Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei Ž. M., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. raštais Nr. 2-176 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovę Ž. M. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomų 1,0515 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,5112 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas) pareiškėjas 2018 m. gegužės 4 d. raštais Nr. 2-7680 ir Nr. 2-7686 informavo atsakovę apie visuomenės supažindinimą su šiuo projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šių pranešimų gavimo dienos pranešimuose nurodytais adresais. Minėtais raštais atsakovė taip pat buvo informuota, kad pagal projekto sprendinius iš jai priklausančio 1,0515 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams bus paimama 0,2022 ha dydžio dalis ir iš jai priklausančio 0,5112 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams bus paimama 0,1086 ha dydžio dalis.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-095 buvo parengta 2018 m. kovo 1 d., ją rengė UAB „Capital vertinimas“ (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 atsakovės naujai formuojamo 0,2022 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 95-2, adresas (duomenys neskelbtini). sav., rinkos vertė 2018 m. sausio 16 d. yra 369 Eur, nuostoliai nenustatyti.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-096 buvo parengta 2018 m. kovo 1 d., ją rengė UAB „Capital vertinimas“ (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 2). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 atsakovės naujai formuojamo 0,1086 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 96-2, adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. sausio 16 d. yra 198 Eur, nuostoliai nenustatyti.

NŽT direktorius 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1P-389-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovei priklausęs 1,0515 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkytas į 0,8493 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 95-1) ir į 0,2022 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 95-2). Atsakovei priklausęs žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkytas į 0,4026 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 96-1), bei į 0,1086 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 96-2). NŽT įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypų, kurių projektinis Nr. 95-2 ir projektinis Nr. 96-2, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

2016 m. lapkričio 26 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-445-(1.18) NŽT direktorius paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,2022 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Žemės sklypas Nr. 1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 1 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 369 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 369 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

2016 m. lapkričio 14 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-276-(1.18) NŽT direktorius paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,1086 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 2 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 198 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 2 vertė – 198 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. raštais Nr. 2-14913 ir 14926 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę apie priimtus NŽT 2018 m. lapkričio 26 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-445-(1.18.) bei NŽT 2018 m. lapkričio 14 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-276-(1.18.), pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus, taip pat nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu atsakovė buvo informuota ir apie tai, kad jei per nustatytą terminą minimi aktai nebus pasirašyti, juose nurodyti atlyginimo dydžiai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą aktų nepasirašė, pareiškėjas pervedė juose nurodytas atlyginimo sumas į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. vasario 26 d. raštu pranešė atsakovei.

Pareiškėjo vertinimu egzistuoja visos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT 2018 m. lapkričio 26 d. bei 2018 m. lapkričio 14 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad Turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP02-095 ir Nr. 18-KP02-096 yra teisingos, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą 0,2022 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 369 Eur ir 0,1086 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 198 Eur atlyginimo dydį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto atsakovės Ž. M. 0,2022 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,1086 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio v atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo patenkinta pareiškėjo pareiškimo dalis dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2018 m. lapkričio 26 d. akto Nr. ŽVP-445-(1.18.) ir 2018 m. lapkričio 14 d. akto Nr. ŽVP-276-(1.18.) teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjui įregistruoti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus valstybės vardu bei pradėti žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame- esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Žemės sklype Nr. 1 bei Žemės sklype Nr. 2 nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių, nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Vertinimo ataskaitoje nurodyta naujai formuojamo 0,2022 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2019 m. kovo 1 d. – 369 Eur ir 0,1086 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2019 m. kovo 1 d. – 198 Eur. Žemės sklypų vertės buvo paskaičiuotos proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomam žemės plotui, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas D. G., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą.

Atsakovė teismo posėdžio metu su pateiktu vertinimu nesutiko, nes, jos teigimu, aplinkinių sklypų vertė yra didesnė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant kitokio pobūdžio projektus, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, ir aiškindamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatas dėl atlyginimo už paimamą žemę momento, yra pažymėjęs, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Nors institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti, tačiau teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu ir sukelia naujas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymėjo, kad nors nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios asmeniui yra taikomi tam tikri apribojimai, susiję su paimamu žemės sklypu, nustatantys, kad nuo žemės paėmimo procedūros pradžios žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti), tačiau šie apribojimai yra laikyti ne nuosavybės atėmimu, o nuosavybės teisių naudojimo kontrole. Atitinkamai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentas, kuriuo remiantis turėtų būti nustatoma žemės sklypo vertė, nelaikytina procedūros pradžia ar apribojimų žemės sklypo savininkui taikymas, o galutinis institucijos sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. momentas nuo kurio žemės sklypo savininkas praranda savo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, spręsdama dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, nesivadovauja pareiškėjo pateiktomis 2019 m. kovo 1 d. turto verčių nustatymo ataskaitomis, tačiau remiasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, kuriuose ginčo žemės sklypų rinkos vertė apskaičiuota žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo metu, t. y. 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 18 d., bet ne pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas 0,2022 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės dydis 2018 m. spalio 18 d. – 566 Eur ir 0,1086 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės dydis 2018 m. spalio 16 d. – 305 Eur yra teisingesnis ir atspindi iš atsakovės paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Nei pareiškėjo atstovas, nei atsakovė nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytų žemės sklypų rinkos verčių vertinimo nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus tenkinamas iš dalies, nustatant, kad atsakovei Ž. M. už paimtą 0,2022 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 566 Eur ir už 0,1086 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis – 305 Eur.

Pareiškėjas į bylą pateikė prašymą atlyginti 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato tiektas paslaugas, kurias sudarė pareiškimo parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys - Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P 131 patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 12 darbuotojų, iš jų 5 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjo vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministeriją viso teisminio proceso metu šioje byloje.

Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovei Ž. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. aktu Nr. ŽVP-445-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,2022 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 566 Eur.

Nustatyti, kad atsakovei Ž. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. aktu Nr. ŽVP-276-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,1086 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 305 Eur.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.