Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-439/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-23
Bylos Nr.
1-55-439/2012
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00057-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Nukentėjusysis
T. M.
Kaltinamasis
P. K.
Advokatai
Valdas Raudonis
Baudžiamoji byla Nr.1 -55-439/2012
Teismo proceso Nr.1-93-1-00057-2012-1

Procesinio dokumento kategorija Nr.1.2.4.8.2;1.2.4.8.3., 2.3.6.4.5.

(S)ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012m. kovo 23d.

Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant prokurorei Romai Kiselevičienei, gynėjui advokatui Valdui Raudoniui, nukentėjusiajai ir mažamečio nukentėjusiojo T. M. atstovei pagal įstatymą J. M., mažamečiui nukentėjusiajam T. M., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Kvietkauskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis individualioje A. P. įmonėje darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1991-09-23 pagal LR BK 90 str. 2 d., - 2 m. pataisos darbais darbovietėje; 2) 1996-02-27 pagal LR BK 271 str. 3 d. - 4 m. laisvės atėmimu, su turto konfiskavimu, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, 1996-05-27 nuosprendis pakeistas ir nuteistas paskiriant 600 litų dydžio baudą; 3) 2001-04-26 pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 1 d., - 3 m. laisvės atėmimu; 4) 2007-01-11 pagal LR BK 140 str. 2 d., - 9 mėn. laisvės atėmimu, LR BK 75 str. - bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2007-10-31 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės;.5) 2009-02-20 pagal LR BK 140 str. 2 d., - 1 m. laisvės atėmimu, 2010-02-20 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. (dėl 2012-02-05 įvykio), pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d., pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. (dėl 2012-02-06 įvykio).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2012 m. vasario 5 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), V. M. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė sugyventinei J. M. į galvą, taip nukentėjusiajai J. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to P. K. 2012 m. vasario 6 d., apie 09 val. 30 min. Šilalės r., Šilalės kaimiškojoje sen., Balsių k., A. B. g. 69, V. M. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia delnu sudavė sugyventinei J. M. į kairės pusės skruostą, taip nukentėjusiajai J. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2012 m. vasario 5 d. apie 13 val. būdamas namuose, susinervinęs trenkė kumščiu į galvą sugyventinei J. M.. Po to, tą pačią dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susinervinęs, kad sūnus Tomas iš jo juokiasi, paėmęs jį už drabužių, numetė iš lovos ant grindų, ant kilimo. Sūnus greit išbėgo, lyg verkė. 2012-02-06, apie 09 val. 30 min., taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus ginčui dėl buitinių dalykų, trenkė sugyventinei J. M. į veidą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. K.kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais dokumentais.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2012 m. vasario 5 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, tarp sugyventinio P. K. ir dukters V. M. kilo žodinis konfliktas, dėl kurio ji bandė raminti girtą sugyventinį. P. K. dar labiau susinervino ir trenkė kumščiu jai į galvą, dėl ko jai labai skaudėjo galvą. 2012-02-06, iš ryto, apie 09 val. 30 min., kilus asmeniniam konfliktui, P. K. sudavė delnu jai per veidą stiprų smūgį, dėl ko jai labai skaudėjo (b.l. 1,7, 9).

Iš specialisto išvados Nr.58/12(11) nustatyta, kad J. M. kūne sužalojimo žymių nėra, tačiau kiekvienas suduotas smūgis nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą ( b. l. 11)

Liudytoja V. M. parodė, kad 2012-02-05, apie pietus, parėjęs į namus girtas mamos sugyventinis P. K. pradėjo kolioti ją necenzūriniais žodžiais, po ko P. susipyko su mama, tačiau ar trenkė mamai, nematė. Po to išėjo P.iš namų ir grįžo apie 15 val. su praskelta galva. P.pradėjo kaltinti mamą, kad tai ji prakirto jam galvą su kirviu. Su broliu T. iš jo pradėjo juoktis, tada P. priėjo prie brolio, paėmė jį už pakarpos ir numetė ant žemės iš lovos. T. pradėjo verkti, bet nesiskundė, kad jam skauda, matyt verkė dėl to, kad išsigando. Tada ji su mama pradėjo šaukti, kad paskambins į policiją ir P. išėjo.

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad P. K. įvykio metu (2012-02-06) buvo neblaivus, jam nustatytas 3,04 promilių girtumas (b.l. 21).

Nusikaltimai įrodyti. Kaltinamojo P. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis 2012m. vasario 5d. ir 2012m. vasario 6d. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnis nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. LR BPK 409 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos (tame tarpe 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika) turi visuomeninę reikšmę, prokuroras dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. Nors nukentėjusioji J. M. teisiamajame posėdyje teigė, kad atleido kaltinamajam ir susitaikė su juo, tačiau Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatos kaltinamajam P. K. netaikytinos, kadangi jis turi neišnykusį teistumą už smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narius, baustas administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje, charakterizuojamas neigiamai, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be to kaltinamasis P. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2012m. vasario 5d., apie 15 val., Šilalės r., Šilalės kaimiškojoje sen., Balsių k., A. B. g. 69, V. M. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, pakėlęs už rūbų mažametį sūnų T. M., gim. 2003-08-26, metė jį ant grindų, taip nukentėjusiajam T. M. sukeldamas fizinį skausmą, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau be kaltinamojo P. K. formalaus prisipažino kitų įrodymų, kaltinančių jį padarius šią nusikalstamą veiką, nesurinkta. Mažametis nukentėjusysis T. M. parodė, kad tėvas, paėmęs jį už liemenės iš už nugaros, pakėlė jį nuo lovos ir metė ant žemės, kad jis suklupo ant žemės ir pradėjo verkti, nes išsigando dėl tokio tėvo elgesio, bei parodė, kad jam nieko neskaudėjo (b.l.13). Liudytoja V. M. parodė, kad brolis T. nesiskundė jai, kad skauda ir mano, jog T. verkė todėl, kad išsigando (b.l. 18). Iš nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo T. M. atstovės pagal įstatymą J. M. parodymų nustatyta, kad pradiniuose savo parodymuose ji parodė, jog sugyventinis P. K. pakėlė sūnų T.už rūbų ir metė į grindis, tuo sukeldamas sūnui fizinį skausmą, sūnus verkė dėl sukelto skausmo (b.l.1, 7). Vėliau nukentėjusioji parodė, kad P. K., paėmęs sūnų T. už pakarpos, metė ar tai nustūmė sūnų nuo lovos ant žemės, T. parklupo ant žemės ir verkė. Tačiau nukentėjusioji parodė, kad nežino ar mažametis sūnus T. verkė iš skausmo, nes jis nesakė, kad jam skauda, be to parodė, kad jai pasirodė, jog sūnus labiau verkė iš išgąsčio (b.l.9). Specialisto išvadoje nurodyta, kad T. M. kūne sužalojimo žymių nėra, kad kiekvienas smūgis, suduotas nukentėjusiajam, gali sukelti fizinį smūgį. Tačiau byloje nesurinkta duomenų, jog kaltinamasis P. K. būtų sudavęs savo mažamečiui sūnui T. M. smūgį. Darytina prielaida, kad mažametis T. M. galėjo išsigąsti brutalaus girto savo tėvo elgesio ir verkti iš išgąsčio. Kadangi nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis P. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui, todėl kaltinamasis išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes darytina išvada, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam P. K. atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis P. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, vieną po kito, dviejų dienų laikotarpyje, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio ( LR BK 59 str. 1d. 2p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1d. 9p.). P. K. anksčiau teistas penkis kartus, iš jų paskutinius du kartus pagal LR BK 140 str. 2 d., už smurtavimą prieš savo mažamečius vaikus (b.l.63-64, 67-68 ), laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (b.l.51-54), baustas keturis kartus administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje (b.l.87-90). P. K. charakterizuojamas neigiamai (b.l.108), nurodoma, kad jo šeimoje dažnai vyksta išgertuvės, muštynės, nesutarimai (b.l.91-104), išgėręs P. K. būna agresyvus, seniūnija labai dažnai gauna įvairių nusiskundimų dėl P. K. elgesio. Tai, jog kaltinamasis trečią kartą teisiamas už fizinio smurto panaudojimą savo šeimos narių atžvilgiu, rodo jo nenorą daryti reikiamas išvadas, kaltinamasis toliau daro smurtinius nusikaltimus. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, P. K. nevykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo jam paskirtos kardomosios priemonės –įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, būdamas raštu supažindintas su kardomąja priemone, du kartus rastas neblaivus nukentėjusiosios J. M. namuose, todėl ši kardomoji priemonė jam pakeista į suėmimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog bausmės tikslai P. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (LR BK 63 str. 1d., 4d.). Subendrinta laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam P. K. nekeistina ir bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2012-02-06 iki 2012-02-08 įskaitytinai ir suėmimo laikas nuo 2012-02-26 (LR BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2d. ,5d. 1p. .teismas

nusprendė:

P. K. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1dalį (dėl nusikaltimo, padaryto 2012-02-05) ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nusikaltimo, padaryto 2012-02-06) ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti P. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Išteisinti P. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kardomosios priemonės – suėmimo P. K. nekeisti ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012m. kovo 23d.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką P. K. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-02-06 iki 2012-02-08 įskaitytinai ir suėmimo laiką nuo 2012-02-26 iki 2012-03-23.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Elena Bartulienė