Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. liepos 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo pareikšti įtarimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir kitiems asmenims. Ieškovė, kuri šioje įmonėje dirbo pardavėja, 2010 m. gruodžio 21 d. apklausta kaip liudytoja. Ieškovei nebuvo išaiškinta, kad jos duodami parodymai vėliau gali būti panaudoti prieš ją, pareiškiant įtarimus. Praėjus ketveriems metams, be jokių papildomų duomenų apie ieškovės galimą dalyvavimą darant tiriamus nusikaltimus, prokuroras 2014 m. liepos 8 d. pareiškė įtarimus ieškovei. Ieškovė tą pačią dieną davė parodymus, kurie iš esmės nesiskyrė nuo 2010 m. gruodžio 21 d. duotų parodymų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. ieškovę išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir- VMI) 183 748, 84 eurų ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. panaikino pirmos instancijos teismo nuosprendį ir ieškovę pripažino kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, dalyvavimo organizuotoje nusikalstamoje grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis), paskyrė ieškovei 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojo bausmės laikotarpiu, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų. Taip pat tenkino civilinį ieškinį ir solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė iš ieškovės 183 748,84 Eur turtinės žalos. Antstoliai ieškovės atžvilgiu pradėjo išieškojimą. 2017 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovę išteisino ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.

1.2. Ieškovė teigia, kad neteisėti veiksmai jos atžvilgiu pasireiškė nepagrįstu ir neteisėtu ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu pradėjimu, vertimu parodymus duoti prieš save, kardomosios priemonės paskyrimu, laikinu turto disponavimo apribojimu, neteisėtu nuteisimu. Pasak ieškovės, tyrimą kontroliavęs, kaltinimą palaikęs, apeliacinį skundą surašęs prokuroras ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso kodekso įstatymą (BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 20 straipsnį, 21 straipsnį, 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, 331 straipsnio 2 dalį). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos nuosprendis, dėl netinkamai taikyto BPK 24 straipsnio 3 ir 4 dalių, 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat dėl padarytų esminių pažeidimų taikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 2 punktų, 311 straipsnio 1, 2 dalių negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

1.3. Prašomą priteisti 4 763,67 Eur turtinę žalą sudaro ieškovės išlaidos teisinei pagalbai.

1.4. Reikalavimą priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą ieškovė grindė tuo, kad nuo įtarimų pareiškimo iki išteisinimo (2014 m. liepos 8 d. iki 2017 m. gegužės 16 d.) dėl netinkamai taikyto baudžiamojo proceso įstatymo ir tuo pagrindu pareikšto nepagrįsto įtarimo, kaltinimo ir nuteisimo, ieškovės įvardijimo – organizuotos nusikaltėlių grupės nare, ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, prarado nepriekaištingą reputaciją. Tą patį patyrė ir jos šeimos nariai. Ieškovė buvo kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu sunkinančiomis aplinkybėmis, kurio sankcija susijusi su laisvės atėmimu. Tai sukėlė itin didelę nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus ir stresą. Apie ieškovei pareikštus kaltinimus sužinojo jos aplinkos žmonės, artimieji, kaimynai. Žiniasklaidos priemonės plačiai aprašė pareikštus kaltinimus, ieškovė buvo parodyta video reportaže, buvo padaryta jos nuotraukų. Ieškovė ir jos šeima patyrė visuotinį išankstinį visuomenės smerkimą, privalėjo ieškotis kitos darbo vietos. Ieškovė išgyveno stresą ir dėl finansinių sunkumų, neturėjo darbo, gynėjui mokėjo už teisines paslaugas, jaudinosi dėl civilinio ieškinio, taikyto turto arešto. Ieškovė išgyveno nepasitikėjimą ir nusivylimą ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais, prokurorais, Vilniaus apygardos teismu.