Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Evaldo Vanago,

nukentėjusiajam S. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. G., (duomenys neskelbtini), B. B. m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam 9 kl. išsilavinimą, nevedusiam, neįgaliam (darbingumas 35 %), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., 2007 m. sausio 11 d., apie 16.20 val., būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė ranka smūgį savo tėvui F. G. į dešinę ranką, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žaste bei dūrė peiliu vieną kartą į karį petį ir du kartus į krūtinės sritį, tuo padarydamas durtinį - pjautinį kairio žasto sužalojimą, durtinį - pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairės pomentinės arterijos pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu po kairiu krūtinės raumeniu, dėl ko nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė savo tėvą F. G..

Šiais veiksmais V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą visuomenei veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

V. G. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika - nužudymas, įrodyta šiais įrodymais:

N. S. G. teismo posėdyje parodė, kad 2007-01-11 jo žmonai L. G. paskambino jo brolis V. G., kuris gyveno su tėvu F. G. ir pasakė, kad kol jis miegojo kažkas sužalojo tėvą. Praėjus porai savaičių po įvykio V. G. pasakė, kad tėvą sužalojo jis įdurdamas netyčia, su kuo dūrė nesakė. Tėvas sūnumi V. G. nesiskundė, nors sakydavo, kad turi problemų dėl dažno gėrimo, nes kai išgeria būna neprognozuojamas.

Liudytoja L. G. teismo posėdyje parodė, kad 2007-01-11 apie 17 val. jai į mobilųjį telefoną paskambino V. G. ir pasakė, kad kažkas sužalojo jo tėvą F. G., kurį su trim durtinėm žaizdom jis išvežė į ligoninę. Ji informavo apie tai savo vyrą S. G.. Kas sužalojo tėvą V. G. nežinojo, nes sakėsi, kad miegojo. Tačiau po kelių dienų V. pasakė, kad tėvą sužalojo jis ir tai padarė netyčia. F. G. sūnumi V. G. nesiskundė, bet sakydavo, kad yra problemų dėl alkoholio vartojimo. V. G. sirgo kažkokia liga nerviniu pagrindu, gėrė vaistus.

Liudytoja D. K. teismo posėdyje parodė, kad 2007-01-11 ji dirbo VšĮ Panevėžio m. greitosios medicinos pagalbos stotyje felčere ir po pietų gavo iškvietimą dėl sužaloto F. G.. Nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto duris atrakino ir įleido nukentėjusiojo sūnus, kurio duomenų ji nežino. F. G. ji rado gulintį ant grindų, sąmoningą, dejuojantį ir nukraujavusį. Nukentėjusiojo sūnus kažką kalbėjo, tačiau neįsidėmėjo, nes skubėjo suteikti pagalbą nukentėjusiajam ir jį kuo greičiau išvežti į ligoninę.

Liudytoja M. B. teismo posėdyje parodė, kad 2007 m. sausio 10 d. iš ryto pas ją į namus atėjo kaimynas V. G. pirkti agurkų. Su juo besišnekant, V. iš kišenės išsitraukė lenktinį peilį, kurį kaip jis sakė, nešiojasi savigynai. Ji žino, kad V. psichiškai nesveikas, girtauja, tačiau prieš ją nebuvo agresyvus.

2007-01-12 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta, kurioje buvo sužalotas F. G., yra (duomenys neskelbtini). Iš F. G. namų paimta paklodė su rusvos spalvos dėme. (T.1, b.l. 5-10)

2007-06-28 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 43/07 (05) nurodyta, jog F. G. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kaitrės pomentinės arterijos pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu po kairiu krūtinės raumeniu. F. G. lavono tyrimo metu nustatyti sekantys sužalojimai: a) durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kaitrės pomentinės arterijos pažeidimu; b) durtinis-pjautinis krūtinės kairės pusės sužalojimas; c) durtinis-pjautinis kairio žasto sužalojimas; d) poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Durtiniai-pjautiniai krūtinės kairės pusės ir kairio žasto sužalojimai padaryti aštriu, duriančiu-pjaunančiu savybių, vienašmeniu įrankiu, galimai peilio geležte, smūgiavimo būdu. Į tai nurodo linijinė žaizdų forma, lygūs neapibrozdinti kraštai, vienas suapvalintas, kitas smailas žaizdų galai, sužalojimų kanalų buvimas. Tokiu įrankiu galėjo būti peilio geležtė. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta kietu, buku, ribotu paviršiumi daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai. Durtiniai-pjautiniai krūtinės ir kairio žasto sužalojimai padaryti suduodant tris smūgius, poodinė kraujosruva dešiniame žaste - suduodant vieną smūgį. F. G. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu, neilgame - keliasdešimt minučių iki patekimo į ligoninę, laikotarpyje, nes žaizdos medicininėje dokumentacijoje nurodytos šviežios, kraujosruva dešiniame žaste melsvai violetinės spalvos. Galimybė sužalojimus F. G. pasidaryti pačiam sau arba atsitrenkiant griūnant yra atmestina - tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija bei jų pobūdis. Durtinė-pjautinė žaizda kairiame žaste ir poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryti buvusios savigynos metu, prisidengiant rankomis. Kadangi F. G. padaryti kūno sužalojimai nebuvo lydimi sąmonės netekimo, ūmaus išorinio ar vidinio nukraujavimo laikytina, jog po sužalojimų padarymo F. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šauktis pagalbos ir pan.). Gyviems asmenims dėl durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairės pažastinės arterijos šakos - pomentinės arterijos pažeidimu sveikata sutrikdoma sunkiai. Dėl durtinių, pjautinių krūtinės ląstos ir kairio žasto sužalojimų, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, gyviems asmenims sveikata sutrikdoma nežymiai. F. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (T. 1, b. 1. 20-24).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2007-01-16 VšĮ “Panevėžio ligoninė” priėmimo skyriaus rūbininkė pateikė F. G. kelnes, kelnaites, kojines, megztinį, džemperį, rankšluostį (T.1, b.l. 27).

2007-04-06 pagal pakvitavimą S. G. atidavė F. G. kelnes, kelnaitės ir rankšluostį (T.1, b.l. 28).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2007-03-19 TMI Panevėžio skyriaus vyr.laborantė pateikė F. G. plaukų, kraujo pavyzdžius, abiejų rankų nagus su panagių turiniu, odą su žaizda kairiojo žasto, odą su žaizda krūtinės kairės pusės (T.1, b.l. 28).

2007-01-15 poėmio metu įtariamojo V. G. namuose (duomenys neskelbtini), buvo paimti keturi peiliai (T.1, b.l. 157, 158).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2007-01-16 įtariamasis V. G. pateikė megztinį, kelnes “JAGGERY” (T. 1, b.l. 159).

2007 01 19 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad iš įtariamojo V. G. lyginamajam tyrimui paimti DNR (seilių) pavyzdžiai (T.1, b.l. 175).

2007-06-11 teismo medicinos kriminalistikos specialisto išvadoje Nr. MK 56/07 (01) nurodyta, kad 2007-01-16 specialisto išvadoje Nr. M 43/07(05) nustatyti nukentėjusiajam F. G. durtiniai-pjautiniai sužalojimai bei lavono skrodimo metu paimtos odos žaizda iš kairio žasto, odos žaizda iš krūtinės kairės pusės padarytos duriančiu-pjaunančiu, vienašmeniu savybių įrankiu ir galėjo būti padarytos tyrimui pateiktu peiliu Nr. 3. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirtos F. G. krūtinės srities ir kairiojo žasto srities durtinės-pjautinės odos žaizdos nepadarytos tyrimui pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4. Tikėtina, kad tirtos F. G. krūtinės srities ir kairio žasto srities durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos tuo pačiu peiliu.

F. G. megztinio ir megztinio su įsiuvais priekyje, kairėje viršuje yra du, megztinio nugarinėje dalyje kairėje ir megztinio su įsiuvais kairėje rankovėje po vieną durtinį-pjautinį pažeidimą. Tiriamųjų F. G. megztinio ir megztinio su įsiuvais durtinių-pjautinių pažeidimų lokalizacija (nedideli skirtumai paaiškinami drabužių pasislinkimu vienas kiti atžvilgiu), išilginių ašių kryptys ir bendrieji morfologiniai požymiai sutampa. Šių durtinių-pjautinių pažeidimų morfologiniai požymiai yra plačios grupinės priklausomybės ir rodo, kad pažeidimai yra durtiniai-pjautiniai, padaryti trim smūgiais plokščią geležtę turinčiu įrankiu. Nustatyti, kuriuo konkrečiai iš tyrimui pateiktų peilių padaryti tiriamieji F. G. megztinio ir megztinio su įsiuvais durtiniai-pjautiniai pažeidimai, negalima, kadangi tiek tiriamuosiuose, tiek eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai. (T.1, b. 1. 35-52).

2007-01-15 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 133/07 (05) nurodyta, kad V. G. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugarėlėje, bet šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kumščiu, tiek ir kitu kietu buku daiktu bei susimušant į kietą buką daiktą, tiek grumtynių metu, tiek ir kitomis aplinkybėmis. (T. 1, b. 1. 153).

2007-02-07 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 25 nurodyta, kad V. G., baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga paranoidine schizofrenija, epizodine su progresuojančiu defektu eiga. Susirgo 1997 metais. Reikalingas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje). V. G. serga paranoidine schizofrenija, epizodine su progresuojančiu defektu eiga. Dėl savo psichinės sveikatos būklės, veikos, kurios yra įtariamas, metu, V. G. negalėjo visapusiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. G. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime bei bylą nagrinėjant teisme (T. 1, b. 1. 136-137). Teisiamajame posėdyje teismo ekspertė psichiatrė patvirtino savo išvadą.

Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų įrodo, kad V. G. nužudė savo tėvą F. G. pastarojo namuose, kur jie abu gyveno. Ši baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, atitinka BK 129 str. 2 d. 3 p.. Kad tai padarė būtent V. G. neginčijamai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos L. G. parodymais, med. specialisto išvada kitais jau išvardintais įrodymais.

Kadangi V. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga paranoidine schizofrenija, epizodine su progresuojančiu defektu eiga bei dėl savo psichinės sveikatos būklės, šios veikos įvykdymo metu jis negalėjo visapusiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, teismas konstatuoja, jog V. G. pripažįstamas nepakaltinamu ir jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, nes nagrinėjamu atveju įstatyme numatytas ne bausmės, o kitų valstybės prievartos priemonių taikymas. Nors teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad V. G. reikalingas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, teismas prieina išvados, jog jis turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare griežtojo stebėjimo sąlygomis, nes V. G. tyčia atėmė gyvybę savo tėvui, kas esant jam sveikam atitiktų tyčinį kvalifikuotą nužudymą, dėl savo psichikos sutrikimo jis kelia ypač didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai (BK 98 str. 1 d. 4 p., 5 d.).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi 4300,54 Lt ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo (T.1, b.l. 62-63). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. byloje yra pareiškęs 4000 Lt ieškinį dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ir 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai (T.1, b.l. 75,76). Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 1 d. nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Be to, pagal BPK 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Kadangi V. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, baudžiamojoje byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju žalos atlyginimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl šių motyvų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir S. G. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 98 str. 1 d. 4 p., 5 d., (duomenys neskelbtini) str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 4 p.,

nutarė:

Pripažinti, kad V. G. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą įstatymo uždraustą veiką, kurios padarymo metu buvo bei dabar yra nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą griežtojo režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo S. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Įsiteisėjus nutarčiai prie bylos esančius daiktinius įrodymus- F. G. daiktus: džemperį, megztinį, peilį Nr. 3; V. G. drabužius: džinsus, džemperį - sunaikinti.

Įsiteisėjus nutarčiai Panevėžio m. VPK saugomus peilius (Nr.1,2,4), paklodę, V. G. DNR (seilių) lyginamuosius pavyzdžius, F. G. lyginamuosius pavyzdžius: plaukus, kraują, abiejų rankų nagų su panagių turinių pavyzdžius, dvi odos žaizdas - sunaikinti

Įsiteisėjus nutarčiai Panevėžio m. VPK Nusikaltimų tyrimo tarnybos Organizacinio poskyryje saugomą garso plokštelę su VšĮ Panevėžio m. greitosios medicinos pagalbos stoties įrašytu pranešimu dėl F. G. sužalojimo, grąžinti Panevėžio m. VPK.

Įsiteisėjus nutarčiai V. G. grąžinti Panevėžio m. VPK saugomus mobilaus ryšio telefoną “Samsung Z 400”, TELE2 SIM kortelę, 50 kreditų Lietuvos telekomo kortelę ir 138,48 litus pinigų.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.