- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- 1S-635-462/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- Ž., Ž. V.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-07 nutarties ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
nukentėjusiojo Ž. V. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-07-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-16 nutarimą atmesti Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-09-07 nutartimi atmetė nukentėjusiojo Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-07-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-16 nutarimo atmesti Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą panaikinimo.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusiojo Ž. V. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-07-22 ir 2010-08-16 nutarimus, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-07 nutartį. Skunde teigiama, kad teismas nutartyje neteisingai nurodo, jog ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš autoįvykio vietos nebuvo surinktos automobilio žibinto šukės, automobilis grąžintas vairuotojui. Vairuotojo M. A. ir liudytojos G. E. parodymai nebuvo užfiksuoti fotonuotraukose, siekiant nustatyti, kurioje tiksliai vietoje buvo partrenktas T. R. V.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams neužduotas klausimas apie „Rover 45“ automobilio greitį. Gynėjas teigia, kad nei prokuratūra, nei teismas nereagavo į jų prašymą įpareigoti prokuratūrą imtis veiksmų, kad nebūtų taisomi M. A. vairuoto automobilio „Rover 45“ sugadinimai. Skunde nurodo, kad nesutinka su išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad M. A. viršijo leistiną 50 km/val. greitį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog automobilio smūgis į T. R. V. kūną buvo labai stiprus, o smūgio stiprumą galėjo lemti tik didelis automobilio greitis. Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalauja ne tik neviršyti maksimalaus leistino, bet ir laikytis saugaus greičio. Gynėjas tvirtina, kad jei M. A. neviršijo leistino greičio, tačiau jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d., 13 d., Kelių eismo taisyklių 133 p., 134 p. reikalavimus. Be to, M. A., matydamas pasiruošusį į kelią įžengti vaiką, nematantį atvažiuojančio automobilio, turėjo visas galimybes panaudoti garso signalą. Gynėjo nuomone, tarp vairuotojo M. A. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Jei vairuotojas būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį, būtų stabdęs transporto priemonę dar prieš T. R. V. išbėgant į važiuojamąją kelio dalį, būtų ėmęsis kitų atsargumo priemonių, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas nukentėjusiojo Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-07-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-16 nutarimo atmesti skundą panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.
Nukentėjusiojo Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundo argumentas, kad pagrindinė sąlyga ir priežastinis ryšys kilti 2010-03-05 eismo įvykiui buvo automobilio „Rover 45“ vairuotojo veiksmai, yra visiškai nepagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-07-22 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-08-16 nutarime atmesti Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą buvo išsamiai ir visapusiškai įvertintos atstovo advokato skunde nurodytos aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., požymių.
Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-07-22 ir 2010-08-16 nutarimai atmesti skundą yra teisėti ir pagrįsti.
T. R. V., išėjęs į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir netrukdys transporto priemonėms bei nepasirinkdamas į kitą gatvės pusę eiti pėsčiųjų perėja, pažeidė KET 49 p. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad automobilio „Rover 45“ vairuotojo M. A. galbūt padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nustatytomis bylos aplinkybėmis nepaneigia mirusiojo T. R. V. atsakomybės dėl kilusio autoįvykio, nes jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-07-22 nutarime padarė teisėtą išvadą, kad T. R. V. veika nesidairant, neinant per pėsčiųjų perėją, bėgant per gatvę teisiniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga, dėl ko kilo pasekmės, jo padaryti pažeidimai ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.
Atmestini nukentėjusiojo Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundo argumentai, kuriuose jis nurodo, kad vairuotojo M. A. ir liudytojos G. E. parodymai nebuvo užfiksuoti fotonuotraukose, ikiteisminio tyrimo metu liudytojams neužduotas klausimas apie „Rover 45“ automobilio greitį. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko šiuo atveju ikiteisminio tyrimo įstaiga – policija. Ikiteisminio tyrimo metu nėra būtina atlikti visus įstatymo numatytus ir galimus tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats savarankiškai nusprendžia, kokie tyrimo veiksmai reikalingi, siekiant ištirti padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 205 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 207 str., buvo atliktas eismo įvykio vietos, objektų, žmogaus kūno, lavono tyrimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūra. Atliktas liudytojų I. P., T. M., J. L. parodymų patikrinimas vietoje, padarytos fotonuotraukos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi įstatymo numatyti ir galimi tyrimo veiksmai.
Nepagrįstas atstovo advokato argumentas, kad nei prokuratūra, nei teismas nereagavo į jų prašymą įpareigoti prokuratūrą imtis veiksmų, kad nebūtų taisomi M. A. vairuoto automobilio „Rover 45“ sugadinimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilio „Rover 45“ sugadinimai detaliai užfiksuoti fotolentelėje, atlikta transporto priemonės apžiūra ir techninės būklės patikrinimas. Be to, 2010-03-16 automobilio „Rover 45“ vairuotojas M. A. kreipėsi į policiją, prašydamas grąžinti automobilį ir pasižadėdamas automobilio „Rover 45“ sugadinimų netvarkyti tol, kol vyks ikiteisminis tyrimas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-07-22 nutarimu nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010-08-16 nutarimu atmesdamas skundą, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-09-07 nutartimi atmesdama nukentėjusiojo Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą ir palikdama galioti prokurorų nutarimus teisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą ir nustatė, jog būtent T. R. V. neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykio metu kilusius sunkius padarinius.
Pagrindo naikinti 2010-07-22 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro bei 2010-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimus ir 2010-09-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nukentėjusiojo Ž. V. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-07 nutartį.
Nutartis neskundžiama.