Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje atsakovui buvo paskelbta paieška (b.l. 43-45). Savo poziciją teismui atsakovas išsakė 2010-12-09 posėdžio metu. Apie paskutinį teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai, teismui nežinoma jo neatvykimo priežastis, todėl byla baigta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (b.l.55-57).

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad sutuoktiniams gyvenant skyrium nepilnametis vaikas liko gyventi su motina, kuri juo rūpinasi tinkamai, todėl neprieštarauja, kad nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Valstybės institucija apie teismo posėdį yra informuota tinkamai. Gavus institucijos prašymą (b.l. 58), byla išnagrinėta jos atstovui nedalyvaujant.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltė yra ta, jog jis vartojo alkoholį, smurtavo ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, todėl ir vaikas turi gyventi kartu su savo mama. Atsakovas savo nuožiūra paėmė kreditus apie kuriuos ji suprato tik pamačiusi atsakovo naują automobilį, todėl atsakovo skolos kreditoriams turi būti laikomos asmeninėmis atsakovo skolomis, nes jis turi visus jų dokumentus. Taip pat atsakovo asmenine skola turėtų būti laikomas pagal vykdomąjį raštą yra įsiskolinimas Valstybinėms ligonių kasoms. Pažymėjo, kad vaiką išlaiko ne atsakovas, bet Vaikų fondas.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė advokatė Tatjana Benetė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad sutuoktiniai, faktiškai gyvena skyriumi nuo 2006 metų ir nuo to laiko netvarko bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių ir tapo visiškai svetimi vienas kitam. Dėl santuokos iširimo yra kalstas atsakovas, nes jis smurtavo prieš ieškovę ir nesirūpino šeimos poreikių tenkinimu. Toks atsakovo elgesys nesuderinamas su tinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu. Nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove, nes tai atitinka vaiko interesus. Pažymėjo, kad vaiką ieškovė išlaiko viena, nes atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigos išlaikyti sūnų. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo vienasmeniškai paimti kreditai apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma, laikytini atsakovo asmenine skola, taip pat ir atsakovo įsiskolinimas Valstybinėms ligonių kasoms, pagal vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Įstatyme numatytos lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos, kurių pažeidimas rodo sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiant pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, būtina atsižvelgti ir į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2006-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006 ir kt.). Įstatymas kito sutuoktinio kaltę apibrėžia kaip sutuoktinio esminį savo pareigų, numatytų LR CK Trečiojoje knygoje, nesilaikymą, ir preziumuoja, jog santuoka laikytina iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d.).

Ieškovė atsakovo kaltę grindžia jo nesirūpinimu šeimos poreikiais, alkoholio vartojimu, fiziniu smurtu prieš ieškovę. Savo argumentus ji patvirtino byloje esančiais įrodymais (24-25), todėl teismas šias aplinkybes laiko įrodytomis. Iš atsakovo paaiškinimo teismui, akivaizdu, kad šalys jau daugiau nei vienerius metus su šeima negyvena, todėl šalių santykiuose nėra abipusio moralinio palaikymo bei tarpusavio supratimo. Atsakovui pažeidus LR CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d., teismas mano, kad ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas, nes sutuoktiniai nebegyvena kartu, santuokos išsaugoti nebenori ir tai rodo, kad šeima negali būti išsaugota (CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukus santuoką, konstatuotina, kad nepilnamečio A. M., gim. 2004-10-01, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina (CK 2.14).

Atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo ir vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų principus, į vaiko interesus, nes viena iš prigimtinių vaiko teisių yra žinoti savo tėvus, išsaugoti su jais ir artimaisiais giminaičiais šeimos ryšius, būti jų rūpinamu, globojamu ir tarp šalių nesant ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku, ieškovė neturi trukdyti atsakovui bendrauti su jų sūnumi. Tokiu būdu būtų sudaryta skyrium gyvenančiam tėvui galimybė dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 str., 3.175 str.).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Nesant esminio ginčo dėl sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką, konstatuotina, kad ieškovei paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovui – M. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl turtinių reikalavimų

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįsigijo (b.l. 28), todėl tokio turto padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Šalių santuokos metu yra įgytas automobilis H. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26), tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad minėtą automobilį atsakovas įsigijo vienasmeniškai paimdamas kreditus apie kuriuos ieškovei nepranešė ir jos sutikimo neprašė (ieškovė patvirtino tai teismui (b.l. 56)), todėl darytina išvada, kad atsakovo vienasmeniškai paimti kreditai, kurie nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, negali būti laikomi šalių bendra skola. Tokiu būdu atsakovo paimti kreditai laikytini jo asmenine skola, o automobilis H. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas atsakovo asmeniniu turtu. Taip pat atsakovo asmenine skola yra laikytinas 4005,36 Lt. įsiskolinimas Valstybinėms ligonių kasoms pagal vykdomąjį raštą Nr.1-128-816/2009 (b.l. 9-10). Pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikė galimybę pateikti teismui įrodymus dėl turto, tačiau jis tuo nepasinaudojo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 133 Lt žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista), 400 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 4-5, 50) ir 20,66 Lt teismo (pašto) išlaidų, iš viso – 553,66 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60, 3.62, 3.63, 3.66-3.69, 3.127, 3.114, 3.169-3.170, 3.174, 3.178 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 str. 3 d. ir 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2004-04-24 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.895, nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei A. M. palikti santuokinę pavardę – M.

Nustatyti nepilnamečio A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2004-10-01, gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. M..

Ieškovė įpareigojama netrukdyti nepilnamečio vaiko A. M. tėvui A. M. bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalių santuokos metu įgytą automobilį H. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti atsakovo asmenine nuosavybe.

Kreditinius įsipareigojimus, atsakovo paimtus savo vardu, laikyti asmeninais A. M. įsipareigojimais.

Įsiskolinimą pagal vykdomąjį raštą Nr.1-128-816/2009,kurį sudaro 4005,36 Lt. įsiskolinimas Valstybinėms ligonių kasoms laikyti atsakovo A. M. asmenine skola.

Priteisti iš atsakovo A. M. į valstybės pajamas 553,66 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų. Pinigus įmokėti į AB ,,Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą – 5660, gavėją - Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2009-07-22.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.