- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-153-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56832-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Arūnas Budrys, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- A. U.
- Advokatai
- Greta Paskačimienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-28 nuosprendžio, kuriuo S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 45 MGL (1 694,70 Eur) bauda.
Nuosprendžiu nukentėjusiojo A. U. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies priteisiant iš S. N. 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti.
Taip pat 350 Eur nukentėjusiojo A. U. sumokėti atstovei advokatei Gretai Paskačimienei pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš S. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsS. N. nuteistas už jam patikėto svetimo turto pasisavinimą. O būtent už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarė su A. U. dėl automobilio „Mercedes Benz Viano“ (identifikacinis (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbų atlikimo. Po to jam buvo patikėtas automobilis „Mercedes Benz Viano“, tačiau iki 2016-12-06 S. N. susitarimo dėl remonto darbų atlikimo neįvykdė, o automobilį „Mercedes Benz Viano“ (identifikacinis (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu S. N. pasisavino jam patikėtą A. U. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. U. 5 000 eurų dydžio turtinę žalą.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. N. (toliau – ir Apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-28 nuosprendį, sumažinti jam paskirtą bausmę iki 25 MGL (941,50 Eur), leidžiant ją sumokėti per 1 metus; sumažinti priteistą turtinę žalą iki 700 Eur ir išlaidas už advokato pagalbą iki 50 Eur, leidžiant šias sumas sumokėti per 1 metus. Skunde nurodo, kad teismas jam nepagrįstai užkrovė per didelę turtinę naštą, nes automobilis buvo visiškai sugedęs, išorinės automobilio konstrukcijos nuo gaisro buvo labai deformuotos, jį sutiko remontuoti tik po labai ilgų savininko įkalbinėjimų. Pasak apelianto, per pirmą jų susitikimą A. U. rodant jam šiuos degėsius, pastarasis atidarė dureles, įkišo galvą į vidų ir čia jį užpuolė širšės. Joms išvaryti A. U. pririnko plastmasės, popieriaus, sunešė į saloną ir ten padegė. Taip pat nurodo, kad A. U. jam žadėjo sumokėti 200 Eur pradžiai, bet pinigų taip ir nesulaukė, o nukentėjusysis dingo. Pasak apelianto, jo pastangos surasti ir susisiekti su nukentėjusiuoju buvo nesėkmingos, todėl jis minėtą automobilį, nuo kurio nuolat sklido blogas kvapas ir ant kurio nuolat atsirasdavo spiečiai vabzdžių, ištempė už kiemo tvoros. Kai grįžo iš ligoninės, automobilio neberado. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybes dėl automobilio apgadinimų: sudegusio automobilio salono, stogo, išdaužytų priekinių stiklų, - patvirtina pats nukentėjusysis. Nurodo, kad aplinkybes dėl automobilio būklės (buvo sudegęs ir neturėjo jokios materialinės vertės) patvirtino ir liudytojai J. N., M. U., J. U., M. K.. Pažymi, kad pagal draudimo bendrovės „Ergo“ duomenis, likutinė minėto automobilio vertė 2016-04-04 buvo 1 407 Eur, o pasak paties nukentėjusiojo automobilis sąvartyne kainuotų apie 700 Eur. Mano, kad teismo priteista nukentėjusiajam 1 500 Eur suma turtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, nustatyta neatsižvelgus į visus byloje surinktus įrodymus. Apeliantas nesutinka ir su nustatytų proceso išlaidų dydžiu nukentėjusiajam už atstovės advokatės pagalbą. Nurodo, kad iš jo priteista 350 Eur išlaidų, nors 250 Eur sumokėjo liudytoja M. U. ir tai jos turėtos išlaidos apmokant advokatės paslaugas. Mano, kad šiuo atveju iš jo galėjo būti priteistos tik 100 Eur dydžio išlaidos, kurias turėjo pats nukentėjusysis. Taip pat skunde nurodo, kad šiuo metu jis neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nuolat atsiranda sveikatos problemos, jo turtinė padėti labai sunki, todėl prašo sumažinti jam paskirtą per griežtą bausmę.
Atsiliepimai į skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinės aplinkybės ir jų juridinė kvalifikacija neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimų ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliaciniame skunde keliamas piniginės bausmės, turtinės žalos ir proceso išlaidų dydžio pagrįstumo klausimai.
Dėl automobilio vertės ir turtinės žalos atlyginimo
Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Civilinio ieškovo, nukentėjusiojo A. U. atstovė advokatė Greta Paskačimienė pateikė civilinį ieškinį dėl 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 29). Apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad žalos dydį apskaičiavo iš vidutinės automobilio rinkos vertės, kuri buvo apie 11 500 Eur, atėmęs draudimo išmokėtą išmoką. Apylinkės teismas sumažino prašomą priteisti turinę žalą iki 1 500 Eur, atsižvelgęs į automobilio apgadinimus iki jo perdavimo kaltinamam asmeniui: kad automobilio „Mercedes Benz Viano“ salonas buvo visiškai išdegęs, nuo karščio subyrėjo šoniniai ir priekinis stiklai, sudegė prietaisų skydelis, kėdės, apdegė stogas, durelės, apgadintas bagažinės dangtis. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad nurodytas apdegęs automobilis nukentėjusiojo A. U. sprendimu buvo nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. laikomas neapsaugotas nuo klimato neigiamo poveikio, korozijos (t. 1, b. l. 52-83). Atsižvelgiant į tai nukentėjusiojo A. U. pateiktas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš S. N. priteista 1 500 Eur turtinei žalai atlyginti.Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo A. U. motinos vardu kaltinime nurodytas automobilis registruotas, t. y. transporto priemonė įsigyta 2015-11-07 (t. 1, b. l. 32). Iš nukentėjusiojo A. U. ir liudytojos M. U. parodymų nustatyta, kad faktinis automobilio savininkas yra nukentėjusysis A. U.. Automobilio „Mercedes Benz Viano“ pirmos registracijos data 2008-03-13. Automobilis buvo apgadintas gaisro metu. Jis buvo draustas Kasko draudimu Ergo Insurance Lietuvos filiale (toliau – Draudimo bendrovė). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti kaltinime nurodyto automobilio vertę po gaisro ir jo perdavimo S. N. matu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo)“ (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808) 14 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.Bylos duomenimis, draudimo bendrovė nustatė, kad automobilio apgadinimo laipsnis (atsižvelgus į transporto priemonės populiarumą ir riziką dėl neįvertintų gedimų) yra 0,75, todėl atlygintos ne automobilio remonto išlaidos, o likutinė transporto priemonės vertė. Draudimo bendrovė 2016-04-04 apskaičiavo 6 173 Eur dydžio draudimo išmoką, įvertinusi vardinę (rinkos) transporto priemonės vertę 7 580 Eur (t. 1, b. l. 44). Išvadoje nustatyta, kad transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimų yra 1 407 Eur. Skirtumas tarp vardinės ir likutinės vertės yra 6 173 Eur. Iš draudimo išmokos išskaičiuota draudimo sutartyje numatyta išskaita – 100 Eur ir nesumokėtos draudimo dalys – 284,31 Eur. Oficialiai automobilio savininkei, nukentėjusiojo motinai M. U. išmokėta draudimo išmoka - 5 788,69 Eur. Išmoką, pasak nukentėjusiojo, motina atidavė jam. Taip pat iš draudimo bendrovės pateiktų dokumentų matyti, kad panašaus kaip kaltinime nurodyto automobilio vidutinė rinkos vertė 2016-04-04 buvo 8 200 Eur. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. sudegusį automobilį laikė liudytojo M. K. nuomojamų patalpų kieme. Jis visą šį laiką buvo neapsaugotas nuo klimato neigiamo poveikio, korozijos (t. 1, b. l. 52-83). Dėl automobilio atkuriamojo remonto A. U. kreipėsi į S. N. 2016 m. rugpjūčio mėnesį. 2016-12-06 kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl patikėto turto galimo pasisavinimo. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis Civilinio kodekso 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje. Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad draudimo bendrovė išmoką apskaičiavo nustačiusi, kad automobilį remontuoti ekonomiškai nebenaudinga ir sumokėjo 5 788,69 Eur išmoką už žalą, patirtą dėl sugadinto automobilio, t. y. skirtumą tarp vardinės (rinkos) vertės ir likutinės vertės (1 407 Eur) po apgadinimų (detalių vertės), išskaičiavus draudimo sutartyje numatytą išskaitą ir nesumokėtas draudimo dalis. Taigi, draudimo bendrovė 2016 m. kovo mėnesį, likutinę automobilio vertę po gaisro nustatė 1 407 Eur. Draudimo bendrovės sprendimo nukentėjusysis neginčijo, iš to matyti, kad jis sutiko tiek su draudimo bendrovės nustatyta vidutine automobilio rinkos verte, tiek su likutine automobilio verte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki neteisėtų veiksmų atlikimo) padėtį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, t. y. ieškovas negali reikalauti, o teismas tenkinti tokius reikalavimus, kuriais ieškovas atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėtų, ar vietoje seno daikto įgytų visiškai naują. Apibendrinant pastebėtina, kad žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tai yra ieškovas (CPK 178 straipsnis), o žalos dydis yra vertinamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Jeigu atskirais atvejais žalos dydį šalys neapskaičiuoja, ar negali tiksliai jo nurodyti, tai privalo padaryti teismas, įvertindamas visus šalių teikiamus argumentus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.Šiame kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatydamas turtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į automobilio apgadinimus po gaisro, į faktą, kad sugedęs automobilis be priekinių stiklų nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo laikomas lauko sąlygomis, neapsaugotas nuo klimato neigiamo poveikio, korozijos (t. 1, b. l. 52-83), tačiau neatsižvelgdamas į draudimo bendrovės pateiktus duomenis dėl draudimo išmokos ir likutinės automobilio vertės apskaičiavimo, nustatė per didelį priteistinos žalos dydį. Kaip jau minėta, žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais yra ieškovo pareiga. Tinkami įrodymai, tai yra duomenys, neleidžiantys abejoti tinkamu žalos dydžio nustatymu. Tuo tarpu byloje ieškovas iš esmės nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, nepateikė duomenų apie sugadinto automobilio vertę po jo laikymo 5 mėnesius aikštelėje, neapsaugant nuo klimato neigiamo poveikio ir korozijos, nepateikė duomenų, kad draudimas būtų neteisingai apskaičiavęs vidutinę automobilio rinkos vertę, duomenų už kokią sumą buvo įsigytas automobilis. Tuo tarpu iš draudimo bendrovės pateiktų duomenų, liudytojų M. K., A. N. parodymų matyti, kad automobilis iš esmės buvo neremontuotinas. Liudytojas M. K. teisme paaiškino, kad nukentėjusysis po gaisro automobilį paliko jo nuomojamų patalpų kieme, po gaisro viskas sudegė, išskyrus detales po kapotu, po gaisro automobilis nebeturėjo jokios vertės, todėl draudimas jį „nurašė“, automobilio remontas viršytų rinkos kainą. Liudytojas A. N. teisme parodė, kad atkalbinėjo tėvą (nuteistąjį) nuo automobilio remonto darbų. Automobilis ilgai stovėjo tėvo kieme ir jis pasiūlė jį išvežti į sąvartyną. Be to, nustatant priteistinos žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo veiksmus, kuris palikęs automobilį atstatomajam remontui, iš esmės juo nesidomėjo, nesidomėjo ar atliekami ir kokie atliekami remonto darbai. Taigi, nėra paneigti ir S. N. bei liudytojo A. N. parodymai, kad automobilis buvo neremontuojamas dėl to, kad nukentėjusysis neatvežė detalių remontui, nes iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad automobilio remonto pradžiai jis buvo davęs tik 100 Eur. Taigi, automobilis be priekinių langų dar apie 4 mėnesius stovėjo lauke neremontuojamas, neapsaugotas nuo klimato neigiamo poveikio. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti priteistinos turtinės žalos dydį iki 900 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas. Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Patikslinus pasisavinto turto vertę, tikslintina aprašomojoje dalyje nurodoma pasisavinto turto vertė, kuri, nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.S. N. taip pat prašė išdėstyti turtinės žalos atlyginimą dėl jo sunkios turtinės padėties. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. N. nedirba, tačiau jis yra jis pakankamai jauno amžiaus, duomenų, kad jam dėl ligos būtų apribota galimybė dirbti – byloje nėra, jie nepateikti ir su apeliaciniu skundu. Pasak nuteistojo jis moka remontuoti automobilius ir užsiima šia veikla. Tuo tarpu automobilių remonto paslauga yra pakankamai paklausi Lietuvoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. N. yra labai ribotos galimybės įsidarbinti ir dirbti. Be to, nors nuteistasis žinojo apie pareigą atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (nuo 2017 m. pradžios), tačiau geranoriškai iki šios dienos nėra atlyginęs nei dalies žalos. Priteistos žalos dydžio, apygardos teismas taip pat nelaiko itin dideliu. Kita vertus, nėra pateikta ir duomenų apie nuteistojo turimą privalomą registruoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, todėl nėra pakankamų duomenų, kurie leistų spręsti ir apie itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių nuosprendžio vykdymą žalos išieškojimo dalyje reikėtų išdėstyti, nes nenustatyta itin sunki nuteistojo finansinė padėtis ar išskirtinės nepalankios aplinkybės vykdyti sprendimą dėl žalos atlyginimo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad, patenkinus nuteistojo prašymą, būtų pažeista nukentėjusiojo teisė gauti nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, nes žalos atlyginimas užtruktų pernelyg ilgą laiką.
Dėl bausmės
Apeliantas prašo atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, nuolat atsiranda naujų sveikatos problemų ir jam paskirtą baudą sumažinti iki 25 MGL (941,50 Eur), leidžiant ją sumokėti per 1 metus. Asmuo, padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą vaiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 2 punktą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 1 MGL iki 500 MGL. Skundžiamu nuosprendžiu S. N. paskirta 45 MGL (1 694,70 Eur) dydžio bauda. Apylinkės teismas baudos dydį nustatė atsižvelgęs į tai, kad S. N. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo) ir tai, kad nėra sunkinančių, į kaltininko asmenybę: 51 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, nėra įrašytas į priklausomybės centrų įskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nustatydamas bausmės dydį nepakankamai įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis A. U. automobilį atstatomajam remontui paliko be jokios sutarties asmeniui, oficialiai neužsiimančiam automobilių remontu, remdamasis kalbomis ar pan. bei žinodamas, kad dokumentų, leidžiančių užsiimti automobilių remonto veikla kaltininkas neturi. Taip pat matyti, kad paliktu automobiliu ir jo remontu jis iš esmės nesidomėjo. Iš A. U. parodymų matyti, kad jo tėvas J. U. galimai buvo nuvykęs pas S. N. vieną kartą, norėdamas duoti 200 Eur remontui, tačiau S. N. nerado, matė automobilį. Iš J. U. parodymų matyti, kad jis pas S. N. buvo du kartus. Vieną kartą nuvežė sūnų (nukentėjusįjį), matė lauke stovintį automobilį, lijo lietus. Sūnus grįžęs sakė, kad su S. N. nepavyko pakalbėti, nes pastarasis buvo išgėręs. Antrą kartą buvo nuvažiavęs sūnaus pavedimu pas kaltininką, nes norėjo duoti automobilio remontui 200 Eur, bet S. N. namie nerado, automobilį matė stovintį kieme. Apklausiamas teisme S. N. parodė, kad nukentėjusysis buvo jam pažadėjęs po 3-4 dienų atvežti 200 Eur avansą. Jis pradėjo remontuoti automobilį, tačiau avanso negavo, o nukentėjusysis nebepasirodė. Jis toliau automobilio nebetvarkė, nes suprato, kad nebesutvarkys. Norėjo automobilį grąžinti nukentėjusiajam, tačiau jis nebepasirodė, o savo kontaktų Lietuvoje palikęs nebuvo, buvo palikęs savo telefono numerį, tačiau reikėjo skambinti į Peterburgą. Pats nukentėjusysis jam neskambino. Automobilis skleidė blogą kvapą, skundėsi kaimynai. Jis su draugais automobilį ištraukė iš kiemo ir pastatė už vartų. Jį galimai pasiėmė žmogus, su kuriuo susipažino gulėdamas ligoninėje ir, kuriam sakė, kad pastarasis „paimtų tas šiukšles“, nes jam nusibodo. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis su savo turtu elgėsi nepakankamai rūpestingai ir tai iš dalies sąlygojo kaltininko sprendimą atiduoti sugedusį automobilį svetimam žmogui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo nustatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, nusikalstamo veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sugadinto automobilio vertę, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas baudos dydis yra neteisingas, per didelis, todėl bausmė švelninama iki 28 MGL, leidžiant ją sumokėti per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl proceso išlaidų
Apeliantas taip pat prašo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas. Savo prašymą grindžia tuo, kad antras pinigų priėmimo kvitas yra pasirašytas ne nukentėjusiojo, o jo motinos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).Apylinkės teismas visiškai tenkino advokatės Gretos Paskačimienės prašymą pripažinti 100 Eur, gautus iš nukentėjusiojo A. U. ir 250 Eur, gautus iš liudytojos M. U., proceso išlaidomis už advokato pagalbą ir jas priteisė iš S. N.. Bylos medžiaga nustatyta, kad yra pateikti šie minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2017-03-01 pinigų priėmimo kvitas Nr. 797181 100 Eur sumai, pasirašytas nukentėjusiojo A. U.; 2017-10-30 pinigų priėmimo kvitas Nr. 797191 250 Eur sumai, pasirašytas nukentėjusiojo A. U. motinos M. U.. Pinigų priėmimo kvituose nedetalizuota už kokias paslaugas atstovei buvo sumokėta, tačiau 2017-10-30 advokatės prašyme priteisti proceso išlaidas nurodyta, kad 100 Eur pagal 2017-03-01 pinigų priėmimo kvitą Nr. 797181 buvo sumokėta už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo stadijoje, už civilinio ieškinio parengimą bei susipažinimą subylos medžiaga, 250 Eur pagal ginčijamą 2017-10-30 pinigų priėmimo kvitą Nr. 797191 – už teisines paslaugas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (t. 2, b. l. 1). Apygardos teisme nukentėjusiojo atstovė patvirtino, kad visos išlaidos yra sumokėtos už nukentėjusiojo atstovavimą, tik vieną kartą pinigus perdavė nukentėjusiojo motina, nes pats A. U. buvo išvykęs į užsienį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į advokatės paaiškinimus, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (baudžiamoji byla nėra didelės apimties, vyko 3 teismo posėdžiai, surašytas civilinis ieškinys), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas (pateiktas civilinis ieškinys, visų posėdžių trukmė sudarė apie 2,51 val.), įvertinusi nuteistojo ir jo šeimos turtinę padėtį (yra nedirbantis, tačiau darbingo amžiaus), laiko pagrįstu nukentėjusiojo atstovės reikalavimą, nes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos, yra susijusios su nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti. Taip pat proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti laiko ne per didelėmis, proporcingomis atliktoms pareigoms. Todėl priteistos proceso išlaidos nemažinamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-28 nuosprendžio dalį dėl bausmės ir turtinės žalos nukentėjusiajam A. U. priteisimo.
S. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sušvelninti iki 28 MGL (1 054 Eur).
Nustatyti, kad S. N. paskirtą baudą privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801.
Nukentėjusiajam A. U. iš S. N. priteistą atlyginti turtinę žalą sumažinti iki 900 (devynių šimtų) Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Patikslinti aprašomojoje dalyje nustatytos turtinės žalos dydį ir nurodyti, kad S. N. pagrobtas svetimas, A. U. priklausantis turtas yra 900 Eur vertės.
Likusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-28 nuosprendžio dalies nekeisti.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.