Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, P. M. gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovui – uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ gydytojai psichiatrei Irenai Normontei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo P. M. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartimi P. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kurios taikymas tęsiamas iki šiol.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. gegužės 10 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gruodė“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo. Teikime nurodoma kad, P. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). P. M. lankosi pas psichiatrą 1 kartą per mėnesį bei pagal poreikį bendrauja su socialine darbuotoja, kuri P. M. primena apie privalomus vizitus pas psichiatrą, nes P. M. dažniausiai juos pamiršta. Asmeniui reikalingas nuolatinis informavimas apie gydymo tęstinumą. Vizitų pas psichiatrą metu stebima, kad P. M. emocinė būklė kintanti, prasmingam kontaktui beveik neprieinama, į klausimus P. M. atsako ne pagal prasmę, neadekvačiai juokiasi, jo mąstymas paralogiškai padrikas, skurdus. P. M. nuotaikos bei emocijos kinta. Jis buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Bendraujant su paciento mama, moteris teigė, kad sūnus elgėsi agresyviai, jai sudavė į veidą ir pats sau išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai P. M. išvežė į ligoninę, į namus turėtų sugrįžti gegužės 14 d. Atsižvelgiant į nuolat kintančią paciento būklę, rekomenduoja P. M. pratęsti priverčiamąjį ambulatorinį medicininį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3. Teismo posėdžio metu UAB ,,Gruodė“ atstovė gydytoja psichiatrė I. Normontė palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti, paaiškindama, kad P. M. pas psichiatrą lankosi nereguliariai, apie vizitus jam primena socialinė darbuotoja, bet jis ne visada ateina. Neseniai gautoje epikrizėje iš Vilniaus psichiatrinės ligoninės, kur P. M. buvo gydomas, minimas alkoholio vartojimas. P. M. vartoja neuroleptikus, tai rimtas gydymas. Svarstė kreiptis dėl stacionarinio priverstinio gydymo. P. M. gyvena su mama ir broliu. Po P. M. paleidimo iš psichiatrinės ligoninės jo būklė nežinoma. Socialinė darbuotoja bendravo su mama, kuri paaiškino, kad konfliktas kilo todėl, kad P. M. nedavė cigarečių, alkoholis nebuvo vartotas. 2024 m. gegužės 28 d. P. M. trenkė mamai ir pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. P. M. vieną akimirką gali būti gerai, o kitą akimirką – paūmėja. Sunku vertinti, ar P. M. liga progresuojanti, bet ši liga linkusi progresuoti. P. M. yra reikalingas pastovus gydymas, nes jo būsena nėra stabili, būdingi ligos paūmėjimai, stacionarizacijos. Nėra aišku, ar P. M. vartoja paskirtus vaistus, todėl rekomenduoja pratęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.

4. Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

5. P. M. gynėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi pagrindo prieštarauti pateiktai išvadai. Mano, kad, sprendžiant iš išvados, taip pat išklausius gydytojos paaiškinimus, matyti, kad P. M. yra reikalingas gydymas.

Teikimas tenkinamas.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis).

8. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, UAB „Gruodė“ atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad pacientas nereguliariai lankosi pas psichiatrą, apie vizitus jam primena socialinė darbuotoja, reikalingas nuolatinis informavimas apie gydymo tęstinumą; paciento būsena nėra stabili, būdingi ligos paūmėjimai, stacionarizacijos, jam reikalingas pastovus gydymas; nėra aišku, ar P. M. vartoja paskirtus vaistus. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad P. M. buvo gydomas Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, po jo paleidimo iš ligoninės asmens būklė nežinoma, tačiau liga linkusi progresuoti, todėl jo sveikatos būklė gali pablogėti ir padidėti socialinis pavojingumas sau ir supančiai aplinkai – tai gali išprovokuoti vaistų nevartojimas, aplinkos pasikeitimai, nuovargis, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, kitos neįprastos aplinkybės.

10. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog P. M. pasveiko arba pagerėjo jo psichikos būklė bei išnyko jo pavojingumas. Tiek iš medicininių dokumentų, tiek iš gydytojos psichiatrės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad priverstinis gydymas yra reikalingas ir tikslingas, nes gydytojai turi galimybę kontroliuoti paciento gydymą, P. M. nors nereguliariai, socialinei darbuotojai priminus, bet lankosi pas gydytojus teismo sprendimu – tai disciplinuoja pacientą. Taigi, visų aptartų aplinkybių visetas patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu vis dar yra būtinas P. M. tolesnis ambulatorinis stebėjimas bei gydymas, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ teikimą tenkinti.

Pratęsti P. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.