Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. sausio 15 d. Institucija surašė R. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159¹ str. 7 d. už tai, kad 2012-10-25 10.30 val. valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Nemuno kilpų regioniniame parke, rekonstruojamas pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kavinė su gyvenamosiomis patalpomis) (toliau – Pastatas), kuris R. Z. priklauso nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis 2006-02-06 sudaryta panaudos sutartis Nr. 2006/02/06-01 su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Šiuos statybos darbus atliko R. Z., neturėdamas nustatyta tvarka parengto projekto ir išduoto statybą leidžiančio dokumento. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., 12 str. 1 d. 4p., 23 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

Institucija skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą - pripažinti R. Z. kaltu padarius ATPK 159¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už jo padarymą skirti sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. Z. be statybą leidžiančio dokumento atliko neypatingos kategorijos statinio, t.y. pastato, rekonstrukciją saugomoje teritorijoje - Nemuno kilpų regioniniame parke. Padaryto pažeidimo neneigia ir pats R. Z., kuris Institucijos pareigūnų patikrinimo metu nustatytas aplinkybės patvirtino savo rašytiniame paaiškinime. Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tuo pagrindu, kad R. Z. pastato rekonstrukciją pradėjo ne tyčia, o siekdamas po įvykusio gaisro apsaugoti likusias pastato konstrukcijas nuo sugriuvimo. Byloje esantis Savavališkos statybos aktas, Reikalavimas, foto nuotraukos ir Inspekcijos atstovės paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, jog pastatas iš esmės yra perstatytas. Inspekcija nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo vertinimu, kad tokios apimties statybos darbai, kai naujai perstatomos pastato laikančiosios konstrukcijos, naujai išmūrijamos pasato lauko sienos ir vidaus pertvaros bei naujai sumontuojama betoninė perdanga vietoj buvusios medinės perdangos, padidinant pastato išorės matmenis, buvo būtini išimtinai pastato konstrukcijų apsaugojimui nuo griūties. Inspekcijos nuomone, R. Z. tokios didelės apimties esminių pastato laikančiųjų konstrukcijų perstatymo darbus atliko būtent savo buities, gyvenimo ir vystomo verslo sąlygoms pagerinti. Tai, jog R. Z. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl specialiųjų projektavimo sąlygų išdavimo, rengė kavinės eskizinį projektą tik patvirtina, kad jam buvo žinomos teisės aktų nuostatos, reikalaujančios, kad pastato rekonstravimui būtų rengiamas projektas ir teisės aktų nustatytą tvarka gaunamas leidimas rekonstruoti pastatą. Inspekcijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog R. Z. ATPK 159¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą padarė tyčia, t.y. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti. Tai, jog R. Z. atlieka ar ketina atlikti veiksmus, reikalingus savavališkos statybos įteisinimui, jog Reikalavimu nustatytas terminas dar nėra suėjęs, nepanaikina R. Z. padaryto pažeidimo. Už savavališkos statybos padarinių nepašalinimą Reikalavime nustatytu terminu R. Z. atžvilgiu Inspekcija turės teisę ateityje imtis priemonių numatytų Statybos įstatymo 28 str. 6 d., t.y. galės kreiptis į teismą dėl R. Z. įpareigojimo vykdyti Reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

ATPK 302¹¹ str. numato, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė, dėl ko neteisingai konstatavęs, kad R. Z. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159¹ str. 7 d., sudėties, R. Z. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nepagrįstai.

ATPK 159¹ str. 7 d. numatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dvylikos tūkstančių litų. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, nukreipianti į kitų teisės aktų nuostatas, todėl tinkamai kvalifikuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti, kokios statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu.

Pagal Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 str. 94 d. Pastatas, minimas administracinio teisės pažeidimo protokole, priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. Pagal šio įstatymo 2 str. 18 d. ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372), 9 p. nuostatas, statinio statybos darbai, kurių tikslas - perstatyti esamo statinio laikančias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan., priskiriami statinio rekonstravimui. Laikoma, kad laikančios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas rūsys, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų pastatų) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančių konstrukcijų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012-10-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (b.l. 10-13), paties R. Z. rašytinis paaiškinimas (b.l. 7-8) patvirtina, kad pastatas iki rekonstrukcijos buvo rąstinis, todėl įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis - Institucijoss R. Z. už neypatingo statinio rekonstravimą 2012-11-14 surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-121114-00090 (b.l. 25), Reikalavimą Nr. REI-20-121114-00077 pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 26), foto nuotraukas (b.l. 22), ir Institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuotina, jog Pastatas yra iš esmės perstatytas, t.y. rekonstruotas, po gaisro išardžius visas Pastato medžio konstrukcijas, naujai išmūrijus silikatinių plytų ir silikatinių blokelių Pastato pirmo aukšto lauko sienas ir vidaus pertvaras, sumontavus naują betoninę perdangą, Pastatą padidinus buvusios verandos 3elž sąskaita.

R. Z. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d. 2 p. nurodytus reikalavimus. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja, kad neypatingo statinio rekonstravimo atveju privaloma parengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad statytojo teisė gali būti įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą; statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. reglamentuota statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nurodyta, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka statyba.

Iš byloje esančio Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo rašto (b.l. 24) matyti, kad statybą leidžiantis dokumentas adresu (duomenys neskelbtini), nėra išduotas, ko neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime (b.l. 7-8) ir atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas iki šiol nėra išduotas.

Apygardos teismas nesutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, kad R. Z. kaltę dėl padaryto pažeidimo paneigia tai, kad statyboms (rekonstrukcijai) vykdyti jis tvarkėsi reikalingus dokumentus, o būtent: po gaisro 2012-06-19 kreipėsi į Birštono savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyrių, 2012-06-21 į Nemuno kilpų regioninį parką su prašymais išduoti projektavimui specialias saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos sąlygas, jas gavęs parengė kavinės „(duomenys neskelbtini)“ su gyvenamosiomis patalpomis eskizinį projektą, kuris 2012-07-05 buvo suderintas su Birštono savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyriumi, o gavęs Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorės žodinį sutikimą, remiantis suderintu eskizu, pradėjo vykdyti projektavimą bei atstatomuosius darbus po kilusio gaisro. Apygardos teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 23 str. 2 d. numatyta, kad leidimą rekonstruoti statinį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Todėl nei kavinės eskizinis projektas, nei Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos neva žodinis sutikimas, nei Birštono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2012-08-02 protokolu Nr. (14.9)-NKS-6 suderintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, nesuteikė teisės R. Z. pradėti Pastato rekonstrukcijos darbų. Pradėjęs tokius darbus be statybą leidžiančio dokumento R. Z. pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog R. Z. be statybą leidžiančio dokumento atliko neypatingos kategorijos statinio, t.y. Pastato, rekonstrukciją saugomoje teritorijoje - Nemuno kilpų regioniniame parke, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ str. 7 d. Tai, jog R. Z. atlieka ar ketina atlikti veiksmus, reikalingus savavališkos statybos įteisinimui, ir tai, jog 2012-11-14 reikalavimu Nr. REI-20-121114-00077 nustatytas terminas iki 2013-05-14 pašalinti savavališkos statybos padarinius, skundžiamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo pasibaigęs, nepanaikina R. Z. padaryto pažeidimo fakto, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Z. surašytas už tai, kad jis atliko savavališką Pastato rekonstrukciją Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, o ne už tai, kad nevykdė Institucijos Reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Pripažįstant R. Z. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ str. 7 d., sprendžiamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, turi ją tinkamai individualizuoti, atsižvelgti į ATKP 20 str., 30 str., 33 str. nurodytas taisykles. Nors Institucija apeliaciniu skundu R. Z. administracinę nuobaudą prašo skirti ATPK 159¹ str. 7 d. sankcijos ribose, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

R. Z. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 5), ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad R. Z. atstatė po gaisro sudegusį jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, kas nelaikytina itin grubiu pažeidimu, be to, jis dar iki Savavališkos statybos akto surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sutvarkyti reikiamus dokumentus statybos leidimo išdavimui, nors tokio leidimo Institucijos patikrinimo metu jis neturėjo, tačiau, kaip nurodo savo atsiliepime į apeliacinį skundą, dokumentų tvarkymo procesas vyksta ir toliau, šiuo metu jau yra atliekami paskutiniai derinimo darbai dėl statybų leidimo išdavimo. Šios aplinkybės rodo, kad R. Z. veiksmai nebuvo tyčiniai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti R. Z. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali nuobauda ATPK 159¹ str. 7 d. sankcijoje, kadangi šiuo atveju net minimalios baudos (6000 Lt) paskyrimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtų neproporcingas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. Z. pripažinimui kaltu pagal ATPK 159¹ str. 7 d. buvo pakankamai neginčijamų įrodymų, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas, o Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Kauno teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

Pripažinti R. Z. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATKP 159¹ str. 7 d., ir paskirti administracinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.