlaikymą iš atsakovės, ji neteks 520 Lt išmokos.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. D., išklausiusi ieškovo atstovių paaiškinimų apie teisės į išmoką išsaugojimo galimybes, su ieškiniu sutiko visiškai. Papildomai nurodė, kad jos dukra, būdama gana jauna, išvyko į Islandiją. Kai grįždavo, namuose nebūdavo. Susidėjo su narkomanais, vėliau - kaliniais, gėrė. Kai susirado draugą, gimė vaikelis. Dar po kurio dukra su kūdikiu liko viena. Sūnų visur vedžiodavosi su savimi. Namuose būdavo retai, gyveno kur papuolė. Kol gyveno tėvų namuose, iš namų dingdavo daiktai. Iš Jolitos nebuvo galima sužinoti tiesos. Ji buvo apsinuodijusi narkotikais. Kartą, kai Jolita buvo labai girta, atvažiavo pas tėvus ir paliko vaiką. Kai paskutinį kartą skambino, sakė, kad yra Arabų šalyse, ten ištekėjo. Apie berniuką nieko neklausė. Seneliai prižiūri anūką reguliariai nuo 2010 m. rudens. D. mamos neatsimena, bet dabar pradėjo apie ją klausinėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Tėvai turi pareigą rūpintis ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti įgyvendinti tėvų valdžią. Vaiko interesus atitinka toks tėvų elgesys, kai jie sudaro sąlygas vaiko fizinei, psichinei, dvasinei raidai, rengia juos savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų, nevykdančių pareigų vaikams, veiksmai (neveikimas), laikomi prieštaraujančiais vaikų interesams.
CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (vieno iš jų) valdžios apribojimo. Kitaip tariant, tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Priklausomai nuo kaltės pobūdžio, tėvų valdžia gali būti apribojama laikinai ar neterminuotai.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tretysis asmuo S. D. ir atsakovė J. D. yra atitinkamai motina ir dukra. D. D. yra atsakovės J. D. sūnus, duomenų apie berniuko tėvą nėra (20-21 b. l.).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos M. seniūnijos 2010 m. spalio 5-6 d. šeimos aplankymo aktuose, atsakovės tėvų G. D. ir S. D. paaiškinimuose bei jų pagrindu surašytame tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie J. D. šeimą Nr. ST23-65 (3.20) (32-37 b. l.) teigiama, kad D. D. pastebėtas bare su iš įkalinimo įstaigos grįžusiu vyriškiu, kuris prisistatė esąs vaiko tėvu. Vaikas aprengtas ne pagal sezoną: be kepurės, šaliko, pirštinių. D. D. rūbai purvini (supilti alumi), ant veiduko kraujosruvos, rankos nešvarios, vaikas sloguoja. D. D. seneliai, nuvykę į namą (duomenys neskelbtini), kuriame girtavo jų dukra, pasiėmė vaiką. Tuo metu atsakovė gulėjo lovoje be sąmonės, nes padaugino alkoholio, ir nepastebėjo, kaip jos vaiką pasiėmė seneliai. Atsakovė turi priklausomybę ne tik alkoholiui, bet ir narkotikams. Anksčiau ji ligoninėje gydyta dėl apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis. Pasak senelių, dukra D. nepasigedo, jo neieškojo.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A-1384 (29 b. l.) likusiam be motinos J. D. globos D. D. nustatyta laikinoji globa; globėja paskirta S. D.; jai mokama vaiko globos išmoka. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-727 (81) atsakovės tėvas G. D. yra paskirtas laikinu kito anūko I. J. G. globėju nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. (28, 31 b. l.).
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. priimtu nutarimu (administracinio teisės pažeidimo bylant. A2.9-1211-459/2010) atsakovė nubausta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad tinkamai neatliko motinos pareigas, nurodytas CK 3.155 straipsnyje, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3, 6 ir 21 straipsniuose (30 b. l.).
Šiaulių rajono M. lopšelio-darželio 2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 36 „Dėl D. D. priežiūros“ (27 b. l.) pažymima, kad D. D. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. lanko lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo grupę. Į įstaigą vaiką atveda ir pasiima seneliai. Berniukas ateina pailsėjęs, tvarkingas, turi reikiamas ugdymo, higienos priemones. Seneliai domisi vaiko pasiekimais, bendradarbiauja su auklėtoja, aktyviai dalyvauja vaikų renginiuose, tėvų susirinkimuose. D. D. motina įstaigoje nėra lankiusis.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos M. seniūnijos 2012 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime (24 b. l.) teigiama, kad nėra duomenų apie J. D. deklaruotą ar faktinę gyvenamąją ir/arba darbo vietas; D. D. globoja ir prižiūri S. D..
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK 2012 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad J. D. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kelerius metus M. ji nepastebėta, jos faktinė buvimo vieta nežinoma; J. D. apibūdina kaip asocialų asmenį, linkusį vartoti alkoholinius gėrimus (25-26 b. l.).
S. D. ir jos sutuoktinis G. D. atitinkamai 2012 m. spalio 22 ir 26 d. sutikimuose „Dėl nuolatinės globos D. D.“ (22-23 b. l.) išreiškė valią, kad D. D. būtų nustatyta nuolatinė globa, jo globėju paskirtas trečiasis asmuo S. D., nes nuo 2010 m. vaiko motina J. D. paliko vaiką, jos gyvenamoji vieta nežinoma, sūnumi nesidomi, išlaikymo neteikia.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovė neatlieka savo kaip motinos pareigų, be pateisinamos priežasties visiškai nusišalinusi nuo D. priežiūros, auklėjimo, lavinimo, jo dvasinio ir dorovinio vystymo, bei nėra pagrindo tikėtis, jog padėtis artimiausiu laiku galėtų iš esmės pasikeisti, atsakovės motinos valdžia sūnaus atžvilgiu apribojama neterminuotai (CK 180 str. 2 d.). Apribojus motinos valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 180 str. 3 d.).
Vaiko nuolatinė globa (nuo 14 m. - rūpyba) nustatoma be tėvų priežiūros likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (CK 3.256 str.). Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą, priežiūrą tokioje aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 str. 1 d.). Todėl likusiam be motinos globos D. nustatoma nuolatinė globa (CK 3.252 str. 1 d. 2 p.).
D. D. globėja bei turto administratore pretenduoja tapti trečiasis asmuo S. D.. Ji du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (12 b. l.), nėra teista (19 b. l.), dirba Šiaulių rajono M. gimnazijoje (13 b. l.). Šiaulių rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro 2012 m. spalio 24 d. medicininiame pažymėjime teigiama, kad trečiasis asmuo globėja būti gali (10 b. l.).
Įvertinus išvardintus formalius kriterijus, trečiojo asmens ir D. artimą giminystės ryšį (CK 3.249 str. 1 d. 2 p.), emociškai glaudžius jų tarpusavio santykius; tai, kad D. nebūtų atskirtas nuo savo pusbrolio I. J. G.; trečiojo asmens sveikatos būklę, asmenines, moralines, kitas savybes, socialinius veiksnius, darytina išvada, kad jis atitinka įstatymo globėjui keliamus reikalavimus, todėl S. D. skiriama D. nuolatine globėja bei turto administratore; berniuko globos vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.252 str. 2 d. 1 p., 3.259 str. 3 d., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 p.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvo, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaiką) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Jei tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str. 1 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.).
Bylos nagrinėjimo metu D. yra 4,5 m. amžiaus. Jis fiziškai sveikas (11 b. l.), nenustatyta, kad turėtų specialių poreikių. Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nuo kurio galima nukrypti priteisiant mažesnį išlaikymą išimtiniais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikui didesnio išlaikymo.
Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išsilavinimą, profesiją, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, prasta turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., juo labiau išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, asocialiu gyvenimo būdu.
Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos sveikatos būklę, užsiėmimą byloje nėra. Kita vertus, kadangi atsakovė nepasinaudojo teise atsikirsti į ieškinį, jai tenka su tuo susijusi neigiamų procesinių padarinių atsiradimo rizika (CPK 178 str.).
Kompleksiškai įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismas priteisia iš atsakovės po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą sūnui D., skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo, iki berniukas taps pilnamečiu.
Priteisus išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Teismas išaiškina atsakovei, kad tuo atveju, jeigu įsiteisėjus sprendimui, kuriuo priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, ji turi teisę reikšti ieškinį ir reikalauti pakeisti išmokų dydį, terminus (CPK 279 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl periodinių išmokų dydžio pakeitimo negali būti reiškiamas į praeitį - jis taikomas ir galioja tik ateičiai (lot. ex nunc) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už 1 m. sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Aptariamu atveju ji sudaro 3 600 Lt (300 Lt/mėn. x 12 mėn.). Už tokio dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 108 Lt (3 600 Lt x 0,03) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Kiti neturtiniai reikalavimai, kurie neatsiejamai vienas su kitu susiję, laikomi vienu neturtiniu reikalavimu ir apmokestinami fiksuotu indeksuotu žyminiu mokesčiu – 144 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 1 d.).
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai ex lege yra atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, į valstybės biudžetą priteisiamas 252 Lt žyminis mokestis ir 14,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-267, 268-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 301, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nepilnamečiam vaikui D. D. nustatyti nuolatinę globą.
Nepilnamečio vaiko D. D. globėja bei turto administratore paskirti tretįjį asmenį S. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nepilnamečio vaiko D. D. globos vietą nustatyti globėjos S. D. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės J. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. D. periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) per mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės į valstybės biudžetą 252 Lt (du šimtus penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 14,80 Lt (keturiolika litų 80 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.