- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- 1-3824-716/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47297-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2024 m. gruodžio 3 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo buvusia sutuoktine I. K. metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po ko puodeliu sudavė į viršugalvį, dėl ko puodelis sudužo, o I. K. prarado pusiausvyrą ir nugriuvusi ant grindų į puodelio šukes susipjaustė dešinės rankos delną, tokiu būdu savo šeimos narei buvusiai sutuoktinei I. K. padarė 2025 m. gegužės 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1822/2025(01) punktuose 1. 1.1 ir 1.2 nurodytus sužalojimus, t. y. viršugalvio muštinę žaizdą, viršugalvio, dešinės periobritalinės srities minkštųjų audinių kraujosruvas, dešinio delno pjautinę žaizdą, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
V. K. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad abu su nukentėjusiąja vartojo alkoholį. Neatsimena, dėl ko susipyko. I. K. sudaužė akvariumą ant šio krisdama. Jis neatsimena, kaip I. K. susižalojo ranką, kaip sužalojo galvą. Įvykių nepamena dėl girtumo. Neatsimena, kas iškvietė policiją, gal draugas, kuris buvo su jais, bet išėjo anksčiau ir jų konflikto nematė. Jam atrodo, kad I. K. nukrito ant akvariumo ir susižalojo. Jis sužalotas nebuvo.
Nukentėjusioji I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo vakaras, turėjo svečių. Įvyko konfliktas, nes vyras sakė, kad paskolins jai 50 eurų. V. K. išsitraukė pinginę, bet atsisakė duoti pinigų. Tada įsikišo draugas. Ji šiam liepė nekomentuoti. V. K. jai puodeliu praskėlė galvą, ji nukrito ant puodelio šukių ir susižalojau ranką. Jai grasino, kad policiją iškvies, dėl to ji išmetė telefoną pro langą. Tada kaimynas iškvietė policiją. Buvo sudaužytas akvariumas, kai V. K. griuvo ir šį sudaužė. Ligoninėje jai siuvo galvą ir ranką, dabar viskas užgijo.
Liudyta E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas iš vyriškio pusės, kad pas jį į pirštą įpjautą. Atvykus vyras pasitikimo juos lauke, ant piršto matėsi įpjovimas. Jie iškvietė medikus. Atėjus į butą rado miegančią moterį. Butas buvo netvarkingas, matėsi, kad asmenys vartojo alkoholį. Buvo pažadinta moteris, ši nieko neapaiškino. Ant moters matėsi smurto požymiai. Apie juos moteris nieko nenurodė. Vyriškis nurodė, kad prieš jį smurtavo moteris. Pagal ankstesnius iškvietimus buvo matyti, kad policija ne pirmą kartą vyksta pas juos, kad anksčiau buvo smurtaujama. Jie sulaikė moterį, nes vyriškis teigė, kad prieš jį smurtavo moteris su peiliu. Vyras atsisakė vykti į ligoninę, nors pirštas jam tinkamai nefunkcionavo. Tuo metu buvo pildomi du tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiandien negali nurodysiu, kur tiksliai veidas buvo kruvinas, kur buvo sužalojimai. Moteris nieko neaiškino apie savo sužalojimus. Pagarsinus liudytojos parodymus tyrimo metu (t. 1, b. l. 105-106), liudytoja E. K. patvirtino, kad moteris nurodė, jog buvo sumušta.
II. Byloje surinkti duomenys
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2024 m. gruodžio 3 d. 2326 val. registruotas fizinio asmens pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val. įvyko abipusis smurtas tarp sutuoktinių I. K. ir vyro V. K.. 2024 m. gruodžio 3 d. apie 19.00 val. įvyko žodinis konfliktas tarp I. K. ir V. K.. Žodinio konflikto metu V. K. naudodamas fizinį smurtą sudavė nenustatytą kiekį smūgių su nenustatytu objektu į nenustatytas kūno vietas savo žmonai I. K.. Po įvykio ant I. K. kūno matomi aiškūs išoriniai kūno sužalojimai: sužeista dešinės rankos plaštaka, sužalotas viršugalvis (t. 1, b. l. 25-29).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta butas, (duomenys neskelbtini). Užėjus į koridorių, jame yra keturi butai, priėjus prie antrų durų iš kairės, patekta į butą, kuriame įvyko įvykis. Užėjus į butą, patenkama į koridorių-virtuvę. Iš kairės pusės stovi viryklė ir skalbimo mašina, ant kurios yra uždėtas stalviršis. Ant grindų išmėtyti buitiniai daiktai. Ant grindų yra matyti raudonai- rudos spalvos nedidelės dėmės, kurios yra galimai panašios į kraujo. Iš dešinės pusės randasi vonios kambarys. Butas vieno kambario, virtuvę ir kambarį skiria siena su arka, be durų. Užėjus į kambarį, yra matyti grumtynių požymiai. Išmėtyti daiktai, sudaužyta stiklinis akvariumas. Kambaryje iš kairės randasi sekcijos komplektas, kuri sudaro spintos ir komodą. Virš komodos ant sienos kaba televizorius. Ant komodos guli sudaužytas akvariumas. Iš kairės pusės randasi dvi lovos, kurias skiria nedidelis kavos staliukas. Ant staliuko guli alkoholiniai gėrimai, puodeliai, lėkštės ir peilis. Peilis virtuvinis su juodos spalvos rankena, ant peilio yra matyti raudonai-rudos spalvos dėmės. Vidurį kambario stovi stiklinis kavos staliukas. Ant grindų išmėtyti daiktai ir yra matyti raudonai-rudos spalvos išdžiūvusios dėmės, kurios yra panašios galimai į kraujo (t. 1, b. l. 34-42).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini), I. K. patyrė smurtą, jai nustatyta kraujuojanti žaizda, matomi kūno sužalojimai, smurtu įtariamas V. K. , kuris akivaizdžiai neblaivus (t. 1, b. l. 30-33).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti apžiūrėta I. K.. Apžiūrėta galva ir rankos. Apžiūros metu išoriškai ant galvos matomas kairėje pusėje užklijuota žaizda. Ant veido ir kaklo matomas apdžiūvęs kraujas, kuris bėgo iš galvos. Apžiūrėjus rankas matoma dešinės pusės sutvarstyta ranka (t. 1, b. l. 64-65).
???Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu nukentėjusioji I. K. pateikė (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo išrašus. Juose užfiksuota, jog apžiūrios metu gydytojui nukentėjusioji nurodė, kad sukonfliktavo su vyru, šis trenkė pacientei į veidą, ji nukrito ir buvo trumpam praradusi sąmonę. Taip pat teigia, kad vyras peiliu sužalojo pacientės dešinį delną (t. 1, b. l. 75-79).
???Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje, kuri pateikta remiantis I. K. medicinos dokumentų duomenimis, nurodyta, jog I. K. nustatyta viršugalvio muštinė žaizda, viršugalvio, dešinės periorbitalinės srities minkštųjų audinių kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), neilgai trukus iki apžiūros 2024 m. gruodžio 3 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. Dešinio delno pjautinė žaizda, padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), neilgai trukus iki apžiūros 2024 m. gruodžio 3 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų tiriamoji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse bei medicinos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai, nurodyti šios išvados 1.1. punkte (galvoje) padaryti kietu buku daiktu (-ais), ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį (-ius) kitam asmeniui į tiriamosios sužalotas sritis bet kokių kietu buku daiktu (daiktais) tiek ir pačiai tiriamajai griuvinėjant ir /ar sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais). Sužalojimai nurodyti šios išvados 1.2. punkte (rankoje) padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), galimai tiriamosios nurodytu būdu, t. y. peiliu. (t. 1, b. l. 85-86).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Įrašo trukmė 1.47 min. Pranešėjas V. K. kviečia policiją adresu, (duomenys neskelbtini), dėl to, kad žmonas jį puola su peiliu. Jis išbėgo į lauką. Jam atrodo, kad perpjovė pirštą, pirštas nesulankstomas, perpjovė sausgysles. Šiuo metu greitosios medicinos pagalbos nereikia (t. 1, b. l. 114-115).???
???Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenimis 2024 m. gruodžio 3 d. 19:30:28 val. V. K. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 3,41% promilės (t. 1, b. l. 171).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu „Alcotetst 6810“ Nr. ARAA-0129 nukentėjusiajai I. K. 2024 m. gruodžio 3 d. 23.39 val. nustatytas 2,57 promilių girtumas (t. 1, b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodytos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš smurto veiksmų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis numato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.
Teismas vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad V. K. fiziškai smurtavo ir sužalojo savo buvusią sutuoktinę I. K., kuriai dėl sužalojimų galvoje ir dešinės rankos delne padarė nežymų sveikatos sutrikdymą
V. K. nei tyrimo, nei teismo posėdžio metu kaltės nepripažino teigdamas, kad I. K. susižalojo ranką pati, o dėl galvos sužalojimų aplinkybių paaiškinti negalėjo. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Bylos objektyviais duomenimis nustatyta, kad netrukus po įvykio V. K. buvo nustatytas sunkus 3,41% promilių apsvaigimas alkoholiu.
V. K. parodymus apie tai, kad nukentėjusiosios jis nesužalojo, paneigia ištirti byloje surinkti ir tarpusavyje atitinkantys duomenys. Jų pagrindu teismas nustatė ir pripažįsta faktinės tiesos aplinkybes, jog V. K. savo gyvenamojoje vietoje žodinio konflikto metu tyčia sudavė ranka buvusiai sutuoktinei I. K. smūgį į veidą, po ko puodeliu sudavė į galvą, o puodeliui sudužus ir I. K. nugriuvusi ant grindų, nukentėjusioji į puodelio šukes susipjaustė dešinės rankos delną.
Nukentėjusioji I. K. tiek tyrimo metu (t. 1, b. l. 56), tiek teisme vienodai ir nuosekliai parodė, kad kilus konfliktui dėl pinigų V. K. jai puodeliu praskėlė galvą, ji nukrito ant puodelio šukių ir susižalojau ranką. Prieš tai vyras jai ranka sudavė į veidą. Nukentėjusiosios parodymus atitinka liudytojo E. K. nurodytos aplinkybės apie tai, kad atvykus pagal iškvietimą dėl smurto bute buvo rasta moteris, ant kurios matėsi smurto požymiai, buvo kruvinas veidas, matėsi kiti sužalojimai. Moteris pareigūnams nurodė, kad buvo sumušta. (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo išrašuose užfiksuota, jog apžiūrios metu nukentėjusioji I. K. nurodė, jog sukonfliktavo su vyru, kuris trenkė jai į veidą, ji nukrito ir buvo trumpam praradusi sąmonę. Apžiūros protokolas patvirtina, kad po įvykio ant I. K. kūno ant galvos rasta užklijuota žaizda, ant veido ir kaklo matomas apdžiūvęs kraujas, kuris bėgo iš galvos, dešinė ranka sutvarstyta suteikus medicininę pagalbą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, jog I. K. buvo padaryta viršugalvio muštinė žaizda ir minkštųjų audinių kraujosruvos, pjautinė žaizda dešiniame delne. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais.
Tokiu būdu objektyvūs ir tarpusavyje atitinkantys duomenys, kurie užfiksuoti nukentėjusiosios parodymuose tyrimo metu ir teisme, liudytojos parodymuose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir minėtuose medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad nukentėjusioji I. K. buvo sužalota ne savarankiškais, bet būtent V. K. tyčiniais veiksmais, dėl kurių jai buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. K. negalėjo paaiškinti nukentėjusiosios sužalojimų galvoje, tuo tarpu nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina medicinos specialistų išvada. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tiek V. K., tiek nukentėjusioji I. K. vartojo alkoholį ir buvo neblaivūs, ką patvirtina ir byloje esantys alkotesterių kvitai. Galimas smurtas iš nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu nėra ir nebuvo šios bylos dalykas, dėl ko tokių aplinkybių teismas netyrė šiame procese. Pažymėtina, kad V. K. po įvykio buvo nustatytas sunkus (3,41 promilių) girtumo laipsnis, dėl kurio asmuo akivaizdžiai negali tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių. Tuo tarpu nors ir būdama neblaivi įvykio metu, nukentėjusioji I. K. vienodai nurodė jai padarytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes, jas patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, dėl ko teismui nekilo abejonių dėl V. K. neteisėtų veiksmų. Minėti tinkamai surinkti duomenys atitinka tarpusavyje ir yra pakankami nusikaltimo turiniui atskleisti. Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta V. K. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų fiziškai smurtavus nukentėjusiosios buvusios sutuoktinės atžvilgiu.
V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš savo buvusią sutuoktinę, kuri remiantis BK 248 straipsnio 2 dalimi atitinka šeimos nario sąvoką, padarė įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
IV. Bausmės skyrimas
V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką V. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įvertinus objektyviai nustatytą sunkų apsvaigimo laipsnį (t. 1, b. l. 171) ir kaltininko elgesį akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, V. K. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
V. K. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje V. K. buvo teistas du kartus, tačiau išnykus teistumui šiuo metu laikomas neteistu (t. 1, b. l. 176-178), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 184-192). V. K. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamą vietą, smurtavo prieš savo šeimos narį. Teismas nustatė vieną kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinami kaltininkui paskyrus ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais, kurie verstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti ateityje. Bausmės dydį teismas nustato pagal BK 61 straipsnio taisykles dėl nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės kaip artimą, bet didesnį nei sankcijos vidurkis.
Įvertinus tai, kad V. K. panaudojo fizinį smurtą ir tai darė savo šeimos nario, o būtent buvusios sutuoktinės atžvilgiu, būdamas apsvaigęs alkoholiu, siekiant teigiamos įtakos kaltininko elgesiui kartu su bausme jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatyta baudžiamojo kodekso 72² ir 72⁵ straipsniuose.
V. Dėl civilinio ieškinio ir kiti klausimai
V. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 167-168), kuri tinkamai realizuoja savo paskirtį, dėl ko paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas. Dėl to CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 173,05 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 90-91). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų V. K. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas pareikštą reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį. Iki ieškinio išnagrinėjimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos teises ir pareigas dėl reorganizavimo perėmė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl ko teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkina teisių perėmėjo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per pirmus penkis bausmės mėnesius išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu ir 72² straipsniu V. K. įpareigoti 7 (septynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose, taip pat alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Iš V. K. priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 173,05 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.