Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Rimantui Kraujučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. Č. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. 2010 m. sausio 8 d. Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus (toliau tekste – Institucija) nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 88 str. 1 d. 300 litų administracine bauda už tai, kad 2009 m. gruodžio 10 d. patikrinus Tarvydų kaime Pakruojo rajone prie sodybos esantį gyvūnų laikymo lauko aptvarą buvo nustatyta, kad ūkininkas G. Č. nelaisvėje (lauko aptvare) laiko laukinių šernų ir įvairių naminių kiaulių hibridus, neturėdamas jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. G. Č. kryžmina ir veisia laukinių šernų ir įvairių kiaulių hibridus, neturėdamas leidimo. Patikrinimo metu prie G. Č. priklausančios sodybos Tarvydų kaime Pakruojo rajone esančiame lauko aptvare buvo laikomi keturi laukinių šernų ir kiaulių hibridų patinai, penkios laukinių šernų ir kiaulių hibridų patelės ir vienuolika laukinių šernų ir kiaulių hibridų jauniklių. Šiais veiksmais pažeisti LR laukinės gyvūnijos įstatymo 16 str. 3 d., LR aplinkos ministro ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 519/449 „Dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių patvirtinimo ir LR aplinkos ministro ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 250/224 pakeitimo“ 7¹ ir 7¹.3.p.p. reikalavimai.

Administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, kad nuobauda paskirta remiantis įstatymo reikalavimais, padarytas pažeidimas yra akivaizdus, nustatyta, jog aptvare buvo laikomi šernų ir kiaulių hibridai, jų laikymui bei kryžminimui G. Č. leidimo neturėjo, todėl prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, priimtas nutarimas naikintinas, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu netinkamai buvo įvertinti surinkti įrodymai ir tuo pagrindu nepagrįstai paskirta administracinė nuobauda.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga matyti, kad nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra paskirta už tai, kad 2009 m. gruodžio 10 d. Tarvydų kaime Pakruojo rajone prie G. Č. priklausančios sodybos esančiame gyvūnų laikymo lauko aptvare ūkininkas G. Č. nelaisvėje (lauko aptvare) laikė keturis laukinių šernų ir kiaulių hibridų patinus, penkias laukinių šernų ir kiaulių hibridų pateles ir vienuolika laukinių šernų ir kiaulių hibridų jauniklių, neturėdamas jų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, taip pat G. Č. kryžmino ir veisė laukinių šernų ir įvairių kiaulių hibridus, neturėdamas leidimo. Padarytas teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 88 str. 1 d., numatančią atsakomybę už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar naudojimą. Taip pat buvo konstatuota, kad šiais veiksmais G. Č. pažeidė LR laukinės gyvūnijos įstatymo 16 str. 3 d., LR aplinkos ministro ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 519/449 „Dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių patvirtinimo ir LR aplinkos ministro ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 250/224 pakeitimo“ 7¹ ir 7¹.3. p. p. reikalavimus. LR laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 16 str. 3 d. numato, kad „kryžminti laukinius gyvūnus leidžiama tik mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos leidimą. Draudžiama išleisti į laisvę laukinių gyvūnų hibridus, sąmoningai ar nesąmoningai išveistus nelaisvėje, o ištrūkusius į laisvę privaloma sugauti“. Tuo tarpu LR aplinkos ministro ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 519/449 „Dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių patvirtinimo ir LR aplinkos ministro ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 250/224 pakeitimo“ (toliau tekste – Įsakymas) 7¹.3.p. numato, kad „Draudžiama fiziniams ir juridiniams asmenims nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų hibridus, jų palikuonis, išskyrus, kai šie gyvūnai kryžminami mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos leidimą, išduotą vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, ir išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai buvo įgyti iki šio punkto įsigaliojimo dienos ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai“. Pacituota įsakymo nuostata įsigaliojo nuo 2009-09-01 (Žin., 2009, Nr. 53-2128). Atsižvelgdamas į Institucijos nutarime nurodytus pažeistus norminius aktus teismas konstatuoja, jog būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kryžmino laukinius gyvūnus, taip pat ar laikė juos nelaisvėje ir ar šie gyvūnai buvo įgyti iki šio punkto įsigaliojimo dienos bei yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu surinkti neabejotini įrodymai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aptvare auginti gyvūnai negali būti priskirti nei vienai tradicinei Lietuvoje auginamų kiaulių veislei. Tokią išvadą teismas daro remdamasis liudytoju apklausto A. T. parodymais (b.l.38-39), nes jis paaiškino, kad dirba Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiuoju veterinarijos gydytoju inspektoriumi ir dalyvavo atliekant G. Č. priklausančių gyvūnų apžiūrą. Bandoje buvo tik vienas gyvūnas išore panašus į naminę kiaulę ir 2 ar trys paršeliai. Kiti gyvūnai išoriškai labiau buvo panašūs į šernus pagal jų kūno formą, ant nugaros išryškėjusią keterą, kūno apaugimą ilgais šeriais, ilgus snukius. Kadangi veterinarijos gydytoju jis dirba nuo 1987 m., turi patirties šioje srityje, tai, jo nuomone, kiaulės, kurios buvo rastos G. Č. ūkyje, neatitinka nei vienos šiuo metu Lietuvoje veisiamų kiaulių veislių. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas jokio pagrindo neturi, nes jis nurodė, jog su G. Č. yra nepažįstamas, todėl asmeniškumo galimybę teismas atmeta, o liudytojo patirtis veterinarijos srityje, teismo nuomone, leidžia jam neabejotinai atskirti tradicinių veislių kiaules nuo kiaulės ir šerno mišrūnų. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b.l.22-25), iš kurių matyti, jog jose užfiksuoti gyvūnai savo išvaizda nepanašūs į tradicinių veislių kiaules. Netiesiogiai šiuos įrodymus savo parodymais teisme patvirtino ir liudytojas R. K. (b.l.48), kuris nurodė, jog yra Šiaulių universiteto Biologinių tyrimų mokslinio centro direktorius bei paaiškino pagrindinius skirtumus tarp tradicinių kiaulių veislių ir mišrūnų. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė nutarime nurodytus Įstatymo reikalavimus, nes byloje nėra svarių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis kryžmino laukinius gyvūnus, kadangi nei vienas iš apklaustų asmenų negalėjo patvirtinti fakto, kad aptvare kartu su kiaulių mišrūnais buvo laikomi laukiniai šernai, taip sudarant jiems galimybę kryžmintis.

Įsakymas asmeniui draudžia nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų hibridus, jų palikuonis, išskyrus, kai šie gyvūnai kryžminami mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos ministerijos leidimą, išduotą vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, ir išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai buvo įgyti iki šio punkto įsigaliojimo dienos ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pateiktais įrodymais neabejotinai įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aptvare laikė kiaulių ir šernų hibridus bei jų palikuonis, kaip pats jis pripažino ir nurodė, laikė juos ne mokslinių tyrimų tikslais ir neturėjo nustatyta tvarka išduoto Aplinkos ministerijos leidimo, todėl būtina nustatyti, kada jis šiuos gyvūnus įsigijo ir ar yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pateikęs 2005-05-21 tarp jo ir V. V. sudarytos mainų sutarties kopiją (b.l.21), iš kurios matyti, kad V. V. perduoda G. Č. už gautą vieną toną veislinių bulvių „Ibis“ keturis kiaulių mišrūnus, iš kurių vienas yra 2 metų amžiaus patinas ir trys patelės, iš kurių viena yra 1 metų amžiaus ir dvi 4 mėnesių amžiaus. Siekiant patikrinti, ar toks sandoris įvyko, teismo iniciatyva teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas V. V. (b.l.48-49), kuris patvirtinto, kad tokie mainai tarp jo ir G. Č. tikrai įvyko. Išmainytas kiaules jis buvo įsigijęs turguje, todėl jokių jų dokumentų pateikti negali. Kiaulių bandos nėra įregistravęs, kiaules augino savo reikmėms, šią veislę pasirinko dėl jos nereiklumo ir ištvermingumo, nes nereikia atskiro tvarto, galima šerti specialiai neruoštais pašarais. Jo auginta kiaulių veislė nėra kiaulių ir šernų mišrūnai, nes auginami paprastame aptvare, tuo tarpu šernų ir šernakiaulių taip neišlaikytum, nes jos pabėgtų. Atsižvelgdamas į pateiktus paaiškinimus teismas konstatuoja, jog nėra teisėto pagrindo abejoti, kad mainai tarp G. Č. ir V. V. įvyko, nes nėra aplinkybių, kuriomis galima būtų šį faktą nuginčyti. Teismas vertindamas pateiktos mainų sutarties teisėtumą atsižvelgia į tai, kad sandorio šalys pripažįsta, jog tokie mainai įvyko, duomenų, kad ši sutartis būtų nustatyta tvarka užginčyta ir pripažinta negaliojančia, teismui nepateikta, Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.432 str. 2 d. numato, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei, šios straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. CK 6.311 str. 1 d. numato, kad pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės, o CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numato, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taigi atsižvelgiant į konkrečios mainų sutarties objektus, įstatymas netgi nereikalavo šiai mainų sutarčiai paprastos rašytinės formos, todėl teismas konstatuoja, jog teismui pateikta mainų sutartis savo forma atitinka įstatymo reikalavimus ir tuo pagrindu negali būti laikoma negaliojančiu sandoriu. Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, jų vertinimą bei įstatymų analizę, teismas konstatuoja, jog 2005-05-21 tarp G. Č. ir V. V. sudaryta mainų sutartis gali būti pripažinta teisėtą keturių kiaulių mišrūnų įsigijimą patvirtinančiu dokumentu, o atsižvelgiant į tai, kad šis įsigijimas įvyko 2005 m., o tariamas pažeidimo faktas buvo fiksuojamas 2009 m. pabaigoje, akivaizdu, jog natūraliai daugindamiesi mišrūnai galėjo pasiekti rastą gyvūnų skaičių.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos pateiktoje medžiagoje yra nurodyta, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra priimtas 2010-01-08 (b.l.17), tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išduotoje bei jo teismui pateiktoje kopijoje yra nurodyta, jog nutarimas priimtas 2010-12-08 (b.l.6), tačiau teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad tokios datos dar nebuvo, tai vertina kaip rašymo apsirikimo klaidą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, jų santykį su šioje byloje taikytinais norminiai aktais, konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad G. Č. jam priklausančiame aptvare augino kiaulių ir šernų mišrūnus, tačiau pateikė teismui įrodymus, jog juos įgijo pagal mainų sutartį 2005 m., t.y. iki Įsakymo 7¹ p. įsigaliojimo dienos, todėl pagrindo jį bausti pagal Institucijos nurodytus norminius aktus nėra, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

skundą tenkinti, panaikinti G. Č. Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010 m. sausio 8 d. nutarimu pagal ATPK 88 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – 300 (trijų šimtų) litų administracinę baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš G. Č. pagal ATPK 88 str. 1 d. nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 10 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Gražvydas Poškus