Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,

išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, besimokančiam Vilniaus kolegijoje, nevedusiam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK), 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 14.33 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno bei J. D. gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Crafter" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, susidūrė su gretimai ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Vectra" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino. Taip M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 132 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę sukėlus eismo įvykį pripažino, tačiau nepripažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, kadangi, nes nepajuto automobilių kontakto. Įvykio metu kartu su draugu važiavo per sankryžą, nukentėjusysis užlindo tiesiai prieš jį, o nukentėjusiojo draugas iškišo per stoglangį vidurinį pirštą. Jis sustojo šalia to automobilio prie šviesoforo. Minėtas automobilis stovėjo pirmoje juostoje, o jis persirikiavo ir privažiavo paklausti, kodėl įžeidžiančius gestus rodo. Pokalbis buvo trumpas, jis paklausė: „ką tu darai? kas tau yra?" ir automobilio „Opel Vectra" keleivis ėmė jį keikti necenzūriniais žodžiais, grasinti. Vairuotojas nieko nesakė. Tada, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis važiavo ir rikiavosi prieš automobilį „Opel Vectra", rodydamas posūkio signalą. Specialiai automobilio neužkišo, tiesiog skubėjo, nes žmonės laukia siuntų, laikai suderinti. Jis pasuko į kairę ir važiavo toliau, matė, kad „Opel Vectra" važiuoja paskui, bet jokių signalų jam nerodė. Jis nematė ir signalų šviesomis. Jo automobilis apgadintas, bet labai neryškiai. Jis skambino į Kasko draudimą - draudimas sakė viską atlygins. Kokia žala padaryta, jis nežino, vizualiai net sunku įžiūrėti - neryškus plastmasės įbrėžimas. Jo automobilis labai didelis, prailgintas, gal 6 metrų, įbrėžimas yra ties galiniu ratu. Po įvykio jis sustojo tik kai pamatė, jog jį pasivijo ir sustabdė policija. Kad buvo kažkoks kontaktas, suprato tik kai policija vedė į automobilį, nes pamatė, kad jo automobilio galas nubrauktas.

Nukentėjusysis L. S. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio metu jis prie oro uosto esančioje sankryžoje suko į dešinę, o „Lietuvos pašto" ekspresas suko į kairę. Jo mašina yra greitesnė, todėl pašto autobusiukas turėjo praleisti. Jį aplenkęs jis sustojo prie šviesoforo.

Vairuotojas privažiavo iš dešinės, kur jis galėjo sukti tik į dešinę ir su jo draugu A. V. pradėjo aiškintis. Jis negirdėjo, ką draugas sakė, nekreipė dėmesio. Kai „Lietuvos pašto" autobusiukas privažiavo, jo vairuotojas paklausė: „Ką darot?", o jis tik pasižiūrėjo ir toliau laukė žalio šviesoforo signalo. Užsidegus žaliam signalui, pradėjo judėti tolygiai, o autobusiukas pradėjo jj spausti iš šono. Jis dėl to nespaudė akseleratoriaus pedalo. Kai autobusiukas suko, nubrozdino visą priekio dešinę pusę, vairuotojas greičiausiai turėjo pajusti kontaktą. Draugas pasakė: „stok, čia avarija", todėl jis įsijungė avarinį ir sustojo, tačiau autobusiukas nuvažiavo. Jis pamirksėjo šiam ilgosiomis šviesomis, buvo iškišęs ranką, o jo draugas pradėjo skambinti policijai. Jis ėmė autobusiuką sekti iš paskos, įsijungęs avarinį šviesos signalą. Draugas pamatė stovintį policijos ekipažą ir pareigūnams pranešė apie įvykį, o jie pradėjo su sirenomis vytis, gal 2 km buvo. Policija vėliau pranešė, kur sulaikė autobusiuką. Jis matė, kad su sirenomis vijosi, o šis nestojo, nors turėjo girdėti sirenas. Nuvažiavus į vietą, buvo surašytas protokolas, apžiūrėtas automobilis. Jis atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir susitarti gražiuoju, nes norėjo pamokyti kaltininką. Policija sakė, jog net savo bamperį sulaužė besivydami. Draudimas padarytą žalą įvertino apie 800 Lt.

Liudytojas J. M. apklausiamas teisme parodė, kad važiavo namo, o jo draugas M. S. jį pavežė. Važiuojant prie oro uosto, įžūliai užlindo automobilis, kurio keleivis per stoglangį jiems parodė vidurinį pirštą. Draugas privažiavo iš šono, paklausė, kas yra ir tada jie aplenkė šį automobilį prieš sankryžą. Suprato, kad užkabino automobilį, tik tada, kai policija sustabdė, nes jis nei jautė, nei garso girdėjo, nors radijas grojo negarsiai. Jis negirdėjo, ką sakė „Opel Vectra" keleivis, nes sėdėjo autobusiuko keleivio vietoje. Kai reikėjo į kairę sukti, jis įvertino atstumą, kad automobilis būtų tilpęs, persirikiavus prieš juos, bet pasirodo, kad jį kliudė. Matė, kad jie iš paskos važiuoja, bet nesuprato kodėl, per veidrodėlį pažiūrėjo, jam atrodė, kad tiesiog posūkis pas juos įjungtas. Bevažiuodami kalbėjo, kad nesuprato, kodėl jie taip elgiasi, niekas nesukėlė įtarimo, kad kažkas būtų atsitikę. Su kito automobilio keleiviu jis pakalbėjo, kai jau sustabdė policija. Keleivis juos išvadino išgamomis, jis siūlė jam gražiai susitarti. Policiją pastebėjo tik tada, kai jau išsukinėjo į Salininkų kelią ir iškart sustojo.

Liudytojas policijos pareigūnas G. Č. apklausiamas teisme parodė, kad su porininku dirbo Metalo g. Stovėjo šalia kelio, kai išbėgo du jaunuoliai ir pasakė: „vykitės, vykitės, mums apgadino automobilį ir sprunka". Jie įsijungė švyturėlius ir pradėjo vytis. Automobilį pavijo tik Mechanikų gatvėje. Vijimasis užtruko, nes autobusiukas pravažiavo asfaltuotą kelią, vėliau įvažiavo į neasfaltuotą kelią, tai vyko kokias 5 ar 10 min., jis buvo labai atitrūkęs. Kai prisivijo, jis iš karto sustojo, nebandė bėgti. Kai buvo sulaikytas M. S., jie budėtojui pasakė, kad tie žmonės, kurie liepė jiems vytis automobilį, irgi atvažiuotų. Kai sustabdė M. S., šis neigė kliudęs kitą automobilį, sakė, kad nieko nebuvo, bet vėliau pasakė, kad gal ir galėjo būti įvykis. O kiti vaikinai sakė, kad jiems apgadino automobilį, jie bandė kelią blokuoti, bet jis padidino greitį ir nuvažiavo.

Liudytojas A. V. apklausiamas teisme parodė, kad pažįsta L. S.. Atsimena, kad L. S. vežė jį į ofisą Dobkevičiaus g. Jie prie oro uosto, degant žaliam signalui, suko į dešinę ir tada agresyviai atvažiavo „LP Express" autobusiukas, kuris įskriejo į sankryžą. Jie sustojo sukti į kairę prie raudono signalo, atrodo, Dariaus ir Girėno g. ir oro uosto sankryžoje, autobusiukas sustojo iš dešinės prie jų, o jo vairuotojas murmėjo kažką, pro langą rėkavo, rodė. Jie automobilio neužkišo. Jis nieko nežino apie pirštų rodymus per stoglangį, yra išsilavinęs žmogus, verslininkas. Stovint prie šviesoforo ir ruošiantis sukti į kairę, iš dešinės, kur galima sukti tik į dešinę, suko „LP Express" autobusiukas, o L. S. pradėjo važiuoti ir tuo metu autobusiukas užlindo nerodydamas jokio posūkio signalo bei staigiai darė manevrą. Tada L. S. stabdė, o „LP Express" autobusiukas, kuris yra daugiau nei 7 metrų ilgio, suko ir kliudė automobilio dešinę bamperio pusę. Jie išlipę apžiūrinėjo automobilį, matė apgadintą priekinę dešinę bamperio pusę, kas dar apgadinta, neatsimena. L. S. ėmė važiuoti paskui tą automobilį, spaudė garso signalą, mirksėjo šviesomis. Autobusiuko vairuotojas, jo manymu, bėgo, nes neišėjo jo pavyti. L. S. spidometras rodė visada maksimalų toje vietoje leidžiamą greitį, 50 ar 70 km/h. Vėliau policijos pareigūnai pasakė, kad, jei nebūtų pašalinis asmuo prarodęs, kur nuvažiavo „LP Express" autobusiukas, jie nebūtų radę. Be to pareigūnai besivydami patyrė nuostolius, sudaužė savo automobilio priekinę dalį. Apie tai detaliai neparašyta paaiškinime (b. 1. 6), nes jį reikėjo perrašyti tris kartus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). M. S. savo kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pripažino visiškai, šis pažeidimas įrodytas ir kita bylos medžiaga. Iš byloje esančio M. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-16693523-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. 1. 2). Teismo posėdyje M. S. parodė, kad automobilių susidūrimas išties galėjo įvykti, tačiau jis jo negirdėjo ir nepajautė, kadangi jo automobilis yra ilgas, kontakto žymės vos įžiūrimos ir yra ties galiniu ratu. Iš esmės analogiškas aplinkybes jis išdėstė ir savo rašytiniame paaiškinime, kuriame nurodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį „Volkswagen Crafter" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuojant antra eismo juosta Dobkevičiaus gatve link Dariaus ir Girėno gatvės, iš pirmos į antrą eismo juostą priešais jį staiga persirikiavo automobilis „Opel Vectra" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to teko staiga stabdyti, tačiau, minėto automobilio vairuotojas, užuot atsiprašęs, parodė įžeidžiantį gestą. Sustojus prie šviesoforo, jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir privažiavęs prie minėto automobilio paklausė, ko jo vairuotojas nori, užsidegus žaliam šviesoforo signalui abu suko į kairę, "Opel Vectra" vairuotojas bandė jį automobiliu pagąsdinti, tuomet, jo manymu, ir galėjo įvykti susidūrimas, tačiau jis jo nepajautė, kadangi automobilis yra didelis. Todėl nuvažiavo toliau, nes dirbo ir neturėjo laiko, o apie tai, kad įvyko susidūrimas sužinojo tik iš policijos pareigūnų, šiems jį sustabdžius (b. 1. 9). Taigi, teismo posėdžio M. S. duoti parodymai atitinka jo pirmiau minėtame paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Tokias aplinkybes nuosekliai proceso metu patvirtino ir liudytojas J. M., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad išties buvo toks įvykis, „Opel Vectra" keleivis jiems rodė įžeidžiantį gestą, vėliau jie suko į kairę prieš minėtą automobilį, tačiau jokio kontakto negirdėjo ir nejuto, nors langai buvo atidaryti ir radijas grojo negarsiai. Tokie liudytojo J. M. parodymai yra nuoseklūs, jie atitinka jo rašytiniame paaiškinime išdėstytas aplinkybes bei M. S. parodymus (b. 1. 8). Nukentėjusysis L. S. apklausiamas teisme taip pat nurodė, kad buvo toks įvykis, kurio metu jo ir M. S. automobiliai kontaktavo. Jis įvykio metu motinos automobiliu „Opel Vectra" važiavo kartu su A. V. ir po kontakto, pamatę, kad M. S. automobilis nesustojo, ėmė šį vytis, bandė šviesomis ir avariniu šviesos signalu atkreipti vairuotojo dėmesį, tačiau šis nesustojo. Vejantis pamatė patruliuojantį policijos ekipažą, kuriam pranešė apie įvykį, o šie pasivijo M. S. vairuotą transporto priemonę ir ją sustabdė. Panašias aplinkybes „Opel Vectra" automobilio vairuotojas L. S. išdėstė rašytiniame paaiškinime iš kurio matyti, jog įvykio dieną jis vairavo automobilį „Opel Vectra" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant Gustaičio gatve link Dariaus ir Girėno gatvės, privažiavus sankryžą, jis sustojo kairėje eismo juostoje, rodydamas posūkio signalą į kairę bei laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, kuomet iš dešinės pusės privažiavo automobilis „Volkswagen Crafter" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas kažką riktelėjo, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ir pradėjus manevrą į kairę, minėtas automobilis taip pat pasuko kairėn, nors jam ten buvo galima sukti tik į dešinę, nubraukė jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis tada pradėjo signalizuoti sprunkančiam automobiliui, važiavo šiek tiek iš paskos įsijungęs avarinį šviesos signalą, kol pamatė policijos ekipažą ir A. V. šiems pranešė apie įvykį (b. 1. 7). Liudytojas A. V. apklausiamas teisme parodė, kad išties buvo toks įvykis, kai jiems važiuojant kartu su L. S., „LP Ekspress" autobusiukas kliudė L. S. automobilį. Liudytojas A. V. rašytiniame paaiškinime dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, išdėstė panašias įvykio aplinkybes (b. 1. 6).

Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad M. S., vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl ši jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 14.33 vai. Vilniuje, Dariaus ir Girėno bei J. D. gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Crafter" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono ir susidūręs su gretimai ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Vectra" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimą, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, pasišalino ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012, 2AT-7-3-2013 ir kt.).

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. apklausiamas teisme neneigė, kad po kilusio žodinio konflikto su „Opel Vectra" keleiviu, darydamas posūkio manevrą galėjo kliudyti L. S. vairuotą transporto priemonę, tačiau tvirtino, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes apskritai jokio automobilių kontakto nepajuto ir negirdėjo, kadangi jo automobilis didelis, kontaktas įvyko galine jo dalimi. Maža to, jis nematė ir negirdėjo jokių nukentėjusio automobilio vairuotojo signalų, kuriais jis neva mėgino atkreipti jo dėmesį, išskyrus tai, kad per galinio vaizdo veidrodėlį matė, jog šis automobilis važiuoja iš paskos. Iš esmės analogiškas aplinkybes M. S. nurodė ir savo paaiškinime (b. 1. 9). Teisme apklaustas liudytojas J. M. taip pat tvirtino, kad po žodinio konflikto tarp „Opel Vectra" keleivio ir M. S., pastarajam atliekant posūkio manevrą, jis nepajuto ir neišgirdo jokio automobilių kontakto, nors automobilio langas buvo pravertas, radijas grojo negarsiai. Jis nematė ir negirdėjo, kad „Opel Vectra" būtų kažkokiu būdu signalizavęs ar bandęs atkreipti mikroautobusą vairavusio, leistinu greičiu važiavusio, M. S. dėmesį, išskyrus tai, kad per galinio vaizdo veidrodėlį matė iš paskos važiuojantį minėtą automobilį, rodantį posūkio signalą. Teismas neturi pagrindo tokiais M. S. ir J. M. pardymais abejoti, kadangi jie liko nuoseklūs proceso metu, vienas kitą papildo ir detalizuoja, bei neleidžia spręsti, kad M. S., o kartu ir J. M. suvokė automobilių kontaktą. Pažymėtina, kad nukentėjusio automobilio vairuotojas L. S. apklausiamas teisme taip pat patvirtino, kad po automobilių kontakto mikroautobusas nesustojęs nuvažiavo, o tai pamatęs jis bandė šį pasivyti ir signalizavo tik šviesos, o ne garso signalais. Savo paaiškinime L. S. taip pat konkrečiai nurodė tik avarinį šviesos siganalą, tačiau nenurodė, kad būtų mėginęs mikroautobuso vairuotojo dėmesį atkreipti garsiniu signalu (b. 1. 7). Taigi, tokie L. S. parodymai nepaneigia M. S. versijos, kad jis nesuvokė, jog įvyko automobilių kontaktas bei, kad yra bandoma atkreipti jo dėmesį. Pažymėtina ir tai, kad pats L. S., apklausiamas teisme, aplinkybę, kad M. S. juto automobilių kontaktą ir vėliau matė jo signalus, nurodė dvejodamas, teigdamas, jog „mano, kad jis turėjo justi tiek automobilių kontaktą, tiek matyti, jog jis signalizuoja". L. S. parodymai dėl M. S. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir kitų toliau sekusių veiksmų važiuojant šiam iš paskos, kelia abejonių ir dėl jo paties tendencingumo ir neigiamų nuostatų dėl kilusio konflikto, kadangi jis teismo posėdyje nurodė, jog policijai sustabdžius M. S., jis atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją, kadangi norėjo šį pamokyti. Šioje dalyje atmestini liudytojo A. V. parodymai apie tai, kad M. S. turėjo suvokti, jog buvo automobilių kontaktas, nes jie jį vijosi ir siganlizavo garsiniu signalu. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės nenurodė ir pats nukentėjusio automobilio vairuotojas L. S.. Be to, pasak L. S., A. V. telefonu visą laiką bandė iškviesti policijos pareigūnus, todėl teismo vertinimu, jo dėmesys buvo nukreiptas nuo konkrečių įvykių kelyje. Kita vertus A. V. parodymais, jog M. S. suvokė, kad įvyko automobilių kontaktas teismas nesiremia ir dėl to, kad dar prieš eismo įvykį tarp jo ir M. S. buvo kilęs žodinis konfliktas, kurį ir išprovokavo pats A. V., per automobilio stoglangį parodydamas M. S. įžeidžiantį gestą. Aplinkybę, kad M. S. galėjo nepajusti automobilių kontakto, be to, kad jo automobilis gana didelių gabaritų, patvirtina ir teismo iš draudimo išreikalauta informacija bei „Opel Vectra" nuotraukos, iš kurių matyti, jog nepaisant paskaičiuotos gana didelės turtinės žalos (761,36 Lt), vizualiai automobilio apgadinimai yra sunkiai įžiūrimi. Sprendžiant dėl M. S. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos reikšmingos ir kitos aplinkybės, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino veikdamas tiesiogine tyčia. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. S. teismui pateikė automobilio „Volkswagen Crafter" draudimo polisą, kuris rodo, kad įvykio metu transporto priemonė buvo drausta. Policijai M. S. sulaikius tuoj po įvykio blaivumas nebuvo nustatinėjamas, o tai leidžia spręsti, kad pareigūnams dėl jo blaivumo nekilo abejonių. Be to, įvykio metu nukentėjusiojo automobilio vairuotojas bei keleivis su M. S. bendravo, t. y. matė jį iš gana arti, buvo dienos metas, aiškiai matomas automobilio valstybinis numeris. Maža to, iš policijos pateikto, vaizdo registratoriumi užfiksuoto, vaizdo įrašo matyti, kad M. S. vairuota transporto priemonė pro policijos pareigūnus pravažiavo iš kitų transporto priemonių neišsiskiriančiu greičiu, o pareigūnams teko šį automobilį vytis ir jo ieškoti tik dėl to, kad šis spėjo nutolti, kol pareigūnai gavo A. V. pranešimą (b. 1. 44). Šių aplinkybių visuma nesudaro agrindo daryti išvadą, kad M. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokios išvados nepaneigia ir policijos pareigūno G. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog įvykio dieną prie policijos automobilio privažiavo „Opel Vectra" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pranešė, jog į jį atsitrenkė „Volkswagen Crafter" (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasitraukė, po to, įsijungus specialų garso signalą bei mėlynos spalvos švyturėlius, imta vytis automobilį „Volkswagen Crafter", tačiau šis ėmė didinti greiti ir manevruoti gatvėmis, bandydamas pasišalinti, o automobilį vis tik sustabdžius, jo vairuotojas paaiškino, jog jokio susidūrimo nepajautė, sulaikant automobilio vairuotoją buvo panaudoti antrankiai (b. 1. 3). Pažymėtina, kad policijos pareigūno paaiškinime užfiksuota subjektyvi nuomonė, kad minėto automobilio vairuotojas bandė šalintis, juo labiau, kad pareigūnas G. Č. apklausiamas teismo posėdyje tokius tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino tik iš dalies bei parodė, kad mikroautobusas nebėgo ir nebandė pasišalinti, tiesiog buvo toli nuvažiavęs, ir tik pamatęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų tuoj pat sustojo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog M. S., kliudęs kitą automobilį, nuvažiavo neturėdamas tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, o tik dėl to, kad apskritai nesuvokė, jog toks eismo įvykis įvyko. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinojo subjektyviojo požymio - tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį M. S. nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas M. S. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį Gvykio metu apgadintas kito asmens automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis - jauno amžiaus, apibūdinamas teigiamai (b. 1. 13), dirba studijuoja baustas administracine tvarka vieną kartą, nuobauda nebegaliojanti, paskirta bauda sumokėta. M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. S. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno šimto litų (100 Lt), t. y. dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

M. S. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.