- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 1-712-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00298-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro L. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Azerbaidžano pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal patentą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2014-06-04, apie 02.20 val., name (bendrabutyje), esančiame Parko g. 46, Vilniuje, bendro naudojimo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,17 promilės), sukėlė konfliktą, kurio metu paėmęs taburetę ir ja sudavė ne mažiau nei vieną smūgį savo buvusiai sugyventinei J. N. per galvą, po to, kai J. N. paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir norėjo iškviesti policiją, griebė ją už rankos ir stipriai suspaudė, po to griebė ją už kaklo ir suspaudė, po to, paėmęs medinę stalo kojelę, sudavė jai ne mažiau nei 22 smūgius kumščiais ir ta medine stalo kojele per šonus, nugarą, rankas kojas, taip pat sudavė jai ne mažiau nei du kartus kumščiu į veidą, pataikydamas į akį, lūpas, tuo padarydamas J. N. muštinę žaizdą viršugalvio srityje, daugybines poodines kraujosruvas bei nubrozdinimus veide, kakle, rankose, krūtinės ląstoje, nugaroje, kojose, kas yra vertinama nežymių sveikatos sutrikdymu, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
A. M. parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 2 d., apie kurią jam buvo pranešta įtarime, jis pripažįsta visiškai ir parodė, kad pirmoje apklausoje savo kaltės neprisipažino, nes bijojo griežtos bausmės, be to, jam buvo gėda. Dabar jis nusprendė sakyti tiesą ir prisipažinti, nes dėl padaryto labai gailisi ir nenori meluoti. 2014-06-04, apie 22 val., bet tiksliai neatsimena, jis iš savo buto nuėjo į kaimynės Jelenos butą bendrabutyje adresu Parko g. 46-16, Vilniuje, nes tą dieną buvo jos gimtadienis. Pas Jeleną svečiuose buvo ir jo buvusi sugyventinė J. N. su jų bendra dvimete dukra, taip pat ten buvo jų bendra draugė Birutė. Jie šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to J. N. nuvedė dukrą namo ir vėl grįžo pas Jeleną ir jie toliau šventė. Po to jis, J. N., Jelena ir Birutė išėjo į bendrą bendrabučio virtuvę. Po to Jelena iš ten išėjo, liko jis, J. N. ir Birutė. Jie virtuvėje rūkė, kalbėjosi. Po to J. N. pradėjo jam priekaištauti dėl įvairių buitinių priežasčių, ir jie susibarė. Tada jis iš pykčio paėmė stalą, prie kurio sėdėjo J. N., jį pakėlė ir apvertė tą stalą ant J. N., nuo ko ji nukrito ant grindų. Po to ji atsistojo, pradėjo ant jo šaukti, puolė jį mušti, ir tada jis, būdamas labai supykęs, griebė nedidelę medinę taburetę, kuri stovėjo virtuvėje ir papuolė jam po ranką, bei ta taburete sudavė J. N. vieną kartą per galvą iš viršaus. Tada ji susmuko ant grindų ir iš jos galvos pradėjo tekėti kraujas. Jis labai išsigando, pakėlė ją nuo grindų, nuvedė į savo kambarį, pridėjo šlapią rankšluostį jai prie galvos. Po to J. N. vėl nuėjo į bendrą virtuvę, jis ėjo iš paskos. Virtuvėje ji pradėjo jam priekaištauti, bartis ant jo ir jie vėl susibarė. Jį labai supykdė tai, kad ji šaukė ant jo ir jis griebė ją už kaklo ir nestipriai suspaudė, kad ji apsiramintų. Bet ji ištruko, stumdė ir mušė jį rankomis, tada jis irgi pradėjo ją mušti kumščiais bei medine kojele nuo stalo, kuri pakėlė nuo grindų virtuvėje. Jis kumščiais ir tą medine stalo kojele sudavė jai daug smūgių per įvairias kūno vietas: šonus, rankas, kojas. Tikslų smūgių skaičių ir kur tiksliai jie buvo suduoti, nurodyti negali, nes jų neskaičiavo, nes buvo labai supykęs, susijaudinęs. Atsimena, kad dar porą kartu sudavė J. N. kumščiu per veidą, kur pataikė, neatsimena. Po to jis apsiramino, nustojo mušti J. N., ir tuomet į virtuvę atėjo policijos pareigūnai ir medikai. Kas iškvietė greitąją ir policiją jis nežino. Pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Dėl padaryto jis labai gailisi, nori J. N. atsiprašyti, su ja susitaikyti. (b. l. 66,67; 70,71).
Liudytoja J. N. parodė, kad A. M. yra jos dukros S. M., gim. 2012-04-19, tėvas. Ji kartu su A. M. negyvena, bet kartais ji su juo sutinka, jis kartais lanko jų dukrą ir padeda jai finansiškai išlaikyti vaiką. Ji gyvena su savo tėvais adresu Genių g. 27-31, Vilniuje, o A. M. gyvena savo brolio bute adresu Parko g. 46-17, Vilniuje. Kai ji susitinka su A. M., tarp jų dažnai kyla konfliktai dėl įvairių priežasčių. A. M. linkęs vartoti alkoholį ir kai jis būna neblaivus, dažnai jų konfliktų metu prieš ją naudoja fizinį smurtą, grasino su ja susidoroti. 2014-06-03, apie 17.30 val. ji su dukra nuėjo pas savo draugę Jeleną, gyvenančią bendrabutyje adresu Parko g. 46-15, Vilniuje. Apie 21.00 val. pas Jeleną atėjo ir A. M., nes jis irgi su Jelena bendrauja, kadangi ji yra buvusi jo brolio sugyventinė. Jie visi toliau šventė gimtadienį. Apie 21.20 val. ji nuėjo namo su dukra ir paliko ją su savo tėvais, o pati vėl nuėjo pas Jeleną toliau švęsti gimtadienį. Po to ji, Jelena, dar viena draugė vardu B. G. (gyv. Parko g. 48-28, Vilniuje) bei A. M. nuėjo į bendrą virtuvę. Po to Jelena išėjo iš virtuvės. Liko ji, Birūtė ir A. M., kuris buvo išgėręs. Ji norėjo įjungti muziką, bet kažkodėl magnetofonas nepaleido kompakto su muzikos įrašais ir tai suerzino A. M.. Ji tada paliko tą magnetofoną ir atsisėdo prie stalo. Tada A. M. staiga pakėlė stalą ir užvertė jį ant jos. Nuo to ji pargriuvo ant grindų kartu su stalu. Po to ji atsikėlė ir pritūpusi pradėjo rinkti nuo grindų indų šukes, ir tada A. M., kuris buvo jau beveik išėjęs iš virtuvės lydimas Birutės, staiga atsisuko, atstūmė Birutę, puolė prie jos ir paėmęs taburetę, ne mažiau nei du kartus sudavė jai per galvą. Jai iš galvos pradėjo stipriai bėgti kraujas. A. M. ją išvedė iš virtuvės į savo kambarį, ir pridėjo jai prie žaizdos galvoje šlapią rankšluostį. Ji paprašė Birutės iškviesti greitąją ir policiją ir Birutė išbėgo. Kai Birutė išbėgo, ji išsigando, kad jos žaizda ant galvos labai kraujuoja ir nusprendė pati iškviesti greitąją. Tačiau jos telefonas buvo virtuvėje ir išbėgo į virtuvę paimti telefoną. A. M. išbėgo jai iš paskos. Jis griebė ją už rankų, neleisdamas eiti į virtuvę. Bet ji įbėgo į virtuvę, pamatė savo telefoną ir jį paėmė. Tada A. M. griebė ją už rankos, kurioje ji laikė telefoną ir stipriai suspaudė, taip pat buvo griebęs ją už kaklo ir suspaudė, taip pat tampydamas ją po virtuvę, mušė kumščiais ir kažkokiu pagaliu per šonus, nugara, rankas, sudavė jai ne mažiau nei du kartus kumščiu į veidą, pataikydamas į akį, į lūpas. Kokiu pagaliu A. M. ją mušė, ji nematė, nes buvo užsidengusi veidą, tik jautė, kad smūgiai jai suduodami ir kumščiais, ir kažkokiu tvirtu ilgu panašiu į pagalį, daiktu. Ji labai garsiai šaukė pagalbos, norėjo, kad kas nors išgirstų, nei bijojo, kad jis ją užmuš. Greit pasigirdo, kad į virtuvę koridoriumi ateina pareigūnai, ir tada A. M. ją paleido ir atsitraukė nuo jos. Į virtuvę įėjo medikai ir policijos pareigūnai. Taip pat atbėgo jos tėvas. Ji paskui sužinojo, kad Birutė paskambino jos tėvams, ir policiją bei greitąją medicinos pagalbą iškvietė jos mama G. N.. Medikai ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai siuvo žaizdą galvoje, o po to išleido namo. Papildomai nukentėjusioji J. N. parodė, kad 2014-06-03, naktį, apie 02.00 val., Parko g. 46, Vilniuje, bendrabučio bendroje virtuvėje ją sumušė A. M., o būtent, kad ji vėliau, po pirmos apklausos komisariate, namuose apsiramino, apžiūrėjo savo kūną ir pastebėjo ant dešinės kojos šlaunies dvi pailgas kraujosruvas su įbrėžimais ir prisiminė, kad A. M. minėtą naktį ją mušė dar ir su kažkokiu pagaliu per įvairias kūno vietas. To pagalio ji aprašyti negali, nes tada jo neįsidėmėjo, kadangi per sumušimą ji dengė rankomis veidą ir galvą, tik juto, kad A. M. ją mušė ne tik taburete ir rankomis, bet ir kažkuo, panašiu į pagalį. Vėliau Jelena jai pasakė, kad A. M. ją galimai mušė stalo kojele, nes kai Jelena ryte tvarkėsi minėtoje bendroje virtuvėje, tai pamatė, kad yra atlaužyta medinė stalo kojelė. Taip pat vėliau Birutė jai pasakė, kad norėdama apraminti A. M. kai jis ją mušė, tai jis ir Birutę pastūmė bei sudavė jai per petį ir galvą su kažkokiu pagaliu, bet to pagalio apibudinti Birutė negalėjo. Dėl to, kad A. M. ją sumušė, jai labai skaudėjo ir svaigo galvą, todėl ji negalėjo dirbti ir jai reikėjo paimti 7 nedarbingumo lapelį 7 dienom. Ji pažįsta ir susitikinėja su A. M. apie 12 metu, ir per tuos metus jis dažnai naudojo prieš ją fizinį smurtą, nes yra karštakošis, labai pavydus, nori, kad moteris jam paklustų. Pavyzdžiui, 2003 m. jis ją stipriai sumušė, kad ji dėl to gulėjo ligoninėje, po to apie mėnesį reabilitacijoje. 2009 m. jis jai perkirto antakį sudavęs smūgį mobiliuoju telefonu. 2011 m. per Naujuosius metus A. M. vėl stipriai ją sumušė - sudavė daug smūgių į veidą, galvą, ir kitas kūno vietas, išrovė daug plaukų, dėl to ji pateko į ligoninę ir parašė pareiškimą į policiją. 2013 m. rugpjūčio mėn. per jos tėvo J. N. gimtadienį A. M. be jokios priežasties iškėlė pavydo sceną jai ir jos pusbroliui ir net bandė tą pusbrolį sumušti. Apie smulkius įvykius, kai A. M. ją stumdė, griebė už gerklės, suduodavo pavienius smūgius ji jau nekalba, nes tai buvo labai dažnai. A. M. taip pat dažnai grasino jai fiziniu susidorojimu. Ji dėl viso šito smurto į policiją nesikreipė, nes nenorėjo A. M. nemalonumų, galvojo, kad jis nustos taip elgtis, kad viskas susitvarkys savaime. Tačiau daugiau ji nenori kentėti smurto iš A. M. pusės, nori, kad jis paliktų ją ramybėje, nenori turėti su juo nieko bendro ir prašo apsaugoti ją nuo A. M. smurtavimo. (b. l. 18-22).
Liudytoja B. G. parodė, kad pažįsta J. N., jos buvusį sugyventinį A. M., gyvenantį gyv. Parko g. 46-17, Vilniuje, A. M. brolio draugę Jeleną, kurios pavardės nežino, gyvena Parko g. 46-15, Vilniuje. 2014-06-03 apie 20 val. ji atėjo pas Jelena į jos butą bendrabutyje Parko g. 46-15, Vilniuje, nes buvo Jelenos gimtadienis. Ten tuomet jau buvo pati Jelena, J. N. ir keli kiti kaimynai. Apie 21.00 val. atėjo ir A. M.. Jie visi sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Apie 01.00 val. beveik visi svečiai išėjo, liko tik ji, Jelena, J. N. ir A. M.. Jie iš Jelenos buto išėjo į bendrą virtuvę ir ten sėdėjo, bendravo. Po to išėjo Jelena, ir liko tik ji, J. N. ir A. M.. Mums sėdint prie stalo, tarp J. N. ir A. M. įvyko žodinis konfliktas dėl kažkokios buitinės priežasties. Po to A. M. staiga griebė stalą ir apvertė jį ant priešais jį sėdinčios J. N., nuo ko J. N. kartu su tuo stalu nugriuvo ant grindų. Tada A. M. norėjo išeiti iš virtuvės, o ji atsistojo ir ėjo jam iš paskos, nes norėjo jį gražiuoju išlydėti, nes galvojo, kad jis apsiramins ir J. N. galės ramiai išeiti namo. Bet dar neišėjęs ir virtuvės, A. M. atsisuko, pamatė, kad J. N. keliasi nuo grindų, ir staiga pradėjo greit eiti jos link. Tokiu būdu ji atsidūrė A. M. ant kelio, nes prieš tai ėjo jam iš paskos. Tada jis ją stipriai atstūmė į šoną, ir ji tuomet pajuto smūgį kažkuo tvirtu į kairįjį petį. Bet kuo jis jai sudavė, ji nepastebėjo, nes buvo labai išsigandusi ir viskas vyko labai greitai. Ji tik paklausė jo: “O man už ką?“, bet jis nieko neatsakė. Tada A. M. greit puolė prie J. N., ir ji tik pamatė iš šono, kad jis, stovėdamas prieš J. N., iškėlęs savo rankas arba ranka (tiksliau pasakyti negali, nes matė jį šonu) aukštai virš savo galvos, t. y. užsimojęs iš viršaus, ir laikydamas kažką rankose arba rankoje, sudavė J. N. vieną smūgį per galvą. Ką būtent A. M. turėjo rankose arba rankoje, suduodamas J. N. smūgį į galvą, ji visiškai neužfiksavo. Ji tik aiškiai pamatė tą jo rankų judesį iš viršaus ant J. N. galvos. Nuo to smūgio J. N. susmuko ant grindų prie sienos ir liko taip sėdėti su nuleista ant krūtinės galva, nejudėdama, o iš jos galvos bėgo kraujas jai ant veido, drabužių, ant grindų. Ji labai išsigando, norėjo paimti savo telefoną, paskambinti į greitąją pagalbą ir J. N. tėvams. Bet jos telefonas buvo paliktas A. M. kambaryje, todėl ji ketino išeiti iš virtuvės. Tačiau A. M. ją sustabdė, jis buvo išsigandęs, pasakė, kad J. N. nejuda. Tada jis priėjo prie J. N. ir ją pajudino, o kai J. N. pajudėjo, ir jis J. N. pradėjo kelti bei nuvedė pas save į kambarį. Po to greit atnešėjai skudurą ir paprašė išvalyti viską virtuvėje. Nuėjusi į virtuvę ji pamatė, kad ten guli A. M. apverstas stalas, kurio ji nelietė, atgal nestatė. Ar šis stalas buvo sulaužytas ar ne, ji nepastebėjo. Ji tada išvis nelabai kreipė dėmesį į aplink esančius daiktus, baldus, neatkreipė dėmesio, ar ten buvo kas sulaužyta, negalvojo, neieškojo ir nepastebėjo, kuo A. M. galėjo suduoti J. N. per galvą, nes tuomet buvo labai susijaudinusi ir į tokius dalykus visai nekreipė dėmesio, nes galvojo daugiau apie tai, kaip jaučiasi J. N.. Ji kažkiek pavalė kraują nuo grindų, nieko daugiau neliesdama, ir nuėjo į A. M. kambarį, kur pamatė, kad jis deda J. N. šlapią rankšluostį prie galvos. Ji tada paėmė savo telefoną ir išbėgo į lauką paskambinti J. N. tėvams. Greit atėjo J. N. tėvas Jevgenij, ir jie pradėjo skambinti į domofoną, tačiau jiems niekas neatidarė. Tik po kiek laiko kažkas jiems atidarė duris. Eidami į antrą aukštą, kur yra A. M. butas, ji išgirdo, kad J. N. šaukia. Ji išsigando, ir nenorėjo toliau eiti, o J. N. tėvas ten nuėjo vienas. Ji išėjo į lauką ir nuėjo pas J. N. motiną G. N., gyvenančią Genių g. 27-31, Vilniuje, kurią ji pažįsta. Ji paklausė, ar G. N. kvietė policiją ir greitąją med. pagalbą, ir pastaroji pasakė, kad jau iškvietė. Tada jos abi nuėjo prie A. M. namo ir pamatė, kad jau yra atvažiavę medikai ir policija. J. N. buvo nuvežta į ligoninę, o A. M. išvežė policija. Kiek ji žino iš J. N., A. M. ne pirmą kartą prieš smurtauja J. N.. 2009 m. ji matė J. N. su praskeltu antakiu, ir J. N. pasakė, kad ją sumušė A. M.. Maždaug prieš 3-4 metus, po Naujųjų metų šventės, ji matė J. N. stipriai sumuštą. J. N. savo namuose rodė jai kuokštus išrautų jos plaukų, ir pasakė, kad tai padarė A. M., kuris tuomet buvo J. N. sugyventinis ir nuo kurio ji turi dviejų metų dukrą. Kiek žino, dėl to įvykio J. N. kreipėsi į policiją. (b. l. 26-28).
Liudytoja J. J. parodė, kad pažįsta J. N., jos draugą A. M. gyv. Parko g. 46-17, Vilniuje, jis yra jos kaimynas, bei B. G. - jie visi yra jos pažįstami. Ji gyvena bendrabučio bute Parko g. 46-15, Vilniuje. 2014-06-03 jos bute buvo švenčiamas jos gimtadienis. J. N. su savo dvimetę dukrą, kurios tėvas yra A. M., atėjo pas ją apie 18.30 val. Taip pat, pas ją buvo B. G., kiti kaimynai. Apie 21.00 val. atėjo A. M.. Jie visi sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Apie 00.00 val. beveik visi svečiai išėjo, liko tik ji, B. G., J. N. ir A. M.. Ji liko bute tvarkytis, o J. N., B. G. ir A. M. išėjo į bendrą virtuvę. Kai ji susitvarkė, tai nuėjo miegoti. Ką darė bendrojoje virtuvėje J. N., B. G. ir A. M. ji nežino ir nieko negirdėjo, nes jos buto durys yra dvigubos, o virtuvė yra bendrame koridoriuje kiek toliau nuo jos buto. Kai ji jau miegojo, apie 03.00 arba 03.30 val. jai paskambino į duris. Ji atidarė ir pamatė J. N. tėvus, kurie paprašė ją nueiti pas juos į namus (Genių g. 27-31, Vilniuje) pažiūrėti J. N. dukrą, nes jie su J. N. važiavo į ligoninę, kadangi J. N. sumušė A. M.. Ji pati matė, kai J. N. su subintuota galva sėdosi į greitosios pagalbos automobilį. Ji nuėjo žiūrėti J. N. vaiką. Kitą dieną, ryte, apie 11 val., ji tvarkėsi bendroje virtuvėje, kur naktį buvo A. M., J. N. ir B. G.. Virtuvėje ji pamatė sudaužytus indus, ant grindų buvo iki galo neišplautos kraujo dėmės. Šioje virtuvėje visą laiką stovėjęs nedidelis medinis stalas buvo be vienos kojelės ir stovėjo paremtas kėde vietoj trūkstamos kojelės, o ant grindų gulėjo nuo šio stalo atlaužyta medinė kojelė (keturkampė, apie 4 cm pločio, apie 75 cm ilgio) su metalinėmis vinimis. Kiek ji atsimena, dar 2014-06-03 ryte šis stalas dar buvo nepažeistas, su keturiomis kojelėmis. Šį stalą ir atlaužytą kojelę ji vėliau išnešė iš virtuvės į bendrą balkoną ir ten paliko. Bendroje virtuvėje taip pat visą laiką stovėjo medinė taburetė su keturkampio formos kojelėmis, ryte po minėto naktinio įvykio tą taburetė buvo virtuvėje ir ji buvo tvarkinga, nesulaužyta. Vėliau, po kelių dienų, ji nuo J. N. sužinojo, kad minėtą vakarą J. N. susipyko dėl smulkmenos su A. M. ir jis ją sumušė, sudaužė galvą. Su A. M. ji apie šį įvykį nekalbėjo. Kiek žino, A. M. ir anksčiau smurtavo prieš J. N., buvo ją sumušęs, tik ji pati to nematė, girdėjo iš kažko iš bendrų pažįstamų. (b. l. 29,30).
Liudytoja G. N. parodė, kad ji yra J. N. motina. Ji pažįsta A. M., nes jos dukra Jeketerina pažįsta jį apie 12 metų. A. M. buvo jos dukros vaikinas. Jie susitikinėjo, po to trumpą laiką, apie 2 mėnesius, jie gyveno kartu, bet po to dukra vėl atėjo gyventi pas savo tėvus. Nors dukra su A. M. kartu negyveno, tačiau susitikinėjo kaip pora. 2012-04-19 dukra pagimdė nuo A. M. dukrą S. M.. Dukra su anūke gyvena visą laiką su ja ir jos vyru J. N.. Dukra ir A. M. jokio bendro turto neturi. A. M. padeda jos dukrai finansiškai išlaikyti vaiką. Kiek žino, A. M. yra labai pavydus, karštakošis. Jis labai greit supyksta, ypač tai pasireiškia kai jis būna išgėręs. O jis yra linkęs išgerti. Kiek ji pažįsta A. M., jis nori kad jo moteris jam paklustų, neturėtų savo nuomonės. A. M. dažnai be priežasties iškeldavo pavydo scenas jos dukrai, kėlė konfliktus, kurių metu jis linkęs fiziškai smurtauti. Pavyzdžiui, 2013 m. rugpjūčio mėn. per jos vyro gimtadienį A. M. be jokios priežasties iškėlė pavydo sceną jos dukrai ir jos pusbroliui ir net bandė tą pusbrolį sumušti. Kiek ji žino iš dukros ir pati matė, per tuos 12 metų, kai jos dukra pažįstama su A. M., jis kelis kartus buvo dukrą stipriai sumušęs. Pavyzdžiui, 2003 m. jis dukrą stipriai sumušė, kad ji gulėjo ligoninėje, po to apie mėnesį reabilitacijoje. 2009 m. jis dukrai perkirto antakį mobiliuoju telefonu. 2011 m. per Naujuosius metus A. M. stipriai sumušė jos dukrą, sumušė jai veidą, galvą, ir kitas kūno vietas, išrovė daug plaukų. Apie smulkius įvykius, kai A. M. jos dukra stumdė, griebė už gerklės, suduodavo atskirus smūgius ji jau nekalba, tai buvo labai dažnai. A. M. taip pat dažnai grasino dukrai su ja susidoroti ir pasiimti vaiką. Jos dukra dėl viso šito smurto į policiją nesikreipė ir neleido to daryti jai, nes dukra sakė mylinti A. M., galvojo, kad jis nustos taip elgtis. 2014-06-03, apie 17.30 val. jos dukra su anūke išėjo pas savo drauge J. J., gyvenančią Parko g. 46-15, Vilniuje, švęsti gimtadienį. Apie 21.20 val. Jekaterina grįžo namo ir paguldė dukrelė miegoti, o pati išėjo vėl pas Jelena. O ji su vyru J. N. liko namuose su anūke. Apie 02.30 val. jai paskambino pažįstama B. G., kuri tada irgi šventė gimtadienį pas J. J., ir pasakė jai, kad A. M. muša jos dukrą, praskėlė jai galvą ir kad reikia kviesti greitąją pagalbą ir policiją. Ji tada iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Po to ji pažadino vyrą ir jis iškarto nubėgo prie J. J. namų, o ji liko namuose su anūke. Po to atbėgo J. J., kuri pasiliko su jos anūke, o ji pati nubėgo ten, kur buvo sumušta jos dukra. Ji nuėjo į J. J. namus, ten koridoriuje pamatė, kad medikai veda jos dukrą koridoriumi, jos veidas, galva ir tvarstis ant galvos buvo kruvini. Dukra jai pasakė, kad A. M. ją sumušė, stipriai sudavė taburete per galvą bei mušė kažkokiu pagaliu. Tą patį jai pasakė ir ten buvusi B. G.. Jos dukrą išvežė į ligoninė, o atvažiavę policijos pareigūnai išvežė A. M.. Kiek žino, jos dukra visiškai nenori turėti nieko bendro su A. M. ir bijo, kad jis jai ką nors padarys. Prašo apsaugoti jos dukrą nuo A. M. smurto. (b. l. 31,32).
2014-06-06 apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, t.y. apžiūrėta įvykio vieta, bendro naudojimo virtuvė bendrabutyje, esančiame adresu Parko g. 46, Vilniuje (b. l. 13-17).
2014-08-05 apžiūros protokolais užfiksuotais duomenimis, t.y. apžiūrėtas bendro naudojimo balkonas, esantis adresu Parko g. 46, Vilniuje, ir ten rasti daiktai – medinis staliukas ir nuo staliuko atlaužta medinė kojelė. (b. l. 33-39).
2014-05-25 buvo atlikta nukentėjusiosios J. N. medicininių dokumentų apžiūra, kurioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot savo išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajai J. N. nustatyta muštinė žaizda galvoje dešinėje momeninėje srityje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu, buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 47).
2014-06-05 specialisto išvadoje Nr. G1875/14(01) nurodyta, kad J. N. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, daugybinės poodinės kraujosruvos bei nubrozdinimai veide, kakle, rankose, krūtinės ląstoje, nugaroje, kojose, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku (2014-06-04), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu; kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinės rankos 3-ame piršte galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 22 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingais kontaktuojančiais paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. (b. l. 43,44).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2014-08-05 buvo apžiūrėtas bendro naudojimo balkonas, esantis adresu Parko g. 46, Vilniuje, ir ten rasti ir apžiūrėti daiktai – medinis staliukas ir nuo staliuko atlaužta medinė kojelė. Ši medinė staliuko kojelė buvo paimta, apžiūrėta, nufotografuota ir priduota saugojimui į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilniuje). (b. l. 40,41).
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas. (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-764-255-2014).
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiosios po įvykio duoti parodymai, paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad 2014-06-04, virtuvėje, esančioje Parko g. 46, Vilniuje, A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, paėmė stalą, prie kurio sėdėjo J. N., jį pakėlė ir apvertė tą stalą ant J. N., nuo ko ji nukrito ant grindų. Jai atsikėlus, jis nedidele medine taburete sudavė J. N. vieną kartą per galvą iš viršaus. Mušė ją kumščiais bei medine kojele nuo stalo, suduodamas daug smūgių per įvairias kūno vietas: per šonus, nugara, rankas, sudavė jai ne mažiau nei du kartus kumščiu į veidą, pataikydamas į akį, į lūpas. Porą kartu sudavė J. N. kumščiu per veidą. Patirtus J. N. sužalojimus patvirtina 2014-05-25 atlikta nukentėjusiosios J. N. medicininių dokumentų apžiūra, kurioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot savo išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajai J. N. nustatyta muštinė žaizda galvoje dešinėje momeninėje srityje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu, buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 47) bei 2014-06-05 specialisto išvada Nr. G1875/14(01), kurioje nurodyta, kad J. N. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, daugybinės poodinės kraujosruvos bei nubrozdinimai veide, kakle, rankose, krūtinės ląstoje, nugaroje, kojose, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku (2014-06-04), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu; kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinės rankos 3-ame piršte galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 22 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti skirtingais kontaktuojančiais paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. (b. l. 43,44). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. M. mušdamas J. N., nežymiai sužalojo J. N. sveikatą.
Nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar buvusių sugyventinių A. M. ir J. N. santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar prieš J. N. pavartotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieš šeimos narį.
Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, BPK 38 str. (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 str. 1 d. įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-581-2014).
Iš liudytojos G. N. parodymų matyti, jog jos dukra Jeketerina pažįsta jį apie 12 metų. A. M. buvo jos dukros vaikinas. Jie susitikinėjo, 2 mėnesius gyveno kartu, vėliau, nors dukra su juo nebegyveno, jie susitikinėdavo kaip pora. 2012-04-19 dukra pagimdė nuo A. M. dukrą S. M. (b.l. 31, 32). Aplinkybę, jog Jeketerina pažįsta jį apie 12 metų, pripažįsta ir pati Jeketerina. A. M. yra jos dukros S. M., gim. 2012-04-19, tėvas (b.l. 18-22). Vertintina, kad juos siejo daugiau, nei draugiškis santykiai, o būtent, dvasinis artumas, jų dukra, tam tikrą laikotarpį ir bendro ūkio, buities tvarkymas. Teismas konstatuoja, kad A. M. pavartotas smurtas J. N. atžvilgiu pripažintinas smurtu prieš šeimos narį BK 140 str. 2 d. prasme.
Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas A. M. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis A. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui J. N., todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
A. M. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).
Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, po kurio tapo pasunkintas A. M. ir J. N. susitaikymas ir gyvenimas kartu, su dukra. Atsižvelgitina į LR Konstitucijos 38 str. 1 d., kurioje numatyta, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Nukentėjusiosios patirtus sveikatos sužalojimus pamatė pašaliniai asmenys, t.y. B. G., nukentėjusiosios tėvai (18-22, 26-28), policijos pareigūnai, medikai, mama G. N. matė sumuštą savo vaiką.pažymėjo, kad jos veidas, galva ir tvarstis ant galvos buvo kruvini (31, 32)) ir jo pavojingumo laipsnį (sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, t.y. pavojingesnė BK 140 str. 2 d. numatyta alternatyvi veika, nei fizinio skausmo sukėlimas, nusikaltimas padarytas silpnesniam, jaunesniam už save asmeniui, A. M. smūgiavo, be kita ko, į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvą (iš viršaus, į akį, į lūpas, veidą), iš jos sruvo kraujas, kas reiškia, kad tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajai nebuvo padaryti didesni sveikatos sužalojimai), į kaltininko asmenybę (A. M. neteistas (b. l. 79), baustas už ATPK pažeidimus, galiojančių nuobaudų nėra ( b. l. 86,87), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 92), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 94), Į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 93)) ir bylos aplinkybes (buvo labai supykęs, susijaudinęs dėl nukentėjusiosios elgesio. Šią aplinkybę įrodo jo parodymai, kad „Tikslų smūgių skaičių ir kur tiksliai jie buvo suduoti, nurodyti negali, nes jų neskaičiavo, nes buvo labai supykęs, susijaudinęs“. (b.l. 71); pirmojoje apklausoje A. M. savo kaltės neprisipažino, nes bijojo griežtos bausmės, be to, jam buvo gėda. Vėliau jis nusprendė sakyti tiesą ir prisipažinti, nes dėl padaryto labai gailisi ir nenori meluoti (b.l. 71); A. M. labai išsigando, kai Jeketerina susmuko ant grindų ir jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas, pakėlė ją nuo grindų, nuvedė į savo kambarį, pridėjo šlapią rankšluostį jai prie galvos (b.l. 71); nori J. N. atsiprašyti (b.l. 71); jis lanko jų dukrą ir padeda jai finansiškai išlaikyti vaiką (18-22). Kita vertus, kai Jeketerina buvo sužalota, jis vėliau vis tiek griebė ją už kaklo ir nestipriai suspaudė, kad ji apsiramintų (b.l. 71); muštynes sukėlė kaimynės gimtadienyje (b.l. 71); pats pirmas pradėjo mušti Jeketeriną, kai ši tik pykosi, šaukė ant jo (b.l. 71); kaltinamojo parodymai „Po to jis apsiramino, nustojo mušti J. N., ir tuomet į virtuvę atėjo policijos pareigūnai ir medikai. Kas iškvietė greitąją ir policiją jis nežino. Pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą“ rodo, kad jis tik dėl policijos pareigūnų įsikišimo nustojo mušęs Jeketeriną (b.l. 71); S. M. matė mamą sužalotą; A. M. pradėjo muštis dėl menkavertės priežasties – Jeketerina norėjo įjungti muziką, bet kažkodėl magnetofonas nepaleido kompakto su muzikos įrašais ir tai suerzino A. M. (18-22); dėl to, kad A. M. ją sumušė, jai labai skaudėjo ir svaigo galvą, todėl ji negalėjo dirbti ir jai reikėjo paimti 7 nedarbingumo lapelį 7 dienom (18-22); Jeketarinos parodymais, „ji pažįsta ir susitikinėja su A. M. apie 12 metu, ir per tuos metus jis dažnai naudojo prieš ją fizinį smurtą, nes yra karštakošis, labai pavydus, nori, kad moteris jam paklustų. Pavyzdžiui, 2003 m. jis ją stipriai sumušė, kad ji dėl to gulėjo ligoninėje, po to apie mėnesį reabilitacijoje. 2009 m. jis jai perkirto antakį sudavęs smūgį mobiliuoju telefonu. 2011 m. per Naujuosius metus A. M. vėl stipriai ją sumušė - sudavė daug smūgių į veidą, galvą, ir kitas kūno vietas, išrovė daug plaukų, dėl to ji pateko į ligoninę ir parašė pareiškimą į policiją. 2013 m. rugpjūčio mėn. per jos tėvo J. N. gimtadienį A. M. be jokios priežasties iškėlė pavydo sceną jai ir jos pusbroliui ir net bandė tą pusbrolį sumušti. Apie smulkius įvykius, kai A. M. ją stumdė, griebė už gerklės, suduodavo pavienius smūgius ji jau nekalba, nes tai buvo labai dažnai. A. M. taip pat dažnai grasino jai fiziniu susidorojimu. Ji dėl viso šito smurto į policiją nesikreipė, nes nenorėjo A. M. nemalonumų, galvojo, kad jis nustos taip elgtis, kad viskas susitvarkys savaime (18-22). Šiuos teiginius patvirtina ir J. J., B. G. parodymai (26-32)). Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro pareiškime nurodoma, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau byloje yra techninėmis priemonėmis užfiksuoti duomenys, kad A. M. nusikaltimo įvykdymo metu buvo neblaivus (1, 17 promilės (b.l. 57)), be to, iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad A. M. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus (b.l. 18-22, 71). Pastebėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens neblaivumas gali būti įrodinėjamas ne vien tik techninių priemonių pagalba, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymais, kadangi ir šių asmenų parodymai yra tinkamas įrodymas ir, kaip minėta, nė vienam įrodymų šaltiniui bei duomenims, gautiems iš atskirų įrodymų šaltinių, negali būti skiriamas prioritetinis vaidmuo įrodymų vertinimo procese (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-676-348-2014). Be to, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-332-2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nukentėjusiosios parodymus, jog „A. M. linkęs vartoti alkoholį ir kai jis būna neblaivus, dažnai jų konfliktų metu prieš ją naudoja fizinį smurtą, grasino su ja susidoroti“ (18-22), G. N. parodymus „Kiek žino, A. M. yra labai pavydus, karštakošis. Jis labai greit supyksta, ypač tai pasireiškia kai jis būna išgėręs. O jis yra linkęs išgerti. Kiek ji pažįsta A. M., jis nori kad jo moteris jam paklustų, neturėtų savo nuomonės“ (31, 32), vertintina, kad A. M. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - A. M. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. M. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. buvo laikinai sulaikytas 2014-06-04 02:40 val. (b.l. 58), iš laikino sulaikymo paleistas 2014-06-04 16:00 val. (b.l. 59) (1 para). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp.
Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (A. M. atlygino 221,4 Lt (64,12 Eur) žalą Vilniaus teritorinių ligonių kasai (b. l. 56; 74,75)..
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme praleistą 1 parą ir konstatuoti, kad A. M. neatliktos bausmės dalis yra 5 mėnesiai 28 dienos laisvės apribojimo įpareigojant A. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.