- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-149-806/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- D. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi paskirta bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 1 d., vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės atlikęs 2021 m. rugpjūčio 21 d.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 58-60 nuteistajam D. P. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkintas D. P. skundas dėl Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 58-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. P.
II. Skundo argumentai
4. Skundu nuteistasis D. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priimti naują sprendimą – taikyti lygtinio paleidimo institutą ir nustatyti apribojimus teismo nuožiūra. Nuteistojo skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo visų pirma spręsti klausimą dėl Komisijos 2022-03-10 nutarimo Nr. 58-60 teisėtumo ir pagrįstumo, o tik paskui spręsti, ar pagrįstai buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas padarė esminių pažeidimų, kurie sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą ir skundą. Buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, kuri yra įtvirtinta ir garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 d.
4.2. Teismas visiškai ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymą, kurioje nurodyta, kad nuteistajam yra nustatyti sunkūs susirgimai anamnezėje; plaučių operacija, piktybinio polipo šalinimo operacija, difuziniai kepenų ir kasos pakitimai, miopija, nuolatinio pobūdžio potrauminiai galvos skausmai, lėtinis hemorojus, difuziniai miokardo pakitimai, difuziniai prostatos liaukos pakitimai, vegetacinė kraujagyslių distonacija, potrauminė galvos smegenų liga. Laisvės atėmimo metu dar papildomai nustatytas virusinis hepatitas c (remisijos stadijoje), lėtinis gastroduadenitas, apatinės nugaros dalies skausmas. Nuteistajam nerekomenduojama dirbti aplinkoje, kurioje šalta, kur yra dulkių ar kitų lakių medžiagų. Negalima dirbti aukštyje. Rekomenduojama kelti ne daugiau kaip 3 kg svorio daiktus. Nuolatinis stovėjimas ar sėdėjimas taip pat nerekomenduojamas (ši pažyma buvo pateikta ir teismui). Taip pat 2022-03-08 Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-62, punkte Nr. 4.3 aiškiai nurodyta, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis negali dirbti pataisos įstaigoje. Tai yra nuteistasis negali dirbti dėl sveikatos būklės bausmės atlikimo metu, nes jo sveikata vis blogėja ir tai yra pateisinama priežastis, paremta rašytiniais medicininiais dokumentais, bet teismas net tinkamai nesigilino į šias aplinkybes. Tuo labiau, jam pataisos įstaiga net nepasiūlė jokio darbo, taip pat nuteistojo asmens byloje ir Socialinio tyrimo išvadoje nėra fiksuota, kad jis būtų atsisakęs dirbti pasiūlytą darbą. Todėl teismas netinkamai nustatė aplinkybes ir nesant teisinio pagrindo tai įskaitė kaip neigiamą aplinkybę. Pabrėžiama, kad nuteistasis net buvo skatintas 2021-01-05 dėl neapmokamų darbų atlikimo, jis daro ką gali pagal sveikatos būklę, šiuo aspektu dėl darbo net Komisija jam neturėjo priekaištų.
4.3. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo įsiskolinimo neatitinka faktinių aplinkybių, nes, kaip matyti iš esančių vykdomųjų raštų, skola buvo 1537,38 Eur ne teismo priteista už padarytą nusikaltimu žalą, o dėl PSD įmokų, nes pas nuteistąjį neuždaryta individuali veikla net atliekant bausmę, o teismas savo sprendime nurodo, kad jis atlygino mažą dalį priteistos sumos, kas neatitinka faktinių aplinkybių, nes žalos, priteistos pagal padarytą nusikalstamą veiką, nėra, jis ją atlygino savo noru ir jokių vykdomųjų raštų dėl baudžiamųjų bylų nėra gauta pataisos įstaigose, likusi iš 1537,38 Eur skola 998 Eur visiškai nėra susijusi su teismo priteistomis sumomis, kaip nurodo teismas. Todėl ši teismo jau antra neteisingai ir netinkamai vertinta aplinkybė, visumoje su pirma netinkamai vertinta aplinkybe, turėjo įtakos teisingam teismo sprendimo priėmimui. Nuteistasis yra padengęs ir atlyginęs visą žalą nukentėjusiems savo noru ir vykdomųjų raštų pagal baudžiamąja bylą neturi. Vilniaus PN yra gautas vykdomasis dokumentas, susijęs su privalomojo sveikatos draudimo išlaidomis į ligonių kasą, nes jis yra iki šio laiko net būdamas nelaisvėje nesustabdęs individualios veiklos (tai nurodo ir pati Komisija), mokesčiai Sodrai į mėnesį po 45 Eur ir jis juos dengia kaip galėdamas. Įsiskolinimą dengia savo noru kaip gali antstoliui (nuteistojo asmens byloje yra mokėjimo kvitai), taip pat yra išskaičiuojama antstoliui po 30% iš gaunamu lėšų, iš jų dar kiekvieną mėnesi perveda po 5 eurus savo noru, jam gi irgi reikia iš kažko gyventi ir pirkti būtinus daiktus pataisos įstaigoje. Antstolių vykdomųjų raštų pagal baudžiamąsias bylas ir nuosprendžius neturi. Taip pat kreipėsi į Sodrą dėl dalies skolos nurašymo, Komisija visiškai nepasisakė šiuo aspektu. Teismas sutiko su Komisijos išvada ir nurodė kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo instituto iš pataisos įstaigos turimus finansinius įsiskolinimus ir kad jam būtina ugdyti turimą finansinių planavimo įgūdžių stoką, kad jo priešingas teisei elgesys nepasikartotų, bet jog jis deda visas įmanomas pastangas ir individualų planą vykdo šioje dalyje pilnumoje, pati Komisija rašo, kad su resocializacijos specialistu vykdo priemones, susijusias su tikslinių individualių pokalbių ir aktualių problemų sprendimu (teismui buvo pridėta kopija individualios nuteistojo darbo knygelės, kur yra įrašai visi, kad dėl lėšų tvarkymo vedami pokalbiai, pateikti nuoseklūs mokėjimai kas mėnesį jau 2 metus, Sodros dokumentai dėl skolos nurašymo), dėl ko prieštarauja pati sau ir nurodo priešingai. Objektyviai nevertina, kad deda pastangas, kaip gali. Nėra vertinama, ar pastangos spręsti finansines problemas yra pakankamos, šio aspekto nevertino ir teismas, galima kelti pagristą prielaidą, kad didesniam balų skaičiui įtakos turėję veiksniai yra išvados rengėjos subjektyvus (interpretacinis) situacijos vertinimas, neišnagrinėjus visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos išvardintoms problemoms, taip pat iš pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad daromos interpretacijos, o ne objektyvia informacija grįstos prielaidos.
4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto, taip pat tokia Komisijos išvada prieštarauja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 11 str. įtvirtintai nuostatai, kuri byloja, kad niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, tai yra už skolas ar įsiskolinimus. Lygtinio paleidimo taikymo galimybės susiejimas su žalos atlyginimu pažeistų ir pažeidžia lygybės principą (Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis), nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims sudaromos palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos, tuo labiau, įsiskolinimas Sodrai nėra toks žymus, dėl PSD mokesčio likutis tiktai 998 Eur. Teismas pateikė nuteistojo įsiskolinimą ir jį charakterizavo taip, kad skola yra pagal padarytą nusikaltimu žalą, nors taip iš tikrųjų visiškai nėra, nes ją nuteistasis atlygino galutinai ir tai byloja apie teigiamą jo elgesį.
4.5. Komisija neobjektyviai ir nevisapusiškai vertina bausmės atlikimo laikotarpį, kadangi turi būti vertinimas visas atliekamas bausmės laikotarpis nuo 2020-05-25, kaip nurodė Vilniaus m. apylinkės teismas 2021-07-07 nutartyje. Tokiu būdu nevisapusiškai ir objektyviai buvo vertinimas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, nes Komisijos 2022-03-10 nutarime apie tai, kad bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020-05-25, nėra nė vieno žodžio ir jokių argumentų ar motyvų, iš nutarimo turinio akivaizdžiai matyti, kad vėl buvo vertinamas tik laikotarpis atliktos bausmės Vilniaus PN ir neaišku, kur dingo atliktos bausmės laikotarpis nuo 2020-05-25, tai yra 10 mėnesių, praleistų už grotų. Tokiu būdu Komisija, surašydama savo baigiamąjį aktą, nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, motyvavimo racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų. Pagal LR teisės aktus ir reikalavimus, baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl reikšmingų aplinkybių turi būti išsamiai pagrįstos ir įvertintos.
4.6. Aplinkybė, kad buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės du kartus ir buvo gydytas priverstinai psichiatrijos, yra nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje 2022-03-08 punkte Nr. 4.1 kaip teistumai, o Komisijos 2022-03-10 nutarime ši aplinkybė dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverstinio gydymo taip pat yra nurodoma kartu su teistumais ir skaitoma kaip teistumas. Priverstinis gydymas du kartus psichiatrinėje ligoninėje negali būti asmenybę charakterizuojančia aplinkybe, nes pagal BK 97-98 str. ir BPK toks žmogus laikomas nenusikaltusiu ir tai nelaikoma pagal BK teistumu. Šios netinkamai ir neteisingai įvertintos aplinkybės turėjo įtakos priimant Komisijai 2022-03-10 Nutarimą bei turėjo lemiamos reikšmės ir priimant 2022-04-13 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartį. Teisėjos motyvas ir argumentai, kad pagrįstai įvertintas du kartus priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje yra teisėtas ir kad tai leidžia pripažinti nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe, kadangi atskleidžia jo požiūrį į privalomų priemonių laikymąsi bei leidžia prognozuoti jo elgesį lygtinio paleidimo metu, yra tiesiog nesuvokiamai absurdiškas ir teisiškai niekinis, nes tokiu teisėjos argumentu ir motyvu yra pažeidžiamos visos esminės žmogaus teisės, įtvirtintos Konstitucijoje, BK, BPK. Pagal BPK 403 str. nuostatas, teismas gali taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, tai yra negalėjo suprasti, suvokti savo veiksmų ir už juos atsakyti. Pagal baudžiamąjį įstatymą toks asmuo, kuris buvo pripažintas neveiksniu ir nepakaltinamu, nelaikomas nusikaltusiu, todėl teismas netinkamai ir neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jų taikymą bei padarė procesinės ir materialios teisės taikymo klaidą.
4.7. Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija svarstė klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo/netaikymo visiškai be nuteistojo asmens bylos, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą ir neteisingą aplinkybių nustatymą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, svarstant lygtinio paleidimo instituto iš pataisos įstaigos klausimą, kad būtų išsamiai ir visapusiškai bei objektyviai įvertintos visos aplinkybės ir jų visuma, Komisija privalo turėti nuteistojo asmens bylą ir nuteistojo asmens socialinio tyrimo išvadą ir tiktai tada bus išsamiai ir teisingai įvertintos visos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nariai 2022-02-25 posėdyje ir 2022-03-10 lygtinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo klausimą svarstė be nuteistojo asmens bylos, pažeidžiant LR teisės aktų reikalavimus ir tai lėmė nevisapusišką ir neobjektyvų aplinkybių įvertinimą. 2022-03-10 nuteistasis Komisijos posėdžio metu, kuris vyko nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos būdu, prieš pradedant posėdi, pasakė ir pabrėžė Komisijos nariams, kad jam nesuprantama, kaip yra nagrinėjamas jo klausimas be nuteistojo asmens bylos, nes bylos nėra, negali tinkamai ir deramai surašyti skundo teismui, pažeidžiama teisė į gynybą.
4.8. Kaip matyti iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2022-03-25 pranešimo, pirmosios instancijos teismas net neišaiškino nuteistajam jo teisių, tai yra nėra nurodyta teismo sudėtis ir koks teisėjas nagrinės skundą ir bylą. Neišaiškinta visiškai, kad gali remiantis BPK nuo pranešimo dienos pateikti pareiškimus, prašymus arba pareiškimus dėl nušalinimo. Visos šios teisių pažeidimo aplinkybės akivaizdžiai byloja, kad teismas iš pat pradžių buvo neobjektyvus nuteistojo atžvilgiu ir tai rodo, jog buvo pažeisti Konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimai, bei byloja, kad teismas ir teisėja net nesiskaito su nuteistųjų teisėmis ir ignoruoja jas, nes teisėja, nagrinėdama bylą, negalėjo nematyti tokių dalykų.
4.9. Komisija nenurodo pilnumoje visų duomenų, o ima tiktai dalimis, kaip Komisijai naudinga, net nenurodo datos, kada nuteistasis skatintas. Yra skatintas ne tiktai už gerą elgesį, 2021-01‑05 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 64-1 buvo paskatintas už tai, kad rodė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gerą elgesį būryje, atliekamus nemokamus darbus. Taip pat bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (pagal BVK nuostatas be pažangos tokios grupės suteikti neįmanoma). Teismas taip pat ignoravo ir nepasisakė dėl šio teismui pateikto skunde argumento.
4.10. Perkėlus nuteistąjį iš Pravieniškių PN-AK Nr. l tolesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN ir 2021-04-08 dieną atvykus į Vilniaus PN, Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigūnė 2021‑05-18 parengė Socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-97. Vilniaus PN 2021-05-11, Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigūnė atliko nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką ir jau vietoje Pravieniškių PN-AK Nr. 1 pareigūnų (nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos 46 taškai, statinių veiksnių taškai – 25, dinaminių – 21), Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigūnė nustatė 85 balus (statinių iš buvusių 25 jau tapo 40, o dinaminių iš buvusių 21 tapo 45 taškai), tai yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai Vilniaus PN buvo sukelti dvigubai, nes iš 46 balų tapo 85 balai, ir tai buvo nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje 2021-05-18 Nr. 57-97 bei kitose išvadose, bet tie balai sukilo ne dėl padarytų pažeidimų ir nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu. Toks prieštaringas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas Vilniaus PN pareigūnės bei tokios Socialinio tyrimo išvados 2021-05-18 Nr. 57-97 sudarymas sukėlė pagrįstų abejonių ne tik nuteistajam, bet ir Vilniaus m. apylinkės teismui. Nuo 2021-05-18 beveik per du metus neva balai nesumažėjo. Pagal paskatinimą dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo 2021-01-05 yra skatintas, Pravieniškių PN-AK sumažino riziką net 5 balais, per du metus negavo nė vienos drausminės nuobaudos, elgesys yra disciplinuotas, vykdo visas numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane priemones, tai yra kurios buvo numatytos ir nustatytos Pravieniškių PN ir atvykus į Vilniaus PN, nukreiptas į tikslinių individualių pokalbių ir aktualių problemų sprendimą su resocializacijos skyriaus specialistu atlikdamas bausmę, nepadarė jokio teisės pažeidimo, buvo skatintas už nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, dalyvauja įvairiose intervencinėse programose, susijusiose su kriminogeninių veiksnių mažinimu ir valdymu, vykdo socialinio reabilitacijos plano numatytas priemones, atlikinėja nemokamus darbus, dengia pats kaip galėdamas savo noru PSD skolą, ieškinių ir vykdomųjų raštų pagal baudžiamąsias bylas nėra, nes žalą atlygino, kaltę pripažino, buvo taikyta BK 64 str. 1 d., atsiprašė nukentėjusios laišku ir žodžiu, individuali veikla veikianti, socialinius ryšius palaiko su giminaičiais. Antstolių vykdomųjų raštų pagal baudžiamąsias bylas ir nuosprendžius neturi, kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnumoje (buvo taikytas BK 64-1 straipsnis), lanko ir dalyvauja pozityvaus užimtumo programose (asmens byloje yra diplomai ir padėkos), savo elgesį koreguoja kaip gali teigiama linkme ir viską vykdo bei daro, kas priklauso nuo jo ir jo valios. Bet šios visos aplinkybės nebuvo tinkamai ir visapusiškai vertinamos, o buvo vertinamos teismo tiktai jo neigiamos savybės. Teismas net nenurodė ir nepasisakė, jog turi kur gyventi ir yra gyvenamoji vieta pas pusbrolį – pažyma yra pateikta ir tikrino Probacijos tarnyba gyvenamąją vietą, viskas gerai, bus įdarbintas, pažyma yra iš darbovietės, iki bausmės pabaigos liko nepilni 7 mėnesiai iš paskirtų bendrai 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra didesnė dauguma bausmės atlikta ir yra pagrindas teigti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 str., yra pasiekti nuteistojo atžvilgiu.
4.11. Nuteistasis kelia klausimą, kodėl teismas nevertina, kad kol vyko teismai per 5 metus, jis niekur nedingo, net nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 metų ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2018‑09-28 nuosprendžiu realiu laisvės atėmimu 3 metams niekur nebėgo ir laukė apeliacijos iki 2020-03-31 ir kai nuosprendis įsiteisėjo atvyko pats 2020-05-25 atlikti bausmės, kas byloja, kad yra sveiko proto, turi atsakomybės jausmą ir savo elgesiu bausmės atlikimo metu įrodė, kad gali laikytis įstatymų ir suvokia bei suprato savo veiksmų neteisėtumą prieš visuomenę ir galima suteikti žmogui galimybę taikyti švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
II. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo D. P. skundas tenkinamas iš dalies.
3. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo D. P. skunde nurodytais argumentais, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina dėl esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) pažeidimo ir nuteistojo D. P. skundas perduotinas iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
4. BPK 369 straipsnio 3 dalis numato, jog esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismo vertinimu, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo D. P. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos D. P., padarė esminį BPK pažeidimą.
5. BPK 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui (BPK 360 straipsnio 3 dalis).
6. BPK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui (BPK 57 straipsnio 2 dalis).
7. Iš skundo medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03‑25 pranešime dėl skundo nagrinėjimo nebuvo nurodytas skundą nagrinėti paskirtas teisėjas, nuteistasis D. P. nebuvo informuotas apie teisę pateikti pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, taigi D. P. nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti nušalinimo teise prieš skundą nagrinėjant apylinkės teisme.
8. Dėl nurodytų aplinkybių aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra priimta pažeidžiant nuteistojo D. P. teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl yra naikinama. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis naikinama dėl esminio BPK pažeidimo padarymo ir perduodama nagrinėti iš naujo, teismas nepasisako dėl kitų nuteistojo skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nuteistojo D. P. skundą dėl Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 58‑60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. P. perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.