Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, J. G. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena jo dukra J. G. su anūke. Panašiai prieš savaitę, kai buvo aplietas kitoje laiptinėje esantis butas, jis lankėsi pas dukrą, norėjo pakeisti maišytuvą vonioje, kadangi vonioje lašėjo kranas, tačiau negalėjo užsukti vandens, nes buvo nulūžusi rankenėlė, t. y. reikėjo pakeisti ventilį. Jis to darbo nesiėmė, patarė dukrai kreiptis į SĮ „Plungės būstą“. Dukra sausio 30 d. jam pranešė, kad SĮ „Plungės būstas“ ją informavo, kad buvo aplietas kitoje laiptinėje esantis būstas, jis atvyko pas dukrą apžiūrėti buto, tuo pačiu buvo nuvykęs pas kaimyną, gyvenantį apačioje, tačiau kaimyno butas nebuvo aplietas. Apie prašomą priteisti žalą jis sužinojo gavęs laišką iš draudimo, duktė buvo nuvykusi pasiaiškinti į SĮ „Plungės būstą“, kur jai liepė pasirašyti, kad pas ją trūko vamzdynas, tačiau duktė atsisakė tai rašyti, nes jokio vandens išsiliejimo bute nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Algis Staškūnas prašė ieškovo pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju neaišku iš kur atbėgo vanduo, o atsakovas byloje pasirinktas tik todėl, kad jo bute buvo pakeistas ventilis. Atsakovo pozicija, kad ne iš jo buto, buvo padaryta žala, buvo visą laiką nuosekli, atsakovo duktė liudytoja J. G. ir raštuose rašė, kad pas ją jokie vamzdžiai nesprogo, jokio vandens išsiliejimo nebuvo, pas ją tik vonioje lašėjo čiaupas, kuris buvo pakeistas santechniko, kuris teismo posėdžio metu paliudijo, kad jokio vandens išsiliejimo atsakovo bute nebuvo. Jeigu pas atsakovą bute būtų buvęs vandens išsiliejimas, tai neabejotinai būtų aplietas apačioje esantis butas, o liudytojas, gyvenantis po atsakovo butu, patvirtino, kad jokio išsiliejimo į jo butą nebuvo. SĮ „Plungės būstas“ byloje yra pateikęs abejotino tikrumo aktą, kadangi liudytojas santechnikas patvirtino, kad komisijoje nedalyvavo, namo bendrųjų patalpų inžinerinių tinklų jis neapžiūrėjo, virš aplieto buto esančio buto jis netikrino, todėl nepaneigta galimybė, kad išsiliejimas galėjo būti iš namo bendrųjų patalpų inžinerinių tinklų. Šiuo atveju subrogacija iš atsakovo negalima, kadangi byloje pateikti įrodymai nepasitvirtino ir atsakovo kaltė neįrodytą, nėra sąsajų tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. G. atstovas advokato padėjėjas Gediminas Gabnys prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad SĮ „Plungės būstas“ po pranešimo apie įvykį dėl apliejimo, patikrino tiek namo bendrųjų patalpų inžinerinius tinklus, tiek viršuje esantį būstą, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad butas objektyviai negalėjo būti užlietas iš tiesiai virš jo esančio buto, kadangi patalpa, iš kurios buvo aplietas trečiojo asmens butas, iš viso nepatenka į lygiagrečiai viršuje esančio buto planą. Užlietas plotas didėjo palaipsniui, tačiau kai buvo sutvarkytas atsakovui priklausančiame bute esantys gedimai, buto sienos plotas nustojo didėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 29 d. buvo aplietas ir apgadintas draudėjui, t. y. trečiajam asmeniui J. G. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir J. G. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo liudijimas GT Nr. 200128), pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2005 m. liepos 26 d. – 2027 m. liepos 25 d. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo dėl užliejimo nukentėjusiam asmeniui J. G. 709,74 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė išmokėtą draudimo išmoką prašo priteisti iš atsakovo A. G., kadangi, ieškovės nuomone, už aplietą butą yra atsakingas A. G., kurio buto vonios grindys ribojasi su aplieta patalpa, nors butas ir yra kitoje laiptinėje ir kurio bute buvo nustatyta, kad vonioje pro maišytuvą (kraną) laša vanduo. Šias išvadas ieškovė padarė gavusi trečiųjų asmenų J. G. paaiškinimus bei SĮ „Plungės būstas“ 2020-02-12 atsakymą, kuriame informuojama, kad 2020-01-30 apžiūrėjus namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą, kurią prižiūri SĮ „Plungės būstas“, gedimų nenustatyta.

Ieškovė, išmokėjusi dėl draudimo įvykio patirtą žalą 709,74 Eur, prašo priteisti šią sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. iš atsakovo A. G. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d.). Atsakovas nesutinka ieškovei sumokėti šią sumą kaip žalos atlyginimą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. sausio 29 d. atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir užliejimo žymės buto lubose, sienoje yra būtent šio įvykio pasekmės. Ieškovė savo teiginius, kad vanduo liejosi iš atsakovo buto grindė tik trečiojo asmens J. G. pateiktais paaiškinimais ir SĮ „Plungės būstas“ 2020-02-12 Nr. D2-114 pateikta pažyma. Tačiau faktiškai joks vandens nutekėjimas ar liejimasis atsakovo bute iš jam priklausančių objektų, įrengimų nebuvo užfiksuotas. Objektyvių duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl buto apžiūros su tikslu nustatyti užliejimo šaltinį ir kad atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, ieškovė nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui priklausančiame bute gyvena jo duktė J. G. su mažamete E. V., gimusia (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad aplietas butas yra kitoje laiptinėje pirmame aukšte, o atsakovui priklausantis butas yra kitoje laiptinėje antrame aukšte. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. G., kuri gyvena atsakovui priklausančiame bute, teigė, kad 2020-01-30 apie 16.30 val. jos mamai paskambino atstovė iš SĮ „Plungės būstas“, kuri pasiteiravo, ar bute nėra vamzdyno trūkio ir ar nebėga vanduo. Jos mama susisiekė su ja, ji bandė perskambinti SĮ „Plungės būstui“, tačiau su jais pavyko susiekti tik 2020-01-31 ryte. Ji patikino, kad bute jokie vamzdžiai netrūko, vandens pratekėjimo nėra ir paprašė iškviesti santechniką, kad būtų pakeistas jos vonioje esantis šalto vandens užsukimo kranelis (ventilis), kuris buvo nulūžęs, bei pakeisti maišytuvą, nes į kriauklę nežymiai laša iš paties maišytuvo. Tą pačią diena atvyko santechnikas ir minėtus darbus atliko. Atvykęs santechnikas matė, kad jokio vandens pratekėjimo bute nėra. Šias aplinkybes, kad jokio vandens pratekėjimo, vamzdžių trūkimo bute nebuvo, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. G. gamybinės – komercinės įmonės darbuotojas santechnikas K. Š.. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo pavesta nuvykti į butą ir pakeisti ventilį, jis savo darbą atliko, bute jokio vandens išsiliejimo nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovui priklausantis butas iš karto po apliejimo nebuvo apžiūrėtas, pats trečiasis asmuo J. G. atsakovo bute nesilankė, ieškovo atstovas taip pat nebuvo atvykęs nei į nukentėjusiosios butą, nei į kitus butus ar apžiūrėjęs bendro naudojimo patalas, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nors trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ savo atsiliepime nurodo, kad SĮ „Plungės būstas“ administratorės S. R., J. G. ir K. G. gamybinės – komercinės įmonės darbuotojas K. Š. buvo nuvykę į atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), bet durų niekas neatidarė ir buto apžiūrėti galimybės nesuteikė, tačiau šie atsiliepimo į ieškinį teiginiai yra paneigtikita bylos medžiaga. Liudytoja J. G., gyvenanti atsakovui priklausančiame bute, patvirtino, kad namuose tomis dienomis buvo, kadangi slaugė savo sergančią mažametę dukrą, į duris niekas neskambino ir niekas nebuvo atvykęs. Liudytojas santechnikas K. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su jokia komisija nevyko apžiūrėti nei atsakovo buto, nei aplieto buto, nei virš aplieto esančio buto, nei bendro naudojimo patalpų, jis tik 2020-01-31 bute, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė šalto vandens ventilį bei maišytuvą. Byloje esanti Plungės lopšelio – darželio „Vyturėlis“ pažyma patvirtina, kad J. G. dukra E. V. 2020 metų sausio mėn. 2 d., 3 d., 7-10 d., 28-21 d., įstaigos nelankė dėl pateisinamų priežasčių. Taigi po trečiajam asmeniui J. G. aplieto buto, atsakovo butas nei 2020 m. sausio 29 d., nei 2020 sausio 30 d., apžiūrėtas nebuvo, o 2020 m. sausio 31 d. daugiabučių namų avarijų pasekmes šalinančios K. G. gamybinės – komercinės įmonės darbuotojas K. Š., keisdamas atsakovo bute ventilį bei maišytuvą, jokio vandens išsiliejimo nematė. Tai kad nebuvo siekiama apžiūrėti atsakovo buto patvirtina ir byloje trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas“ pateiktas 2020-01-30 aktas, kuriame nurodyta, kad „2020-01-30 (duomenys neskelbtini), buto savininkė informavo, kad yra užlietas jos butas, galimai iš aukštu aukščiau esančio buto. Tą pačią dieną buvo apžiūrėtas 11 butas ir bendro naudojimo inžinerinė įranga, gedimų nenustatyta. Pakalbėjus su 9 bt. savininke, ji įvardijo, galimai, kitą avarijos kaltininką – 4 bt. Susisiekus telefonu su 4 bt. buto savininke, ji patvirtino, kad vonioje yra sugedęs vandens maišytuvas ir jo pakeisti negali, nes šalto vandens ventilis neužsisuka, nes nėra rankenėlės. Sausio 31 d. K. G. gamybinės – komercinės įmonės darbuotojas K. Š. pakeitė šalto vandens ventilį“. Taigi šis 2020-01-30 SĮ „Plungės būsto“ aktas patvirtina liudytojos J. G. teiginius, kad jos bute trečiojo asmens atstovai nesilankė, su ja buvo susisiekta tik telefonu. Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ant trečiojo asmens SĮ „Plungės būstas“ 2020-01-30 akto yra jo parašas, tačiau jis parašą dėjo patvirtindamas aplinkybę, kad bute pakeitė šalto vandens ventilį, o ne kad lankėsi minėtuose butuose ar apžiūrėjo bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Sutiktina ir su atsakovo nurodytais argumentais, kad įvykus jo bute vandens išsiliejimui, tikėtina, kad vanduo pirmiausia sunktųsi į apačioje esantį butą, tačiau atsakovas A. G. nurodė, kad lankėsi pas kaimynus apačioje, jų bute apipylimo požymių nebuvo, šias aplinkybes patvirtino ir pats buto savininkas liudytojas S. A., kuris apklaustas teismo posėdžio metu. Teismas, ta apimtimi, kuria ieškovas ir trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“ 2020-01-30 SĮ „Plungės būsto“ aktu įrodinėja aplinkybę, kad SĮ „Plungės būstas“ administratorės S. R., J. G. ir K. G. gamybinės – komercinės įmonės darbuotojas K. Š., lankėsi viršuje esančiose patalpose, bei apžiūrėjo bendro naudojimo inžinerinę įrangą, nesiremia. Taigi byloje lieka nepaneigta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui J. G. priklausančio buto apliejimas galėjo būti ir iš aukščiau toje pačioje laiptinėje esančio buto, ar iš bendro naudojimo patalpose esančių įrenginių, ar pan. Nors byloje tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys teigia, kad atsakovo kaltę byloje įrodo tai, kad jo bute buvo pakeistas ventilis bei maišytuvas, tačiau tai tik niekuo nepagrįsta prielaida, spėjimas, kad taip galėjo įvykti. Neginčijamų įrodymų apie vandens išsiliejimo faktą – atsakovo buto apžiūros akto, kuriame būtų užfiksuotas išsiliejęs vanduo, atliktas bandymas, kurio metu būtų užfiksuotas bėgantis vanduo per nesandarią jungtį, ir kt. – nepateikta.

Teismas pažymi, jog draudikui, pareiškusiam regresinį reikalavimą asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, taip pat tektų įrodinėti, jog išmokant draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), jis tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, kitaip tariant, kad išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Būtent draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nagrinėjamu atveju, teismui pateikti įrodymai nėra pakankami, kad jais būtų galima pagrįsti ieškovo įrodinėjamą žalos kilimo priežastį. Nors žalos kilimo priežastį buvo bandoma nustatyti, tačiau byloje duomenų, kad būtent iš atsakovo buto buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas nėra pakankamai, aukščiau aptarti įrodymai nepaneigia galimybės, jog žala galėjo kilti ir dėl namo bendro naudojimo inžinerinių įrenginių, ar dėl stogo konstrukcijos trūkumų, o gal ir iš aukščiau esančių toje pačioje laiptinėje butų. Teismui vertinant šią situaciją, reikalinga remtis įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų pakankamumo principais ir daryti išvadą CPK 178 straipsnio pagrindu. Teismas pažymi, kad į nagrinėjamą bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių vandens nuotėkio priežastis, taip pat įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų išdėstytą poziciją, kad būtent atsakovo bute buvo apipylimo židinys. Nors ieškovas ir nurodo, kad jis neturi įrodinėti dėl kokios priežasties teka vanduo iš atsakovo buto, tačiau pažymėtina, kad ieškovas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kur yra užpylimo židinys. Šiuo atveju, ieškovas neįrodė, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo būtent iš atsakovo valdomo buto, kad trečiojo asmens J. G. buto užpylimo židinys buvo kitoje laiptinėje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame bute vonioje iš maišytuvo lašėjo vanduo ir buvo pakeistas ventilis bei pats maišytuvas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovo veiksmų. Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta žala (aplietas butas), konstatuotina, jog deliktinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina, t. y., nenustačius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš byloje pateikto atsakovo advokato Algio Staškūno prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 400 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos ir atsakovui iš ieškovės priteistina 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.